0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Mulungu buvo gerokai išsigandęs. Labai nenorėjo, kad Kriu nukentėtų ar ko prisivalgytų. Deja, paršelis buvo taip įsipainiojęs į paklodę, kad teliko laukti nelaimės. Ji netrukus ir pasirodė, tik, kiek netikėtai, berniuko koledžo draugės pavidalu. Afrikietis nesuprato, ko ji pradėjo taip šaukti: juk tai tik paršelis, o ne koks purvinas ir bjaurus daiktas! Mulungu sutrikęs ir suirzęs žiūrėjo į mergaitę, kuri net jo vardo nesugebėjo ištarti! Juodaodis buvo itin nepatenkintas.
- Kriu! - vėl riktelėjo jis. Nespėjo net sureaguoti, kai paršelis su visa paklode skriejo tiesiai į jį. Laimei, buvo vikrus vaikas, tad sugriebė augintinį. Netrukus Mulungu rankos įsipainiojo į tą pačią paklodę, tad jis nebeišgirdo, ką pasakė keistoji mergaitė (nors, ko gero, už Truputį Tyliau ji keistesnė nebuvo). Daug svarbiau, kad per koledžo vadovo pamokas daugiau nenukentėtų nė vienas Kriu.
Sulig ta mintimi pasigirdo dunkstelėjimas, siaubingai išgąsdinęs vaiką. Mulungu apsižvalgė ir suprato, kad nutiko kaip tik tai, ko jis ir bijojo: paršelis nukrito ant žemės.
- Kriu! - persigandęs užbaubė afrikietis ir kažkur numetė paklodę. Pasilenkęs gerai apžiūrėjo augintinį ir atsargiai paėmė ant rankų. Jis lyg ir nebuvo nukentėjęs. Vis dėlto Mulungu nutarė, kad reikia išsiaiškinti su ta mergaite, tad nužvelgė klasę ir netrukus pamatė ją grįžusią į darbo vietą. Ryžtingai nužygiavo į tą pusę. Nepastebėjęs nelemtos paklodės už jos užkliuvo, tačiau pavyko išsilaikyti ant kojų. Galiausiai stovėjo visai šalia bendrakoledžės. Kelias akimirkas spoksojo į ją ir galiausiai beveik tiesiai į ausį paklausė:
- Kodėl?
Ko gero, nereikia ir sakyti, ar klausimas buvo užduotas įprastu garsumu, tad iškilo rimtas pavojus, kad mergaitei sprogs ausų būgneliai.
Kriu šeimininko rankose patenkintas kriuktelėjo.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Grįžusi į darbo vietą, mergaitė jau supylė visą skystį padarui į burną ir ruošėsi sakyti burtažodį. Bet jautė, kad kažkas šalia jos stovi, tai buvo tas pats berniukas.
- Patrauk tą kiaulę, o tai dar išpurvins čia kažką, ir vėl jis kriuksi, mane erzina tas garsas. - Pasakė ramiai mergaitė.
Dar gerai, kad karvės neatsinešė.. Iš tiesų ji jautė, kad elgėsi nemandagiai, tad šiek tiek maloniau, pasakė:
- Am. a.a.. jeigu ką tai aš atsiprašau, kad taip negražiai elgiausi, jeigu neturi kur sėsti, tai gali prisėsti šalia, aišku neverčiu, bet jo.. - Labai nedrąsiai tarė mokinė.
Veronika jautėsi kiek nejaukiai, bet kaltai jaustis jai irgi nepatiko. Ji nenorėjo labai užgaišti tad kažkur užsisvajojusi nutaikė lazdelę.
- An mev chi vanmev mevet. Tots tu hatz-evet vah tev
Žinoma, nieko neįvyko iš pirmo karto, o ir net nepastebėjo kaip lazdelė buvo atsukta į klastuolį. Nu, bet tai aš ir protinga.. Mergaitė jau labiau susikaupusi atsuko lazdelę į susiūto padaro širdį ir dar kartelį ištarė burtažodį. Taip kartojo penkis kartus kol pavyko. Kai padaras pradėjo judėti, Veronika baisiai išsigando ir kol ne per vėlu, susikaupė ir stengėsi mintimis priversti jį kažką daryti. Ji susikaupusi privertė mintimis, pasiimti berniuką ir apipilti arbata, kuri stovėjo ant Veronikos stalo. Žinoma ji to nenorėjo, bet mintys sukosi labai kvailai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Veronica Spellman »

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
 Amelija nukeliavo į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Tiksliau pasakius - atsivilko. Ji buvo rimtai apsvarsčius į šią pamoką net neiti. Profesorius atrodė pernelyg pavojingas ir nors Amelija ir vertino mokslą, bet gyvybė ir sveikata jai vis dėl to buvo svarbiau. Ji labi nepasitikėjo šiuo apsigynimo nuo juodosios magijos (o gal tiesiog juodosios magijos?) specialistu. Tačiau galiausiai Amelija priėjo prie išvados, kad ši pamoka - būtina ir ją praleidus paskui trūktų žinių. Todėl dabar rudaplaukė sėdėjo Marko Moore klasėje ir negalima pasakyti, kad tuo džiaugėsi. Atmosfera buvo bauginanti ir mergaitė buvo tikra, kad profesorius nėra sugalvojęs normalaus, žmogikšo darbo. Na gal parazitų naikinimas ir buvo normalu, bet Amelijai tai vistiek buvo nemaloni pamoka.
 Teorijos nebuvo. Tiesa pasakius, Amelija prie to buvo jau pripratus - dauguma profesorių dabar jos kažkodėl atsisakydavo. Ir Amelija manė, kad tai visai gerai - nors kartais būdavo smagu parodyti savo žinias, bet vis gi verčiau per pamoką buvo mokytis kažko naujo.
Profesoriui kalbant Amelijai vis labiau šiurpo oda. Ji, tiesa pasakius, dabar būtų mielai užsikimšus ausis. Mintys galvoje malėsi kaip vėjo malūno sparnai per audrą. Amelija nesuprato kas čia vyksta. Juk profesorius dar ir aiškai pasakė, kad laužo įstatymus. Ar čia jau įvyko istorinis nusikaltimas, ar dar ne? Mergaitė visai nežinojo kas dabar bus, bet įsivaizdavo, jog atidengus dubenėlį taptų pavojingesnė už patį Marką Moore. Ji taip ir liko sėdėti išplėstomis akimis, bet nieko nematydama.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Klasėje buvo niūru. Ar bent jau taip atrodė Deoiridh, kuri kažkodėl pati buvo nekokios nuotaikos. Ji sėdėjo viename iš suolų klasės viduryje ir svarstė, ar vis dėlto nereikėjo atsinešti Matthew. Varlė, atrodo, niekaip negalėjo apsispręsti, kaip sutaria su šeimininke: kartais jos kartu prakurkdavo pusę nakties, tačiau pasitaikydavo dienų, kai Deoiridh žaliaodės draugės iš viso nematydavo.
Išgirdusi užduotį, rudaplaukė susižavėjo. Suprato, kad tokiais dalykais žavėtis yra gana kraupu, tačiau nieko negalėjo pakeisti: tai, ką papasakojo profesorius Moore, pasirodė be galo įdomu. Spėjo pati savęs išsigąsti: kaip tokie dalykai gali atrodyti įdomūs? Ir vis dėlto buvo būtent taip. Taigi rudaplaukė drąsiai atidengė savo stalą ir pažvelgė į dubenėlį. Kiek šypsodamasi tiesė ranką jo link, kai staiga sustingo. Ko gero, tik dabar suprato, ką išties reiškia gyvūnų dalys: vaizdas, kurį pamatė mergaitė, buvo daugiau nei šlykštus. Kažkokia neaiški koja tamsiai rudu kailiu gal dar buvo nieko. Vis dėlto negyvos, bet plačiai atmerktos voverės akys, atrodo, akylai stebinčios Deoiridh, nenuteikė teigiamai. Vos neapsivėmusi grifiukė skubiai užtempė paklodę atgal. Juto, kaip darosi bloga. Atsistojo ir pasitraukė nuo tų šlykštynių kiek galėdama toliau. Stengdamasi nepradėti žiaukčioti nužvelgė klasę ir viename iš pirmų suolų pamatė gerai pažįstamą siluetą. Apsidžiaugusi nuskubėjo ten link. Na, kiek galima skubėti, kai siaubingai dreba kojos, o tu nuoširdžiai stengiesi neapsivemti.
- Labas, - kuo užtikrinčiau pasisveikino Deoiridh, priėjusi prie Sigurdo. Žinoma, kalbėti užtikrintai nebuvo lengva, nes mergaitė bijojo ir prasižioti, nes atrodė, kad išties gali bet kurią akimirką apsivemti. Toli gražu ne taip užtikrintai prisėdo šalia. Kelias akimirkas tylėjo: norėjo būti visiškai įsitikinusi, kad dar ką nors sakydama nepradės žiaukčioti. - Kaip tau... šitos pamokos praktika? - galiausiai išspaudė ji. Akys buvo nuleistos žemyn, o mintys sukosi tik apie viena: ką daryti, kad neišsiduotų, kaip blogai jaučiasi?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Berniukas vis dar grožėjosi savo frankenšteinu, bet žinant jo istoriją vistiek buvo šlykštu. Praktikoje labiausiai gąsdino kvailas burtažodis kuris kuo toliau tuo labiau atrodė keistesnis. Jei šiandien man nenukris liežuvis bus labai puiku. Pirmiausiai reikėjo supilti eleksyrą prieš liežuvio laužymą. Berniukas paėmė mažą buteliuką ir pabandė perskaityti etiketę. Dėja ji buvo baisiai neaiški ir nesuprantama. Raudonas skystis atrodė visai skaniai ,bet Vegard ne toks kvailas ,kad gertų neaiškios kilmės daiktą. Berniukas pabandė pauostyti ,bet šis buvo bekvapis. Klastuolis paėmė savo meno kūrinį ir pražiojo jo burną, greitas eleksyro supylimas pasirodė labai jau netaisyklingas, greitai griebęs lazdelę ir giliai įkvėpęs tarė:
-An mevoj chi vanmev mevet. Tots tu hatzeveto vah tev.
Nieko neįvyko ,nes Klastuolis šimtą procentų tai pasakė neteisingai ir jau jautė ,kad skauda liežuvį. Aš tą Moore užmušiu. Antras bandymas taip pat buvo visiškai nesėkmingas ir nevykęs.
-An mev chi vamev mevet. Tos tu hatzevt vah tev.
Berniukas pabandė vėl ir žinot kas nutiko? Žinoma ,kad nepavyko. Sieloje kaupėsi pyktis ir irzlumas.
-Ana meva chia vanmeva meveta. Totsa tua hatzeveta vaha teva!!!!
Dėja nepavyko...Berniukas tą žodį bandė ištrati dar kokius šešis kartus, bet tai buvo beviltiškas reikalas. Giliai įkvėpęs Klastuolis pabandė dar kartą.
-An mev chi vanmev mevet. Tots tu hatz-evet vah tev...
Frankenšteinas atrodo jau pradėjo judėti, veide pas pirmakursį iš karto atsirado šypsena. Berniukas pradėjo kitą etapą - valdymą.
-Šok!,-Mintys ir komanda atrodo veikė padarėlis pradėjo šokti.,-Daryk pritūpimus!,-Ir ši komanda buvo sėkminga. Berniukas per penkioliką minučių sugebėjo savo sukurtam gyvūnui duoti maždaug dešimt komandų, bet viskam yra pradžia ir viskam yra galas, frankenšteinas jau buvo nenaudingas. Nusišypsojęs berniukas nusiėmė pirštines, rankos atrodė tragiškai ,bet kam  rūpi? Dar kartą nusišypsojęs, susirinko visus daiktus ir laukė pamokos galo.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
    Vis dar drebančiomis rankomis jaunoji Mokslinčė išdrįso pakelti akis nuo stalo ir iš portfelio išsitraukti Snaigę, kad ir, kaip su šiuo katinėliu mergaitei nesisekė magiškų gyvūnų priežiūros pamokose ji žinojo, kad tai tikrai ne gyvūnėlio kalte. Snagė buvo išauklėta, rami, draugiška, pukuota ir miela, ko dar galėjo trūkti? Mokslinčė į drebančias rankas paėmė auginamą katytę ir pradėjo ją glostyti. Gal būt tai buvo jos paskutinės gyvenimo minutės, dėl to jas privalėjo praleisti su ta, kuri iš tikrųjų ją myli ir padeda kiekvienoje situacijoje - Snaige. Mergaitė savo ranka švelniai braukė per švelnų pilkos spalvos katytės kailiuką be galvodama, ką tokio protingo ji galėjo pasakyti profesoriui Moore. Ji žinojo, kad klastūnyno vadovas nebuvo pats linksmiausias ar maloniausias burtininkas žemėje, bet tikėjo, kad širdį jis turėjo. Na, tikėjo iki tol, kol neprasidėjo šita juodosios magijos pamoka, na, nes apsiginti čia nuo tokios tikrai nemokino. Kol Adelė suko galvą pastebėjo, kad jos mylimojo augintinio nebebuvo. Atrodė, kad kartojasi ta pati situacija, kaip ir herbologijos pamokoje, na tik su kitu augintiniu.Negi ją suvalgė tas mažas frankenšteinas? Jeigu ir taip, tai tą apsigynimo juodosios magijos profesorių aš tiesiog nužudysiu. Vos ne klykdama galvojo klastūnyno koledže besimokinanti mergaitė. Ši šiek tiek atsiduso, gal Snaigė buvo kažkur tarp bendrakursių, o gal kažkur netoli išėjimo prie durų? Vien tik pagalvojus apie visus galimus variantus Adelės baimė dingo lyg į vandenį. Dėl savo katyčių ji galėjo padaryti viską, galėjo netgi paaukoti savo gyvybę. Ši labai susinervinusi mergaitė vardu Adelė atsistojo, apsižvalgė ar nematyti Snaigės, įkvepė ir iškvepė ir su ašaromis akyse pradėjo klykti:
    - Profesoriau, prašau staigiai pasakyti kas čia vyksta! Mano katė dingo! Tai jūsų kaltė! Jeigu tuoj pat negražinsite jos aš jus užmušiu! Aš rimtai!   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Mulungu stovėjo ir klausiamai žiūrėjo į mergaitę. Niekaip nesuprato, ką padarė, kad ji tokia nedraugiška. Ir vėl kažką šnekėjo apie Kriu ir, jeigu afrikietis gerai suprato, paršelis ir vėl neįtiko. Tai kiek liūdino, mat augintinis buvo labai mielas gyvūnėlis. Ką jam daryti, kad šita "europietė" nieko nesupranta?! Mulungu liūdnai apsižvalgė po klasę.
Mergaitei vėl prabilus, klastuolis visai sutriko. Tonas buvo visai kitas ir ji, atrodo, dar ir atsiprašė. Juodaodis kiek paspoksojo į ją ir galiausiai plačiai išsišiepęs užrėkė:
- Skanaus!
Jau seniai buvo išmokęs atskirti "skanaus", "ačiū" ir "labas", bet įprotis vartoti pirmąjį žodį dar nebuvo dingęs. Mulungu norėjo atsisėsti šalia ir padėti mergaitei atlikti praktiką, bet nespėjo nieko padaryti: kažkoks padaras prisiartino prie jo ir, atrodė, bandė pagrobti.
- Kriu! - vėl per pusę pilies užstaugė klastuolis, labiau susirūpinęs paršeliu nei pačiu savimi. Niekaip negalėjo suprasti, kas ir kodėl čia vyksta, tad nė kiek ne tyliau riktelėjo: - Padėkit!
Deja, neatrodo, kad kas nors būtų nusiteikęs tai padaryti: Mulungu buvo ne tik laikomas kažkokiuose gniaužtuose, bet dar ir kažkuo apipiltas. Tai vaikui dar labiau nepatiko, ir jis pradėjo muistytis ir spardytis. Galiausiai pavyko ištrūkti iš nemalonių gniaužtų. Piktai pažiūrėjo į mergaitę, kuri tikrai buvo daug nemalonesnė už Truputį Tyliau.
- Kodėl? - dar kartą paklausė Mulungu, nė nesistengdamas kalbėti tyliau. Pažiūrėjo, ar Kriu tebėra sveikas. Panašu, kad taip ir buvo. Įtariai nužvelgęs koledžo draugę afrikietis paėmė augintinį patogiau ir nuėjo klasės durų link. Profesoriaus Moore prisibijojo, bet jau geriau jo rūstybė nei šitos mergaitės draugija. Mulungu ilgai nedvejojęs paliko klasę.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

mergaitė123

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
    Adelė vis dar negalėjo atsigauti. Mergaitė norėjo pažvelgti pro langą, tačiau kažkodėl užuolaidos užstojo visą gražų vaizdą už jo. Jis taip sugalvojo pabaisinti ir taip baisią atmosferą? Pirmakursė pakraupo, negi tam profesoriui iš tikro nerūpėjo, kaip jaučiasi Hogvartso pilyje besimokantys mokiniai? Ji žinojo tik tiek, kad privalėjo sulaukti pamokos pabaigos, nors ir, kaip norėjo kuo greičiau dingti iš šio chaoso. Taip, čia tikrai virė chaosas. Mergaitė pro savo ašaras stebėjo pirmakursius, kurie taip pat, kaip ji liejo ašaras, kiti žviegė, o treti bandė nusilaušti liežuvį, su apsigydimo nuo juodosios magijos dalyko profesoriaus pasakyto užkalbėjimo. Kadangi jaunesnioji Mokslinčė vis dar negalėjo surasti augintinio, dėl šios priežasties ji pašoko iš suolo ir tyliai pradėjo vaiksčioti tarp Frankenšteinų. Jie atrodė labai šlykščiai, tačiau mergaitei buvo svarbiausia, kad surastų Snaigę, taip pat būtų buvę gerai, kad ne Frankenšteino prarytą, o kažkur klasės viduje. Ji per savo ašaras negalėjo įmatyti nieko, ji girdėjo tik keistus žodžius ir garsus, net negalėjo pabandyti klausyti ar nesigirdi katytės miauksėjimo ar murkimo. Ši klastuolė lėtai vaikščiojo po klasę ir gal po penkių minučių buvo ištyrinėjusi visą klasę. Pirmakursės akyse vis dar kaupėsi ašaros - katinėlio nesimatė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
     Nikolė vis dar piktomis akimis varstė profesorių, bet su Elliw pyktis neketino, todėl kai ji uždavė gana dar visai normalų klausimą, rožinių plaukų savininkė jau teikėsi atsakyti. Ji prasižiojo ir prabilo:                                                               
     - Na... Aš tai čia nieko neketino daryti. Jeigu jau tas profesorius Moore sugeba užduoti tokias žiauri... Au! - Elliw katik trenkė teleskopo į galvą. - Už ką? Juk normaliai pasakoju ką daryti šioje pamokoje, o tu svaidaisi su tuo savo prakeiktu teleskopu visiems man į galvą! Gal gali bent kartą nesinešti to daikto su savimi? Arba bent jau paaiškink kodėl tu jį tampaisi visur paskui save, kaip kokią uodegą?                                         
     Dvylikmetė manė, kad jau visiškai nieko šioje pamokoje nebeiškęs. Nei Elliw, nei profesoriaus Moore, nei praktinės užduoties, nei nieko kito! Ir kai Nikolės Parker ausis pagaliau pasiekė tylus mokyklos varpo dūžių garsas, mergina pakilo iš suolo, užsimetė kuprinę ant pečių ir nuskubėjo prie durų. Rožinių plaukų savininkei jau visiškai neberūpėjo, ką sako profesorius ar Elliw, kad ji neatliko praktinės užduoties... - ji tenorėjo ištrūkti iš to kabineto ir viskas!                             
     Varnanagės mokinė stumtelėjo sunkias duris, ir kai šios atsivėrė, Nikolė net neatsigręžusi lėkė laukan, net nežiūrėjo kur lekia - svarbu kuo toliau nuo tenai.                                           
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Nikolė Parker »
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Hmmm, nekromantija Ši tema šviesiaplaukei kėlė keistas emocijas, tiesą sakant, ir jai nerūpėjo, kad tai yra nelegali magijos šaka. Tačiau taip jautėsi dėl to nes norėjo turėti kažką panašaus į tą gražųjį vyrą. Apytiksliai pagavusi temą, mergina jautėsi labai gudri, ji ne tik gavo sėkmingai paspoksoti į profesorių, bet ir gana gerai pasivijos pamokos darbą. Daugiau negaišdama, ji nustūmė mintis į šoną (na bent pabandė) ir užsimovusi pirštinės stebėjo, ką galėtų padaryti. Pirštinės buvo malonus pokytis, pokytis nuo tradicinių slibino odos pirštinių. Dabartinės buvo kaip tik jos dydžio ir galėjo judinti savo ranką be didelių trukdžių. Taip pat jos, kėlė profesionalumo jausmą, jautėsi kaip mokslininkė ar daktarė atliekanti savo operacijas.
Išsirinko ir susidėliojo visas dalis ant stalo ir ėmėsi siuvimo. Siuvime turėjo labai mažai patirties, tiesą sakant - jokios. Todėl užduotis buvo sunkesnė negu galvojo. Meistravosi negražiai, badėsi pirštus, ardė ir vėl siuvo. Galų gale, dedant tokias pastangas rezultatas buvo tragiškas. Nors dalis iš pradžių rinkosi apytikslio dydžio, padaras išėjo visiškai neproporcingas. Galva buvo tris kartus mažesnė negu proporcingai turėtų būti, o kojos skyrėsi viena nuo kitos. Tačiau Žaneta buvo per daug nekantri, kad darbą pradėtų iš naujo. Tuo labiau, kad ir taip iššvaistė daug laiko. Spoksodama į suaugusį vyrą! Todėl nusimovė pirštines, dar kartelį pravertė vadovėlio reikiamus puslapius ir tęsė darbą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žaneta Froz »
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Zoey su šiokiu tokiu pasišlykštėjimu klausėsi pamokos temą.Susiūti negyvų gyvūnėlių dalis!Juk tai žiaurus elgesys su mirusiais gyvūnais... pagalvojo mergaitė. Po kelių akimirkų užsidėjo pirštines. Jos siekė mergaitės riešus. Pirštinių galiukai kiek spaudė žaizdą esančią arčiausiai delno, bet blondinukė tylėjo. Niekas negalėjo sužinoti apie peiliuko paliktas žaizdas ant jos riešų ir rankų.
 Kiek drebančiomis rankomis, Richter pasiėmė kažkokio gyvūno koją. Tada įvėrė siūlą į adatą ir toliau drebančiomis rankomis ėmė siūti koją su kūnu. Jai tai vis dar atrodė šlykštu. Juk gyvūnai irgi nusipelno poilsio po mirties. Jų kūnai skirti ne darkymui. Mėlynakė ėmė siūti antrą koją prie kūno ir staiga akyse pasidarė tamsu. Ji pabalo ir jos akys užsimerkė.
- Ah, oh, - ištarė ir nukrito ant žemės. Nežinojo ar tai nutiko dėl šleikštulio, ar dėl to, kad ji prarado nemažai kraujo ir mažai valgė.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
 Mergaitė nieko nesuprato. Jos galvoje tesisuko vienas klausimas - ,,kodėl". Kodėl žmonės turi būti tokie žiaurūs? Kodėl profesorius pažeidinėja taisykles? Kodėl taip kankinami gyvūnai? Kodėl, kodėl, kodėl??? Amelija tvirtai užsimerkė, paskui vėl atmerkė akis. Užmynė sau ant kojos. Ne, teko pripažinti, kad ji nesapnuoja. Ir kad visas pasaulio žiaurumas dabar nusprendė atsiverti priešais ją visu gražumu. Amelija pabandė galvoti apie ką nors kitą, bet tai buvo taip pat beviltiška, kaip kiauru kibiru laistyti daržą. Tamsiai mėlynų akių savininkė pasidavė. Pamažu iš mergaitės galvos plaukė visos mintys. Atrodė, kad tuoj jų nebeliks viskai. Gal vis dėl to pasirodys, kad to nebuvo? Gal aš sapnuoju ar tik įsivaizduoju ir tuoj viskas baigsis?... Tokias mergaitės mintis nutraukė triukšmas klasėje. Ir jai prieš akis atsivėrė keli atidengti dubenėliai. Ji iškarto atsitokėjo, lyg gavus į veidą pliūsnį ledinio vandens. Bet dabar ji dar labiau sutriko. Ir išsigando. Kai kurie mokiniai, regis, ruošėsi atlikti užduotą darbą. Varniukė visai pasimetė. Negi visi šioj mokykloj išprotėjo ir nusprendė sulaužyti taisykles? Mergaitė suprato, kad nebegali žiūrėti kas čia vyks. Jos akys po truputį drėko ir ji pradėjo drebėti. Nebegalvodama kas bus, Amelija staigiai atsistojo ir beveik užsimerkus, kad nematytų mirusių gyvūnų dalių  nulėkė prie durų. Šios sugirgždėjusios atsidarė ir paslėpė mergaitę nuo profesoriaus ir mokinių akių.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Alrisa nežinojo, ar su susižavėjimu, ar neapykanta žvelgti į profesorių. Pamokos tema atrodė labai įdomi ir žadinanti smalsumą. Kita vertus, ji kol kas nenutuokė, kokio šlykštumo vaizdai laukė po paklode, o tai apsunkino situaciją, nes neseniai sušlamšta bandelė galėjo išlįsti lauk. Bet noras pasigaminti kažką, ką galėtų valdyti, viliojo. Tad klastuolė daugiau nieko nelaukdama atidengė baltą medžiagą ir sustingo.
-Kad tave teleskopas nutrenktų... - sušnibždėjo ji, jausdama, kaip skrandžio turinys pradėjo kilti.
Dar kartą nusikeikusi mokinė mostelėjimu paslėpė sustingusias gyvūnų dalis. Giliai įkvėpė - visai netroško suskysti kitų akyse - ir iškvėpė. Supratimas, kad anksčiau taip kraują kaitinusi praktika nebus įvykdyta, smogė stipriai. Ji pabandė toliau tęsti gilų alsavimą, tačiau organizmas vis tiek troško atsikratyti pusryčių. Kojos pradėjo linkti, juodaplaukė sunerimusi trumpam pasirėmė į sieną ir ėmė slinkti link išėjimo. Mintyse smarkiai gailėjosi, jog nepatingėjo užsukti į šią pamoką.
Ūmai pasijuto itin blogai, tad ji susiėmusi už burnos pradėjo bėgti. Akimirką vis dar atrodė, kad viskas pasibaigs laimingai, jei ne kelyje pasipainiojęs kūnas. Alrisa jį pastebėjo per vėlai. Nenuostabu, jog skaudus krytis ant nepažįstamos mokinės buvo neišvengiamas. Deja, to kaip tik ir laukė pusiau suvirškintas maistas. Klastuolė apsivėmė, visa širdimi nekęsdama pasaulio, o ypač tos gulinčios mergiotės.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
     Šiandien jaunoji vampyriukė jau sėdėjo Apsigynimo nuo Juodosios Magijos kabinete ir apžiūrinėjo ant stalo įvairiausius įrankius. Ją labiausiai traukė tas dubuo, kuris buvo apgauptas balta paklode (o gal staltiese?) - kas jame?
     Kai pagaliau klasėje atsirado profesorius Moore, Vanesa kiek pasitempė ir ėmė klasuytis ką jis šneka. Jis kalbėjo kiek liūdnai - niūriai. Na bet tai netrukdė suprasti prakaktinės užduoties, o tai buvo svarbiausia.
     Profesoriui baigus kalbėti, paaiškėjo, kad praktinė užduotis nusimato labai sunki. Na ir kas, kad sunki? Nereikia delsti - greičiau pradėsim, greičiau baigsim. Ištarė sau galvoje japonų kilmės klastuolė ir atsiraitavo rankoves. Ji dar kartą pažvelgė į baltąją paklodę ir ją nutraukė (buvo labai įdomu kas slepaisi po ja).