0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Bjaurybė Bevardė tapo dėmesio centru, kas jai tiesiog be galo, be krašto patiko. O Alanas ėmė svarstyti apie tai, kad nusipirkti šį padarą buvo vienas iš jo kvailiausių sprendimų. Kas bus, kai ji užaugs labai didelė? O jei ji ims manęs neklausyti? Jeigu ką nors sužalos?
- Atsssakyk jomsss. - Toliau nėrėsi iš kailio ji.
- Na... Man nereikia numanyti. Aš ir taip žinau. Ji pasakė. Sveikos mergiūkštės. - Pagaliau išvertė gyvatės žodžius Senkleris. -Bet dabar siūlyčiau ją pamiršti, nes nebus ramybės ir daryti tai, ko mes čia ir susirinkome. Manau, kad kadangi čia neturim jokio psicho, reiktų tiesiog išsibandyti kerus. Tikriausiai iš pradžių nieko nesigaus, bet gal paskui pavyks iškviesti gynėją. Būtų neblogai turėti kauką ar ne? Gal jis virstų psichu.
- Šššitaip nuobodu buvo tik gyvūnų parduotuvėje, narve. Iššš kur berniūkššštisss mane ir passsiėmė. - Pasakė Bevardė.
- Reikėjo tave ten ir palikt. - Normalia žmogiška kalba pasakė Alanas.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Kai Alanas išvertė gyvatės žodžius, Dori dar labiau pasimetė. Jai kilo dar didesnis klausimas, tai žinojo Henrieta apie tai, kad Alanas šnypštūnas ar ne. Tad kai raudonplaukis pasiūlė dabar gyvatę pamiršti, Mendel apsidžiaugė ir jau norėjo kažką juokauti apie kauką, bet naujoji Senklerio augintinė ir vėl ėmė šnypšti. Klastuolė prunkštelėjo išgirdusi Alano atsakymą. Nors nežinojo, ką sakė gyvatė, buvo juokinga.
- Na jau, - tarė. - Jeigu ji tau nepatinka, gali atiduot man. Mes juk puikiai sutartume, ar ne? - pažiūrėjo į gyvatę. - Galėtum šliaužioti po požemius.
Dori iš kišenės išsitraukė burtų lazdelę.
- Gerai, pabandykim, - rimtu tonu tarė. - Expecto patronum, - nieko. - Expecto patronum! - tvirčiau suriko penktakursė.
Iš burtų lazdelės kelioms sekundėms išlindo maža maža sidabrinė linija. Dori prunkštelėjo.
- Aha, pasakiau ir prisnigo, - ėmė vartyti akis. - Na, nebent mano gynėjas yra kirmėlė.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
  Išgirdusi Alano atsakymą, kad jis žino, ką pasakė jo gyvatė Henrieta susidomėjusi ir kiek nustebusi pažvelgė į draugą.
- Alanai, kodėl nesakei, kad susikalbi su gyvatėmis? Tu šnypštūnas, tiesa?
Kalba dabar sukosi tik apie Alano gyvatę ir Poter niekaip negalėjo nuvyti minties apie naująjį Alano sugebėjimą. Buvo kiek apmaudu, kad tai sužinojo tik dabar, tačiau vis dėlto, susidomėjimas ir jaudulys, nes šiandien ji pagaliau išvįs savo gynėją, nulėmė visas kitas emocijas.
  Galiausiai visi užmiršo gyvatę ir atėjo laikas mokytis gynėjo kerų. Henrieta pritarė idėjai, kad kaukas čia būtų neprošal. Mintyse iškilo prisiminimas apie gerąjį kauką, kuris eilėraščių rinktinėje stengėsi ją apginti nuo Vendigo. Staiga Poter prisiminė savo komodos stalčiuje gulintį veidrodėlį su Adrijumi, kurio taip ir negrąžino Alanui po kovos su Vendigo.
- Alanai, visai buvau pamiršusi, kad po to karto kai Auris man padėjo įveikti Vendigo Adrijas liko pas mane. Jeigu nori, galėčiau tau jį atiduoti kai baigsim treniruotis gynėjo kerus, gerai?
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Ak ir kam reikėjo išvis paimti tą kvailą padarą su savimi? Galvojo jis.
- Aha. Esu šnypštūnas. Nežinau, nepasakojau, nes nebuvo progos. Tiesiog kažkaip neišėjo iš kalbos. - Pasakė Henrietai. O Bevardė tuo tarpu įsispoksojo Dori į akis ir paniekinamai pasakė.
- Manai, kad berniūkššštisss gali mane atiduoti? Kasss tau sssakė, kad aššš jam priklausssau? Be to, aš nemėgssstu požžžemių. Man patinka miššškas. Passsakyk jai, arba aššš nuo tavęsss neatssstosssiu.
- Aš tau sakysiu pažodžiui Dori. Taigi ji pasakė tau. Manai, kad berniūkštis gali mane atiduoti? Kas tau sakė, kad aš jam priklausau? Be to aš nemėgstu požemių. Man patinka miškas. - Jis baigė versti ir daugiau neketino su ja veltis į kalbas.
O kai ją pirko atrodė visai nieko. Tūnojo liūdna už stiklo. Jis tada ją ir pastebėjo. Gyvatė įsispoksojo į akis tokiu nusiminusiu žvilgsniu. Taigi jis ir nusipirko ją. Nors planavo pirkti visai ką kitą. O jau kai Gyvatė paspruko iš parduotuvės iškart parodė savo bjaurų charakterį.
Dori pamėgino kerus. Ir Alanas jai pasakė.
- Žinai, bent kas nors gavosi. Galėjo nieko nesigauti. Tai palauk, dar koks pusvalandis ir gal pamatysi bent jau pavidalą gyvūno, kuris bus tavo gynėju.
O tada Henrieta užkabino tą temą, kuri be galo jį domino.
- Žinai, Auris man taip ir nepasakojo nieko apie tą naktį, kai kovojote su Vendigo. Ar buvo taip blogai? Jei aš jo klausiu, sako, kad neverta to prisiminti. Ir veja mane šalin. Kodėl Adrijas atsirado pas tave? Gerai, gali atiduoti, bet jei nori tai pasilik veidrodėlį. Man atrodo judu neblogai sutarėte ar ne? - Tada jis pagaliau ėmėsi kerėti.
- Expecto patronum. - Nieko. Pabandė dar kelis kart, bet taip nieko ir nesigavo. Bevardė nieko nesakė, tik parodė jam savo bjaurų liežuvį.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Iš to, ką kalbėjo Henrieta ir Alanas, merginai pasirodė, jog draugė nutuokė apie raudonplaukio galią susišnekėti su gyvatėmis. Galbūt nugirdo bendrajame kambaryje ar panašiai. Ir dabar tiesiog laukė patvirtinimo. Aišku, kad Mendel pasijuto daug geriau, kai Alanas garsiai pasisakė esąs šnypštūnu. Dabar viskas bus žymiai paprasčiau, kai ta gyvatė šnekės, mintyse pagalvojo tamsiaplaukė.
Dori susinervino, kai Alanas išvertė šliaužikės žodžius, kurie buvo adresuoti būtent klastuolei. Penkiolikmetė tik pavartė į akis ir burbtelėjo kažką panašaus į tai, jog jeigu jis nebūtų jos nusipirkęs, ji vis dar nuobodžiautų parduotuvėje.
Vėliau Henrieta prabilo apie Adriją, o jį Dori buvo visai pamiršusi. Viduje suspurdo kažkoks pasipriešinimas. Ji visai nenorėjo, jog Adrijas ir vėl atsidurtų pas Alaną. Sukirbėjo mintis, kad tokiu atveju galbūt reikėtų tą veidrodėlį neva netyčia pradanginti.
Kol abu grifai kalbėjosi, Dori įsitaisė profesoriaus kėdėje. Susikrovė kojas ant dulkėto stalo. Ėmė galvoti, koks bus jos gynėjas. Tikėjosi, jog iš lazdelės, kai ji išmoks iššaukti gynėją, išlįs koks plėšrūnas ar panašiai.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
  Alanui pradėjus klausinėti apie naktį miške Henrieta susimąstė. Po tos nakties stengėsi negalvoti apie tai kas ten vyko, akivaizdu Auris taip pat. Vis dėlto, grifė tik šyptelėjo ir tarė:
- Na, tą naktį miške iš pradžių ėjosi kaip ir neblogai. Pradžioje, naudodamas seno ritualo pagalba Auris uždarė Vendigo rate ir viskas ėjosi neblogai. Tačiau tuomet Vendigo sukėlė pūgą ir pabandė mane užvaldyti, nedaug trūko, kad būčiau pati įžengusi į ratą pas jį, jeigu Auris nebūtų manęs sustabdęs. Pasibaigus pūgai Vendigo pasiuntė mūsų su Auriu link būrį keistų vabzdžių. Vienas jų įgėlė Auriui ir jam prasidėjo karštligė. Tuomet, kai šiek tiek atsigavo, Auris nebeprisiminė, kad dirba mokykloje, o pamatęs Adriją tiesiog išmetė veidrodėlį ant sniego, taip jis ir atsirado pas mane. Vendigo kažkaip įkalbėjo Aurį atiduoti mane jam ir tavo pusbrolis manęs vos neįstūmė į ratą pas demoną, tad buvau priversta pasinaudoti kerais prieš jį. Kai galiausiai išaušo rytas ir viskas baigėsi, Adrijas taip ir liko mano apsiausto kišenėje. Galėsiu tau jį šiandien atiduoti bendrajame kambaryje.
  Baigusi pasakoti apie kovą su Vendigo, Henrieta išsitraukė lazdelę ir pasiruošė kerėti. Tačiau tuomet iškilo viena iš kebliausių problemų. Norint iškviesti gynėją, reikėjo mąstyti apie laimingiausią savo prisiminimą, tačiau vaikų namuose gyvenančiai ir tėvų mirtį savo akimis mačiusiai merginai tai tapo tikru iššūkiu. Tad grifė tiesiog stovėjo stengdamasi atkapstyti kuo daugiau linksmų gyvenimo akimirkų. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Istorija apie tą naktį jį pašiurpino. Ten viskas buvo be galo rimta. Dabar jau buvo visiškai aišku kodėl Auris nieko jam nepasakojo. Nes Henrieta ten vos nemirė dėl jo kaltės. Na nevisai, bet... Nutarė daugiau nekalbėti ta tema.
- Bet jo nebėra ar ne? Demonas tikriausiai nemirė, bet tavęs pasiekti jau negali taip? - Paklausė.
- Gerai. - Sutiko dėl Adrijo. Juo vaikinas pasitikėjo. Dabar jau neturėjo abejonių dėl tos vargšės sielos. Jei ne Adrijas, tai jie dar dabar kastųsi nežinioje dėl to demono. Jis pasakė apie knygą, kuri nuvedė pas Aurį. Ir Alanas neabejojo, kad miške irgi jiems abiem padėjo.
- Na Dori, apie ką taip susimąstei? - Nusišypsojo jai. Tada grįžo prie darbo. Pasirinko tą prisiminimą, kai kartu su Dori skriejo ant hipogrifo nugaros. Leidosi tam jausmui jį užlieti. Tam laimės ir džiaugsmo kokteiliui. Tada pasakė.
- Expecto patronum. - Šį kartą iš lazdelės pasirodė kažkokia plona sruogelė ir dingo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
Kai Henrieta pasakojo apie Vendigo, Dori tiesiog nejučiom nukėlė kojas nuo stalo ir ėmė klausytis. Jautėsi šiek tiek įsitempusi, nes tas demonas ją ne juokais gąsdino. Iš tiesų klastuolei grifės situacija atrodė nepavydėtina. Tamsiaplaukei atrodė geriau jau būti mėtomai iš vienų namų į kitus, o ne persekiojamai demono.
Ir vis tik abu draugai nusprendė, jog Adrijas vėl atsidurs pas Alaną. Penkiolikmetės mintyse jau sukosi įvairūs scenarijai, kaip reikės jį pašalinti.
- Tiesiog... Na, šitas visas reikalas su Vendigo skamba kaip iš kokios knygos, - atsakė į Alano klausimą. - Dėl Merlino, Henrieta, tikėkimės, kad dabar jau galėsi ramiai gyventi, - šyptelėjo.
Kol kas nei vienam iš trijulės nepavyko iššaukti gynėjo. Žinoma, juk šie kerai buvo sudėtingi. Tačiau kažkur giliai viduje Mendel vylėsi, kad vos tik pamos lazdele ir iš jos iššoks kokia pantera. Deja, pabandžius dar kelis kartus nieko neįvyko, todėl dabar mergina bandė galvoti apie ką nors malonaus iš praeities. Mintys vis krypo į dieną, kai ji su savo netikru tėčiu vaikystėje stovyklavo, tačiau Dori neleido šitam prisiminimui pilnai išlįsti. Ne, tik ne tai. Tas kvailys, jis nevertas tėvo vardo ir to, kad šito prisiminimo pagalba iššaukčiau gynėją, pagalvojo klastuolė. Dabar ji bandė kerėti prisimindama vis kokį nors kitą prisiminimą su Alanu, tačiau iš burtų lazdelės išlįsdavo tik sidabrinės gijos.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #53 Prieš 1 metus »
  Išgirdusi Alano klausimą Henrieta linktelėjo galva.
- Taip, Vendigo daugiau nebegalės manęs persekioti. - patikino draugą grifė.
Po tos nakties miške, kai Poter atsikratė demono, grifė galėjo nebesistengti atsiriboti nuo jo. Pagaliau tas jausmas, kad iš šešėlių ją stebi Vendigo dingo ir buvo galima atsipalaiduoti, nes pavojaus pakliūti į jo vergiją neliko.
  Ilgiau nebesukdama galvos apie demoną, Henrieta ir vėl susimąstė apie laimingus prisiminimus. Ir kaip ji galėjo pamiršti, kad išaukti gynėją reikia mąstyti apie tikrai laimingą gyvenimo akimirką. Grifė turėjo laimingų atsiminimų, tačiau dauguma jų tiesiog nublanko prieš tėvų mirties, gyvenimo vaikų namuose ir Vendigo persekiojimų prisiminimus.
  Pasirinkusi prisiminimą, kaip trečiame kurse ji su Dori ir Alanu darže svaidė nykštukus. Tą snieguotą dieną buvo tikrai smagu. Kurį laiką pamąsčiusi apie žaidimus sniege su draugais, Poter pakėlė lazdelę ir tarė:
- Expecto patronum.
Iš lazdelės išsiveržė kelios blankios juostelės ir pamažu išsisklaidė ore. Grifė nieko daugiau ir nesitikėjo, juk pabandė dar tik kartą, o kerai buvo sudėtingi. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #54 Prieš 1 metus »
Svarbiausia, kad viskas gerai pasibaigė. Manė Alanas. Dabar jokie demonai bent jau nebetems į savo pragarus. Bet vos taip pagalvojęs prisiminė, kad jo gyvenimas pilnas kitokių demonų žmonių pavidale. Kaip visada tie vaizdai jį užliejo lyg iš niekur nieko. Vėl pajuto tą skausmą, kai veržė tinklas. Pajuto tą silpnumo jausmą, kai nieko negalėjo padaryti, kai kažkoks beprotis sumušė Dori. Niekada taip neiškviesiu gynėjo. Pamanė vaikinas. Ir pasistengė neparodyti, kaip siaubingai dabar pasijuto. Merginos kalbėjosi, o Alanas nors pats ką tik kamantinėjo Henrietą nieko nesakė. Norėjosi išeit į lauką ir įkvėpti gryno oro. Viskas gerai po galais, susiimk. Ragino save.
- Išties sudėtingi kerai ar ne? - Pabandė užduoti kokį klausimą ir tikėjos, kad jo paties niekas nieko neklausė.
Jis priėjo prie lango ir jį atvėrė. Pasijuto geriau. Dabar galėjo vėl kerėti. Ir pradėjo raustis galvoje ieškodamas kokio naujo prisiminimo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #55 Prieš 1 metus »
Mergina stengėsi nuvyti mintis nuo Adrijaus, Vendigo ir tos suknistai laimingos dienos stovyklaujant su netikru savo tėvu žiobaru. Nuotaika kažkaip subjuro, o ir Alanas neatrodė ja trykštantis. Vaikinas atvėrė langą įleisdamas į patalpą šviežaus oro.
Dori ėmė vaikštinėti po klasę bandydama susikaupti. Juk ji gera kerėtoja, ar ne? Jai turi pavykti! Ji kuitėsi po savo prisiminimų kerteles Hogvartse bandydama nudžiugti nuo kokio nors prisiminimo ar tai su Alanu, ar su Henrieta, ar su Meg, o gal su Zoey. Galbūt ta diena, kai jos su Zoey ėjo į teatrą? Ne, ten buvo per daug streso. Galbūt ta, kai ji nudažė paauglei plaukus? Del Merlino, juk mes tiesiog buvom tualete. O galbūt laikas pirmame kurse? Kambaryje be durų? Kai užsimezgė jos ir Meg draugystė? Šitas gal ir tiktų, jeigu su Meg bendravimas dabar nebūtų gerokai apmažėjęs. Tai kas tada? Pažintis su Alanu? Dingas buvo paėmęs mano lazdelę. Apsilankymas su Henrieta kavinukėje per kažkurias vasaros atostogas? Tada sužinojau apie jos tėvus.
Tamsiaplaukė atsiduso. Atrodė, kad niekas netinka. Į vidų norėjo veržtis prisiminimai su Deoiridh ir Matthew, bet Deoiridh su penkiolikmete jau nebebendravo, o herbologas, regis, išvis nekentė.
- Expecto patronum! - pagalvojo Dori apie tai, kaip vasarą po antro kurso ji vaikščiojo su Alanu mugėje.
Nieko. Visiškai nieko. Net menkiausios gijos, nors prisiminimas ir buvo malonus.
- Nesąmonė, - suniurnėjo. - Kažkokia nesąmonė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #56 Prieš 2 mėnesius »
Auris sėdėjo ir laukė Eion. Tegul sau pavargsta norėdamas rasti šitą klasę. Aišku, kad parašė jam kur ateiti. Galėjo atsivesti, parodyti, jeigu Eion niekada nebuvo šioje vietoje. Bet nepasivargino to daryti. Nes klaikiai nenorėjo čia būti. Jei neras šitos klasės, pamokų nebus. Taškas.
Jautėsi klaikiai keistai. Patį jį mokė tai Simonas, tai Grėtė. Jų namuose. O kartais ir Kiauliasodyje. Jiems buvo svarbu paversti Senklerį koviniu šunimi kaip sakant. Dėl nepasisekusių kerų teko patirti ir skausmo. Nenoriu čia būt. Galvojo Auris Senkleris. Bet jeigu nebūsiu, tada išvis jis skaitys kas papuola. Pavyzdys matai. Parodysiu aš tau tokį pavyzdį... Kodėl tarkim nenorėtų pasimokyti ko kito?
Ant žemės prie jo kojų stovėjo dėžė su visokiais daiktais. Gerai bent, kad mokysimės apie artefaktus ir panašiai. Bet kas iš to? Jie visi nieko gero neduoda. Pasijuto baisiausiai prislėgtas, kad atsidūrė šioje padėtyje.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #57 Prieš 2 mėnesius »
Auris aiškiai bandė jį pergudrauti. Specialiai bus pasiūlęs tokią vietą, kurios Eion galbūt nežinos. Bet čia visiškai nepataikė. Nuo pirmų kursų žmonių vengiantis vaikas išnaršė pilį ir visokias slaptas klases žinojo kuo puikiausiai. Taigi profesorius neišsisuks nuo pamokos.
Praėjus kiek laiko po to susitikimo bibliotekoje Eion suprato, kodėl Auris ne itin noriai sutiko mokyti. Gali būti, kad pats viską paaiškino visai ne taip, kaip norėjo. Taigi eidamas klasės link svarstė, kada reikėtų išsiaiškinti. Ar prieš pamoką, ar palaukti, kol ji pasibaigs. Bet jeigu pasakys pradžioje, ar Auris nepasinaudos proga viską nutraukti pamokai nė neprasidėjus? Nors tai, kad šis žmogus jam buvo pavyzdys, nereiškė, kad, Eion nuomone, Auris yra juodasis magas, ši magijos sritis vis tiek domino. Taigi vaikinukas nežinojo kaip išsisukti iš padėties.
Pasiekęs reikiamą klasę įėjo į ją ir iš karto pamatė profesorių. Tėtį. Šis žodis vis dar skambėjo keistai, bet Eion bandė jį prisijaukinti. Jam tai buvo be galo svarbu. Gal net svarbiau nei ši pamoka.
- Labas, - pratarė prieidamas arčiau. Žvilgtelėjo į dėžę. Vadinasi, Auris nusiteikęs rimtai. O tai leido spėti, kad galima pasakyti. Taigi Eion ryžosi ir išrėžė: - Jūs man esate pavyzdys ne dėl to, kad mokate tokius dalykus. Bet esate protingas ir sugebate išsisukti iš situacijų. Ir mokate bendrauti su... Na, su tokiais kaip aš. Todėl taip ir pasakiau.
Visiškai nusišnekėjo ir tirštai išraudo. O tada išsitraukė lazdelę - negalima leisti, kad Auris pagalvotų jį persigalvojus.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #58 Prieš 2 mėnesius »
Deja, bet Eion rado klasę ir greitai.
- Labas. - Aiškiai buvo matyti, kad Senkleris neatrodė labai trykštantis entuziazmu. Bet tada Eion visai jį sutrikdė. Neįsivaizdavo ką dabar jam atsakyti. Atrodė gerokai nustebęs.
- Na... Ačiū... - Atrodė tikrai suglumęs. Tokie dalykai tiesiog jį išbalansuodavo. Nemėgo pagyrimų? Na ne. Visi žmonės juos mėgsta. Bet tiesiog per daug giliai galvon buvo įsikalęs tėvo žodžius apie save ir todėl dažniausia nežinodavo kaip reaguoti į priešingus pasisakymus.
- Aš esu toks kaip tu. - Aišku suprato ką Eion tuo norėjo pasakyti. Apie kokią žmonių grupę kalbėjo. Ką gi. Pats irgi buvo iš tokios pat.
- Pasidėk. Kas tau sakė, kad šiandien kerėsi? - Gana greitai susitvarkė su savo emocijomis ir kalbėjo kaip visada.
- Sėskis. Papasakok ar daug spėjai paskaityti uždraustajame skyriuje. Tada turėtum žinoti, kad juodoji magija visada reikalauja aukų. Turiu omeny ne aukas, į kurias ji nutaikyta. O auką iš to, kas atlieka kažką tokio. Kiekvienas prakeikimas ar ritualas dažniausiai reikalauja kažką paaukoti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Slapta nenaudojama klasė
« Atsakymas #59 Prieš 2 mėnesius »
Nepanašu, kad Auris buvo labai jau nusiteikęs jį mokyti. Bet tai jau ne Eion problema. Kažkuo susidomėjęs neketino visko taip paprastai apleisti. Tiesiog nepasisekė, kad Auris tada užklupo bibliotekoje, bet vaikinukas ketino pasiimti iš situacijos viską. Kai norėdavo, galėdavo būti itin gudrus.
- Jūs nesate kaip aš. Jūs... Esate reikalingas ir svarbus kitiems. Ir geresnis žmogus, - jausdamasis dar kvailiau murmėjo Eion.
Tiesa, išgirdęs, kad nereikės kerėti, kiek nusivylė. Juodoji magija atrodė kaip dalykas, kuris gali būti išmoktas tik per praktiką. Kas iš to, kad jie paplepės? Teorinėms žinioms yra biblioteka. Vis dėlto Eion nesiryžo prieštarauti, tad grąžino burtų lazdelę į kišenę ir atsisėdo.
- Nieko nespėjau perskaityti, - atsakė ir mintyse pridūrė: Nes jūs atėjot ir sutrukdėt man mokytis. Nelabai suprato, ką reiškia, kad kažką reikėtų paaukoti. Kraują? Kažkokį daiktą?
- O kas bus, jeigu aš neturėsiu ką paaukoti ir bandysiu sukurti prakeiksmą ar artefaktą? Nukentėsiu pats? Juk daiktas nežinos, ar aš kažką paaukojau, ar ne. Kaip tai iš viso veikia?
Visa tai buvo netgi labai įdomu. Žinoma, Auris gali nenorėti rodyti baisiausių kerų, bet dabar Eion suprato: net ir teorinės pamokos gali būti itin naudingos ir prikaustančios dėmesį.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.