0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Tema: popieriaus amatai

Žiema. Gruodžio antrosios pusės pradžia. Už lango viskas balta. Hogvartso teritoriją užpuolusi atšiauri žiema, kuri supustė itin dideles pusnis ir termometro stulpelį nuleido žemiau nulio laipsnių. Darren‘o laukė dar viena žiobarotyros pamoka su pašėlusiais mokiniais, kaip ir įprasta – klasėje. Laukianti tema, neatrodė profesoriui viena iš įdomiausių, tačiau profesorius privalėjo surengti pamoką ir paruošti mokinius pasiekti geriausių rezultatų egzaminų metu.
Profesorius dirbo iš peties keletą valandų. Nors tema ir praktikos darbas neatrodė iš sunkiųjų, tačiau Darren‘as vis tiek vargo, nes norėjo, kad paskutinė pamoka prieš Kalėdų atostogas būtų išties jauki ir lengvai atliekama. Sudėjęs visus reikiamus daiktus į vietas ant klasės gale esančio stalo, profesorius sėdėjo savo suole ir vartė magijos žinių laikraštį laukdamas pamokos pradžios.
-Sveiki mokiniai,-pasisveikino profesorius suskambėjus mokyklos varpui ir visiems mokiniam susirinkus į pamoką. – Šiandienos darbas nenusimato sunkus, tad tikiuosi, kad net pirmakursiams pavyks jį atlikti be problemų. Taip pat šią pamoką apsieisime be teorijos, tad nereiks sukti savo jaunų galvelių atsakant į klausimą.– padarė profesorius kalbėjimo pauzę tam, kad užrašytų ant lentos pamokos temą. Užrašęs temą, jis vėl tarė:
-Kaip matote, pamokos tema – popieriaus amatai. Tikriausiai žinote, kad popierius yra pagamintas iš medienos ir naudojamas kiekvieną dieną darbe, mokyklose ar kitose kasdieninėse veiklose. Tačiau jis taip pat yra ir žiobarų meno neatsiejama dalis, ant jo galima tapyti ar piešti. Šiandien jūs ant jo nepiešit ir netapysit, o užsiimsite kita jo meno sritimi – karpymu, pjaustymu. Taip pat, tai labai dažnai daro žiobarų mokiniai per technologijų pamokas, ypač prieš Kalėdas, kai karpo arba pjausto snaiges ar kitas Kalėdines puošmenas tam, kad papuoštų savo mokyklą. Kai kurie žiobarai iš to pragyvena ir užsiima didesniu mastu, tačiau jeigu norėsite apie tai sužinoti daugiau, visą informaciją rasite vadovėlyje,- profesorius padarė po pristatymo apie popieriaus amatus pauzę bei pasiėmė lapą ant kurio buvo užrašyta visa svarbi praktikos informacija. Kiek daug liko kalbėti.
- Šiandienos darbas yra labai paprastas ir yra susijęs su artėjančiomis Kalėdomis. Pirmo ir antro kurso mokiniams patariu šią pamoką nesinaudoti magija ir žirklių pagalba iškarpyti norimą Kalėdų simbolį bei jį papuošti įvairiais papuošimais. Visą informaciją apie karpinius ir kaip tai daryti rasite 56-57 vadovėlio puslapiuose. Na, o vyresniems mokiniams, šią pamoką patariu pjaustyti laserio burtažodžio pagalba,-sustojo kalbėti profesorius ir ant lentos užrašė burtažodžio tarimą bei mostą. -Tai burtažodis, kurio dėka lazdelės galas tampa it lazeris ir prilietus lapą su lazdelė, jame iškart atsiranda peiliuko pjovimo žymė, tiksliau yra įpjaunamas lapas. Tad visi apsimaukite prieš darbą odines pirštines, kad nesusižalotumėte rankų,-ant kiekvieno stalo nuskraidino po vieną odinę pirštinę.-Burtažodis nepalieka didelių įpjovimų, tačiau geriau nerizikuoti jais ir likti nesusižalojusiems. Taigi, pjaustantiems popierių reikia ant kartono popieriaus lapo išsipiešti norimą Kalėdinį simbolį, jį išpjaustyti ne peiliuko, o burtažodžio pagalba ir, žinoma, papuošti. Visa informaciją apie pjaustymo amatą rasite 58-59 vadovėlio puslapiuose. – Pasakė Darren‘as visą pamokos darbą ir pradėjo galvoti ar nieko svarbaus neužmiršo pasakyti. Tiksliai.
-Pamiršau pasakyti. Visi popieriai, puošmenos ir kiti jūsų darbui reikalingi reikmenys yra ant klasės gale esančių stalų. Be to, parašykite pamokos gale trumpą kelių sakinių refleksiją, kaip sekėsi atlikti darbą. Pergamento lapelius palikite ant suolų.-Pasakė likusią nepasakytą informaciją Darren‘as ir atsisėdęs į savo suolą, stebėjo kaip mokiniai pradeda darbus.

||Nebūtina daryti to, kas priskirta jūsų personažų kursui – 1-2 kurso mokiniai gali pjaustyti popierių, o 3-7 jį karpyti. Pasirinkimas priklauso tik nuo jūsų. Kiekvienas turite iškarpyti/išpjaustyti viena kalėdinį simbolį ir jį papuošti. Nepamirškite refleksijų.
reikalauju trijų po 600+ arba dviejų po 1150+ simbolių postų.
Pamoką pabaigsiu sausio 12 dieną, apie 20 valandą.
Jeigu kylą klausimų drąsiai rašykite a.ž..
Papildymas: nesirinkite tokių pačių Kalėdinių simbolių, nebent tikrai nebeliks.||
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Šį kartą pamoka vyko klasėje ir tuo pirmakursė džiaugėsi, nes šalta lauke be galo buvo. Praktika mergaitei pasirodė visai nesunki, tad ji jau norėjo pradėti darbą. Pasirinko jį karpyti, o ne pjaustyti, nes pjaustymas jai be galo nesiseka. Ji pasiėmė popieriaus medinį lapą ir norėjo jau piešti kalėdinį simbolį. Mokinė piešti gražiai, tikrai mokėjo, bet būdavo keista jog jai visados kažkas pakenkdavo, pavyzdžiui pripiešdavo nereikalingų detalių. Bet tikėjosi jog tą kartą taip nebus ir pradėjo piešti ant popieriaus Kalėdų senelį. Pirmiausiai grifų gūžtos pirmakursė pradėjo piešti jo batus ir toliau tęsė veidą, barzdą. Piešdama mergaitė pajuto kaip prie jos kažkoks mokinys priėjo laikydamas juodą flomasterį. Mokinė labai nekreipė dėmesio ir toliau piešė. Bet tas berniukas atrodė, kad iš viso susinervino ir su tuo baisiu juodu flomasteriu užtušavo visą Kalėdų senelį.
- Kaip tu drįsti? Dink iš čia kol aš ant tavęs su tuo juodu flomasteriu neužtušavau! - Suriko prieš visą klasę susinervinus Kristina.
Reikėjo pasiimti naują popieriaus lapą tad priėjo prie klasės galo esančių stalų ir pasiėmė daugiau spalvų flomasterių, žirklių ir naują popieriaus lapą. Mergaitė buvo visiškai be nuotaikos ir be tos nuotaikos buvo net gi nesmagu piešti tą Kalėdų simbolį. Šį kartą ji nupiešė didelę raudoną dovaną ir nuspalvinusi ją spalvotai norėjo jau iškirpti ir apklijuoti kitokiais gražiais dalykėliais.



*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Švilpė su džiaugsmu įžengė į Žiobarotyros kabinetą. Ši pamoka mergaitei labiausiai patiko, nes apie žiobarus pirmakursė išmanė labai daug.
Geltonplaukė pažvelgė pro langą ir pamatė, kad lauke buvo labai daug prisnigę. Gražuuuuuuu pagalvojo Michellė ir pradėjo klausytis profesoriaus. Išgirdusi, kad šiandien teorinės dalies nebus, labai apsidžiaugė ir pradėjo klausytis praktinės užduoties.
Išgirdusi, kad reikės daryti Kalėdinį simbolį, iškarto suprato, kad mergaitė darys Kalėdinę eglutę. Pirmakursiams rekomenduojama naudotis žirklėmis? Bet aš jau tūkstantį kartų su tomis žirklėm karpiau viską. Gal nieko nenutiks, jei pasinaudosiu kerais...
Nusprendusi, kad mergaitė naudosis burtažodžiu iš karto pasiruošė lazdelę ir, profesoriui pabaigus savo ilgą kalbą, nuėjo pasiimti popieriaus lapą. Michellė pasidėjo lapą ant savo suolo ir jame nusipiešė Kalėdų eglutę su žvaigžde ant viršaus. Švilpė užsimovė duotas odines pirštines ir aiškiai ištarė:
- Laserio.
Pirmakursė prilietė lapą ir jame iškarto atsirado skylutė. Vienuolikmetė pradėjo ,,eiti" lazdele pagal nupieštas linijas ir išpjaustyti Kalėdų eglę iš lapo. Kol kas viskas ėjosi labai sklandžiai, todėl Michellė tęsė savo pjovinėjimus.
Po kelių akimirkų Rivera jau buvo lazdele išpjausčiusi savo Kalėdų simbolį, todėl jį pasidėjo ant suolo ir vėl nuėjo į klasės galą pasiimti papuošimų.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Iškirpusi mergaitė gražią dovanėlę, apklijavo ją visokiais lipdukais ir sidabrine juostele. Darbas atrodė labai gražiai ir viską atlikusi norėjo jau pasiimti lapelį ir rašyti kaip sekėsi dirbti. Prie Kristinos priėjo vėl tas pats mokinys, o grifų gūžtos pirmakursė baisiai susinervino ir suriko:
- Aš nesuprantu! Ko tu lendi? Ir iš vis tu net ne iš Hogvartso taip, kad iš kur tu atkeliavai, nešdinkis atgal. - Piktai išrėžė Kristina.
Tas mokinys tikrai buvo panašus į žiobarą, labai matėsi iš jo drabužių, poelgio ir dar su didžiausia nepagarba pradėjo lysti jis prie žiobarotyros profesoriaus ir prie kitų mokinių. Jaronimai šventas, gerai, kad prie manęs nebelenda.. Kristina daugiau nebesigilino ir išsitraukė lapelį:
Citata
Kalėdinis simbolis gavosi visai neblogai, bet vis trukdė kažkoks mokinys atsiradęs iš žiobarų pasaulio ir sugadino mano pirmą darbą, bet sekėsi visai normaliai.
Mergaitė parašiusi numetė laiškelį ant profesoriaus stalo ir pati stengėsi tyliai sėdėti. Grifų gūžtos pirmakursė visai mėgo piešti, o ant jos suolo buvo likę šiek tiek popieriaus, tad ji pasiėmė ir pradėjo piešti tai kas į galvą šovė. Piešdama, ji išgirdo kaip kažkas rėkė, o ten buvo tas pats kvailys, jis nuėjo ketindamas kažką padaryti profesoriui , kas buvo labai keista ir padarė klasėje didžiulę betvarkę.
- O Dieve, išvarykit jus jį, jis iš žiobarų pasaulio tikriausiai, išvarykit!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Élise Juliette Charron

  • VII kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  Prancūzė, kaip bebūtų keista, tą dieną nė karto blogai nepagalvojo apie savo tėvą, atvirkščiai, net nudžiugo gavusi iš jo laišką. O mintis, jog kartu per atostogas grįš į Betemburgą, dar labiau džiugino. Paauglė, ką čia ir galėjai bepasakyti. Mintys ir emocijos keitėsi kone kas akimirką.
  Žiobarotyros kabinete šeštakursė atsirado tiesiai po savo treniruotės. Šiandien neturėjo itin daug pamokų, tad leido sau nusnausti ilgėliau, tačiau neduok nesileido praleisti dienos be tvarsčių ant rankų. Juodaodės auskarais papuoštame veide pasirodė menka šypsena. Bent jau prieš atostogas nereikėjo sukti galvos dėl kažkokių sunkių naujų temų. Su karpiniais iš popieriaus teko susipažinti gyvenant Afrikoje. Savanoriaudama viename renginyje turėjo išpuošti salę karpytomis snaigėmis, o ir nesiskundė, jai patiko įsitraukti į tokią veiklą. Paprasta, kūrybinga ir žaisminga.
  Ilgai nedelsusi, Élise iškart nusprendė jokį simbolį pjaustys. Tai, žinoma, merginai turėjo bent kiek sietis su prancūziškomis tradicijomis, tad pasirinko prancūziškąją malką. La bûche de Noël. Ant kartoninio popieriaus lapo netrukus pradėjo rastis kontūrai, įvairios minimalistinės detalės. Boksininkė nebuvo itin nuostabi menininkė, tačiau jau tiek tikrai sugebėjo. Baigusi apvadus, ši nusprendė pasielgti šiek tiek neprotingai, tad neužsidėjo taip siūlomos profesoriaus pirštinės ir tarusi burtažodį pradėjo pjaustyti kartono lakštą. Ir, kaip ir galima buvo nuspėti, menkai prasipjovė mažylį. Kelis kartus jos lūpas paliko keiksmai, tekantį kraują nulaižė ir pasinaudojusi episkey užgydė. Kad jau pati mokėjo susitvarkyti, tai ir nežadėjo dėl tokio nieko judinti profesoriaus Hasley. Nenoriai užsidėjo odinę pirštinę ir tęsė darbą toliau. Bei nebyliai džiaugėsi, jog greitai viską bus užbaigusi.
mais le soleil se couche et tout redémarre

*

Neprisijungęs Lettie Lenoir

  • III kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Termometro stulpeliui nusileidus žemiau nulio, Lettie buvo euforijoje. Šalčio mėgėja pagaliau galėjo pasimėgauti savo mėgstamiausiu metų laiku tinkamai. Jausmas, kai šaltukas kutena nosį, žvarbus vėjas tirpdo visas galūnes ir papuošia žandus raudoniu, mergaitei yra pats mylimiausias.
Sėdėdama šiltoje žiobarotyros klasėje, mergaitė taip ir troško ištrūkti iš pilies, kad pasimėgautų žvarbiu oru, kol termometro stulpeliai nesugalvojo iškrėsti pokšto ir nešoktelėjo viršun. Stebėdama lėtai krintančias snaiges kitoje lango pusėje, varniukė bandė klausyti profesoriaus. Kalba buvo tokia ilga, kad keletą kartų mergaitė prigavo save mąstančią apie savo planus po pamokų, o ne užduotį. Pamokos darbas varniukei nepasirodė sudėtingas, o ir kiti mokiniai, akivaizdu, galvojo taip pat. Išbudinus save iš transo, mergaitė pamatė kitus mokinukus jau kuičiančius priemones klasės gale. Susigaudžiusi aplinkoje, Lettie pasekė jų pavyzdžiu ir čiuptelėjo pirmą pasitaikiusį popieriaus lapą. Noras pabaigti darbą greičiau ir pranykti iš pamokos buvo milžiniškas, tačiau mergaitės galva buvo tuščia - galvoje tik sniegas. Sniegas! Karpysiu snaigę tuomet,- mergaitės lūpų kampučiai kilstelėjo, kai mintis vėl šoktelėjo prie jos mylimojo sniego. Lettie tik vėliau suprato, koks neorginalus ir nuvalkiotas yra jos pasirinkimas karpyti snaigę, tačiau nebuvo nei jėgų, nei noro galvoti kažką įmantresnio. Tiesa, varniukės meniniai sugebėjimai, nesusiję su muzika, buvo labai riboti, tad ši užduotis kėlė daugiau sunkumų negu turėtų. Jos snaigės kontūrai menkai priminė snaigę, linijos buvo kreivos ir neužtikrintos. Net atsitraukus kelis žingsnius nuo eskizo, padėtis negerėjo. Džiaugiuosi, kad čia ne dailės pamoka, nes jau būčiau išmesta,- mergaitė tyliai suprunkštė pažiūrėjusi į savo darbą. Norėdama bent iškirpti savąją snaigę lygiai, Lettie nusprendė rinktis kirpimą kerais: Savo rankų darbu nė už ką nepasitikėsiu.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Pirmakursė, nuėjusi į Žiobarotyros kabineto galą, pasiėmė kelis spalvotus lapus, klijų, juodos spalvos virvelę. Švilpė visus papuošimus nusinešė ir pasidėjo ant savo suolo. Mergaitė pradėjo galvoti kaip papuošti savo išsikirptą eglutę, nes Michellė nebuvo dar sugalvojusi, ką ji darys su spalvotais lapais ar juoda virvele.
Po keletos minučių geltonplaukė pagaliau sugalvojo ir nusprendė vėl panaudoti laserio kerus, kad galėtų išsipjauti norimų detalių. Vienuolikmetė ant žalios spalvos popieriaus nusipiešė tokią pačia Kalėdinę eglutę, tik mažesnio dydžio. Ji pasiėmė savo burtų lazdelę ir vėl aiškiai ištarė:
- Laserio.
Pradžioje viskas buvo gerai, Michellė jau buvo išpjovusi pusę eglutės... Staiga ją nukrėtė šiurpuliukai ir ji visa sujudėjo. Riveros eglutės viršus atrodė labai gražiai, tik maždaug viduryje švilpė įpjovė centimetrą į vidų. Ar tu juokauji?!
Nepaisant mini nesėkmės mergaitė tęsė ir, vis dėl to, išpjovusi mažesnę eglutę užklijavo ją ant seniau išsikirptos. Švilpė nusprendė, kad juoda virvelė gali kažkiek pataisyti nesėkmę... Vienuolikmetė pasiėmė juodos virvelės ir užvyniojo ją, kaip Kalėdinės eglutės girliandą. Visą sukinį Michellė suklijavo ir baigusi, atsirėmė į kėdės atlošą ir giliai įkvėpė bei iškvėpė.
Po kelių minučių mergaitė pasiėmė mažesnį popieriaus lapą ir užrašė ne pilnai teisingą refleksiją:
Citata
Darbas vyko labai sklandžiai.
Švilpė padėjo savo darbą ir refleksiją ant profesoriaus stalo ir, pasibaigus pamokai, išėjo iš klasės.

*

Neprisijungęs Lettie Lenoir

  • III kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Mergaitė jau buvo besakiusi burtažodį, kai šalimais kartoną pjaustanti vyresnė varniukė papylė keletą keiksmų ir nusilaižė kraują nuo mažojo piršto. Lettie pamačiusi įsipjovusią merginą, mestelėjo savo lazdelę į šalį ir nusprendė taip neskubėti. Atsivertusi vadovėlio 58 puslapį, varniukė dar kartą akimis perskanavo burtažodžio technikos aprašymą ir pasitreneravo mostą. Odinė pirštinė jau gludėjo ant antrakursės mažos rankos, kai ji ištarė burtažodį:
-Laserio.
Juodmedžio lazdelės galas tapo it lazeris ir varniukė suprato, kad burtas pavyko. Sudėtingesnė užduotis merginai buvo nuraminti ranką, kad toji nedrebėtų. Kodėl manęs niekada neklauso mano rankos... -Lettie įsmeigė piktą žvilgsnį į rankas, tikėdamasi jas priverst klausyt šeimininkės. Mergaitė norėjo, kad tos bent pjaustant atliktų gerą, arba bent priimtiną, darbą. Baigusi savo piktumo momentą, varniukė pradėjo pjaustyti. Ranka taip nebedrebėjo, kadangi lazdelė buvo ganėtinai stabili atrama. Nors ir snaigės forma dėl piešimo sugebėjimų buvo nekokia, išpjaustyti išėjo patenkinimai. Pjaustymo linijos buvo lygios, o ir pati piršto nenusipjovė. Atėjus papuošimų metui, Lettie pasiėmė keletą sidabrinių blizgučių ir prilipdė prie savo šedevro. Tikiuosi profesorius negalvoja, kad išradinėsiu dviratį. Snaigė yra snaigė.
Papuošusi savo dekoraciją, mergina vengė į ją daugiau žiūrėti ir puolė rašyti refleksiją:
Citata
Prašau Jūsų, neduokit daugiau man piešti. Pjaustymas užtat pavyko neblogai.
Lapeliui su refleksija atsiradus ant stalo, mergaitė išsinešdino iš klasės, nors ir nebuvo tikra ar pamoka baigta.

*

mergaitė123

    Adelė sedėjo antroje žiobarotyros pamokoje, kuri buvo skirta visiems kursams. Mergaitė jau norėjo prigulti ir užsnūsti, tačiau staiga išgirdo pirmuosius profesoriaus žodžius. Kaip ne keista profesoriaus balsas to daryti neleido. Ši pirmakursė kiek sumišo, nes išsigando paprasto profesoriaus balso ir, net pašoko. Gal kažkada baigs visi mane gąsdinti? Aš gi jiems nieko nedarau - šiek tiek supyko Mokslinčė. Kadangi po tokio šoko Adelė nebegalėjo prisnausti tikriausiai turėjo imtis užduoto darbo. Pirmiausiai mergaitė išsitraukė savo lazdelę, kuri Mokslinčei labai patiko ir pasidėjo ant stalo.
   - Pirmakursiams nerekomanduoju bla bla bla - mokinė tyliai pamėgdžiojo žiobarotyros profesorių. Niekas nenurodinės ką man daryti, o ko ne. Čia aš sau vadovauju ir jeigu norėsiu burti, tai ir bursiu - priminė sau klastuolė. Ji šiek tiek palaukė ir pradėjo galvoti, kokį čia Kalėdinį simbolį ji galėtų išbraižyti, am...tikriausiai Kalėdinis vainikas yra Kalėdinis simbolis, todėl pamėginsiu jį iškirpti, o žiobariškomis žirklėmis nė už ką nesinaudosiu - samprotavo mergaitė. Kiek pamąsčiusi mergaitė suprato, kad jau reikia imtis darbo todėl paėmė lazdelę į rankas, o ta sugebėjo išslysti iš mergaitės plaštakos. Adelė akimis stebėjo besiridenančią lazdelę, kuri nuriedėjo po kažkieno suolo. Ne ne, tikrai nežadu lysti po kažkieno suolu, aš dar ne tokia išprotėjusi - Mokslinčė bandė rasti bent vieną priežastį, kodėl gi reiktų patinginiauti pamokoje, tačiau suprato, kad jeigu darbo nepadarys, ji prisivirs košės. Ji lėtai atsistojo ir nuskuodė pasiimti savo lazdelę ir ją sugriebusi nebepaleido jos iš rankų. Smagu, atrodau, kaip didžiausia kvailė - pripažino sau mergaitė. Ši šiek tiek palaukė ir su lazdele ištarusi kvailai skambantį burtažodį brėžė per medžiagą, iš, kurios reikėjo padaryti Kalėdinį ornamentą.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
 Amelija sėdėjo žiobarotyros klasėje ir klausėsi profesoriaus. Niekaip nesugebėjo suprasti - įdomus bus darbas ar ne. Tuoj pamatysim... Buvo truputį keista, kad šiam darbui buvo skirta visa pamoka, mergaitė manė, kad gali tai atslikti ir greičiau. O labiausiai nesuprato kam galėtų būti skirti šios pamokos darbo rezultatai. Puošti namus popierium su blizgučiais ir papuošimais... Atrodė mažų mažiausiai keista. Ir dar Amelija užsigalvojo kur po pamokos nukeliaus jos ir kitų mokinių darbai. Tikriausiai į šiukšliadėžę. Nebent kažkas iš to popieriaus sugebės padaryti kokį nors stebuklą, kurį būtų per daug gaila išmesti. Ir tam mes dirbsim visą pamoką... Na gal bent jau dirbti nebus sunku. Pamanė Amelija. Ji pasiėmė popierių ir žirkles. Lazdelės naudoti nesiruošė - su nemagišku įrankiu dirbti bus ir lengviau ir greičiau. Amelijai buvo tekę žirklėmis pasinaudoti kelis kartus, o burtažodis, įtarė, bus sudėtingas. Nors Amelija jį pasižymėjo mintyse - gal kada nors pravers. Tamsiai mėynų akių savininkė susimąstė ar kerpant žirklėmis irgi reikia pirštinių. Mintyse nusijuokė iš tokios minties. Įsivaizdavo, kaip juokingai atrodytų. Pastūmus jas į šalį, kad netrukdytų, rudaplaukė mergaitė nusibraižė ant lapo varpelį, tikėjosi, kad jis skaitosi kalėdinis simbolis, ir neskubėdama pradėjo jį kirpti. Tiesą pasakius bijojo sugadinti savo berėžinį ir, žinoma, popierių, todėl stengėsi kirpti kuo tvarkingiau. Galėtų pamokyti, kaip tobulai iškirpti kažką iš popieriaus. Pagalvojo mergaitė ir šyptelėjo. Galiausiai puošybai jau paruoštas varpelis ir krūvelė popieriaus šiukšlių jau gulėjo ant mergaitės stalo.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Mokiniai kaip ir kiekvieną pamoką pasakius užduotį kibo į darbus, vieni buvo greiti ir patenkinti užduotimi, kiti vos pajudėjo iš vietos ir buvo susiraukę kaip pagyvenę žmonės nuo senatvės.
-Panele Granger, tai ne žiobaras, o mokinys. Abu tučtuojau baigiat!- kaip niekad griežtu balsu pasakė profesorius nesusitvardęs nuo mokinių keliamos scenos.
Likusi pamokos dalis ėjosi pakankamai gerai. Vaikštant tarp mokinių jis matė tiek tradicinių, tiek mokinių kultūros kalėdinių simbolių, į kuriuos žiūrėjo ir net nenutuokė kas tai galėjo būti. Žinoma, išsiduoti apie tai būtų buvę per daug kvaila ir gėdinga, todėl jis apsimetė, kad žino ką jie per simbolius karpė. Man tikrai nereikia dar vienos pravardės visam likusiam gyvenimui.
-Ačiū už jūsų puikų darbą, darbelius galite pasiimti su savimi, tik nepamirškite palikti refleksijų. Geros likusios dienos,-atsisveikino Darren su mokiniais ir susirinkęs jų paliktus pergamento lapelius, pradėjo juos vieną po kito skaityti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »