0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 613
  • Taškai: 158
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #240 Prieš 7 mėnesius »
Pasirodo, Nikolės tėtis - kvidičininkas! Tai labai sužavėjo Eliotą, ir jis norėjo dabar pat su tuo žmogumi susipažinti. Žinoma, jis nebus šaunesnis už jų tėtį ir mamą. Ir Aurį. Bet vis tiek labai įdomu.
- Negirdėjau tokio. O kurioje pozicijoje jis žaidžia? Tu turbūt namuose turi daug šluotų, kamuolių ir blokštų!
Išgirdęs, kad galės apsilankyti pas Nikolę, dar labiau nušvito. Mielai būtų padaręs tą dabar pat, bet turbūt teks laukti iki trečio kurso. Laukti labai nemėgstantis berniukas kiek nusivylė, bet pasistengė to neparodyti. Svarbiau tai, kad susipažins su tikru kvidičininku.
- Žinoma, kad pasirašys leidimus! - šūktelėjo jis. Ir jau po akimirkos stebėjo, kaip jų link lekia maistas. Plačiai išsišiepęs paėmė keksiuką ir suleido į jį dantis. Visai pamiršo, kad ketino ir pats išbandyti tą burtažodį.
- Nuostabu! - pilna burna sušuko ir tada prisiminė savo klausimus. Vieną jų, patį įdomiausią, pakartojo: - Ar tu pasinaudodama savo sugebėjimais gali pasiversti į maistą?
Įsivaizdavo, kaip valgo Nikolę. Taip buvo juokinga, tad netrukus jau garsiai kvatojo. Deja, vis dar kramtė keksiuką, tad netruko ir užspringti. O tai trylikamečiui visiškai nepatiko.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 802
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #241 Prieš 7 mėnesius »
Aišku, Nikolė susidomėjo tuo, kad jam nepatinka kvidičas. Oliveris nuleido galvą ir tik papurtė galvą. Visai nenorėjo kalbėti apie triukšmo baimę. Dirstelėjo į Eliotą taip prašydamas nieko nepasakoti, bet jam, regis, rūpėjo visai kiti dalykai. Na, pavyzdžiui, Nikolės tėtis kvidičininkas. Gal tai ir įdomu, bet smagiau tai, kad jai pačiai patiko Lego idėja. Oliveris pradžiugo.
- Žinoma, galėsime kartu ką nors sukonstruoti, - atsakė. O išpieštos kambario sienos dar labiau sudomino. Ši mergina tikrai gera ir draugiška. Tiesa, pasakyti, kad labai norėtų tą kambarį pamatyti, pasidrovėjo. Užtat pagirtas apsidžiaugė.
- Skaičiau kažkokiame vadovėlyje, - droviai paaiškino ir nusišypsojo. Žiūrėjo, kaip atskrenda keksiukai. Tai buvo labai įdomu, tad norėjo pabandyti. Eliotas, aišku, puolė valgyti, bet jo brolis padėjo keksiuką toliau nuo savęs ir jau ruošėsi kerėti. Neabejojo, kad nepasiseks, bet vis tiek norėjo pabandyti. Nikolė nesišaipys. Bet vos tik išsitraukė lazdelę, Eliotas paspringo. Tai siaubingai išgąsdino, ir Oliveris puolė prie brolio.
- Eliotai? - kreipėsi nežinodamas, kaip galėtų padėti. Beviltiškai atsisuko į vyresnę merginą. - Nikole? Ką daryti?
Buvo be proto baisu. O visų blogiausia tai, kad Oliveris jautėsi negalintis suteikti pagalbos.