[Monica Lilly Moonlight]

    Monica "mėgavosi" pavasariniais spinduliais, kurie, aišku, niekada nepasiekdavo jos karalijos (požemių). Tačiau atšilus orams pasidarė šiek tiek smagiau net ir nuodų bei vaistų kabinete. Labiausiai dėl to, kad mokiniai patapo gyvesni. O kartais, kai saulė užkaitindavo per stipriai, net mėgavosi vėsesnėmis patalpomis.
    Arba aš bandau save įtikinti, kad mano darbo vieta nėra nekenčiamiausia visoje pilyje, - atsiduso Moonlight ir paėmė Kipli ant rankų. Tada nuėjo į atskirą nuosavą sandėliuką, kuris užsirakindavo ir nuo netikėlių pirmakursių saugodavo tokius retus ingredientus kaip Andalūzijos drakono širdis. Ten laukė paruoštas narvelis - idealaus dydžio jau paaugusiam fenekui. Uždariusi gyvūną, Monica greitai nusuko veidą nuo didžiulių liūdnų akių.
 - Ne, ne šiandien, - sumurmėjo ir grįžo į darbo vietą. Ten prie lentos buvo matyti feneko uždarymo priežastis - kelios dešimtys narvelių, sukrautų stirtomis vienas ant kito. Jie driekėsi beveik iki rytinės sienos, visiškai paslėpdami akmenų mūrą. Tuose narveliuose čiauškėjo mažutės, ryškiai geltonos papūgėlės suplotais anties snapais. Jos ne tik nekantriai cypsėjo - karts nuo karto iškosėdavo žiežirbų lietų. Monica užvertė akis - garsas buvo tarsi zoologijos sode. Ir kvapas panašus.
    Laimei, greitai nuskambėjo skambutis ir pradėjo rinktis mokiniai. Profesorė žinojo, kad kuo greičiau visus pastatys prie darbų, tuo trumpiau šis paukštynas laikysis jos kabinete.
 - Sveiki! - pabandė perrėkti papūgėles mokytoja. Teko ir suploti, kad keli žiobarų vaikai nustotų žiopsoti į miniatiūrinį kanarėlės ir anties mišinį. - Iškart pasakau: šiandien jokios teorijos, pakankamai daug praktinio darbo. Taigi, praeitą pamoką kalbėjome apie ganėtinai svarbią pavasarinę temą - žmonių peršalimus. Dabar pašnekėkime apie gyvūnų.
    Yra dvi gyvūninių peršalimų rūšys: paprastasis peršalimas ir arneititinis. Paprastasis neretai vadinamis žiobariškuoju, mat jo simptomai tokie patys kaip ir nemagiškų gyvūnų ligų. Priešnuodis tokiam peršalimui  yra ganėtinai lengvai pagaminimas, o gyvūnai gydomi pagal stuburinių klases. Taigi, jei jūsų "ligonis" - roplys, receptą sudarys keturi ingredientai iš kitų klasių atstovų (pavyzdžiui, paukščio plunksna, varliagyvio liežuvis...)
    Su arneititiniu sunkiau. Arneititinis peršalimas pasižymi paūmėjusiais paprastojo peršalimo simptomais, pavyzdžiui, kosuliu ugnimi ar pipirinėmis ašaromis. Kas padaro arneititinio priešnuodžio receptą tokiu nepatogiu vaistų gamintojui? Na, arneititiniui eliksyrui reikia kažkokios užsikrėtusio gyvūno dalies, plunksnos ar nago - bet ko. Gali atrodyti keista - kur čia ta problema? Na, eliksyras su viena plunksna ar nagu tinka tik tik vienam individui. Vadinasi, jei užsikrėtė visa vada kačiukų, veterinaras turi gaminti atitinkamą skaičių eliksyro porcijų su atskirais plaukų kuokšteliais. Vietoj to, kad būtų pagamintas didelis katilas vaisto, privalu maišyti daug mažų porcijų ir šiukštu jų nesupainioti. Be abejo, nebeįmanoma tokio gėralo ir pardavinėti, kaskart reikia gamintis naują pačiam.
    Jūsų profesorius Rafael, deja, susidūrė su ta pačia problema. Kaip matote, mano kabinete stovi didžiulė truknių siunta. Jos visos serga arneititiniu peršalimu ir kosti ugnimi. Man vienai pasirūpinti jų sveikata užtruktų kelias paras, bet, laimei turiu pagalbininkų, - išsišiepė Monica. Kam vienai tvarkytis su krūva peršalusių papūgų, kai yra paklusti privalantys vaikai? - Kiekvienas išsirinkite po truknę ir išraukite - arba pasiimkite jau iškritusią - plunksną. Atsiskaičiuokite narvelius, kad nesumaišytumėte gyvūno ir priešnuodžio. Tada grįžkite į vietą ir atsiverskite 502 puslapį, kur bus arneititinio priešnuodžio receptas. Na, ir darykite! Vienam mokiniui - viena truknė, priešnuodį supilkite į gerdyklėlę. Nepamirškite, jos ugnimi sužeisti jūsų negali - truknės yra pernelyg smulkūs padarėliai ir kosti tik šiltomis žiežirbomis.
    Monica atsistojo prie savo katilo ir pradėjo raitotis rankoves, kai kai ką prisiminė.
 - Mokiniai, įdomus faktas, - prabilo, spirgėdama nekantrumu. - Daugelis burtininkų mano, kad truknės tėra dekoratyviniai paukšteliai, bet iš tiesų jauniklių truknių plunksnos yra pagrindinis Felix Felicis ingredientas...
    Mokiniai neklausydami plūdo į sandėliuką.

    Kaip visada, trys postai su mažiausiai 700 simbolių. Savo postuose turite gauti truknės plunksną, sumaišyti eliksyrą (būtų gerai, jei bedirbdami atskleistumėt receptą) ir supilti priešnuodį į savo paukščio gerdyklėlę. Jei kas neaišku - PM.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Pagaliau atėjo ir trečioji nuodų ir vaistų pamoka. Kiek keista, bet per pačią įdomiausią pamoką, Kristina tingėjo. Ji norėjo tik užmigti padėjus galvą ant stalo ir atsibusti tik kitą dieną. Tačiau, taškų mokinė irgi norėjo, todėl susiėmė ir nusprendė atlikti šią visai ne sunkią praktiką. Tamsiaplaukė numetė savąsias garbanas į kitą šoną ir atsivertus vadovėlį skaitė eliksyro receptą. Tačiau, mintys nedavė ramybės ir kantrybės. O kas jeigu aš tą nesąmonę atlikčiau vėliau? Aš taip tingiu... dabar norėčiau pasikalbėti su kokiu kursioku ar kursioke.. Taip ji ir padarė, atsistojo perskaičius tik pusę recepto ir ieškojo mokinių su kuriais galėtų paplepėti. Mergaitė priėjo prie klastuolės, kad ir kaip klastuolių nemėgo, bet paklausė:
- Sveika, a.. ar nenorėtum apipilti profesorę, na, eliksyru kuris skleidžia labai dideles dujas, o po to galėtume grįžti prie normalios praktikos, aš manau ji net nepastebės jog čia buvome mes, nagi, bus linksma. - Šyptelėjo Kristina.
Svarbiausia jog mokytoja neišgirstų ką sakiau..

[mergaitė123]

    Adelė sedėjo nuodų ir vaistų pamokos klasėje. Ar jai buvo įdomu? Visiškai ne, ji tiesiog gulėjo ant suolo ir jau norėjo užmerkti akis. Mokslinčė įsitaisė patogiau ir pasiėmė Snaigę - katytę, kuri buvo jos draugė kiekvienoje situacijoje. Mergaitė be glostydama šį padarėlį jau buvo bemaž pradedanti sapnuoti keistus sapnus, tačiau išgirdo kažkokios mergiūkštės balsą ir jos užduotą klausimą.
    - Labas, aš Adelė, nemanau, kad galime taip daryti, nes...tai kiek per paprasta, bet manau, kad būtų daug geriau, jeigu paleistumėme, kokius nors kerus, kurie padarytų, taip, kad visoje klasėje būtų rūkas. Na ką manai?
Laukdama Grifų Gūžtos mokinės atsakymo ši pirmakursė net gi prisiminė ką reikia padaryti per šią niekuo neįpatingą pamoką. Ji išsigando, kad jos katinėlis gali užsikrėsti ta kažkokia liga (kurios pavadinimo net gi neprisiminė) , todėl greitai paleido Snaigę iš rankų, kad ji ramiai nubėgtų kažkur kitur, o ne ten, kur yra krūva kažkokių keistų gyvūnų. Kaip pirmakursė tarė, taip ir padarė, o tada lyg niekur nieko atsivertė penki šimtai antrąjį nuodų ir vaistų vadovėlio puslapį galvodama, kad tai padaryti yra daug apsimokiau ir sugaiš mažiau savo brangaus laiko, kurį galės skirti savo katinėliams.

1. Vienas arbatinis šauštelis žuvų ikrų;
2. Trys lašeliai varlės gleivių;
3. Septyni gyvatės žvynai;
4. Dvidešimt aštuoni lašai chameleono seilių;

Mergaitė išsižiojo. Kas čia per nesąmonė?

[Indio Dellso]

Indio sėdėjo Nuodų ir Vaistų pamokoje. Pirmakursis jau geras penkias minutes svarstė į kiek profesorės Moonlight pamokų nuėjo šiais mokslo metais. Negalėdamas prisiminti nei vieno dalyko, kuris jį sietų su pamokomis požemyje, nusprendė, kad turbūt Nuodų ir Vaistų pamokoje dar nebuvo dalyvavęs. Klastuoliui nebuvo neįprasta dažnai praleisti pamokas, į jas vėluoti ar nedaryti namų darbų, tačiau žinant, kad artėja mokslo metų galas, Indio nusprendė šią pamoką pasistengti už visas kitas, kurias praleido.
Profesorės monologas buvo begalo ilgas. Vos tik išgirdęs sakinį apie gyvūnų peršalimus išsiviepė. Kam būtų įdomu mokytis apie gyvūnų ligas? Nebūdamas didelis gyvūnų mylėtojas Indio nesuprato to entuziazmo, kurį dažnai matydavo kituose žmonėse kai šie pamatydavo kokį gleivėtą ar kailiu apaugusį dešimtkojį.
Indio apsidžiaugė, kad nereikėjo dirbti poroje. Reiškia viskas galės vykti pagal taip, kaip jis nori. Pirmakursiui nepatiko darbas poroje, tada reikėdavo taikytis prie kito žmogaus, o tai Indio erzindavo. Kodėl jis turėtų prie ko nors taikytis? Nutraukęs pašalines mintis juodaplaukis atsivertė profesorės nurodytą puslapį ir ėmėsi darbo.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

- Gerai, šaunu, galbūt tai būtų dar geriau, apie šiuos kerus domėjausi kai tik atvykau čia.
Mergaitė susikaupė ir kai tai padarė, garsiai sušaukė kerus. Klasė buvo apsupta rūko, o net gi nebesimatė tų sergančių papūgų. Galbūt dauguma mokinių pradėjo klykauti ar išsigando, bet Kristina tik džiaugėsi.
- Valio! Valio! Nebereikės daryti jokių kvailų praktikų, nu, nes nieko nebesimato, bėkit visi grožėtis rūku, o ne gydyt tas vištas. - Garsiai riktelėjo Granger.
Galbūt tai buvo prasta idėja, nes prisiminė jog už tokį dalyką nebegaus taškų, o jai taškai rūpėjo ir visados stengėsi gerai mokintis ir būti gera mokinukė, kuria niekados nebuvo. Prisimindama greitai pribėgo prie savo suolo ir kadangi turėjo gerą regą, atsivertė penki šimtai antrąjį nuodų ir vaistų vadovėlio puslapį. Recepte buvo sunkūs produktai, bet jie visados būdavo nuodų ir vaistų kabinete.

1. Šeši šaukštai varlės smegenų
            2. Dvidešimt keturi šaukšteliai vorų kraujo
            3. Žiobariškas rankų kremas
            4. Mėlynių ekstraktas
            5. Septyni šaukštai kisieliaus

Produktai iš tiesų šlykštūs, bet jau nieko nebepakeisi.

[Monica Lilly Moonlight]

    Monica atsipalaidavusi į katilą trupino chalvos plytą. Pagaliau ji buvo savo sferoje - nereikėjo rėkalioti nurodymų, baksnoti į lentą, vaikščioti tarp prasmirdusių stalų ar gaudyti varlių. Dabar liko tik ji ir svaiginantis burbuliuojančio, jau pamėlti spėjusio vandens kvapas.
    Monica pasiėmė milžiniška, kone už trolio galvą didesnį šaukštą ir pradėjo maišyti skystutę masę. Viršun kilo džiuvėsių ir chalvos kvapas. Profesorė pagraibė kažkur šone - pirštais bandė apčiuopti šaldyto ramunėlių ekstrakto - tačiau greitai suprato, kad nieko nemato. Akis buvo užlipdęs tirštutėlis rūkas. Vieną sekundę ji persigandusi pamanė, kad koks mokinys padegė savo viralą ar sumaišė nuodingų garų, tačiau geriau apsižiūrėjusi pažino pilkšvai žybsintį, burtų sukeltą rūką. Pati tokį ne sykį buvo užleidusi, ir dabar kaipmat sumetė, kad kažkoks tinginys nusprendė pailsėti.
    Moonlight mostelėjo lazdele, ir tarsi dulkių surbliu traukiamas rūkas pradėjo lysti į lazdelęs galiuką. Kai klasė bent kiek apsivalė, mokytoja į apsiaustą nusitrynė chalvuotus pirštus ir atsistojo į kabineto vidurį.
 - Kai sužinosiu, kuris tai padarė... - kuo grėsmingiau ištarė, nors puikiai žinojo, kad tokių kerų neatseks. - Nedarykit jokių nesąmonių, tiesiog... tiesiog dirbkit su prakeiktu priešnuodžiu, jis reikalingas sergantiems gyvūnams. - Ir apsisukusi kuo garsiau nukaukšėjo. Efektas buvo nekoks, mat profesorė buvo apsiavusi sportbačiais minkštais padais.
    Praeidama pro narvelius, išsirinko arčiausiai esantį ir peštelėjo geltoną, švelnutę plunksną iš vis žiežirbomis nusičiaudinčios truknės. Ta pasuko nieko nesuprantantį anties snapelį. Tuoj pasveiksi, mažyle, - liūdnai pagalvojo ir kibo į darbą.

[Indio Dellso]

Rastas receptas Indio nenudžiugino. Su lyg kiekvienu ingredientu klastuolis vis labiau raukėsi ir jo motyvacija kažką išvis daryti mažėjo. Staiga pirmakursis prsiminė, kad jo dar narve laukia kažkoks ligotas padaras. Palikęs atverstą vadovėlį tamsiaplaukis nutipeno prie, kaip profesorė jas pavadino, truknių, ir pasirinkęs pirmą narvą apžiūrėjo narvą ar tik neras jokios nukritusios plunksnos, nes gyvūnas turbūt už išrautą plunksą nepadėkotų. Deja, nieko panašaus neradęs, Indio buvo priverstas stipriai suimti vieną padaro plnksną ir stipriai patraukti. Gal išrovė kiek per stipriai, nes truknė išleido labai keistą garsą, tačiau net ir Indio suprato, kad tai nebuvo teigiamas garsas.
Kaip nugalėtojas grįžęs prie savo stalo. Dar kartą užmetęs akį į receptą:

6 džiovintos šliužų uodegėlės, 30 gramų dviragio ragų miltelių, imbiero šaknelė, hipogrifo nugaros plunksna, 8.5 gramo raudonojo kalmaro miltelių.

Ne visiškai tikras ar susirinko visus reikiamus ingredientus, Indio arčiau prisitraukė savo dar nė karto nenaudotą, tai reiškia naują, katilą ir skaitydamas receptą ėmė atidžiai gaminti priešnuodį, vildamasis, kad vietoje raudonojo kalmaro miltelių nepasiemė atlantinių moliuskų esencijos.

[Magdė]

 Labai laiminga, besišypsanti Alisa stovėjo prie stalelio klasės priekyje. Magiškai burbuliuojantis katilas, kurį pirmakursė užvirė vos atėjusi ir naujos, dar nematytos profesorės balsas veikė kone magiškai. Ji kaip niekad dėmesingai klausėsi ir patenkinta krapštinėjo juodą rašalo dėmę ant suolo.
 Gavusi užduotį, mergaitė atkuto.. Nužingsniavusi prie profesorės paėmė į rankas paukštelį ir, atsargiai glostydama plunksneles nusinešė prie savo stalelio. Patupdžiusi sau ant peties išsitraukė lazdelę, mostelėjo ir tarė:
 -Accio buteliukus.
 Link jos atskriejo keletas buteliukų. Švilpė pasibjaurėjusi suraukė nosį. Jos šnerves pasiekė bjaurokas dvokas.
  Ar jie pašvinkę? atėjo mintis Alisai, apžiūrinėjančiai buteliuką su upėtakio kauleliu.
 Ji susidėliojo daiktelius paeiliui. Turėjo minėtają upėtakio ašaką, kelis salamandros žvynelius, vilko iltį ir skiautelę magiškosios rūpūžės odos. Švelniai suėmusi truknės uodegėlę ištraukė plunksą ir pasidėjo šalia kitų ingredientų.

[Indio Dellso]

Indio susiraukęs stengėsi nesiblaškyti ir suprasti kas parašyta vadovėlyje.

3 šliužo uodegėles smulkiai sukapoti su pelio geležte ir kartu su dviragio ragų milteliais suberti į katilą.

Nežinodamas iš kur gaut peilį ir patyliukais murmėdamas koks kvailas buvo vadovėlio autorius, pirmakuris išsiraukė lazdelę. Kerų sukapoti džiovintą šliužą jis nežinojo, tačiau laimė, kad bent jau lazdelės galiukas buvo smailus. Kelis kartus pabedžiojęs į šliužų uodegėles jis jau turėjo keletą, ryškiai per stambiai subadytų, uodegų.
Juodaplaukis pirmakursis paėmė dviragio ragų miltelius ir kartu su šliužų uodegėlėmis sumetė į savo, nors ir naują, bet jau purviną katilą.
Šiaip ne taip išsiaiškinęs kaip naudotis svarstyklėmis, kurios atrodo buvo gamintos viduramžiais, Indio raudonojo kalmaro miltelius įmaišė į katilą, aštuonis kartus sukdamas prieš laikrodžio rodyklę ir keturis pagal. Masė katile buvo vis ryškėjančios salotinės žalios spalvos, o net nenumanydamas kokios spalvos turėtų būti priešnuodis, kad truknė nepadvėstų, Indio tiesiog tęsė darbą.
Pagaliau kai visi ingredientai buvo sudėti, beliko tik įmesti plunksną, kuri visą pamoką gražiai gulėjo ant stalo kampo.
- Wingardium leviosa, - atsikrenkštęs pirmakursis nukreipė lazdelę į plunksną ir stebėjo kaip ši pakyla nuo stalo ir ištirpsta priešnuodyje, kuris jau buvo tamsiai žalios spalvos. Indio mėgstamiausios spalvos.
Nežinodamas ar reiktų nunešti profesorei parodyti savo gautą eliksyrą, mat kad ir kaip nemėgo gyvūnų, nunuodyti truknės nenorėjo. Pagalvojęs juodaplaukis numojo ranka į tokį papildomą darbą ir priėjęs prie tikriausiai savo truknės narvo supylė jai į gerdyklėlę priešnuodį. Išsigandęs, kad tik gyvūnas nepadvėstų jo akyse, nes vis dar nebuvo tikras ar padarė priešnuodį teisingai, Indio kuo skubiau susirinko visą mantą ir bėgo iš klasės.

[Magdė]

 Alisa stebeilijo į profesorę Moonlight ir mąstė.
Ką ten ta mėnulio šviesa sakė apie eliksyrus? kramtydama savo šviesių plaukų sruogelę mintijo penktakursė.
Jos truknė, tupinti ant peties, sukarkė ir nusičiaudėjo. Iš burnytės išlėkė kelios žiežirbos ir penkiolikmetei į skruostą plūstelėjo šiluma.
Vargšelė paglostė snapelį švilpė ir ėmėsi darbo. Laiko mintims neliko.
 Atsivertusi 502 puslapį, mergina džiugiai nusišypsojo. Receptas nebuvo paprastas, bet penktakursė mėgo taisyti įvairius gėralus. Paėmusi į rankas pašvinkusį upėtakio kauliukus, mergina užspaudė nosį ir sugrūdo jį grūstūve iki smulkutėlių miltukų. Jie priminė druską ir skleidė pūvančių kiaušinių dvoką.
 Fuiiii.... - Alisa palaimingai ištarė savo mėgstamiausią žodį.
Miltelius pasidėjo į šalį ir žvilgtelėjo į receptą.

Arneititinio peršalimo receptas
Treji upėtakio kauliukai (pašvinkę)
15 salamandros žvynelių
Vilko iltis
Skiautelė magiškosios rupūžės odos
Gydomo gyvūno plaukelis, plunksnelė ar nagelis

Perskaičiusi žodį „pašvinkę“ mergina prunkštelėjo.
Akivaizdu, kad šį kriterijų mano kauliukai atitiko puikiai   mintyse nusijuokė penktakursė ir vėl žvilgtelėjo į receptą.

Virimas:
Sugrūskite grūstuve upėtakio kauliukus iki smulkučių miltukų. Užkaiskite katilą ir po vieną, maišydami sumeskite salamandros žvynelius. Kai jie užvirs, ims burbuliuoti ir vanduo nusidažys raudona spalva, arbatiniu šaukšteliu supilkite kauliukų miltelius.