0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 269
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Keito butas
« Atsakymas #15 Prieš 4 dienas »
Tiesą sakant, neskaitant nuo atsibodusių scenarijų slėpimo nuo Livi, jis buvo pakankamai paslaugus merginos karjeros klausimais. Kartais net labai ne entuziastingu balsu sutikdavo paskaityti kito veikėjo eilutes, kad  raudonplaukei lengviau pavyktų įsijausti. Ech, kiek merginų galėtų pasigirti, kad dėl jų žavusis Keitas Kolinsas sutinka skaityti jam neįdomų scenarijų? Viena, visiškai visiškai viena.
— Pirma žiūriu ar man į galvą neskrenda muštukai. Mėlynės ant manęs tau gal ir patinka, bet tik ne ant veido, — pasiteisino. Neaiškino, kad dėl stipraus stadiono apšvietimo, varžyboms vykstant vėlyvu metu visi žiūrovai (net tie, kuriuos norėtų matyti) susilieja į beveidę masę. Merginai paklausus apie mėlynę, pasukiojo riešą, kad mergina išgirstų bjaurų trakštelėjimą:
— Šitą pabandysiu susitvarkyti ryt, per daug smarkiai šiandien mosavausi.
Po to tik trūktelėjo plačiais pečiais, tarsi tai nieko. Apie mėlynes nė nebekalbėjo — jomis buvo nusėtas visas kūnas. Gražu, ką?
— Kad užkerėtum mane baisiausiais kerais, jei per mane patektum į visų paskalų žurnalų viršelius, — užvertė didžiules akis į viršų vaikinas. Keista, kad balse nenuskambėjo irzlumo gaidelės. Ar jam norėjosi oficialumo? Ar merginos žodinis pažadas, kad ji bus su juo ir tik su juo būtų privertęs pasijusti tvirčiau? Nežinia, bet iš dalies jo nesutikimas oficialiai apibūdinti judviejų statuso, buvo Livi reakcijos baimė. Jautė nuojautą, kad ji išsigąstų ir dingtų. Geriau gyventi su ne jo Livi šalia, vos ištiestos rankos atstumu, nei bandyti ją padaryti sava ir taikstytis su padariniais. Šiandien mintys buvo pernelyg slogios.
Susijuokė šiai ėmus klausinėti.
— Visai manęs nepažįsti, jei pažinotum tai žinotum, kad fanių nuotraukų iškarpų albumą laikau po lovą, — erzindamas parodė jai liežuvį Keitas, o tada pakštelėjo jos nosį, — Turiu žolės. Pagalvojau, kad šampanu lepinamės per dažnai, o čia šis tas geriau.
— Jei ši mintis netraukia, galim likti prie šampano, viskas okei, — dar pridūrė ir švelniai pabučiavo merginos skruostą, leisdamas šaltam delnui nusileisti ant kaklo. Žinojo, kad ši Livi vieta jautri ir laukė nesulaukė pamatyti jau įprastą jos reakciją ir liepimą susikišti ledines rankas „pats žinai kur“.

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: Keito butas
« Atsakymas #16 Prieš 3 dienas »
 - Kada nors tau ranka sudrebės kaip tik tuo metu, kai Muštukas pasikėsins į šitą gražų veidelį,- Livi nusipurtė, bet mėlynių sugydyt nepasisiūlė. Tą greičiausiai padarys vėliau, kai abu bus atsipalaidavę ir kiek per daug apsvaigę, kad pergalvotų kiekvieną veiksmą.- Gal kada išauš diena, kai tavo albumas po lova nesulauks naujo įrašo kas savaitę, o man nebeteks baimintis, kad esu fotografuojama pro virtuvės langus,- vyptelėjo, prisimindama daug galvos skausmo sukėlusius "Raganų savaitraščio" numerius. Mergina vis dar ketino iš jų pasidaryti koliažą.
Jau spėjo užsimerkti, vos vos palinkti į priekį, pajuto drugelio švelnumo prisilietimą ant skruosto, kai realybė nusileido ant sprando (tiesiogine to žodžio prasme) lediniu pavidalu. Livi aiktelėjo ir abiem rankom apglėbė jo pirštus.
 - Premija ant premijos, šampanas ir žolė, o šildymo neįperki?- priglaudė lūpas prie nubrozdintų krumplių, mintyse spėliodama kiek šviežių randelių ir nuospaudų paliko šitas žaidimas.- Žinai, jeigu šalta, yra stebuklingas žodis "prašau", kuris tau gali padėt gauti pirštines, pledą arba arbatytės,- mirktelėjo. Jos pačios rankos irgi retai sušildavo iki žmogui normalios temperatūros, bet Keitas (beveik) niekada nesiskųsdavo. Jo delną nuleido sau ant liemens po megztuku ir dviem sekundėm, oda nubėgus šiurpuliukams, pasigailėjo tokio geraširdiškumo.- Kūno šilumos centras,- nuvėrė jį "aš-tau-padedu-nenušalti-kūno-dalių-ir-nieko-daugiau" žvilgsniu, nors abu sėdėjo tikrai ne speigo suspaustam miške gūdžiam viduržiemy.
Kažkada jam pasakojo, kur išmoko išlaukti ryto turėdama tik kūno šilumą ir per mažai jėgų Sušildymo kerams, ir kodėl seniau gerdavo tik stipresnius gėrimus, bet apsvaigdavo nuo šampano, tačiau tai buvo vieni dalykų, kuriuos aptardavo auštant, kol plaučiai grįždavo į normalų ritmą, gulėdami per arti, kad apsimestų, jog nerūpi. Livi prikando lūpą. Žinojo, kad jis neprisiminė.
 - Kai atšilsi pakankamai, kad ką nors sugraibytum,- demonstratyviai žvilgtelėjo į ranką po megztuku,- galėsim pradėti. Įspėju, rūkyt mečiau kartu su Džonu, tai jau bus kokie,- užvertė akis į lubas skaičiuodama ir tuo pačiu mėgino nuryti gumulą gerklėje, kuris prisistatydavo kaskart netyčia pagalvojus apie kažkurį iš jų (suvokti, kad pasauly eilinį kartą liko viena ir tvirčiausias turimas ryšys - kvidičo žvaigždės vienos nakties nuotykis, iš naujo reikdavo kiekvieną rytą. Taip, stengiantis negalvoti, mintys lenda dar labiau).- maždaug aštuoni metai, manau,- laisvąja ranka nubraukė Keito plaukus nuo akių, susivokė, kad beveik identiškai pakartojo jo gestą ir sutaršė iš naujo.- Aišku, pradėt niekada nevėlu.