0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Re: Kiemas
« Atsakymas #45 Prieš 13 metus »
Ach... nejaugi dėdei Aleksui reikės perauklinėti vaikus? Čia būdavo Nikolajaus darbas... Nuo vaikystės juos užgrūdinti ir besalygiškai gerbti vyresnius. O dabar..? Iš jų vien tešla praskiesta su pienu...  Vaikinas vos nepratrūko ir nepapurtė vaikigalio, tačiau prisimindamas didžiuosius Kaukazo kalnus, jis kiek aprimo. Tai buvo lyg savotiška meditacija.
- Berniuk, tavęs nemokė klausyti gerokai vyresnių? Ar nemokė, kad klastuolis klastuoliui akies nekerta? Aš mažiausiai noriu, kad pirmakursius čia gaudytų besitampamčius vakarais. - gana ramiai kalbėjo Aleksas vildamasis, kad pirmakursis susiprotės.  - Taškų irgi nereikia, kad atiminėtų, todėl nors manęs, kaip šeštakursio paklausyk.
Verčiau tas vaikis manęs paklausytų, nes tokie žmonės kaip aš, pasižymi dideliu žiaurumu net su vaikais. Ir nuoširdžiai pasakysiu - dėjau, kad jis tik nelemtas pirmakursis. "Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės." Klastuolis trypčiojo vietoje ir kažkas iš po jo palto piktai žvangėjo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad man nei vieno nereikės pripulti senu gražiu metodu. Juk galima ir taikiai. Gal(?)
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

algiukas1

Re: Kiemas
« Atsakymas #46 Prieš 13 metus »
- Ne, nemokė,- atsakė Tilis. Koks aš nepraustaburnis. Nusijuokė iš savęs mintysia Tilis.
- Ir aš mažiausiai noriu, kad čia mane kasnors tvardytų. Kartoju ką norių ta darau. Jei reikės, laužisiu taisykles, bet man tu nenurodinėsi, supratai? Atsirado pasaulio bamba.
Po šių žodžių jis apsisuko ant kulno ir su Šore nužingsniavo prie ežero.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Re: Kiemas
« Atsakymas #47 Prieš 13 metus »
Plaukis vaike plaukis. Džiaukis, kad per marmūzę nesugalvojau su grandine užtvot. Būtų labai miela pasižiūrėti kaip žandikauliai žiūri vienas į vieną, kitas į kitą pusę. Pasisekė. Aleksandras vėl grįžo prie kilimo ant kurio puikavosi arbata ir didžiulis samovaras.
- Kokie idiotiški vaikai. Bando meilę vaizduoti prisižiūrėję tų meksikietiškų serialų. - giliai atsiduso vaikinas.
Jo pyktis kaip dūmas išgaravo vėl grįžus į ramią erdvę, kurioje vėl buvo tas pats dangus ir šį kartą buvo matyti šiaurinė žvaigždė. Ūmaus būdo vaikinas vis dar mintyse keiksnojo tuos vaikus. Nors ir buvo pažadėjęs dėdei Nikolajui niekada neskriausti mažesnių už save, tačiau šiam atvejui labai norėjosi padaryti išimtį.
Klastuolis paėmė savo arbatos puodelį ir sriūbtelėjęs vos vos arbatos vėl užvertė akis į dangų. Tikriausiai norėjo nusiraminti. Vėl atgauti vidinę pusiausvyrą ir ramybę, kurią kaip vėjas nuneša žmonės.
- Jūs anglai visada tokie isteriški? - netikėtai paklausė Aleksandras atsisukęs į Anną. - O gal jie kokie italai arba vokiečiai? - garsiai pamąstė vaikinas.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #48 Prieš 13 metus »
Rosa ėjo į parkelį, apsimesdama žiauriai “kieta”. Kažką pasidariusi savo plaukams : jie nebebuvo lygūs ir riebaluoti, dabar jie buvo šiek tiek banguoti ir ne tokie riebaluoti. Kitiems ji aiškino, kad tokia mada :
-   Nū, šiandien man pelėda atnešė „ Mados savaitė“ ir jame rašoma, kad riebaluoti plaukai tik bernus atbaidyti.
Kiti norėjo paklausti, ką ji norėjo atstumt, bet supratę, kad Rožalita moka būti gan nemandagi ir kitiems gadins nuotaiką, patylėjo.
Kvailiai... pamanė ji, kai praėjo pro kažkokius nuo A iki Ž berniukus. Vieną berniuką ji nustėmė į fontaniuką ir pašaipiai tarė:
 - Ajajajai.. Ką man dabar daryt... Atsiprašau Tavęs vardo nežinau, bet tai buvo tyčia. 
Ji paliko kitus juoktis iš kažkokio berniuko, ir Rosa pastebėjusi ant suoliuko savo blondinę puskę, jai tik pamojo ranka.

*

Diamond Fabes

Re: Kiemas
« Atsakymas #49 Prieš 13 metus »
Diamondei atrodė, kad ji puskės laukia kone amžimybę. Jiezau, vėl jinai prie to veidrodžio..atsiduso. kada ji baigs su savo ta nesąmone.. ji turėjo omeny retą jos dovaną..
Pagaliau iš pilies išsinešdino Roza. Maniusi, kad toliau sėdėdama Diamond , Rosa iš karto ateis, bet deja, jos pusseserę kažkas sunervino, (o gal ne?) ir ji kažkokį berniuką nustūmė. Kiti pradėjo juoktis, tarp jų ir Diamond.
-Šaunu, gerai čia“pavarei“! – nusijuokė – galėtum ir mane pamokyti, kaip reikia taip daryti, – nusišaipė kai Rosa atsisėdo šalia jos – Rožyte.
Diamond žinojo, kad taip sunervins pusseserę.
-   Taigi, žiūriu, nebevaikštai su jais. – tarė paliesdama plaukus. – Kaip tau gerai, kai turi tokią dovaną.. – atsiduso. – Be to, sužinojau, kad prorprosenelė buvo metafmogė. Turbūt ir paveldėjai, nes kai gimei, pamenu buvai su mėlynais plaukais. – nusišypsojo.
Vėliau  patylėjusi mergaitė tarė :
-   Nu kvaila ta Kepurė, kad nesi  švilpiukė. Grifų ir klastuolių kaip prišikta. Ir jūs pirmaujat. – susiraukė. – Bet... ką jau norėjai man taip jau pasakyti, kad net turėjau išeiti iš bibliotekos?

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #50 Prieš 13 metus »
-   Ačiū. – šyptelėjo Rosa. – Kartais ir tau reiktų tokius dalykus išmokti. – nusišaipė iš Diamond.
Kelias minutėles, pasedėjusi ant suoliuko, ji suprato, kiek laiko ji praleidžia prie veidrodžio. Daug ką praleidžia..
-   Taip. Jie pasikeitė. Niekas man nebetinka... – atsiduso.
Rosa kelnių kišenėse laikė kažkokį popiergalį.
-   Cha, Deimančiuk, prašyčiau. – tarė gan ramiai. – Ramiau, ok? Į švilpynę tu eini, tik todėl, kad ten jūsų mažai. Man ten nepatiktų.. Bet Grifų Gūžtoje... Klastuolių irgi daug..
-   Bet... ką jau norėjai man taip jau pasakyti, kad net turėjau išeiti iš bibliotekos? – paklausė Diamond.
-   Žinai tokį kambarį iki pareikalavimo? Kai bėgau nuo kažkokio Argo, atsitrenkiau į jas duris, ir maldavau, kad ten galėčiau įeiti. Tu tik palauk, palauk!- tarė pamačiusi piktą pusseserės veidą – tos durys man atsidarė.. ir aš įbėgau. Keista,  bet niekur jo nėra.. Nei Batlidos Maišienės knygose, niekur! Gan keista, ką?
Beje, tame kambaryje radau šitai – Rosa atkišo lapuką puskei pasižiūrėti.
Citata
„ Pyktis duoda savo... Kartais norisi išlieti visą kraują.. Ant kurių nekenčiu... Nekenčiu realybės..
Jeigu nueisiu,nuo tos vietos, kur yra tokios būtybės kurios atišaukia vardu Slapukės, nužudys mane.. jos per daug mane pažįsta..
Jeigu tu, mokiny, tuos padarus sudorosi, kai kuriems mokiniams bus ramybė.. tik neperstitenk...“
-   Ir nei vardo ir pavardės! – sušuko Rosa.


*

Diamond Fabes

Re: Kiemas
« Atsakymas #51 Prieš 13 metus »
- Aha, - vis tarstavo Dia - taip. Supratau. Aišku.
Ji vis tardavo, galbūt nesuprasdama pusseserės. Kas tas Argas?Nejaugi tas ūkvedys? Matyt Rožalita prisidirbo, ar ką...Nu, gerai,tarkim tu įlindai.. Ple ple ple.. vis bambėjo sau po nosim. Arba smegenyse..
 Kai smulkios Diamond rankos paėmė laiškeliuko, ji gan gerai nusistebėjo.
- Bet... Tai negali būti... Klausyk, ar verta mums eiti?
-   Ir nei vardo ir pavardės! – sušuko Rosa
- Ir ką? Man rods, kad galim jas įveikt? Nemanau, kad tos slapukės gan pavojingos, ką? Bet tam raštelyje rašo, kad jos gali pažinti žmogų.. Bet.. girdi, ką varom? Nes, man dar ta Marlena pasakė, gan kietus burtus. Nori išbandysiu? Tik varom į mišką. Nesvarbu. Tik... noriu įsitikinti, ar šis raštelis nėra klonas. - mirktelėjo, ir nieko netarusi, griebė pusseserę už rankos ir nusivedė į mišką... kuris regis... buvo su paslatimis?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Diamond Fabes »

*

Gintaryte

Re: Kiemas
« Atsakymas #52 Prieš 13 metus »
Lesli atėjo į kiemą. Lauke buvo nešalta, priešingai, labai šilta. Ji kvėpavo grynu oru ir mėgavosi gamta. Ant jos rankos atsitupė mažas paukštelis, bet kai tik Lesli atsisuko pažiūrėti į jį jis nuskrido. Tada ji atsisėdo ant žolės ir užsimerkė. Ji norėjo apmąstyti šiandien dieną. Ji galvojo, kad šiandien ji nueis į kokią nors pamoką, pabandys susidraugauti su kokiu nors vaiku ir toliau tęs savo kelionę Hogvartso koridoriais. Tačiau tada prisiminė, kad nebaigė skaityti Hogvartso istorijos 2 dalies, tad pagalvojo, kad reikės skirti ir tam laiko. Ji gerai atsiminė kelintam puslapyje baigė ir prisiminė viską, ką skaitė toj knygoj.
Galiausiai ji atsistojo, nes norėjo dar truputi pabūti prie ežero pakrantės, ji mėgo vandenį. Nuėjo prie ežero pakrantės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Lesli Stiuart »

*

Monila

Re: Kiemas
« Atsakymas #53 Prieš 13 metus »
Monila keikė pasaulį. Ji sugebėjo pamesti Luridą iš akių ir ši dingo. Tiesa, pamesti ją iš akių padėjo ir tai, kad Monila įsipainiojo į Kibuokles, o Lurida tuo metu patraukė kažkur kitur nei prieš tai ėjo. Dabar mergina atėjo į kiemą. Galvojo traukti į paežerę prie savo mylimiausio medžio, tačiau pastebėjo ten esančius žmones. Daug žmonių, o dabar ji norėjo pabūti kiek ramiau, tiesiog pasėdėti ir pailsėti. Šviečiant saulutei ji ėjo per kiemą stebėdama, kaip keletas pirmakursių lakstė su šluotomis rankose. Turbūt ką tik turėjo pirmąsias skraidymo pamokas. Ji prisiminė savo pirmąją pamoką, ir pirmąją kvidičo treniruotę. Net šiurpuliukai per kūną nubėgo. Ji negalėjo sulaukti, kada vėl galės užlipti ant šluotos ir skristi aukštyn į nežinią. Jos mintis nutraukė trečiakursis švilpis, kuris sugebėjo į ją atsitrenkti. Du užsisvajoję žmonės negali vaikščioti vienoje vietoje. Mergina atsisėdo ant akmeninio suoliuko ir išsitraukė blonknotą su piešiniais. Fontanas, kuris, stovėjo netoli jos, taškėsi vandeniu ir taip vėsino Mo, paskutinėmis šiltomis dienomis. Ji prieštuku paišė bitę kuri tupėjo ant artimiausios gėlės. Tačiau tai truko ne ilgai - gėlė greitai užsivėrė ir prarijo musę.
Puikumėlis, nespėjau nei pusės piešinio baigti, o bitė dingo.
Susierzinusi ji suplėšė piešinį ir užvertusi galvą į saulę mėgavosi paskutiniais spinduliais.

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Re: Kiemas
« Atsakymas #54 Prieš 13 metus »
Paskui save tempdama visą amuniciją Marie išsliūkino į kiemą. Dangus buvo apsiniaukęs ir lietus pilė kaip iš kibiro.
Palindusi po masyvia kolona mergaitė atsisegė rudą odinę rankinę ir išsitraukė iš jos aprangą. Naują rudų, aptemptų aulinių odinių batų porą, žalias medvilnines kojines ir juodą apsiaustą su gobtuvu nuo lietaus. Pasiruošusi padėjo rankinę toliau, kad nesimaišytų ir tik su ištraukta lazdele rankose žengė į kiemo centrą.
Kovosiu su grife. Na ir kodėl pačiai pirmai kovai man davė partnerę būtent iš šio koledžo..
Buvo pats vidurdienis, didysis laikrodis išmušė dvyliktą. Tikiuosi tas atsitikimas bibliotekoje padės man geriau kovoti šiandien.. viltingai pagalvojo Marie ir laukė ateinančios priešininkės.

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #55 Prieš 13 metus »
Rosa visiškai niekur neskubėjo. Klastuolė? Ett... Teks jai aiškinti, kokie klastūniečiai yra...bailūs, kvaili, neišprusę. pamanė. Žinojo, kad klastuolė lauks. Todėl ir nenorėjo būti su ja.
Kai čia atėjo, snigo. Pfi, gerai, kad turiu pirštines. pagalvojo. Apsidžiaugė, kad sniegas buvo lipnus. Susisuko į didelę sniego gniužtę, ir paslėpė už jos nugaros.
-   Žiūrėk, pingvinas! – suriko ir metė į klastuolę.
Rosa susidėjo ant klubų rankas, ir akimis varstė jos priešininkę. Daili... Matyta persona pamokoje. Atrodo, herbalogijos. šyptelėjo. Verčiau tegul pasisaugo manęs.
Mergaitė čiupo iš apsiausto lazdelę ir nukreipė į klastuolę :
- Sustink !

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Re: Kiemas
« Atsakymas #56 Prieš 13 metus »
Marie lauke pratūnojo iki pat vakaro. Spėjo atsiskraidinti ir pietus iš Didžiosios valgyklos, ir persirišti plaukus bent septynioliką kartų, ir ant žemės iš pakelėje rastos kreidos nupaišyt devynis magiškus ratus, iš kurių stebuklingai kilo muilo burbulai ir pasiekę dviejų metrų aukštį susprogdavo.
Lietų pakeitė sniegas. Metų laikai čia keičiasi greičiau nei profesoriaus Kvinslio nuotaika.. Pagalvojo mergaitė ir suprunkštė iš savo pasakymo. Pirštinių ji pasiėmusi nebuvo, tačiau iš apsiausto išsitraukusi medžiagos raiženas, apsiviniojo jomis rankas.
Iš tolo pasigirdo durų girgždesys. Marie sukluso ir metusi visus pašalinius darbus iškėlus lazdelę į viršų pradėjo atidžiai žvalgytis. Sniegas išties gadino nervus.
- Na, kur gi tu, pasirodyk, kad jau drąsi! - Nors pačiai trūko drąsos, Marie pasiteisindama sušalusiu balsu garsiai riktelėjo.
Ir neilgai trukus jos spėjimas pasiteisino, iš už kolonos išsliūkinus grifė nieko nelaukdama išsitraukė seną lazdelę ir nukreipusi kažkur į ją šūktelėjo "Sustink".
- Moccocus palmium! - į grifės kryptį raudoną liepsną paleido Marie ir šiems burtams susitikus iš raudonosios ugnies pradėjo augti neperžengiama vijoklinių augalų siena, kurias grifės burtai stingdymo kerais tik dar labiau sutvirtino.
- Ėj gražuole, pameni praitų metų herbalogijos pamokas? - Marie nusijuokė ir supratusi, kad gaišti neverta, užlipusi ant vijoklinės tvoros viršūnės paleido nuginklavimo kerus tiesiai į grifės pakaušį,
- Expelliarmus!


*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #57 Prieš 13 metus »
Rosa mėgo naktis. Tuomet būdavo daug paslatingiau vaikščioti koridoriuose. Mergaitė pasislėpė ir pamatė, kaip sunerimo klastuolė. Nusišypsojo pati sau.
Jos akys užkliuvo ant tų brėžinių. Čia darė ji? sukikeno Neturėjo ką veikti.. Kaip Deima būtų pasakiusi „Rosyte, išsišukuok plaukus, bet ne nereikia, nes turi supergigantiškų galių“ Prisiminusi Diamond Rosa nuliūdo, bet prispaudė kumščius ir išlindo.
-   Nepatiko sniegas? O man atrodė, kad mėgsti jį. – pašaipiai pasakė. – Ir naktis šiandien žvaigždėta. Dievinu.
Rosa bešnekėdama visaip vaikščiojo, todėl nepastebėjo kaip praskrido pro jos burtai. Ji juos palaikė fejeverkais.
-   Ak, čia Tu šaudai? Gražu. – pagyrė. – Herbalogijos? Tuomet kai gėrėm pasukų punšaus? – paklausė. – Turiu vieną. – ir išsitraukė buteliuką. – Imk.
Rosa vaidino durnelę, bet jos rankos buvo prakaituotos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Rosa Fabes »

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #58 Prieš 12 metus »
Rosos pilvas reikalavo maisto, o pati ji buvo nusilpusi. O! Ir vėl vakaras... Gražus vakaras. Pilna žvaigždžių.
Ji pažvelgė į užsilaginusią mergaitę, atsiduso.
-   Rimtai, nebepokštauk. – piktai pažiūrėjo į  ją – Turiu eiti, atia.
Nuėjo


[[ Užskaitykim kaip nrm post'ą ne tikrai neturėjau ką rašyt :D)
((Lu: Neužskaitykim :-X))
[ Ei nu... :/]
((Lu: Nu ei :D))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Lurida Revendž »

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 65
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kiemas
« Atsakymas #59 Prieš 12 metus »
Sonora tykiai žengė takeliu, kuris vedė nuo pelėdyno. Auksinė saulė bei raudoni debesys slėpėsi už pilies bokštų. Visas vakaras vėsiai alsavo. Vėjo šuorai sukedendavo Sonoros plaukus ir ,rodos, net pati knyga virptelėdavo nuo vakaro magijos. Štai, ką minėjo žmonės, sakydami: Och, tas Hogvartsas... Sonora ėjo koja už kojos ir nenorėjo, kad kada prieitų pilį. Nors ir joje lygiai taip pat smagu, ji buvo oro ir gamtos vaikas, tad visad įvertindavo jos nenusakomą grožį. Mokėjo džiaugtis gamta bet kada, kai lydavo, kai spigindavo saulė, ar kai tiesiog toks romus ir gražus vakaras gulėsi jai po kojomis. Palengva ji priėjo kiemo suoliukus, kiemo medelius ir arkas. Nusprendusi, kad dar per anksti užkimšti skrandį įvairiausiais apkepais, kepsniai ir morkų salotomis, ji atsisėdo ant vieno iš jų ir užsimerkusi ėmė uosti gaivų orą, kuris kvepėjo pakalnutėmis ir šviežiai nupjauta žole. Knygą ji pasidėjo ant suoliuko ir net nepastebėjo, kai toji garsiai dunkstelėdama nusivožė ant žemės ir atsivertė. Knygos paveiksliukas judėjo, vaizduodamas gražų augalą besivijantį apie jauno vaikinuko kaklą, o ties juo buvo skambus pavadinimas "Meilėpusnis, kaip ir kada jį vartoti". Sonora visad priimdavo gyvenimo atsitiktinumus kaip iššūkį ir progą išbandyti kažką naujo. Kai pramerkė dailias akis, ir pastebėjo, jog knyga ant žemės, jai net virptelėjo širdis. Puslapis buvo užlenktas, kažkieno, matyt, jau praėjusio skaitytojo. O pavadinimas bylojo apie gražius dalykus...Kas ten žino, kas manęs laukia. Hogvartsas mano pirmas kartas susijęs su magija. Gal jis atneš ne vienintelius magiškus dalykus. O ir jausmus? Svajoklė Sonora šyptelėjo ir užsižiūrėjo į paskutinį auksinį saulės spindulį. Taip ir sėdėjo. Pasirėmusi rankomis suoliuką. Knyga gulėjo atversta, o kartkartėmis kas nors praeidavo keistai į ją žiūrėdamas į Didžiąją salę suvalgyti kokio pudingo.