0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #465 Prieš 3 metus »
Buvo truputį keista vėl stovėti tam pačiam numindytom plytom grįstam kieme, po apniukusiu dangumi. Nedideliais, jaukiais būreliais iš pilies į kiemą turseno ir ką tik iš pamokų paleisti mokiniai, o vakarienė nusimatė vos už valandos. Džiaugsmingos minutės, ne kitaip.
Kaidenas pernelyg iš mokinių neišsiskyrė. Galbūt jo veide ir atsirado viena kita audringo gyvenimo įrėžta mažutytė raukšlelė ties akies kampais, bet jas galbūt buvo galima priskaityti ir intensyvių mokslų sukeltam nuovargiui. Iš spintos iškrapštęs susiglamžiusį apsiaustą ir nubrizgusį kaklaraištį, atrodė kaip tiesiog dar vienas nukamuotas varnanagis septintakursis. Tačiau Hogvartsą juk baigė prieš dvejus metus, tai ir aplink nebuvo veikiai nei vieno žmogaus, kuris jį atpažintų. Gal viena kita septintakursė mergina, kurią jaunystės laikais būtų mėginęs persekioti meilės pažadais. Tik tiek.
Vaikinukas truputį nervingai gniaužydamas kišenės vidų stoviniavo tolėliau ir apsimesdamas itin susidomėjęs apžiūrinėjo kažin kokį krūmą. Laukė grifo, tikėjosi gero sandėrio. O ir lūpų kampučiai trūkčiojo, it repetuojant tą žavingą šypseną, kuria jau kurį laiką nuoširdžiai nesišypsojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Kyden Byrne »
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #466 Prieš 3 metus »
Domantas jau stovėjo prie Kaideno Byrno.
-Sveikas ,ką gali pasiūlyti?,-Paklausė Grifas.
Domantas su šiuo vaikinu buvo susitaręs susitikti todėl vienas su kitu buvo pažįstami iš laiškų. Domantui labai reikėjo Piksių kakučių miltelių. Matyti jog šitas vaikinas ne iš kelmo spirtas jei turi šio reto dalyko. Nors ir jos yra brangios ,bet Domantas nebus Domantas jei nebandys derėtis.
-Tai kokia kaina šių miltelių?,Paklausė Domantas.
Vaikinas jau buvo baigęs mokyklą. Ir kaip jis pakliuvo į pilį.
-Gal galėtum patarti kaip teisingai jas naudoti?.,-Paklausė Domantas.
Domantas buvo pasiėmęs keletą sausainių jie jam liko nuo pietų. Tad Grifas nusprendė pasidalinti. Tad ištiesė Vaikinui sausainį ir pasakė.
-Vaišinkis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #467 Prieš 3 metus »
Būtų prisiekęs, kad tas grifas, kurio vardo nesivargino prisiminti, išdygo kaip iš oro. Būtų ir aiktelėjęs iš netikėtumo, bet susivaldė. Išpiešė žavingiausią, akių neliečiančią šypseną sau ant veido ir pažvelgė į jo prekėmis susidomėjusį berniūkštį. Sumirksėjo. Pasirodė labai jau nekantraujantis, tikrus ir visai ne šešėliškus verslo reikalus pasiruošęs tvarkyti. Kaidenas mintyse įdėjo šią informaciją į jai skirtą stalčiuką.
- Ak, aš tau siūlau viską, ko galėtum trokšti. Geriausią dalyką pasaulyje, - lengvu ir žaismingu balsu pristatė savo nuostabiąją prekę. Kyštelėjo delną kišenėn ir ištraukė mažutytį permatomo popieriaus mašiuką, trečdaliu pripildytą blyškiai melsvų miltelių. - 30 galeonų, - pranešė. Tada padarė reikšmingą pauzę, kad vaikiščias pasijustų ypatingas, ir pridūrė: - Bet kadangi perki pirmą kartą, nuleisiu iki 27.
Pamerkė savo rudą akį grifui ir perkėlė svorį ant vienos kojos. Visa Kaideno povyza it sakė "nagi, tu net nenutuokį, už kokius mažus pinigus tau siūlau šitą gėrį".
Išgirdęs prašymą patarti, kaip elgtis su fėjų dulkelėmis, tyliai iškvėpdamas sukikeno.
- Įprastai. Įsimaišyk nago galiuko dydžio kiekį į rytines savo sultis ir išgerk, - paaiškino. Tada sekundę patylėjęs dar palinkęs arčiau ir pašnibždomis pridūrė, kad jeigu norėtų stipresnio efekto, tegul sumaišo tokį pat kiekį su įprastine juoko eliksyro doze.
Dangus niaukėsi, o Kaideno apsiaustą ėmė sklaidyti vėjas. Žvilgtelėjęs į ištiestą iš velniai žino kokių vietų ištrauktą sausainį, papurtė galvą. Sausainių nenorėjo, nors galbūt jam ir būtų reikėję pavalgyti. Vien ant vandens ir fėjų dulkių neišgyvensi gi.
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #468 Prieš 3 metus »
-Gerai perku.,-Pasakė Grifas.
Kaidenas sausainio nenorėjo tad Domantas jį įsidėjo atgal į kišenę. Vaikinas Domantui mirktelėjo. Grifui tai nepatiko labai nepatiko. Domantas pakėlė galvą į viršų. Dangus niaukėsi ir kilo vėjas. Domanto apsiaustas pradėjo sklaidytis kaip ir Kaideno. Žinoma Domanto apsiausta yra mokyklinis ir visai ne toks kaip prekybininko. Domantas pajuto jog apsiauste barškėjo pinigai.
-Pirma prekė tada pinigai.,-pasakė Grifas.
Domantas nusisuko į kitą pusę suskaičiuoti kiek turi pinigų. 30 galeonų. Puiku. Vėl įsidėjąs pinigus į apsiausto kišenę vėl atsisuko į pardavėją.
-Tikiuosi jog grąžos turėsi.,-Pasakė Domantas.
Pradėjo lyti ,bet nestipriai. Domanto norėjo lietų sustabdyti magijos pagalbas ,bet nusprendė jog nereikia.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #469 Prieš 3 metus »
Manė, kad reikės daugiau įtikinėjimo, daugiau žavių šypsenų ir pamirksėjimų gražiom akim. Galbūt net ir šioks toks įtarimas kilo, kad viskas taip paprastai ir tiesiai ir šviesiai. O ims ir pasirodys, kad šitas nenuovokus, tačiau rožiniais arkliukais ir drugeliais susidomėjęs grifas iš tiesų yra ministerijos departamento, kuris kovoja su magiškų substancijų sklaida tarp nepilnamečių, žvalgas, ir tuoj Kaideną supakuos ir išveš. Ką gi, visaip galėjo būti, o tu kelių galeonų jaunajam stumdytojui reikėjo, jeigu norėjo šįvakar į burną įsidėti šį tą daugiau, nei maišelį miltelių.
Šyptelėjo išgirdęs reiklų norą pirma gauti prekę. Linksma. Ištiesė grifui maišelį kartu su laisvu delnu, reikalaudamas galeonų. Pasigirdus prašymui grąžos, išsišiepė dar plačiau, o ir vėjas, plaikstantis apsiausto skvernus, nebeatrodė toks atšiaurus. Iš jo kas nors gražaus galėtų išaugti, tykiai pamąstė Kaidenas, kišdamas ranką į kišenę ir iš jos sužvejodamas tris galeonus. Parodė ir šiuos.
Staiga jam kilo mintis:
- Žinoma, jeigu nenori atsisveikinti su pinigais, visada galima užsimokėti paslaugomis, - tarstelėjo lyg niekur nieko, rudom įdubusiame veide besigražiuojančiom akim stebeilydamas į grifą. Paslaugos visada gerai, ypač magiškai užtvirtintos.
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #470 Prieš 3 metus »
Domantas pasiėmė iš vaikino savo prekę ir įsidėjo į apsiaustą.
-Paslaugomis?.,-Paklausė Grifas.
Domantas tikrai nenorėjo atsisveikinti su pinigais.
-Gerai aš tau mokėsiu paslaugomis ir kokios tos tavo norimos paslaugos?.,-Paklausė Grifas.
Domantas tikėjosi jog jam nereiks juodai dirbti ,bet tai vistiek geriau nei atiduoti savo sutaupytus galeonus.
-Tik aš dabar mokykloje mokausi nežinau kaip reiks tas užduotis vykdyti.,-Pasakė Domantas.
Domantas dar pagalvojo ir pasakė.
-Tik aš turiu kelias sąlygas.,-Pasakė Grifas.
Ir pradėjo vardinti:
-Paslaugas vykdysiu tik tada kai jos bus logiškos ,o ne visiškos nesamonės ,  Įvykdysiu tik 27 užduotis ,nes tiek būčiau mokėjąs tau Galeonais.,-Domantas sąlygų daugiau neturėjo.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #471 Prieš 3 metus »
Kaidenas vos neprajuko, o jo akių neliečianti šypsena vos vos pagilėjo ir pašiltėjo, it smarkiai įsirėžusi į veidą. Vaikinas matė, kad grifas paslaugų verlse nepatyręs, ir tai jam pasirodė gana juokinga, tačiau ir visiškai absoliučiai suprantama. Susidėjęs tris savo pinigus atgal į kišenę, Kaidenas kilstelėjo delną ir nuramino besikarščiuojantį ir sąlygas jau spėjusį išvardinti grifą.
- Ei, man užteks ir vienos paslaugos, - ramiu balsu ištarė, lūpų kampuos vis dar tebežaisdamas šypsena. - Kokia ta paslauga bus, nuspręsiu, o ir dabar iškart jos man vykdyti neturėsi. Laiką nuspręsiu taip pat aš. Tavo mokslai gal nenukentės.
Kaidenas akimirką patylėjo, nusibraukė plaukus nuo akių. Vėjas vis dar kilnojo apsiausto skvernus ir gūsiais sukosi aplinkui, ties batais nešiodamas sausus rudeniškus lapus. Susivokęs, kad bernelis gali nežinoti apskritai nieko apie magiškų su paslaugomis susijusių sandėrių sudarymą, ėmėsi aiškinti:
- Kad esi man skolingas paslaugą, liudys magiška sutartis, kurią tuoj pasirašysim, - kyštelėjo ranką į kišenę ir išsitraukęs lazdelę išbūrė pergamento skiautę. Tada vėl į kišenę sukišo ranką ir pagraibęs surado mažutę sidabrinę adatą.- Sutartis gali būti arba kraujo paktas, - parodė į adatą, kuria pradurtų pirštą. - arba magiškas rišamasis kontaktas, - pamosavo pergamento skiaute. - Gali rinktis.
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #472 Prieš 3 metus »
-Renkuosi tą kontaktą be kraujo ir ,o kaip jis veikia?.,-Pasakė ir tuo pačiu paklausė Grifas.
Tikiuosi jog tai nesulaužoma priesaika.
Domantas norėjo kuo greičiau išbandyti savo prekės ,bet teks šiek tiek palaukti. Grifas norėjo pažaisti su kerais labai norėjo. Todėl išsitraukė lazdelę ir nukreipė į dangų.
-Meteolo Recanto.
Lietus nustojo lyti. Grifas šiuos kerus atliko todėl ,nes nenorėjo sušlapti iki paskutinių siūlių. Domantas dar norėjo pasilaidyti kerais ,bet susilaikė ir be jų. Tikiuosi nereiks kokių arklių magiškai ganyti. Domantui patiko ,kad nereiks vykdyti dvidešimtseptynių darbų. Gerai ,kad supratingas žmogelis. Nušvito saulė pasidarė daug šilčiau. Nebuvo taip šiltą ,kad galėtum vaikščioti be apsiausto.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #473 Prieš 3 metus »
Mintyse Kaidenas atsidūsėjo. Galėjo gal ir apie paslaugas neužsiminti, būtų tik paėmęs paskutinius vaikiščio galeonus ir parsiradęs į Kiauliasodį ramia širdim ir pilnu skrandžiu. Ką gi, kaltinti galėjo turbūt tik save. Dar kartą brauktelėjęs pirštais, visu delnu per plaukus, akimirkai užmerkė akis. Tik akimirkai. Atsimerkęs vėl įtaisė lūpose šypseną ir tarė:
- Nieko labai ypatingo. Abu pasirašom štai ant šio popierėlio, aš jį užkeriu rišamaisiais kerais, - pamosavo pergamento skiautele. - Kai man reikės paslaugos, pajusi, gal net teleportuotas būsi į tam tikrą vietą, nesu tikras. Kai su paslauga bus baigta, kerai nustos veikti.
Stebėjo, kaip grifas neatsakingai šlaistosi kerais ir keičia orus.Pavojinga tokius dalykus daryt paprastą dieną, kai niekas negresia. Jei nenorėjo sušlapti, juk galėjo panaudoti impervius kerus, mąstė Kaidenas, tačiau garsiai nieko nepasakė. Norėjo jau greičiau dingti, o šis vos prieš akimirką jį linksminęs nupiepėlis ėmė nervinti. O gal tai tebuvo kokio nors gyvastį palaikančio ir nerimą šalin vejančio kerio išblėsimas. Negali žinoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Kyden Byrne »
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #474 Prieš 3 metus »
-Gerai tai rašykimės tą sutartį.,-Pasakė Grifas.
Domantas nusprendė jog jam reikia išsiburti gyvatę.
-Aš dabar išsibursiu gyvatę ji tau nieko nepadarys.,-Patikino Domantas.
-Serpensortia.,-Ištarė Grifas.
Ant žemės gulėjo gyvatė. Šnypštūniškai gyvatei pasakė:
-Būk rami ir nesikabinėk prie žmonių.,-Pasakė gyvatei.
Kas kartą kai Domantas išsiburia sau gyvatę ji būna vis kitokia. Na tai buvo ir gerai ,nes pabostų viena ta pati gyvatė. Domantas nežinojo kaip jis yra šnypštūnas juk jis neturi giminių iš juodosios magijos sričių. Bet šnypštūnu būti yra gerai ,nes jei tave pultų kokia gyvatę pavyzdžiui kobra amazonės miškuose tai jau galėtum apsiginti šnypštymu. Grifas norėjo kuo greičiau pasirašyti sutartį ir eiti į virtuvę.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kiemas
« Atsakymas #475 Prieš 3 metus »
Kai tau pasako, kad iš oro atsiras gyvatė ir dar patikina, kad ji tikrai tau nieko nedarys, apima instinktyvus ir visai pateisinamas noras bėgti. O kai tas pats gyvačių išbūrėjas pasirodo esąs dar ir užkalbėtoju, iš visų kraštų ima smaigstyti pikti ir gal net išsigandę žvilgsniai. Kaidenas žengė kelis žingsnius atgal į savo prieš tai apžiūrėtą krūmą ir suspaudęs lazdelę tarp pirštų pasiruošė it nuodą išspjauti kerus, jeigu tik toji gyvatė elgsis priešingai, nei kvaištėlėjusiu dabar besirodąs grifas nurodė. Kokie asmenys, dėl merlino ir kitų dievų meilės, demonstruoja savo keistus gebėjimus vidury baltos, kad ir kiek apniukusios dienos?
Kaidenas lazdele it vištos koja išraitė savo vardą ant vienos skiautės pusės, per visą įmanomą ištiestos rankos ilgį perdavė popieriuką grifui, sakydamas, kad šis tegul pasirašo ant kitos. Atgavęs popierėlį atgal, sumurmėjo kerus, raidės iš abiejų pusių auksiniai nušvito ir išblėso. Grifo kūnu turėjo perbėgti šaltas šiurpuliukas, bet Kaidenas nebežiūrėjo, ar taip ir įvyko. Susigrūdęs popieriuką kišenėn ir nuleidęs akis į žemę apėjo aplinkui gyvatę plačiu lanku ir pasuko į pilį. Praeidamas pro grifą, kurio tikras vardas dabar buvo Kaideno rankose, pasvarstė, gal burtų pagalba iš jo nukniaukti vieną kitą galeoną. Būtų kaip atlygis, kad be reikalo iššaukinėja gyvates kaip koks demonas. Tačiau nusprendė priešingai, mat visai netroško būti sugeltas.
Skubriu žingsniu žengdamas, pranyko pilyje. Iš jos slaptais keliais nusigaus į Kiauliasodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Kyden Byrne »
민태연


*

domutis

Ats: Kiemas
« Atsakymas #476 Prieš 3 metus »
Domantas pasirašė sutartį ir pajuto kaip jam per kūną bėga šiurpuliukai. Vaikino jau nebuvo tad Grifas irgi nusprendė jog nereikia čia šalti tad atsisuko į gyvatę su lazdele.
-Vipera Evanesca.
Gyvatę sudegdama išnyko. Grifas iš kart nepasuko link pilies dar truputėlį pastovėjo pavaikščiojo po kiemą. Kieme nebuvo nei gyvos dvasios. Tik vaiduokliai aplink skraidė. Vėl pradėjo lyti tik šį kartą Domantas nesiruošė naudoti lietaus sustabdymo kerų. Tegul lyja. Atsigaus žemė nuo saulės kaitros. Lauke jau pradėjo skraidyti rudenininai lapai. Domantas labai laukė žiemos ,nes tada galės grįžti namo į Godriko Daubą. Grifas apėjąs kelis rastus aplink kiemą nusprendė ,kad reikia grįžti į Grifų Gūžtos bendrajį kambarį tad pasuko link jo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kiemas
« Atsakymas #477 Prieš 3 metus »
 Ameliją viliojo sniegas lauke. Megžiai taip gražiai apsnigti, toks beltas sniegas, tokie skaidrūs nuo Hogvartso stogų kabantys varvekliai, o dar ir saulė šviečia. Tobula. Todėl vos tik paruošus pamokas mergaitėapsirengė ir išbėgo į lauką. Matyt gražus oras viliojo ne tik ją, nes Hogvartso kieme buvo ir daugiau mokinių. Kažkas mėtėsi sniego gniūžtėmis, Amelija irgi panoro tai padaryti tik deja neturėjo su kuo. Ji pažvelgė į saulę, paskui į savo mėlyną paltuką, bei perbraukė jį ranka. Galiausiai susiviliojus sniegu ji atsitūpė ir pradėjo formuoti baltą, lygų sniego kamuoliuką. Ji vis lygino gniūžtės paviršių, beveik patikėjus, kad ji gali tapti lygi kaip stiklas. Ir kaip gražiai žėrėjo saulėje! Pagaliau pabaigus Amelija tiesiog švystelėjo ją į viršų. Gniūžtė akimirką sužibėjo saulėje ir nukritusi subiro. Amelija vėl pasilenkė ir ėmė lipdyti naują.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Kiemas
« Atsakymas #478 Prieš 3 metus »
 Jones sėdėjo ant vienos iš palangių ir žinoma piešė. Ant jo kelių tupėjo baltas it sniegas agua šermuonėlis. Vaikinukas žinojo, kad jo gyvūnėlis niekur nepabėgs, tad susikaupęs piešė. O šį kartą jo piešinyje herojumi buvo juodas it smala gyvūnas. Tai galėjo būti gyvatė ar katinas. Kol kas tai buvo neaišku. Aplink tą gyvūną buvo daug sniego, o jis žvelgė savo gelsvos spalvos akimis tiesiai į vaikiną.
 Pilkaplaukis pažvelgė pro langą. Čia matėsi daug žaidžiančių vaikų. Galiausiai švilpis neištvėrė ir užvertė savo bloknotą. Tada nubėgo į berniukų miegamąjį ir persiregė į kiek šiltesnius drabužius. Šermuonėlį uždėjo sau ant peties ir išbėgo į lauką. Jo bloknotas liko gulėti užverstas ant lovos. Kažkodėl švilpis ir vėl jį pamiršo. Matyt todėl, nes lauke jam jo nereikėjo.
 Greitai berniukas jau buvo lauke. Čia pamatė vienišą varniukę kiek toliau nuo visų kitų. Švilpynės mokinys nusprendė, kad jam reiktų prieiti prie jos.
- Sveika, - ištarė priėjęs.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kiemas
« Atsakymas #479 Prieš 3 metus »
 Buvo visai smegu. Amelija mintyse pradėjo dainuoti kažkada girdėtą žiobarišką dainą. Krinta sniegas, kvepia mano pėdos, žiba medžiai svajomis!.. Amelija būtų uždainavus ir garsiai, bet nenorėjo apsijuokti prieš krūvą mokinių, kurie buvo burtininkai. Ji truputį nusiminė, kad čia negali lavinti savo talento ir pradėjo mąstyti ar jai nereikėtų persikelti kur nors prie ežero. Kur gal būt būtų ramybė. Amelija dar truputį liūdėjo, kad gerai neprisiminė tos dainos žodžių. Ji paėmė saują sniego ir metė į orą. Link žemės pažiro daug mažų baltų snaigučių. Amelija panoro, kad dabar snigtų. Ir taip tankiai, kad viską būtų sunku įžiūrėti.
 Tad pakelkim taurę balto sniego, per Kalėdas po egle!.. Amelija niekaip negalėjo atsikratyti galvoje skambančios dainos. Ji net nepastebėjo kaip prie jos priėjo kažkoks berniukas. Truputį gąstelėjus atsisuko ir pasisveikino:
- Labas. Aš Amelija.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amelija Harmon »
Galbūt...