0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kiemas
« Atsakymas #495 Prieš 2 metus »
Deoiridh suklydo. Iš Dori reakcijos buvo galima spėti, kad užsiminti apie draugus nebuvo pats protingiausias sprendimas. Mintyse keiktelėjusi grifė žvilgtelėjo į jaunesnę mergaitę, bet skubiai nusuko akis. Jautėsi apsikvailinusi per visą pilvą ir nežinojo, ką daryti toliau. O gal ji dar ir įžeidė Dori? Norėjosi atsiprašyti, bet nespėjus išsižioti juodaplaukė uždavė klausimą.
- Pasirodė... - balse neliko nė lašo užtikrintumo, tad kiti žodžiai buvo gerokai tylesni. - Kad turi bent keletą draugų...
Nerimas persmelkė širdį. Pati supyko, kai Dori priėjo klaidingą išvadą. O dabar... Ar nebus padariusi lygiai tokios pačios klaidos? Kaip žinoti? Deja, niekas merginos bendrauti nemokė, tad ji neįsivaizdavo, ar turėtų tęsti šią temą. Vis tik kol Dori nepaklausė nepatogių klausimų, reikėjo užbėgti šiai galimybei už akių.
- Juk bendrauji su Meg, Alanu, Henrieta, ar ne? Pasakojai dar pirmame kurse...
Ko gero, Deoiridh pirmą kartą gyvenime apsidžiaugė turinti gerą atmintį. Išties klastuolė minėjo nuotykius su draugais, kas čia blogo, kad Deoiridh tai prisimena? Škotės nuomone, tai turėjo parodyti, kad ji klausosi, ką kalba Dori, o tai pastarąją turėtų pradžiuginti, argi ne? Nutarusi, kad viskas klostosi ne taip ir blogai, pakėlė akis ir nedrąsiai šyptelėjo. Vis dar klausdavo savęs, kodėl bendrauja su Dori, jeigu situacija yra tokia sudėtinga.
- Na... Taip, - vėl sutriko grifė. - Nebent turi kitų planų... Bet pro... Profesorius Turner nenorėtų, kad išvykusi iš mūsų namų kur nors nukentėtum, todėl prašo iš mūsų keliauti tiesiai į Hogvartsą. - staiga į galvą atėjo supratimas: ši nuostaba tikriausiai tėra gerai užslėpta baimė, kad Aberdine bus nuobodu... - Žinoma, jei norėsi, galėsi išvykti anksčiau, nelaikysime tavęs per prievartą.
Mergina pirmą kartą susimąstė, kad neturės ko pasiūlyti. Valgis tris kartus per dieną kartu su Matthew? Daugiau nei nejauku. Ji pati mėgo trintis po Aberdiną, bet Dori turbūt reikia namų. Teks susirasti veiklos...
- Jeigu tai kelia problemų, pasakyk. Kaip nors prisiderinsime, - po kiek laiko pridūrė Deoiridh ir vėl bijodama pažvelgti į draugę.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Kiemas
« Atsakymas #496 Prieš 2 metus »
- Na taip, - atsakė Dori. - Yra keli žmonės. Bet Meg...
Dori staiga susičiaupė. Netyčia užsidengė burną delnu. Ar ji ką tik norėjo išpliurpti Deoiridh, kad Meg gyvena su naujuoju kerėjimo profesoriumi, kuris yra praktiškai grifės bendraamžis? Dori vos nepasisukundė vyresnėlei, kad švilpė ne iškart tai jai papasakojo.
- Bet mes su Meg padarėme daug negražių dalykų tavo... na, herbologijos profesoriui, - bandė suktis iš padėties.
Jeigu rudaplaukė nepaminėjo Levandos, vadinasi, viskas yra pakankamai saugu, mat vieną akimirką tamsiaplaukė buvo spėjusi pagalvoti, jog septintakursė arba Matthew įtaria ką nors apie siekėją.
Dori per kūną perbėgo keisti šiurpuliukai. Staiga ji suprato, kad profesorius Turner sutiko priimti ją į savo namus ir ne tai, kad vienai dienai, tačiau visoms atostogoms. Ar Mattew turi žmoną? Ar jie su Deoiridh gyveno dviese? Kaži, ar jie turi kokių nors augintinių? Galvoje kirbėjo milijonai klausimų, tačiau žinodama Deoiridh būdą Mendel negalėjo jų kaip žirnių išberti. Taip pat į Dori makaulę kaukštelėjo baisinga tiesa, kad vis tik teks imti atsiprašyti profesoriaus dėl savo elgesio praeitais metais. Juk tas elgesys buvo tiesiog siaubingas. Ir, dėl Merlino barzdos, ką reikės ten vežtis dovanų, jeigu Dori pati ir naujų batų nusipirkti šiuo metu negalėjo?
- Aš? Kitų planų? - nusišypsojo Dori. - Na, nebent verkti įsikniaubus į pagalvę Klastūnyno miegamajame, - nusijuokė. - Tiesiog šiaip... man šiek tiek gėda prieš profesorių, - pripažino. - Aš jam šitiek prikrėtusi esu, o jis mane maitins geras porą savaičių...

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kiemas
« Atsakymas #497 Prieš 2 metus »
Bet Meg - ką? staiga nutrauktas sakinys nepraslydo pro Deoiridh ausis. Atidžiai pažvelgusi į Dori nenuleido nuo jos akių, bet užbaigtas sakinys jos visiškai neįtikino. Smalsumas draskė iš vidaus: kuo gi ta Meg tokia ypatinga? Vis dėlto grifė nė neketino to demonstruoti. Mano - kam? Ar ji ketino pavadinti Matthew mano tėčiu? vėl iškilo klausimų, tačiau Deoiridh ir dabar tylėjo. Svarstė, ar reikėtų ką nors pasakyti, kol galiausiai suprato: tylėti neverta.
- Vis tiek draugė, ar ne?..
Keista buvo ši akimirka. Deoiridh susimąstė apie tai, kad tarsi ruošiasi priimti Dori į savo šeimą, nors niekada negalvojo tokią turinti. Matthew vadinti tėčiu buvo keista ir nejauku, namą Aberdine vadinti namais - kiek jaukiau, bet vis tiek neįprasta. Ar ji nepadarė klaidos pakviesdama tą, kuri prarado tėvus? Jie, žinoma, vis dar egzistavo, tačiau klastuolė aiškiai parodė, kad ryšio nėra ir, ko gero, nebus. Bet ar matydama Matthew ir jos, Deoiridh, bendravimą, Dori nesijaus dar labiau sutrikusi ir nuskriausta? Nebe tie laikai, kai jie galėtų pademonstruoti draugiškus santykius. Ko gero, visos atostogos bus persmelktos įtampa nesusipykti ir taip neišgąsdinti jaunesnės mergaitės. Esi visiška kvaiša plūdo save škotė, kai Dori prabilo. Vėl pažvelgusi į ją Deoiridh suprato: Dori, ko gero, bet kas būtų geriau nei liūdnas sėdėjimas Hogvartse, kai draugai išsivažinės pas tėvus… Tiesa, buvo kiek liūdna, kad klastuolės atvykimas atims galimybę susitikti su Sigurdu, tačiau Deoiridh vylėsi, kad islandas supras ir nepyks.
- Aš… Atsiprašau, nenorėjau įskaudinti… - sumurmėjo grifė ir galiausiai apkabino Dori. Nors ji tardama skaudžius žodžius juokėsi, kažkodėl atrodė, kad jaučiasi visai ne taip. O skaudinti ir liūdinti draugę norėjosi mažiausiai. - Pakalbėk su M… profesoriumi Turner, jis viską supras. Gal taip ir neatrodo per pamokas, bet jis nėra blogas žmogus. Išklausys ir, jeigu reikia, patars…
Ištarusi šiuos žodžius Deoiridh atsitraukė nuo Dori. Nenorėjo, kad klastuolė suprastų, kokia yra svarbi, šitą atskleisti galėjo būti pernelyg nesaugu. Pažvelgė į draugę ir svarstė, ar reikia kažką sakyti.
- Galbūt sutrukdžiau tau skaityti? - galiausiai paklausė.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Kiemas
« Atsakymas #498 Prieš 2 metus »
Regis, Deoiridh kažką mąstė. Tačiau Dori negalėjo išskaityti iš jos veido, ką. Apie Meg klastuolė daugiau kalbėti neketino ir tikėjosi, kad rudaplaukė tai pamirš.
- Gerai, aš nueisiu pas profesorių pirmadienį, - susimąsčiusi pasakė. - Nenoriu trukdyti jo šeštadienį.
Ypač, jeigu jis išgėręs, mintyse pridūrė. Dėl Merlino barzdos, tikiuosi, per atostogas negers.
- Tu manęs neįskaudinai! - tvirtai ir pakankamai linksmai atsakė Dori.
Nejau Deoiridh galvojo, jog mane įskaudino? Kartais trylikmetė jausdavosi taip, lyg vyresnėlė su ja kalbėtų labai atsargiai ir apgalvotai. Tai priversdavo Mendel dar labiau apsvarstyti, ką šnekėjo pati. Kai grifė paklausė apie skaitymą, Dori suprato, jog septintakursė pastebėjo ją gerokai anksčiau.
- Oi, ne, tikrai nesutrukdei. Deja, man šiandien nesiskaito, - šyptelėjo. - Be to, - padarė trumpą pauzę, - tu man niekada netrukdai, Deoiridh, - kelioms sekundėms žvilgtelėjo grifei į akis, tačiau labai trumpam, nes buvo pastebėjusi, kad ji ne itin mėgo akių kontaktą.
Dar norėjo pasakyti, kad Deoiridh prie Dori gali prieti bet kada, kad ir ką ši beveiktų. Juk tamsiaplaukė imtų ir mestų daugelį savo veiklų, kad tik galėtų praleisti kažkiek laiko su grife. Bet to sakyti nesiruošė, nes nenorėjo pasirodyti tokia pat įkyruole, kokia su vyresnėle buvo anksčiau.
- Žinai, iš tiesų jau senokai nesiplepėjome, - išdrįso pasakyti trečiakursė. - Galbūt norėtum eiti kartu pavalgyti? - pasiūlė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kiemas
« Atsakymas #499 Prieš 2 metus »
Deoirdh kiek įtariai žvelgė į draugę. Ar ji išties visai neprieštarauja nueiti pas Matthew ir atsiprašyti? Galbūt tai tik noras įsiteikti? Šios mintys kamavo škotę, tačiau ji nuoširdžiai norėjo, kad klastuolė per atostogas atvyktų į svečius, tad neprieštaravo.
- Gerai. Pasitikiu tavimi, - pratarė grifė, nors atrodė, kad balsas neskamba pernelyg užtikrintai. Tikėjosi, kad tai jaunesnės mergaitės neįžeis. Nors kartais atrodė, kad ją įskaudinti ne taip ir paprasta. Negi ji mane mėgsta? nuoširdžiai nustebo Deoiridh išgirdusi netikėtai entuziastingą Dori atsakymą. Šis klausimas kankino jau senokai, bet vis dar nebuvo aišku, kodėl klastuolė gali ją mėgti. Už ką? Ko gero, ne už ne itin draugišką elgesnį, kurį Deoiridh pademonstravo pažinties pradžioje. O kodėl pati taip rūpiniesi šia mergaite, a?
- Niekada netrukdau? - tyliai pakartojo draugės žodžius, nors tikėjosi, kad Dori jų neišgirs. Tai skambėjo… Keistai. Netgi pernelyg keistai, bet nesinorėjo griauti trapios draugystės, kuri pamažu virto į kažką panašaus į tikrą ryšį. Tokį, kurį Deoiridh jautė su Sabrina, kol ji… Nebaigė mokyklos. Ar tokia ateitis laukė ir jų? Bet ne - ryšį palaikyti įmanoma. Vakaro planas parašyti Sigurdui laišką tai tik įrodė. Vadinasi, jeigu tik norės, galės bendrauti su Dori ir tada, kai pati baigs Hogvartsą. Galėčiau ją aplankyti Kiauliasodyje susimąstė. Kol kas šito sakyti tikrai neketino. Ką gali žinoti, kaip viskas pasikeis? Mokslo metai dar tik prasidėjo, geriau kol kas nespėlioti.
- Aha, neplepėjome, - nesiryžo prieštarauti Deoiridh ir tik dabar suprato, kad tai yra visiška tiesa. Mielai pasėdėtų kur ir pasišnekučiuotų su Dori. Galbūt pavyktų aplenkti nepatogias temas? Būtų be galo nuostabu tiesiog pasikalbėti! Tad pasiūlymas nueiti pavalgyti skambėjo ne taip ir blogai.
- Žinoma, gerai, - pratarė grifė ir atsistojo nuo suoliuko. Atsisukusi į draugę šyptelėjo, ir mergaitės neskubėdamos patraukė didžiosios salės link.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Kiemas
« Atsakymas #500 Prieš 2 metus »
Vaikinas sedėjo atsirėmęs į medį, jaukiame pilies kiemelyje ir grožėjosi šiltu pavasarišku oru. Jis mėgo būti lauke, tačiau vykdavo pamokos, o jis kaip  pirmakursis nenorėjo nieko praleisti. Bet kai dabar pavasaris jam labai norėjosi į lauką, todėl jis čia ir sėdi. Jis iki šiol draugų neturėjo. Prie kitų jis nelindo, o kiti prie jo taip pat. Jis buvo pasiėmęs savo Apsigynimo nuo Juodosios magijos vadovėlį ,,Juodoji magija ir kaip nuo jos apsisaugoti'' nes ši pamoka viena iš jo mėgstamiausių. Man patinka ši mokykla, tik problema, kad neturiu su kuo pabendrauti. Užpūtė šiltas pietų vėjas ir jo plaukai susidraikstė. Jis tik su ranka persibraukė juos ir toliau vartė savo vadovėlio puslapius. Galu gale jam atsibodo ir padėjo vadovėlį į šalį. Pradėjo žiūrėti į mėlyną dangų, kur toli toli nuo čia yra visokios žvaigždės, planetos, o gal net ir kitos visatos?

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Kiemas
« Atsakymas #501 Prieš 2 metus »
Mergaitė  išėjo į pilies kiemą pasimėgauti pavasarišku oru per paskutines mokslo metų dienas.
-Na, paskutinėmis mokslo metų dienomis tikrai reikia susirasti, kokį draugą, sušnabždėjo sau mergina. -Bet pernelyg esu drovi, net negaliu ištarti žodžio...Bet kodėl esu paskirta tada į Grifų Gužtą? Gal paskirstimo kepurė susimaišė?
Ėjo takeliu į kiemą, kuriame buvo nemažai mokinių. Atėjusi pamatė daug Klastūnyno, Varnanagės, Švilpynės ir svarbiausia Grifų Gužtos mokinių. Gal kokį grifiuką užkalbint? Pamąstė Mia. Norėjo kur nors atsisėsti, bet visos vietos buvo užimtos. Mergina varinėjo akimis dar, patikrindama kiekvieną vietą. Galu gale nieko nerado, bet pastebėjo vieną Grifų Gužtos pirmakursį sėdintį po aukštu medžiu. Jis buvo be galo gražus ir mielas. Sukaupusi visą drąsą mergaitė nuėjo prie vaikinuko su akiniais ir rudais plaukais. Norėjo pradėti pokalbį pirma, bet žodžio neįstengė ištarti ir  iš baimės, tik stebėjo jaunuolį. Jau atrodė ašaros iš baimės pradės riedėti skruostais.
-

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Kiemas
« Atsakymas #502 Prieš 2 metus »
Kažin kokių visatų, galėtų būti dar? Gal yra kitų butybių, ne vien tik šioje Dievo sukurtoje planetoje? Šiaip jokio skirtumo.nusprendė jis ir vėl pasižiūrėjo į ,,Juodoji magija, ir kaip nuo jos apsisaugoti''. Jau nebenorėjo jos skaityti, nes jau du kartus perskaitė. Norėjo ką nors nuveikti bet nebuvo ką.
Gal kokią žiobarišką knyga pradėti skaityti. Pamąstė. Vėl užpūtė šiltas vėjas, ir jis pradėjo tyrinėti kiekvieną mokinį kuris buvo kieme. Jis galvojo, kad jau jam nuobodu, todėl norėjo jau eiti į pilį, bet tuo pačiu sau liepė ko daugiau pabūti lauke, nes per mokslo metus beveik jame nebuvo, todėl dar pasiliko. Gerai, kad pasiėmiau savo kuprinę. Pasakė mintyse sau, nes norėjo įsidėti atgal vadovėlį. Užsisegęs kuprinę, jis atsisėdo, ir toliau stebėjo Hogvartso kiemą. Tada pamatė, kad viena ir tikrai graži grifiukė eina takeliu, o paskui pasuko jo link. Eimantas pasuko galvą žemyn ir išraudo, užsimerkė ir nusiramino. Tada atsimerkė ir pamatė ją jau čia pat. Vaikinas suprato, kad ji neišdrįs pasakyti ką nors, ir jis jos nekaltino, nes pats yra toks. Tai pokalbį pradėjo pats:
-Labas, matau esi iš Grifų Gūžtos, kuo galėčiau padėt?
Ir mintyse sau trenkė per galvą.Šnekėti nesąmoningiau negalėjau. Bent jau galėjau ką nors maloniau pasakyti. Nu taip, tikrai vien iš manęs durnius. Tada iš tos įtampos įsitrenkė į šalia jo esantį medį alkūne, į nervą.
-Auč,-tyliai kiek tiek sugebėjo, sušnabždėjo Vaikinas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Eimantas Zutatas »

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Kiemas
« Atsakymas #503 Prieš 2 metus »
Mia dar kartą nužvelgė vaikinuką nuo galvos iki kojų, kaip jam tiko akiniai, rudi plaukai ir tik dabar pastebėjo koks jis aukštas. Oho....Aš irgi noriu būt tokia aukšta. Aš kvaila net ne apie tą galvoju, ką jam atsakyt?

 -Labas......Nagi greičiau galvok, čia mano  pirmas ir turbūt paskutinis kartas, kai bandau susirast draugą. Jeigu apsikvailinsiu ką jis apie mane pagalvos ir iš vis, kodėl aš patekau į Grifo Gūžtą? Aš vardu Mia ir gal....Gal norėtum būti draugais?- vos išlemeno mergaitė.

   Miai buvo taip gėda, kad jau norėjo bėgti į pilį ir apsiašaroti, bet čia gera galimybė turėti draugą, tad tiesiog paraudonavusi iki ausų stovėjo, lyg įkalta į žemę. Mergaitė padrąsino save ir pažiūrėjo į žaviojo vaikinuko akis. Jos buvo nuostabiai žalios.Mia įdėmiai įsižiūrėjo į berniuko akis. Jos atrodė išsigandusios ir sunerimusios ir staigiai mergaitė nuleido akis, nes buvo nejauku.
-

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Kiemas
« Atsakymas #504 Prieš 2 metus »
Visiškai pamiršęs savo alkūnę, jis atsistojo, kad atrodytu mandagiau. Išsitiesęs jis pamatė, kad mergina vos jam iki kaklo. Pamatęs, kad mergaitė visiškai nepasitiki savimi suprato, kad tada jam reikės būti, drąsiam. Iškart pakeitė akis į kasdieniškas ir ramiai pasakė:
-Amm...Na, dar kartą labas Mia, aišku norėčiau būt su tavimi draugais!Nes nei vieno neturiu. mano vardas..ee..Eimantas.
Megaitė buvo tokia nedrąsi, kad net visa buvo išraudusi. Tada jis pamatė jos akis. Jos...akys..kaip..kaip..jos akys yra tikro vandenyno spalvos jis dar bent sekundėlei į jas norėjo dirstelėti, bet mergaitė jau žiūrėjo žemyn. Tik dabar jis pamatė, kad jos plaukų spalva buvo šviesiai ruda. Norėjo ją padrąsinti, bet nežinojo kaip.
Tada pritūpė ant vieno kelio ir pasakė:
-Ei, Mia, viskas gerai, būk drąsi. Gi esi iš Grifų Gūžtos, kaip ir aš,-nusišypsojo jis.
Šis jausmas, kai padedi draugui jam buvo pirmas kartas.
-Prisėsk,-pasiūlė Eimantas.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Kiemas
« Atsakymas #505 Prieš 2 metus »
Mia ramiu ir maloniu žvilgsniu pažiūrėjo į berniuką. Jis atrodė drąsesnis, nei iš pradžių. Mergaitė atsisėdo ant saulės įkaitintos žemės ir sunerimo. Ką jam pasakyt? Ji negalvodama prakalbo: 
   -Ar...- visiškai nepasitikinti savimi Mia dar tyliau pradėjo kalbėt.-Kodėl tu vienas, o ne su draugais?
  Mergaitė pažiūrėjo į rudaplaukio akis. Regis jis kažką mąstė. Gal man su galva negerai. Gal jis laukia kol jie ateis? Ir iš gėdos nutraukė akių kontaktą su berniuku.Nagi paklausk jo ar jis laukia draugų. Ne.....Ne negaliu  Miai per kūną perbėgo šiurpuliukai ir mergaitė bandydama nusiraminti giliai įkvėpė ir iškvėpė. Po kelių sekundžių išsidrąsino.
  -Ar tu lauki kol tavo draugai ateis?- sumurmėjo Mia. 
Mergaitė nejaukiai sėdėjo ir nedrįso pakelti akių.
-

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Kiemas
« Atsakymas #506 Prieš 2 metus »
Jo sutikta mergina prisėdo, o pats Eimantas - šalia. Jie pasidarė akių kontaktą. Tada jis išgirdo tylų ir gražų jos balsą. Klausimas biški Vaikiną nuliūdino, bet veidą stengėsi laikyti ramų.
-Na...Tiesa sakant...um..aš neturiu...draugų, esu vienas, todėl jų..ir nelaukiu,- bandė nutaisyti netikrą šypseną, bet atrodo, jam nelabai pasisekė, ir nuleido akis nuslėpdamas mažą liūdesį.
O tada uždavė tokį patį klausimą pakeisdamas temą:
-Na, o kur tavo draugės?-ir apsižvalgė aplink, lyg kažkur stovėtu Mios draugės, ir lauktu jos.
Po sekundės suprato, kad dar gražioji mėlynakė nėra visiškai įsidrąsinusi, nes dar šiek tiek tebežiūrėjo žemyn. Reikia kokį..kokį klausimą jai užduot, gal tada bus visiškai drąsi...Bet tik ką nors nedurnaus...
-Gal turi kokių brolių, ar seserų?-mandagiai pasiteiravo.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Kiemas
« Atsakymas #507 Prieš 2 metus »
   Mergaitė išgirdusi, kad Eimantas neturi draugų, nepatikėjo juo ir apsižvalgė. Na kieme moksleiviai stovėjo būriuose ir atrodė niekas nieko nelaukė. Visi kvailiojo, linksminosi ir mėgavosi pavasariu. Mergaitė daugiau ta tema nenorėjo kalbėti. Ji išgirdo berniuko balsą ir atsisuko į jį. Mergaitei pagailo berniuko. Jis šypsojosi, bet jo šypsena neatrodė tikra ir jis nuleido savo gražias, žalias akis. Nepraėjus nė minutei berniukas uždavė jai klausimą ir apsižvalgė. Mergaitei nepatiko berniuko užduotas klausimas. Po kiek laiko Eimantas uždavė dar vieną klausimą.
   -Taip...Turiu brolį- tvirtu ir užtikrintu balsu atsakė mergaitė.- O ar tu turi brolių ar seserų?
   Mia išsidrąsino ir neleidusi atsakyti berniukui į klausimą iš kart paklausė dar vieno klausimo:
  -Ar tu pirmakursis?- suabejojusi paklausė mergaitė.
-

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Kiemas
« Atsakymas #508 Prieš 2 metus »
Jau slinko vakaras, o Eimantas turbūt vienintelis tai pastebėjo. Mergina nebeatsakė, į jo pirmą užduotą klausimą, tad jis jos to nebeklausė. Kieme vaikų buvo šiek tiek mažiau, negu, iš pradžių. Kiek Eimantas pastebėjo, Mia buvo drąsi. Vaikinas išgirdo, kad Mia turi brolį. Tada iš jos išgirdo tokį patį  klausimą, bet berniukui nespėjus atsakyti, mergina uždavė jau kitą klausimą, su abejotinu balsu, kurį Eimantas dievino, ypač kai šnekėjo Mia.
-Um..Tiesa sakant, taip, aš pirmakursis...-atsakė berniukas. Bandė prisiminti jos praeitą klausimą, ir tai pavyko greitai.
-Aš taip pat turiu brolį, bet ir sesę. Esu jauniausias šeimoje...-pasakė teisybę vaikinas.
Jam patiko, kai Mia į jį žiūrėdavo, tik nesuprato kodėl. Ar tai reiškia turėti gerą draugą? Atrodė, kad mergina daug jau drąsesnė, negu jis pats. O pats neseniai ją drąsino.
-Iš kur tokius gražius plaukus turi?-paklausė durniausio pasaulyje klausimo,-Ir...Kokios tu kilmės?-mandagiai kiek tik sugebėjo taip pat paklausė.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Kiemas
« Atsakymas #509 Prieš 2 metus »
   Mia susidomėjo pirmuoju berniuko klausimu.Kodėl ji manęs to paklausė?, bet mergaitė nuoširdžiai nusišypsojo ir liūdnom, žaliom akim atsakė:
  -Plaukus paveldėjau iš tėčio- vos neverkdama pasakė Mia. Jai ši tema buvo skaudi, nes jos tėtis Belamis buvo vienintelis žmogus, kuris ją suprasdavo, bet jis miręs. -Aš esu žiobarų kilmės.- be noro atsakė mergaitė į antrąjį klausimą.- O tu kokios kilmės?- be nuotaikos ir pasitikėjimo paklausė pirmakursė.
   Mergaitė stengėsi liautis verkus, bet nebuvo taip paprasta. Mia nenorėjo atrodyti durnai ir verkšlenti, kaip mažas mažas vaikas, todėl paaiškino, kodėl ašaros rieda skruostais:
   -Mano tėtis miręs. Jis labai geras žmogus buvo, o mano mama labai pikta, jei ji būtų burtininkė, ji patektu į Klastūnyną, kaip ir mano brolis, kuris yra Klastūnyno koledže.-sukukčiojo Mia ir paliko berniuką be žado.
-