0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melanie Grow

Kiemas
« Prieš 13 metus »
Jaukus,malonus kiemelis.Net nepasakysi,kad čia gyvena tokie žmonės kaip klastuoliai.Nedidelis sodelis,aptvertas dailia plieno tvorele.Tikras meistras čia padirbėjo.Išėjus iš pilies nespėsi apsidairyti-akį traukia kiemelio vidury stovintis fontanas.Čia laksto pirmakursiai,pamokas ruošia vyresnėliai,o šešiolikmečių rate gali pastebėti ir peštynių.Rusvas medinis suolelis,supantis teritoriją,atstos puikią vietelę pašnekesiams su draugais,o čia nuolatos tokia žmonių gausa,kad niekas nepastebės ir neišgirs,jei išduosi draugui šiokią tokią paslaptėlę.Bet juk ir nepastebėsi,jei kažkas tave seks,ar ne?Suoliuko aprėpiamai teritorijai pasibaigus prasideda pievelė,kuri tęsiasi toli toli,ir galo nematyti.Čia stūgso didžiulis storašaknis ąžuolas,po kuriuo pasislėpsi nuo saulutės.O gal čia taip romantiškai atrasi pirmojo bučinio džiaugsmą?Bet prieš tai padarydamas gerai apsidairyk-galbūt iš po medžių viršūnių kyšo viena smalsi nosis?Neveltui čia Hogvartsas-visi sekami kiekviename žingsnyje,gal kas nors įvyks,kas jau šimtmetį nesimatė-susikaus burtininkai,susipeš vaikai,o gal klastuoliai užtiks ką nors ryjant keksą su pudra iš išteplios veidą?
Po antrojo Hogvartso mūšio ši teritorija tikrai atsigavo.Taip ir malonu išeiti į lauką-tikra atgaiva širdžiai.

*

sara

Re: Kiemas
« Atsakymas #1 Prieš 13 metus »
Cindy įėjo į kiemą . Jis buvo nuostabus . Bet  gaila , kad ji neturi su kuo ten nueiti . Bet viskas jai nusibodo būti vienišai . Ji tvirtai nusprendė būti pikta . Taigi pradėkim .
- Nekenčiu .... Ne negaliu būti pikta aš nepasiduosiu viena kartą pasidaviau , bet daugiau nebe.
Cindy atsisėdo ant suolelio ir pradėjo galvoti , kaip jai susirasti draugę . Ji ilgai negalvojo ja traukė graži aplinka . Ji nutypeno prie medžio , nes  buvo labai karšta . Ji atsisėdo pavėsyje ir užmigo ....
Sapnavo jog ji pasiklydo dideliame miške ir niekas jos neieškojo . Ji bandė ištrūkti , bet nieko . Ji ėjo atbula ir atsitrenkė į kažką . Tas kažkas buvo mergaitė . Ji labai apsidžiaugė.  Jos nusprendė abi išeiti iš miško . Joms pavyko todėl nuo tada jos tapo geriausiomis draugėmis . Jos po daugelio metų netgi kartu mirė ir po mirties vis dar draugavo .Nes tikri draugai nepalieka net po mirties .
Cindy atsibudo labai pavargusi . Ji apsižvalgė . Kieme jau buvo daugiau vaikų . Visi norėjo gauti vietą po atokaita  šalia Cindy , bet ji laukė malonios mergaitės gal tas sapnas jai nulėmė jos likimą ....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė sara »

*

Neprisijungęs Cornelia Disaster

  • VII kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #2 Prieš 13 metus »
Tamsią naktį, tylų svirplių orkestrą perrėkė kaukšintys Cornelios bateliai. Buvo tuščia kaip niekada. Ji brovėsi per lapų pusnis fontano link. Jis dar veikė, nebuvo jei išjungtas, nei užšalęs... Mergina pasilenkė ir pakišo veidą po vandens srove. Jos plaukais ėmė tekėti vanduo, ir atsilenkusi jais sušlapino apnuogintą nugarą. Pasidarė šalta, bet tai daug geriau, nei būti prikvėpuotoje salėje... Ji atsirėmė į fontano atbrailą alkūnėmis už nugaros. Taip, pusiau sėdom, pusiau gulom ji užsimerkė ir ėmė giliai kvėpuoti, bandydama atsigauti. Būtų buvę protingiau eiti į lovą, bet šalti, pelėsiu ir drėgme persotinti požemiai nė kiek netraukė.

*

Urizielis C. Liberis

Re: Kiemas
« Atsakymas #3 Prieš 13 metus »
Urizieliui prireikė daugiau laiko atvykti link hogvartso, nei kitiems mokiniams, nes keliavo ne traukiniui. Jam pasisekė, kad pakeliui sutiko gerų žmonių, sutikusių jį palydėti. Salė jo nežavėjo, nes joje buvo pernelyg daug žmonių. Tiesą pasakius, Urizielis niekad nematė tiek daug žmonių vienoje vietoje, bet tas vaizdas jo nesužavėjo. Visi jie-savotiškai įdomūs, bet jie nesiskiria Durmštrangiškių. Jų akys nukreiptos į išorę, bet jie nemato toliau savo nosies. Todėl vaikinas nusprendė pasivaikščioti. Mokiniai karts nuo karto nulydėdavo akimis naujoką. Ir neaišku ar jo išvaizda taip juos paveikė ar kas. Urizielio raudoni tarytum ugnis plaukai šoko vėjyje primindami žiežirbas, arba ugnine gyvates, kas, tiesa pasakius, jį nervino, nes trukdė matyti aplinką. Pastebėjimas sau: Reikia patrumpinti plaukus. Argumentas: Jie nenaudingi ir jais reikia daug rūpintis.Taip besivaikščiodamas jis atsidūrė prie fontano. Savo smėlio spalvos akimis apžvelgė aplinką. Urizielio žvilgsnis sustojo ties mergina, kuri nusprendė poilsiauti gana keistoje vietoje. Jau vien tai sužadino jo smalsumą. Urizielis žiūrėjo į merginą, bandydamas suprasti, kas būtent patraukė jo dėmesį.

*

Neprisijungęs Cornelia Disaster

  • VII kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #4 Prieš 13 metus »
Corni stenėdama atsisėdo ir susiėmė galvą rankomis. Tik po kiek laiko apstebėjo avarinį ženklą.
- Klausyk, tu, atšvaitine liemene ant galvos, jei spoksai į mano iškirptę, tai iškart sakyk, kuri akis tau reikalingesnė, - ji viena suknelės kloste uždengė iškirptės apnuogintą šlaunį. Juodi, Monroe stiliumi sušukuoti plaukai baigė išsileisti, juolab, buvo šlapi. Cornė priminė šlapią, gyvenimu nusivylusią vištą. Pakirptais sparnais. Linksma.
- Kodėl neini kratyt savo raudono skuduro į šventę? Groja gera muzika, žinai, tokia žiobariška. Beviltiška, - Cornelia bandė įtikinti jį išeiti, nors nenorėjo likti viena. Antrą galėjo atstoti ir varna, bet visos knisas po šiukšlyną, paliktą po švilpių baliaus...

*

Urizielis C. Liberis

Re: Kiemas
« Atsakymas #5 Prieš 13 metus »
Urizielis rimtomis akimis žiūrėjo į merginą, bandydamas įsisąmoninti naujus, jam dar negirdėtus pasisveikinimo žodžius. "Atšvaitine liemene ant galvos", tai turėtų būti susiję su mano plaukų spalva. Matyt, anglai norėdami pasisveikinti vieni su kitais didelį dėmesį kreipia į plaukus. Šitą teoriją patvirtina ir tai, kad ji mano plaukus paminėjo dukart. Tiesa reikia nepamiršti panaudoti pačio keisčiausio palyginimo. Tačiau pirma... Iš apsiasuto kišenės jis išsitraukė lazdelę ir nutaikė ją į Cornelią. Ore nubraižė kelis keistus simbolius ir bedė ją į merginą. Šis užkeikimas turėtų išdžiovinti jos rūbus. Tai, ką ji dabar daro, kenkia jos sveikatai. Urizielis nusilenkė merginai.
-Aš- Urizielis Cruentus Liberis. Naujas mokinys.-nepratusiam kalbėti vaikinui šie žodžiai išsunkė daug jėgų.
Staiga jis kažką atsiminė.
-Taip... Klausyk, tu, ragana riebaluotais plaukais, apsirengusi tarytum mergina iš raudonųjų žibintų kvartalo.-pasakė jis ramiai žiūrėdamas į merginą. Jo žodžiuose nebuvo pašaipos, jis tiesiog stengėsi vietinių žmonių įpročius.

*

Neprisijungęs Cornelia Disaster

  • VII kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #6 Prieš 13 metus »
Vėl jis į mane žiūri. Cornelia pavartė akis. Netrukus jis atsuko lazdelę į ją, ir Corni nusikeikusi subambėjo kažką, kad naujokais pasitikėti negalima... Ji išsitraukė pistoletą ir pasidėjo jį ant kelių, bet kurią akimirką pasiruošusi šauti. Tačiau ji pajautė, kad išdžiuvo jos drabužiai, net vanduo iš batų ištekėjo. Cornelia lyg susigėdus, nepastebimai įsigrūdo ginklą į dėklą ties keliu. JI įdėmiai apžiūrinėjo Varnių. Jam prisistačius, mandagumo žodelį malonu ji pasakė mintyse:
-Cornelia Disaster, - vėliau jo pasakyti žodžiai prajuokino Cornę, nes jis pats atrodė toks ramus, lyg taip šnekėti būtų įprasta. Matyt toje tundroje, kur jis gyvena, visi taip ir šneka. O gal jie kalba bumbujumbu kalba, ir tie žodžiai reiškia ką nors kitą? Hmm, reikia rimčiau žiūrėti į šį reikalą. Cornelia suraukė kaktą ir bandė išstenėti:
- Ko tu... ,Dirbu visą parą' nori iš manęs? Kreipeisi, tai prašom ir pabaigti... raudonkepuraite,- Cornelia nusprendė, kad pavyko visai neblogai, tik kvailai nuskambėjo tos pauzės, kai ji įtemtai kratė savo žiobarišką žodinėlį.

*

Urizielis C. Liberis

Re: Kiemas
« Atsakymas #7 Prieš 13 metus »
Bendrauti su mergina jam sekėsi sunkiai, nes ji mėgo naudoti keistas sąvokas. Ir iš tiesų... Ko aš noriu? Keistas klausimas, ateinantis iš žmogaus, kuris atrodė gana vienišas. Neigimas? Ar šiaip paradoksali situacija. Urizielis giliai susimąstė ir visai pamiršo apie merginą esančia šalia jo. Galvodamas, apie žmonių tarpusavio santykius, jis iš kuprinės išsitraukė stalą, tris kėdes, arbatinuką su juodąja arbata, pieno buteliuką ir Batlerį, visų mylimą liokajų. Tada kuo ramiausiai atsisėdo, palaukė kol jam įpils arbatos su pienu ir gerdamas arbatą toliau vystė mintį. Batleris apsidairė, norėdamas įvertinti situaciją. Pamatęs merginą jis sunkiai atsiduso.
-Šeimininke.-pasakė jis griežtu balsu.
-...Batleri.-ramiu, kaip ir visada balsu atrėmė jis.
-Jūs tikriausiai kalbėjotės su šia žavia būtybe.-pasakė Batleris pirštu besdamas į merginą.
Urizielis nukreipė savo žvilgsnį į merginą, bandydamas atkurti kelių minučių senumo įvykius.
-...Taip. Kodėl tu tokia keista?-atsiminęs jų pokalbio turinį paklausė jis.
Batleris garsiai sukosėjo, nors tai labiau priminė ožkos mekenimą.
-...Gal malonėtumėte...Prisėsti...

*

rulonaS

Re: Kiemas
« Atsakymas #8 Prieš 13 metus »
  Mery pikta išlėkė iš pilies. Sustojo prie kažkokio medžio, atsirėmė ir užsirūkė. Stebėdama dangų bandė nusiraminti. Kaip tai bosą nužudė? Kaip tai man tik trečdalis jo turto? Kaip tai aš lieku atsakinga už naujo boso paskyrimą? Nekenčiu jūsų visų. Mergina metė suktinę ant žemės ir piktai sutrypė. Tuomet nusėlino prie savo dvynės, kuri kalbėjosi su kažkokiu varnpalaikiu.
  - Ką jūs čia veikiat, šuns šūdai? - piktai sušnypštė ji. Rudi plaukai, nepaisant visų nesklandumų, ramiai, nesusivėlę gaubė jos juosmenį. Klastuolė nepajuto, kaip jos rūbai šlapo nuo lietaus.
  Kažkoks garsas patraukė merginos dėmesį. Ji išsitraukusi lazdelę atsisuko, po to nukreipė žvilgsnį į priešą. Kadangi Cornė buvo klastuolė ir Mery jos truputį bijojo (nes po ilgo nesimatymo nespėjo išsiaiškinti, kas baisiau - ar Cornė, ar Mery), tai septintakursė nusitaikė į varnių. Atkeršysiu už boso mirtį šiam mėmei su keista šukuosena. Net jei jis dėl jos visai nekaltas.

*

Lala

Re: Kiemas
« Atsakymas #9 Prieš 13 metus »
 Iš savo grifbokščio išslinko Kaja. Ten persirengė ir dabar atrodė kaip normalus žmogus - su paprastais džinsais ir marškinėliais.
 Nusileidusi į pirmą aukštą pamatė iš Didžiosios salės išeinančią Mery ir nusprendė ją pasekti arba paerzinti, nes nebeturėjo, ką veikti. Paskui Mery išėjo į kiemą. Priėjusios prie fontano išvydo kitą klastuolę, kurią Kaja buvo sutikusi Šerno Galvoje, ir kažkokį nematytą raudongalvį.
 Kadangi Mery buvo nusiteikusi siautėti (tuos du išvadino savo šūdais ir dar nutaikė lazdelę į naujoką), Kaja prisėdo ant fontano krašto, linktelėjo kitiems dviems asmenims ir išsitraukusi žolytę, kurią kadaise atėmė iš Mery, prisidegė, įtraukė dūmą ir paklabsėjo mėlynomis akytėmis žvelgdama į ją.

*

Neprisijungęs Cornelia Disaster

  • VII kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #10 Prieš 13 metus »
Cornelia susidomėjusi, bet stengdamasi to neparodyti, stebėjo prieš akis išdygusį stalelį su liokajum.
- Aš? Keista? Prisitaikyk, o tada skirstyk, - atkirto ji ir atsisėdo ant kėdutės prie stalelio. Netrukus kaip vėjas į kiemą isinešė jos sesuo valkata. Valkata numeris du.
- Labas Mery, sėskis, šitas keistuolis vaišina kažkokia crazy arbatėle, - ji kilstelėjo antakius, - Ei, juk nesuruoši jo žudyti? Pažiūrėk, jis tiesiog prašosi šilto kilimėlio po stalu. Gal atnešei kauliukų iš puotos? Tu tik pažiūrėk, mūsų mokykloj atsirado dar vienas raudonšik... Raudongalvis-  Ji pataršė naujoko plaukus ir nusijuokė. Tada atsistojo, paspyrė kėdę ir sparčiai nužingsniavo prie Kaios, kuri tikėjosi nepastebima čia atsivilkti. Ji pastūmė grifę į fontaną, taip užgesindama jos dūmelį.
- Nedrįsk vokti iš Mery, sukriošus Miami BIČ! - Corni išsitraukė ginklą ir nusitaikiusi į vandenį aplink grifę paleido kelias kulkas, stengdamasi dar labiau aptaškyti Kaią. Kaia toks žmogus, šalia kurio būdama Corni nesivaldo. Kaia kažkokia nenormali, kažkokius keistus energetinius laukus nešiojasi. Grįžusi prie varnio, pastatė kėdutę, burbtelėjusi kažką panašaus į atsiprašymą. Tada iš vaikino rankų išplėšė puodelį su arbata, labai neangliškai jį išmaukė ir pastatė jį ant stalelio taip, kad nuaidėjo visas kiemas.
- Kas dar?

*

Viltė

Re: Kiemas
« Atsakymas #11 Prieš 13 metus »
Tolumoje pasirodė neitin aukšto ūgio mergina. Ji buvo apsigaubusi juodu apsiaustu, tik iš po apsiausto gobtuvo matėsi kelios šviesių plaukų sruogos. Priešais ją nedideliame aukštyje vienoje krūvoje skriejo keli didžiuliai lagaminai, o pati mergina buvo nutaikiusi į juos lazdelę. Jos žvilgsnis taip pat buvo įsmeigtas į lagaminus. Klastuolė buvo labai susikaupusi, kadangi per atostogas, praleistas pas motiną, neturėjo galimybės lavinti savo raganiškųjų galių. Nors pati Lu to nepripažino, laikas praleistas pas motiną jai padėjo susitaikyti su savo kilme ir įveikti pastovius pykčio protrūkius, kurie neleisdavo jai ramiai gyventi. Dabar galėjo savo sugebėjimą naudoti tada, kada norėdavo.
Mergina taukšėjo kiemu link mokyklos, nesidairė į šalis, žiūrėjo tik į priešais skriejančius lagaminus. Kažkur šalin nuklydo, turbūt dėl to lagaminai su trenksmu trenkėsi į varnanagio liokajų. Lu pati susimėtė, todėl jos manta nukrito žemėn, o šeštakursė nepatenkinta apsidairė staigiai nuleisdama lazdelę žemyn.
- Kas per?... – ji dėbtelėjo į tą liokąjų, tada į varnanagį, keistai pažiūrėjo į staliuką, tuomet akys nukrypo į grifę, kol galiausiai pažiūrėjo į seseris Disaster. Mery jai jau buvo pažįstama, todėl pamačiusi kad ji laiko lazdelę nukreiptą į varnių pati priekaištingai jį nužvelgė.
- Jūs čia pikniką surengėt? Ei, juk dabar vyksta puota. – nepatenkinta suburbėjo, kadangi manė jog aplink nebus pašalinių žmonių, kai ji veluodama atkeliaus į pilį. Pakėleldama žvilgsnį ji nusiėmė nuo galvos ir gobtuvą, tuomet šiek tiek papurtė galvą ir šviesūs ilgi plaukai išsiplaikstė į visas puses. Ji pažvelgė į seniai matytą pilį ir pati sau žavingai nusišypsojo. Buvo pasiilgusi Hogvartso.

*

Urizielis C. Liberis

Re: Kiemas
« Atsakymas #12 Prieš 13 metus »
Žmonės rinkosi. Tiksliau tariant merginos, kas nesudarė Urizieliui didelio skirtumo. Blogiausia yra tai, kad jie triukšmauja... Vaikinas sunkiai atsiduso, kai pasirodė kažkokia nauja mergina ir pradėjo vartoti nesuprantamus žodžius. "Šūdas"... Ar ji turi omenyje fekalijas. Taigi, tuo palyginimu ji norėjo parodyti, kad mes esame derlingi. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai nepaprastos, o šuns fekalijos. Šuo-prijaukintas vilkas, kuris saugo žiobarų namus... Sudėtinga mįslė. Faktas, kad mergina buvo nukreipusi į jį lazdelę, Urizielio pernelyg nejaudino. Jį gąsdino tik tai, kad ši mįslė gali likti neįminta. Cornelia vėl kažką pasakė savo keista šnekta, tačiau vaikinas jau net nebandė verstis, tik užsirašė jos žodžius. Vėliau išklausinės. Mergina ne tik šnekėjo, ji ir jo plaukus palietė, kas jam buvo nei šilta, nei šalta, tačiau jo teorija buvo pagrįsta.Anglėms, labai patinka plaukai. Labai įdomu kodėl? Jis nekreipė dėmesio į merginų žaidimus, tačiau pastebėjo, kad jos yra šlapios. Cornelia atėmė iš jo arbatą, kas jam nepatiko, tačiau privertė veikti.
-...Batleri...Šalta...Alkanas...Šlapios.-paskutinį žodį ištarė, pirštu parodydamas į merginas.
Liokajus linktelėjo ir paėmęs jo kuprinę, iš jos ištraukė pavėsinės maketą. Nei pavėsinės spalvos, nei kitų jos detalių nesimatė, nes ji buvo tankiai apaugusi vijokliais, skleidžiančiais kiekvienam žmogui mieliausią kvapą. Urizieliui teko nemažai padirbėti, kol išvedė tą veislę. Vaikinas palietė savo, žalią, gyvatės, kandančios į savo uodegą, formos auskarą ir pažvelgė į maketą ramiu, tačiau nė lašo žmogiškumo neturinčiu žvilgsniu.
-Nigredo.-sumurmėjo jis.
Iš kuprinės pasipylė juoda masė, kuri pakibo ore ir ramiai sau pleveno, niekam bloga nedarydama.
-Albedo.-įsakmiu balsu pasakė jis.
Auskaras užsiliepsnojo balta liepsna, kuri nekenkė jo nešiotojui, o juoda masė virto balta. Taip pat, ji ramiai nebekybojo ore, šnypšdama ir keisdama formas ir spalvas, ji pavirto į žalią, vijokliais apipintą pavėsinę, tačiau tai nebebuvo maketinis modelis, o normali pavėsinė. Jos viduje buvo didelis, apvalus stalas, su šešiomis kėdėmis.  Taip pat į komplektą įeina, optimalios temperatūros palaikymo įrenginys, bei drabužių džiovinimo įranga, kuri veikia vos į ją įėjus ir viskas tik už... Kad ir kaip ten būtų Urizielis atsistojo ir nuėjo į pavėsinę, atsisėdo ant vienos iš kėdžių ir pradėjo gurkšnoti arbatą, kurią Batleris jau buvo padėjęs ant stalo. Gerasis liokajus, taip pat jau buvo pradėjęs nešti maistą ant stalo.
-Kaip visada, mano šeimininkas vadovaujasi principu: "Džentelmenas turi keliauti neapsikrovęs, tačiau būtiniausių dalykų stoka įžeidžia jo garbę."-patenkintas savo šeimininku pasakė Batleris.
Urizielis, palaukęs kurį laiką ir pamatęs, kad kiti žmonės dingsta iš ten, taip pat nusprendė išsinešdinti, palikęs kažkokią iliuziją, kuri kažkiek jį priminė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Urizielis C. Liberis »

*

Lala

Re: Kiemas
« Atsakymas #13 Prieš 13 metus »
 Šį kartą Kaja neturėjo jokių piktų kėslų, buvo nusiteikusi visai draugiškai, bet dėl pašalinių veiksnių jos draugiškumas išblėso.
 Lėtai atsistojo. Marškinėliai ir džinsai buvo prilipę prie kūno, plaukai aplipo veidą, nutekėjo vandeniui neatsparus tušas... ir Kaja nekentė maudytis su rūbais. Žiauriai nekentė.
 -Tuuu...- išleido gerklinį garsą iš lėto slinkdama link ją į fontaną įvertusios klastuolės.
 Pagaliau prie jos prisiartinusi staigiai šoko ant jos. Klastuolei iš nugaros viena ranka apglėbdama kaklą ir smaugdama ją taip pat įvertė į vandenį. Išlupo jos "ginklą" ir nusviedė į iš kažkur atsiradusį kažkieno tarną. Atsistojusi spyrė klastuolei į plaučius ir išsitraukusi lazdelę sušuko:
 -Iš ko norėsiu, iš to ir vogsiu! Tuo labiau iš Mery. Conjunctivitis!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Kaia Coral »

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Kiemas
« Atsakymas #14 Prieš 13 metus »
Boa, susirangęs ant apnuoginto peties tyliai snaudė, kartkartėmis kyštelėdamas liežuvį - instinktyviai. Jo šeimininkė žingsniavo taku. Juodos akys jau senai buvo pastebėjusios sanbrūzdį kieme. Raudoni plaukai, susukti ties vienu šonu plazdėjo it raudonos fėjos sparnai, tik be garso.
Eos stabtelėjo visai netoli... pavėsinės. Lenkti antakiai susiraukė, o vyšninės lūpos krustelėjo. Sunėrus rankas ant liemens, šį vakarą apvilktu violetine palaidine, ji žvilgtelėjo į savo juodą sijoną ir žengė dar kelis žingsnius. Nekviesta įsmuko vidun.
Šį kartą Wadjet pastebėjo jai dar nematytų figūrų. Pirmiausiai į akis krito vaikinas - beveik tokių pat raudonų plaukų savininkas kaip ir jos. Toliau kažkokia grifė (tai tiesiog švietė jos veide) ir tikriausiai klastuolė. Pastarąją nužvelgus, Jetė sužaižaravo akimis. Aišku liokajus, besisukiojantis ir atrodantis dar keisčiau nei jie visi kartu sudėjus, nesiskaitė.
-Mery, Cornelia... - linktelėjo, net nebandydama įspėti, ką jos čia veikia.
Boa krustelėjo. Lėtai nuslydęs žemyn, susirangė ties pastatytos pavėsinės šonu ir liko ten tupėti. Eos pridėjo pirštą prie lūpų ir susimąstė.
-Gražiai čia įsikūrėt.
Žodžiai buvo skirti Urizieliui. Savaime aišku viskas buvo, juk jis - organizatorius. Tikriausiai eksprontu.
Akys nuslydo ties mišku. Šnibždesiai vis dar neapleido pasąmonės. Nugara dar degė, lyg išalkus... Ko, ji dar nežinojo. Tačiau reikėjo sužinoti, tą buvo galima pajusti. Vokas, kurio dulkes jau išnešiojo vėjas buvo prakeiktas. Dabar prakeikta ir ji. Ne, tiesiog dar vienas burtažodis į indą, kurį nešiojosi su savimi.
Tuo tarpu grifė sumanė pabūti heroje. Nespėjus kerams dar iššauti, Eos nuleido jos lazdelę ir burtai atsitrenkę į žemę išsisklaidė. Pasilenkė ties Kaios ausimi ir šnipštelėjo.
-Argi taip gražu elgtis per vakarienę? Turėk bent kiek pagarbos jam... - akimis mestelėjo į Liberį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Eos Wadjet »
Still no.