0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #255 Prieš 2 mėnesius »
Gerai. Jeigu Auris nepažadės atiduoti dėžutės, Eliotas jos ir neduos. Patys sugalvos, kaip ją atidaryti. Taigi dabar apie tai nieko nebesakė. Labiau rūpėjo tie padarai ir galimybė paskraidyti.
Kažkodėl tėčio draugas neatrodė smagiai nusiteikęs. Kita vertus, jis Hogvartse iš viso buvo kažkoks kitoks. Eliotas norėjo, kad viskas būtų kaip anksčiau. Jie visi kartu dūksta ir patiria nuotykius. Bet Auris mokykloje kažkodėl nuolat kalba apie atsargumą ir panašius nuobodžius dalykus. Dabar berniukas gūžtelėjo pečiais, bet teikėsi klausytis apie gyvūnus.
- O jie supranta, ką mes šnekame? Nori pasakyti, kad jeigu aš tam hipogrifui pasakysiu, kad jis kvailas, jis tą žinos? Ar jie supranta visas pasaulio kalbas? Aš galiu ką nors pasakyti ispaniškai, tada jau tikrai nesupras!
Deja, nežinojo nė vieno žodžio minėta kalba, tad negalėjo pulti įžeidinėti gyvūno. Pažadėjo sau sužinoti, kaip ispaniškai pasakyti "kvailys" ir susirasti gyvūnus dar kartą.
- Ir kaip atrodo, kai hipogrifas nusilenkia? Iš kur žinoti, ar jis lenkiasi, ar tiesiog bando ką nors paimti nuo žemės? - dar paklausė Eliotas ilgesingai žvilgčiodamas į tuos gyvūnus. Viduje grūmėsi du vienas kitam kiek trukdantys norai: užduoti dar kokius trisdešimt klausimų ir greičiau pakilti į orą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1811
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #256 Prieš mėnesį »
- Aišku galėsi. - Kuo tvirčiausiai atsakė Oliveriui.
Oliveris nieko neklausinėjo, bet neatrodė išsigandęs ar sunerimęs. Eliotas užbėrė klausimais, kurie vertė nerimauti, nes Auris nežinojo atsakymų į kai kuriuos. O, kad čia būtų Alanas. Svajojo. Reikėjo jį pasiimti.
- Taip, jie garantuotai supranta viską, kas sakoma anglų kalba. Ir jeigu tu planuoji eksperimentuoti ir įžeidinėti hipogrifus mes eisim į mokyklą. Jokių skraidymų nebus. Dėl ispanų kalbos... - Tikiuosi, jis nemoka nei žodžio ispaniškai. - Logiškai mąstant jie turbūt nesuprastų, nes negyvena Ispanijoje. Bet tavo intonaciją, tavo elgesį suprastų ir aš manau, kad nebūtų patenkinti. Tai tikrai išdidūs padarai. Ir jie neleidžia savęs kaip nors niekinti. - Tikėjosi, kad teisingai atsakė apie tą ispanų kalbą. Iš kur jis gali žinot kiek hipogrifai suvokia?
- Jie sulenkia kojas, palinksta į žmogaus pusę. Taip atrodo nusilenkimas. - Į kitą klausimą atsakyti buvo paprasčiau.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #257 Prieš mėnesį »
Oliveris pradžiugo ir jau beveik žiojosi prašyti, kad Auris pamokytų tą šaunų burtą. Vis tik nutylėjo. Dabar jie atėjo paskraidyti ant hipogrifų, kas skambėjo kiek nejaukiai, bet kartu buvo labai įdomu.
- O jie gyvena tik Didžiojoje Britanijoje? - droviai paklausė. Iš tėčio draugo žodžių galima suprasti, kad hipogrifai itin protingi, o tai Oliveriui patiko. Tikrai įdomiau nei tyrinėti kokius šliužus, kurie visai nieko nesuvokia. Tuo labiau, kad ant šliužo ir nepaskraidysi. Dabar berniukas dirstelėjo į gyvūnus. Labai norėjo greičiau eiti prie jų, bet tylėjo. Žinojo, kad parodęs nekantrumą paskatintų Eliotą elgtis labai neapdairiai. Negalėjo rizikuoti prarasti pramogą, tad ramiai laukė, kada jie pagaliau eis susipažinti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #258 Prieš mėnesį »
Auris švaistėsi grasinimais, ir tai Eliotui visai nepatiko. Atrodė, kad vos tik kas, jie tuoj grįš į mokyklą. O to dvylikto gimtadienio sulaukęs berniukas visai nenorėjo. Jis būtinai paskraidys ant šio gyvūno. Kad ir ką sakytų tėčio draugas.
- Aš neeksperimentuosiu ir neįžeidinėsiu, - kuo nekalčiausiai ištarė Eliotas ir labai jau maloniai nusišypsojo Auriui. Tiesa, bent jau kol kas iš tiesų reikės nedaryti nieko netinkamo, nes tėčio draugas savo grasinimus gali ir įgyvendinti.
Eliotas sulenkė kojas ir palinko į Aurio pusę. Įsivaizdavo, kad būtent taip turi atrodyti hipogrifo nusilenkimas, ir sukikeno. Jau ruošėsi eiti prie padarų, kai Oliveris uždavė kiek nuobodų klausimą. Kita vertus, gal ne toks jis ir blogas. Jeigu šitie padarai gyvena, pavyzdžiui, Italijoje, jis galės išmokti įžeidžiančių žodžių ne ispanų, o italų kalba. Taigi nekantriai laukė Aurio atsakymo, bet vis tiek netrukus paragino:
- Ar mes jau eisime prie jų?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1811
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #259 Prieš mėnesį »
- Ne. Paplitę ir daugiau kur. Bet visų vietovių aš nežinau. - Atsakė Oliveriui. Atrodo jie ne vien Britanijoje gyvena. Pridėjo mintyse.
- Žiūrėk tu man. - Dabar jau kiek žaismingiau pasakė, nei prieš tai, kai dėstė Eliotui pasilikimo su Hipogrifais sąlygas. Kai berniukas ėmė demonstruoti tą hipogrifišką pozą nusijuokė ir jis.
- Na gerai, eisim jau. Bet nepamiršk Eliotai ką sakiau. Artinsimės prie jų po vieną. Lėtai ir ramiai. Pradėsiu aš.
Jis panaikino ribos kerus. Tada nuėjo pas gyvūnus. Išsirinkęs vieną iš trijų lėtai priėjo. Nusilenkė jam. Luktelėjus hipogrifas irgi nusilenkė ir dabar jau Auris galėjo jį paglostyti.
- Na, dabar ateikit kuris nors. Bet atsargiai.
Pašaukė glostydamas gyvūno galvą. Visai ir pats tiesą sakant norėjo ant jų paskrajoti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #260 Prieš mėnesį »
Na jau ne. Eliotas tikrai nepatikės, kad Auris nežino, kur dar gyvena hipogrifai. Jis aiškiai nenorėjo atskleisti, kokias kalbas tie gyvūnai supranta. Negi teks eiti į biblioteką ir aiškintis pačiam? To smalsus berniukas daryti neketino ir jau planavo susirasti Nikolę ir paklausti jos. Jeigu ji nežinos, gal net nueis pas profesorę de Leighi. Ji tikrai sugebės atsakyti į nesibaigiantį klausimų srautą apie šiuos įdomius gyvūnus.
Auriui nusijuokus Eliotas pasijuto visai patenkintas. Atrodė, kad tėčio draugo nuotaika pasitaisė, o tai leis jiems turėti įsimintiniausią nuotykį. Nekantriai laukdamas, kol hipogrifas nusilenks Auriui, šokinėjo ir tiesiog spirgėjo noru pasekti iš paskos. Vis dėlto šį kartą išlaukė, kada profesorius pakvietė ir juos.
- Aš pirmas! - skubiai pareiškė Eliotas neleidęs Oliveriui nė prasižioti. Beveik bėgte prisiartino prie hipogrifo ir stengdamasis neprunkšti nusilenkė. Akis įsmigo į berniuką, bet gyvūnas neatrodė nusiteikęs atsakyti tokiu pačiu pasisveikinimu. Eliotas jau norėjo susiraukti, bet galiausiai hipogrifas sulenkė kojas ir aiškiai pasilenkė. Nuotaika iš karto pasikeitė, ir dvylikto gimtadienio sulaukęs berniukas nušvito.
- Geras! - sušnibždėjo jis ir žengė arčiau gyvūno. Dirstelėjęs, ką daro Auris, pakartojo jo veiksmus ir pradėjo glostyti hipogrifo galvą. - Ar leisi paskraidyti? - dar paklausė jo draugišku tonu.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #261 Prieš mėnesį »
Kadangi Oliveris jau suprato, kad net ir mama su tėčiu žino ne viską, išgirsti, kad ir Auris kažko nežino, nebuvo taip jau keista. Vis dėlto vis tiek sunku suprasti, kaip suaugęs ir didelis žmogus gali ko nors nežinoti.
- O kai ko nors nežinai, ar paklausi, ar taip ir lieki nežinoti? - dar droviai pasidomėjo berniukas. Tai jau nebuvo susiję su hipogrifais, bet labai jau įdomu. Būtinai to paties paklaus ir tėčio, kai tik bus proga. Tiesa, jį pamatys tik jau baigęs pirmą kursą, bet vis tiek jau gana greitai. Tai privertė pasijusti geriau.
Auriui nuėjus prie gyvūno turbūt reikėjo prilaikyti Eliotą, bet Oliveris to nedarė. Kol kas brolis teikėsi ramiai laukti, kol jie galės pasekti tėčio draugo pavyzdžiu. Aišku, jis norėjo eiti pirmas, tad gerokai ramesnis dvynys neprieštaravo. Turbūt netgi drąsiau, kai pirmas viską padaro smalsus brolis.
Eliotui viskas pasisekė, ir Oliveris pajuto pasididžiavimą. Kai nori, jo dvynys kuo puikiausiai viską sugeba. Dabar ir pats lėtai priėjo prie trečiojo hipogrifo ir jam nusilenkė. Išsitiesęs ramiai stovėjo ir laukė, tačiau gyvūnas dėbsojo į jį ir, regis, nė nesiruošė padaryti to paties. Apėmė baimė ir nusivylimas. Negi jam ir vėl nepasisekė?
- Bet... - sumurmėjo Oliveris, ir galiausiai hipogrifas tarsi kiek neužtikrintai sulenkė kojas ir palinko į priekį. Ar jam tikrai pasisekė, ir jis gali prieiti? Turbūt taip, bet neryžtingas berniukas nebuvo dėl to tikras. Atsisuko į Aurį nebyliai klausdamas, ar tikrai gali prieiti prie hipogrifo. Bet kas bus, jeigu jis dabar supyks?..

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1811
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #262 Prieš mėnesį »
- Dažniausiai pasistengiu paklausti. Geriau klausti, nei nežinoti. Bent aš taip galvoju
Po tos kerėjimo kartu pamokos Auris kartais pagalvodavo apie Oliverio sunkumus. Jam būtų norėjęsi, kad Eliotas brolį būtų užleidęs pirmą. Kad jis nebūtų visuomet po Elioto. Viską darantis po Elioto. Svarstė ar verta kada apie tai šnekėtis su nekantruoliu berniuku. Nusprendė, kad gal jis tam dar per mažas. Bet kaip tada padaryti, kad Oliveris kartais irgi būtų pirmas? Nesvarbu kur.
Abu hipogrifai privertė Aurį kiek pasijaudinti. Bet galop nusilenkė.
- Gali jį paglostyti. - Pasakė Oliveriui Auris. - Manau galėsime ir paskraidyti. Galėsiu padėti jums užlipti jei reikės. O kai skrisite pasistenkite besilaikydami neišrauti jam kokios plunksnos. Nes hipogrifams tas nepatinka. - Aurio gyvūnas tarytum pritardamas tam sakiniui sukarkė. O gal jis tiesiog norėjo vėl būti glostomas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #263 Prieš 3 savaites »
Oliverio klausimas buvo keistas ir visai neįdomus. Dabar reikėjo domėtis hipogrifais, o ne... Eliotas net nežinojo kaip apibūdinti tai, ko paklausė jo brolis. Vis dėlto džiaugėsi, kad jis kartais ko nors paklausia, tad nepriekaištavo.
Abu hipogrifai nebuvo nusiteikę greitai nusilenkti, o brolis turbūt spėjo ir nusiminti. Eliotas norėjo rėžti jo gyvūnui, kad reikia elgtis draugiškai, bet sugebėjo įsidėmėti Aurio žodžius ir elgtis draugiškai. Glostė savojo hipogrifo galvą, o išgirdęs tėčio draugo žodžius nušvito. Būtent to šiandien ir laukė.
- Labai noriu paskraidyti! - pranešė stengdamasis kalbėti maloniu tonu. Apžiūrėjo gyvūną ir suprato neįsivaizduojantis, kaip reikėtų užlipti. Jis buvo didelis ir neturėjo nieko, kas padėtų užsikabaroti ant nugaros. Panašu, kad teks prašyti Aurio pagalbos, taigi Eliotas atsisuko į jį.
- Norėčiau pabandyti pats, bet jis man per aukštas, - pasakė ir kiek susiraukė. Taip tarsi pripažino dar esąs mažas, o tai visai nepatiko. Vis dėlto hipogrifas iš tiesų buvo didelis gyvūnas, tad bet kuriam dvylikamečiui ant jo užlipti nebūtų taip jau paprasta. O štai tėčio draugas labai didelis ir tikrai galės padėti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #264 Prieš 2 savaites »
Eliotas ir Auris turėjo panašumą. Jie abu klausinėjo. O štai pats Oliveris dažniausiai drovėjosi tai daryti. Mintyse pažadėjęs sau dažniau užduoti klausimų (bent jau Auriui) dabar stebėjo savo hipogrifą. Jis patiko. Nors tėčio draugas sakė, kad gali įsižeisti, dabar atrodė draugiškas ir mielas. Galiausiai berniukas ryžosi prieiti arčiau ir paglostyti snapą. Gyvūnas tingiai užsimerkė ir tyliai sukrankė. Bent jau Oliveriui pasirodė, kad jis tą padarė iš malonumo, tad nuoširdžiai pradžiugo.
- Tu man patinki, - tyliai ištarė ir tik per vėlai suprato, kad ir tai galbūt gali įžeisti. Vis dėlto hipogrifas nesupyko, tad Oliveris ir toliau glostė jo snapą.
- Aš irgi neužlipsiu, - liūdnokai pritarė broliui berniukas ir pažvelgė į Aurį. Vylėsi, kad jis supras: jie dar užaugs ir kai bus suaugę, užlips patys, bet kol kas dar reikia pagalbos. Tėčio draugas geras, tad tikrai nesišaipys iš to, kad jie dar maži.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1811
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #265 Prieš 1 savaitę »
Glostydamas savo hipogrifą stebėjo kitus du. Viskas buvo gerai. Jie neatrodė piktai nusiteikę. Eliotas irgi šiuo tarpu neatrodė pasirengęs ką nors iškrėsti. Žodžiu bent kol kas ėjosi puikiai.
- Aišku padėsiu jums užlipti. - Šyptelėjo vaikams ir trumpam palikęs savo skraiduolį užkėlė pirma vieną, paskui kitą dvynį ant jų hipogrifų.
- Laikykitės, bet pasistenkit neišplėšti jiems kokios plunksnelės. Tas irgi hipogrifams nelabai patinka. - Informavo ir užlipo ant savo gyvūno. Padarai kasė kojomis žemę atrodė nusiteikę kilti. Auris suskaičiavo iki trijų ir sušvilpė. Tada padaras šovė į dangų.
Jau labai seniai sklandė ant hipogrifo ir jausmas buvo visai ne toks, kaip skriejant motociklu. Motociklu jam patiko labiau. Buvo patogiau.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 493
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #266 Prieš 6 dienas »
Auris padėjo užlipti ant hipogrifo, ir dabar Eliotas pasijuto esąs labai didelis. Išdidžiai dairėsi aplinkui ir su nekantrumu laukė, kada pagaliau pradės skristi. Vis dėlto laukė, kol tą padarys Auris. Įsivaizdavo, kad jo gyvūnas seks tą, ant kurio sėdi tėčio draugas. Be to, neįsivaizdavo, kaip hipogrifą valdyti, nors to, žinoma, nė už ką nepripažins garsiai.
Beveik žiojosi klausti, kas hipogrifams iš viso patinka, bet vis dėlto prikando liežuvį. Gali būti, kad tai irgi būtų palaikyta įžeidimu, o nukristi Eliotas visai nenorėjo. Maža ką, dar susižeis ir turės gulėti ligoninėje. Tokioms nesąmonėms jis laiko tikrai nešvaistys, tad teikėsi būti atsargus. Šiek tiek. Apkabino gyvūno kaklą ir tyliai pasakė:
- Ar skrisime?
Tarsi tik to ir laukęs, hipogrifas staigiai šovė į viršų. Vos nenusivertęs Eliotas tvirčiau jį apkabino ir praktiškai atsigulė ant nugaros. Jausmas ne toks nuostabus kaip sėdint ant šluotos, bet vis tiek smagu. Tai buvo geriausias būdas atšvęsti gimtadienį. Berniukas laimingas šypsojosi ir mėgavosi skrydžiu.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #267 Prieš 6 dienas »
Netrukus Oliveris jau nelabai patogiai sėdėjo ant hipogrifo nugaros ir pradėjo šiek tiek jaudintis. Neabejojo tėčio draugą padarysiant viską, kad nenutiktų nieko blogo, bet kas bus, jeigu gyvūnas įsižeis būdamas aukštai? Žinoma, Oliveris neketino sakyti nieko blogo, bet žinant, kaip jam nuolat nesiseka, tai labai gali atsitikti. Bet berniukas nesidalino šita baime. Žinojo, kad brolis nekantrauja pradėti, tad visai nenorėjo gadinti jo pramogos. Tiesą sakant, ir savo pramogos - jis labai džiaugėsi gimtadienio proga gavęs tokią patirtį.
Netrukus du hipogrifai jau buvo pakilę į orą. Oliveris nežinojo, kaip paskatinti savąjį, bet jis, regis, savarankiškai nusprendė prisijungti prie draugų ir plastelėjęs sparnais pakilo. Dvylikos ką tik sulaukęs berniukas tvirtai apkabino kaklą. Baimė dingo - jam labai patiko skristi. Ir pats nesitikėjo, kad jausis taip atsipalaidavęs, bet buvo tikrai smagu.
- Man patinka, - ištarė hipogrifui nutaręs, kad tai tikrai neturi jo įžeisti. Nekantraudamas viską papasakoti mamai ir tėčiui Oliveris kuo ramiau sėdėjo ant gyvūno nugaros ir džiaugėsi akimirka.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1811
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #268 Prieš 22 valandas »
Jie visi skriejo virš Hogvartso apylinkių. Ir iš aukštai viskas atrodė taip gražiai. Auris vis pasidairydavo kaip gi dvyniai laikosi. Bet viskas jiems buvo gerai. Kiek paskrajoję visi nusileido žemyn. Auris nusliuogė nuo gyvūno, padėkojo jam, paglostė.
- Ar padėti nulipti? - Paklausė berniukų. Ketino dabar pasitiesti čia paklotą ir pasidaryti šiokią tokią iškylėlę. Kuprinėje inde turėjo pyrago ir žvakučių ir visko, ko reikia gimtadieniams. O Hipogrifai galės sau pasivaikščioti netoliese. Paskui reikės juos paleisti į mišką. Bet kol kas, kol jie visi čia bus gyvūnus ketino palikti.
- Kad jau paskraidėme, tai gal norėtumėt torto? Per gimtadienį liūdna likti be torto. - Auris patiesė ant žolės iš kuprinės ištrauktą apklotą.