0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Magiškų gyvūnų priežiūra. Tikriausiai pati neįdomiausia pamoka, bet kai turi net penkis gyvūnus tai gali būti ir visiškas melas. Ant stalo sėdėjo ir kurkė Leonas - Vegard varliukas. Pirmakursis sedėjo maždaug per vidurį klasės. Profesorius ir jo paistalai, blogiausia ,kas gali nutikti Klastuoliui per visą dieną. Rafael Beaumont - blodinukas profesorius kuris jau pradėjo pasakoti pamokos temą. Vėžliai? Morkagalvis... Piktai pagalvojo berniukas. Praktika pasirodė visai įdomi ir nenuobodi. Atsiemu savo žodžius. Kvaksius Leonas užšoko ant juodaplaukio.
-Leonai...
Nuėmęs varliuką nuo savęs padėjo jį ant Magiškų gyvūnų priežiūros vadovėlio ,o pats nuėjo į klasės priekį, pasiimti kiaušinio. Iš inkubatoriaus išsitraukęs patį pirmą pasitaikiusį kiaušinį nuėjo atgal į suolą. Kiaušinukas atrodė labai įdomiai ir įspūdingai. Servetėlė su kuria berniukas turėjo nuvalyti kiaušinį labai nemaloniai kvepėjo ,bet jau kokią gavai tokia ir pasitenkink. Varliukas maloniai kvaksėjo pirmakursio ausims. Reikėjo labai pasistengti kol išryškėjo spalva. Blanki mėlyna. Vanduo... Vėl atsistojęs ir laikydamas kiaušinį rankoje berniukas nuėjo į klasės galą kuriame stovėjo keturi dubenėliai. Vaikinas labai jaudinosi ,kad vėžliukui nieko nenutiktų ,nes ,kad ir kaip nemėgtų Magiškų Gyvūnų Priežiūros pamokų pats turi netgi penkis gyvūnėlius: Rupūžę, varliuką, katiną, nebelungą ir išdidų paukštį Feniksą. Įmetęs į dubenį su vandeniu vaikinukas laukė.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Beaumont stebėjo dirbančius mokinius. Panašu, kad mokiniams ši tema visai patiko ir jie dirbo su nemažu užsidegimu. Pačiam Rafael'iui ši tema irgi patiko. Juk tie vėžliukai buvo tokie geri ir mieli padarėliai. Staiga kažkokia mergina iš Klastūnyno koledžo, pasakė, kad jos vėžliukas yra sugedęs. Rafael'is į rankas pasiėmė gabalėlį molio ir atėjo prie merginos. Ant jos suolo padėjo molio gabalėlį.
- Patepk pirštą moliu, taip jam būsi labiau pažįstama ir taip jis turėtų tave pripažinti, - pasakė šyptėldamas. Vėžliuko kol kas nelietė, norėjo, kad mažylis pripažintų mergaitę. Pamatęs kaip kažkokia mergaitė maitina ir girdo vėžliuką, susiraukė ir pribėgo prie jos suolo.
- Panele Granger, ar aš leidau kažkuo maitinti vėžliukus? Kiek pamenu ne, tad kitą kartą atsiklauskite. Ir vėžliukai neparduodami,  - pasakė griežtu tonu. Gerai, kad ji nedavė jam kažkokių braškių ar ko nors panašaus. - Beje, pamiršau papsakoti apie vėžliuku galias. Ugniniai vėžliukai gali spaudytis mažomis liepsnelėmis ir užsidegti pilnai, visu kūnu, tad rankose ilgai jo nelaikykite. Yra gana neramūs, žaismingi. Vandens vėžliukai gali spjaudytis vandeniu ir sukelti bangas būdami vandenyje. Jie labai ramūs ir geri. Žemės vėžliukai gali pasislėpti ir užsimaskuoti žemėje, taip pat jie gali iš žemės ar molio padaryti rutuliukus iš kurių vėliau pasidaro namukus. Yra labai draugiški ir netgi prielipiški. O paskutiniai oro vėžliukai vėžliukai gali sukelti mažus viesulus ir pakilti į orą. Yra labai žaismingi, - tarė šyptėldamas profesorius. Greitai išgirdo kažką panašaus į kiaušinio traškesį. Profesorius prancūziškai nusikeikė ir priėjo prie mergaičių nužudžiusių vėžliuką.
- Kodėl jūs abi rėkaujat? Tyliau. Abi esat kaltos dėl kiaušinio sudaužymo. Su tuo sudaužymu, jūs nužudėte net negimusį vėžliuką. Tai labai blogas dalykas, - pasakė Beaumont kiek piktokai išleisdamas liūdėsio pilną atodūsį. Tada paėmė lūkštus ir juos nunešė į šiukšlių dėžę. Jam buvo gaila sudaužyto kiaušinio.
- Nieko nepadarysi. Antro kiaušinio negausi, tad dirbsite kartu su Elliw, - tarė kiek ramesniu tonu ir grįžo prie savo stalo. Tik tada pamatė, kad mėlynplaukė, kuri atrodo lankėsi ir jo transfigūracijos pamokose, atsinešė šermuonėlį.
- Panele Stephenso, galite paleisti gyvūnėlį, jei jis nėra agresyvus, - ištarė su šypsena ir ėmė skaičiuoti kiaušinius. Staiga jo ramų skaičiavimą sutrukdė mergaitė rėkdama ant savo katės ir mesdama kiaušinį. Beaumont suraukė antakius ir pribėgo prie to suolo ant kurio skrido kiaušinis. Rafael beveik pagavo kiaušinį, tik šis,deja, šiek tiek įskilo.
- Panele Mokslinče, prašau nesivesti savo gyvūno į pamokas. Jis jums trukdo susikaupti ir viską griauna. Per šį katiną vos nesudaužėte kiaušinio, - pasipiktinęs tarė profesorius. Kaip taip gyvūnų neauklėti... pagalvojo Beaumont ir ėmė tvarkyti katės padarytą netvarką.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Magiškų gyvūnų priežiūra... Amelijai ši pamoka buvo lyg poilsio valandėlė sunkioje, darbų prikimštoje dienoje. Amelija smalsiai apžiūrinėjo viską, kas buvo klasėje. Nežinau ar muziejuje galėtų būti įdomiau... Labiausiai dėmesį traukė ne itin dideli kiaušinukai inkubatoriuje. Ten ir apsistojo Amelijos žvilgsnis. Mergaitė bandė atspėti kokie gyvūnėliai ten sliapiasi. Greitai, prakalbus profesoriui, tai pasidarė aišku. Nors apie stichijų vėžliukus Amelija dar nebuvo nieko girdėjus. Vos profesoriaus lūpas paliko paskutiniai žodžiai, Amelija paskubomis priėjo prie inkubatoriaus. Tenai stabtelėjo. Neįsivaizdavo kurį kiaušinį paimti. Visi jie buvo tokie nuostabūs ir taip prašėsi paimami... Galiausiai mergaitė ant delno švelniai laikė vieną mažiausių kiaušinukų. Jis turėtų būti toks silpnutis...
 Amelija atsisėdo į savo vietą ir pradėjo švelniai švelniai braukti per kiaušinuką skudurėliu. Baisiai bijojo jį sudaužyti (kiaušinuką, ne skudurėlį). Vis dėl to to ,,glostymo" skudurėliu nepakako, kad nusivalytų juodas sluoksnis. Amelija atsiduso ir ėmė valyti stipriau. Jau pagalvojo, kad taip nieko ir neįvyks, bet po truputį pradėjo ryškėti baltas sluoksnis. Amelija patenkinta nusišypsojo ir pabaigė valyti dar neišsiritusio vėžliuko namelį. Švelniai paglosčiusi jį pirštu, atsargiai paėmė į rankas ir nusinešė į klasės galą, kur stovėjo tokios įdomios, tik gerokai sumažintos gamtos stichijos.
Galbūt...

*

mergaitė123

Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
 - Nesinešk savo augintinio bla bla bla, - Adelė tyliai pradėjo mėgdžioti magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje dėstantį profesorių. Džiaukis, kad išvis čia atsibeldžiau, o ne pastabas sakyk.- galvojo ji. Mergaitė paėmė stichijų vėžliuko kiaušinį ir pradėjo laukti, kol jis visiškai išslys. Kaip nuobodu, tuoj mirsiu iš nuobodulio arba aišku, nuo profesoriaus. Staiga ji pastebėjo išlendantį mažą padarėlį. Ji ištiesė pirštą, o vėžliukas jį prilietė.
 - Koks tu šlykštus, ką man su tokiu veikti? Geriau mano katė tave prarytų, - mergaitė pradėjo šnekėti su stichijos vėžliuku, tačiau aišku, kad nieko pakeisti jau nebegalėjo. Po šitos pamokos galėsiu įsidarbinti valytoja, labai panaši profesija.
 Aišku, kad mergytė jau buvo prisivirusi košės, dėl to apsimetė, kad žaidė su gyvūnėliu, kas atrodė apsurdiškai. Ji paslapčia pasidėko katytę ant kelių ir pradėjo ją glostyti, vis gi nežadėjo leisti profesoriaus žodžiams paveikti katytės jausmus, tačiau pastebėjusi katytę ji atsistojo ir pradėjo rėkti ant magiškų gyvūnų priežiūros pamokos profesoriaus:
 - JŪS ĮŽEIDĖTE MANO KATĘ, KAIP JUMS NEGĖDA! AŠ PASISKŪSIU!
Ji buvo tokia įniršusi, kad sviedė vėžliuką ant grindų ir galvojo, ką padaryti toliau. Aš tam profesoriui tikrai atkeršysiu, kaip taip galima. Kokio velnio šitas profesorius sėdi šiose pareigose, jeigu įžeidinėja mano gyvūnus? Kas jam su galva negerai? Nekenčiu jo ir visos šitos pamokos, ji sugadino mano augintinės Snaigės gyvenimą.


(Prieš bandymą žaisti su vėžliuku, turėjai jam ištiesti savo pirštą, kad jis tave prisileistų, kitaip jis tau įkastų. Iki pamokos galo prašau pasitaisyti, pamokos pabaigoje pastabą ištrinsiu pats.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Mergaitė iš ties apsidžiaugė, mat kiek stebėjo kitus mokinius, kai kurie iš jų jau spėjo juos sudaužyti. Vargšeliai vėžliukai..., tarusi mintyse, tyliai atsiduso. Tuomet nusprendė, kad reikia susikaupti ties savo kiaušinėliu rankose. Tik atsistojus, išgirdo savo pavardę iš profesoriaus lūpų. Nežinia kodėl, bet mėlynplaukė sustingo bei pažvelgė į jį. Tikrai manė, kad kažką padarė ar net dėl atsivesto augintinio. Tačiau jo žožiai privertė tik lengviau atsipalaiduoti.
- Gerai, ačiū, - tarė linktelėdama. Atsisuko į Šeilą ir jai linktelėjo. - gali pavaikščioti, bet prie kitų nekibk, - tarė nuoširdžiai, bet tuo pačiu ir griežtai. Šermuonėlis apsidžiaugė bei nulipusi nuo suolo nubėgo profesoriaus gyvūnėlių, ji draugiškai bei per atstumą lyg bandė susidraugauti. Atsidususi bei su šypsenėle veide, mergaitė nuėjo į klasės galą bei kiaušinėlį įdėjo į dubenėlį su vandeniu. Atidžiai stebėjo laiką ir kai tik praėjo minutė, laiku ištraukė jį. Grįžo atgal į savo suolą.
Atsisėdusi, rankose laikė kiaušinėlį bei laukė kol išsiris iš jo vėžliukas. Tuo pat metu stebėjo savo augintinį. Mat tai pirmas kartas, kai atsiveda į pamoką ir pirmieji metai, kuomet turi lyg naują ištikimą draugę. Penkios minutės regis ėjo ilgokai, net spėjo susimąstyti ar tikrai viską gerai padarė. Kuomet išgirdo, jog kažkas vyksta su kiaušinėliu. Violeta nusišypsojo, nes pastebėjo, kaip ritasi vėžliukas. Todėl jį padėjo ant suolo ir atidžiai stebėjo. Tik jam išsiritus, atkišo pirštą, tikėdamasi, jog jis prilies mergaitės pirštą, bet taip nenutiko. Kai tik norėjo kviesti profesorių, vėžliukas prilietė pirštą. Šiek tiek nustebo, bet buvo apėmęs geras jausmas. Veide nušvito plati šypsena. Dar kiek palaukė, o tuomet paėmė jį į rankas ir pradėjo lyg jį kalbinti, nors ir žinojo, kad vėžliukas nekalbės. Pradėjo spjaudytis vandeniu, tačiau Violetai tai atrodė labai miela.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Praėjo maždaug dvi minutės ir Klastuolis ištraukė kiaušinuką iš vandens. Saeterhaug labai jaudinosi ,kad kiaušiniui ir vėžliukui nieko nenutiktų. Sėkmingai grįžęs į suolą berniukas ant knygos nebematė Leono. Na ir kur tu pasidėjai? Pirmakursis su kiaušiniu rankoje pradėjo ieškoti varliaus. Šis varliokas sėdėjo šalia profesoriaus stalo. Ahhh. Klastuolis griebė varliuką ir pagarbiai nusilenkė profesoriui. Grįžęs į suolą giliai atsiduso ir pradėjo laukti. Laukimas tikriausiai pati nuobodžiausia praktikos dalis. Spėčiau dar ir šachmatų partija su mokytoju sužaist. Kiaušinis netikėtai įskilo ir Vegard blankiai nusišypsojo. Vežliukas buvo labai mielas ir matėsi ,kad šis labai nori žaisti. Profesorius pasakojo apie vėžliukus dar kartą. Vat kodėl jis toks žaismingas. Liesas klastuolio pirštas jau ištiestas vėžliukui, dabar beliko laukti. Mažylis nedrąsiai priėjo ir prisiglaudė prie berniuko piršto. Plati ir švytinti šypsena iškilo vaikinuko veide. Klastūnyno mokinys atsargiai paėmė vėžliuką į rankas. Delne pasijuto kutenimas, vėžliukas savo mažytėmis kojytėmis minkė delną. Klastuolis jautėsi laimingas, nes vėžliukui patiko šis egoistas. Mažuoju pirštu berniukas savotiškai paglostė vėžliuką. Nors tu ir nebūsi mano vėžliukas, bet tebūnie tavo vardas Smagiukas. Gyvūnėlis pakraipė galvą, lyg suprastų ,ką Klastuolis galvoja. Pakėlęs ranką berniukas pradėjo klausinėti:
-Profesoriau, ar šie vėžliukai gali skaityti mintis?
Pamoka ėjo į pabaigą ,bet Klastuoliui buvo skaudu atsisveikinti su vėžliuku, bet ką jau padarysi? Atsistojęs ir su vėžliuku rankose ėjo link profesoriaus stalo. Nuredėjo kelios ašaros. Pirmakursis padėjo vėžliuką į dėžutę ir vienu piršteliu pamojavo vėžliukui. Nusišypsojęs grįžo į suolą.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Ne neLiucija, aišku, turėjo iš karto pulti skeryčiotis. Elliw niekaip to negalėjo suprasti, kodėl reikia taip pykti. Juk ji pati kalta dėl to, kas čia atsitiko (kad ir kas tai buvo)! Taip, velsietė tą faktą jau buvo pamiršusi, tačiau jeigu šita taip rėkauja, turėjo nutikti kažkas baisaus. Kadangi Elliw buvo gera mergaitė, ji tikrai negalėjo to padaryti.
- Ko tu rėki kaip skerdžiamas teleskopas? - suirzusi paklausė ji, tačiau tuo metu prie mergaičių priėjo profesorius. Elliw tuo džiaugėsi: gal bent dabar bus galima atsikratyti tos bjaurybės?
- Aš nerėkiu! - pasipiktino velsietė. - Ir dėl nieko nesu kalta! Ir su... šita tikrai nedirbsiu!
Mergaitė norėjo grįžti į savo vietą, tačiau vieną dalyką ji suprato: jeigu nieko nedarys, bjaurioji ne neLiucija pavogs jai priklausantį kiaušinį! Šito leisti tikrai nebuvo galima. Elliw apsisuko ir netyčia kliudžiusi nemandagiąją mergaitę nužygiavo į klasės priekį. Ten nuėjusi ji pamiršo, ką čia turi padaryti. Pamatė kažkokį neaiškų daiktą, prie kurio prieš tai ėjo mokiniai. Žvilgtelėjusi vidun pamatė kiaušinius ir visai sutriko: ar jiems reikia perėti?
- Aš ne paukštis! - nepatenkinta suburbėjo Elliw prisiminusi tą nelemtą balandį, kuris šiandien, laimei, kažkur išnyko. Vis dėlto paėmė vieną kiaušinį ir grįžo prie teleskopo. Ten nustebo, kad viena kėdė guli ant žemės, ir kiek padvejojusi ją pakėlė. Tai bedarydama vos neišmetė iš rankos kiaušinio, bet, laimei, viskas baigėsi gerai. Mergaitė jau beveik sėdosi dirbti, bet pastebėjo tuos nekenčiamus rausvus plaukus ir vėl supyko. Priėjusi prie ne neLiucijos ištiesė kiaušinį laikančią ranką ir užrėkė:
- Pasiimk šitą idiotišką daiktą ir pagaliau dink man iš akių!
Piktai padėjusi kiaušinį (neįsivaizdavo, ar jis liko sveikas) grįžo pas teleskopą. Jis, laimei, tebestovėjo ant stalo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Kol apsnūdusi varlytė glaudėsi apsiausto kišenėje, Sigurdas ir pats nusižiovavo, tartum užsikrėtęs jos mieguistumu. Pamoka neatrodė būsianti nuobodi, bet čia kol kas nesimatė daugiau žaliaodžių. Vaikinukas nepastebėjo ir Deoiridh, tad toliau, gniauždamas viduje jausmus, viena ausimi klausėsi profesoriaus. Jis iki šiol, kaip visada nesėkmingai, bandė suprasti savo santykį su animage. Jau atrodydavo, kad kažką svarbaus suvokė, tačiau paaiškėdavo, jog priėjo liepto galą. Tuomet pasijusdavo pasimetęs, o tai islandui nelabai patiko. Galbūt taip būtų ir šiandien atsitikę, jei ne klasėje pradėję skambėti įvairūs šūksniai, pažadinę iš apmąstymų karalystės.
Grifas sunkiai atsidusęs pakilo bei nuslinko prie inkubatoriaus. Iš ten pasiėmęs neįprastai lengvą kiaušinį atsargiai padėjo ant savo suolo. Jis jau ruošėsi pradėti valyti lukštą, kai kišenė netikėtai sukrutėjo ir iš jos iššoko Eylfa.
-Ei! - šūktelėjo impulsyviai, bet greitai nutilo. Sigurdas dabar tiesiog smalsiai stebėjo, ką ši sugalvojo veikti.
Augintinė tuo metu išsprogusiomis akimis atidžiai apžiūrėjo juodą ovalų daiktą bei nedraugiškai kurktelėjo. Vis dėlto ji drįso prišokuoti arčiau, tačiau kiaušinis didelio įspūdžio nepadarė. Todėl smegenyse liko vienintelė išeitis - jį nustumti. Žaliaodė taip ir padarė, tiksliau pabandė įvykdyti savo planą.
-Ką tu darai?! Negi nenori draugo? - paklausė šiaurietis, sulaikydamas varlę su kiaušiniu.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Pirmakursė pasidėjo savo kiaušinį ant suolo ir atsisėdo ant kėdės. Michellė žiūrėjo į kiaušinį ir labai kantriai laukė, kol vėžliukas pagaliau išlys iš mėlynojo kiaušinio. Kažin, ar jis bus mėlynas? O gal spjaudys vandeniu?.. Nu, kaip drakonai ugnim spaudo, o jis gal vandeniu spaudys? Geriau būtų, kad nesispjaudytų... Eilinį kartą su savimi mintyse pasikalbėjusi švilpė pažvelgė pro langą ir pamatė sniegą. Gražu, iš tikrųjų žiema graži jei sninga...
Užsisvajojusi apie sniegą Michellė nepastebėjo kaip vandens stichijos vėžliukas pradeda išsiristi iš mėlyno kiaušinio. Švilpė atsargiai pasidėjo rankas ant suolo ir pasirėmė galvą. Geltonplaukė labai kantriai stebėjo kiaušinį ir laukė, kol vėžliukas pagaliau išlįs. Atrodė, kad vienuolikmetė sustingo, nes ji žiūrėjo į vieną tašką ir visiškai nejudėjo.
Po geros minutės vėžliukas jau buvo beveik išlindęs iš mėlyno kiaušinio. Matėsi vėžliuko maža galvytė ir pusė mažo kiauto.
- Koks tu mažytis,- tyliai pasakė mergaitė ir laukė, kol vėžliukas visiškai bus išlindęs iš kiaušinio.
Po kelių minučių vėžliukas buvo visiškai išlindęs ir geltonplaukė lėtai prikišo savo pirštą. Vandens vėžliukas lėtai prisilietė prie mergaitės piršto ir ji pasiėmė vėžliuką į savo rankas.
- Koks tu meilutis, - vėl tyliai ištarė Michellė ant rankų ropojančiam vėžliukui.
Likusį pamokos laiką švilpė praleido žaisdama su mėlynu vėžliuku, kuris ropojo mergaitės rankomis.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Saugiai paguldžiusi kiaušinėlį ji, tiesiai stovėdama, laukė mokytojo paskirtą minutę. Pasitikėjo savo vidiniu laikrodžiu, todėl po jai atrodančio, tinkamo laiko ištraukė padarėlį ir grįžo į suolą. Grįžusi ištiesė rankšluostėlį ant stalo ir ant jo iš lėto padėjo kiaušinėlį. Mintyse jau piešė gyvūnėlio atvaizdą, todėl saugojo jį kaip tik galėjo. Jos mintyse jis buvo per mielas žūti. Laukdama taip pat galvojo apie praktinę šių gyvūnėlių prasmę. Žinoma jie galėjo būti tik dekoratyviniai, bet jai atrodė, kad juos bus galima panaudoti ir kur kitur. Na, bet žinojo per mažai todėl nusprendė grįžti prie darbo. Šį kartą jai padėjo ne vidinis laikrodis o po truputį trūkinėjantis vėžliuko lukštas. Šis trūkinėjo pamažu, ir atrodė lyg padarėlis labai kankintųsi, ji labai norėjo jam padėti, bet laikėsi mokytojo nuorodų ir paprasčiausiai laukė. Po gerų trijų minučių mergina jau galėjo susidaryti bendrą vėžliuko vaizdą, matėsi jo galvutė ir rankos. Po kelių minučių - išlindo visas. Judėjo sunkiai, bet veikiamas smalsumo jau krutėjo. Tačiau tik ant jos patiesto rankšluostėlio. Šis jam buvo kaip saugi zona kuria gal pasitikėti, visą kitą - pavojingas ir baisus pasaulis. Šviesiaplaukė darydama itin lėtus judesius tiesė savo pirštą link gyvunėlio. Nežinia dėl ko, pirštas labai drebėjo. Tačiau ji galų gale nutiesus prie pat galvos, ši ją įdėmiai apuostė (tikriausiai, Žaneta taip nusprendė nuo galvos judesių) ir taip pat lėtai prie jo prisiglaudė. Kitas merginos žingsnis buvo - paimti žvėriuką į delną. O tiksliau, šis į delną atkeliavo pats. Tas prisilietimas reiškė jų draugystės pradžią. Mergina vėžliuką pasidėjo ant kelių ir ėmė žaisti. Nežinojo ar galima tai pavadinti žaidimu, bet vaikė jį su pirštais ir leido jam laipioti aukštyn žemyn. Pamoka jau ėjo į pabaigą ir ji pradėjo jausti liūdėsi dėl to, kad teks šį gyvūnėlį atiduoti. Buvo pradėjusi galvoti apie šio pasisavinimą, bet nenorėjo prisidaryti problemų, visgi nežinojo kuo jis tas užaugęs, nusprendė sekti nurodymus ir nunešė vėžliuką ant mokytojo stalo. Prieš padedant paskutinį kartą priglaudė pirštą prie jo galvos.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant to teleskopo tupėjo varlė. Astronominis prietaisas, žinoma, priklausė tai kvailelei Elliw. Varlės vardas buvo Matthew, ir ji priklausė Grifų Gūžtos mokinei. Pati mokinė (žinoma, tai buvo Deoiridh) sėdėjo per porą suolų nuo teleskopo ir atidžiai stebėjo augintinę. Visai nenorėjo, kad jam kas nors atsitiktų.
Puse ausies klausėsi, ką kalba profesorius. Spėjo, kad, kaip ir visada, neatlikinės praktikos. Ir vis dėlto ji pasirodė netikėtai įdomi. Deoiridh pažvelgė į profesorių. Aišku, ji labai tingėjo kažkur vaikščioti ir kažką daryti. Kurį laiką svarstė, ar tikrai verta keliauti į klasės priekį ir imti tą kiaušinį. Vis dėlto galiausiai nutarė, kad taip. Ko gero, labiausiai prie to prisidėjo faktas, kad tarp jos ir profesoriaus stalo pastebėjo Sigurdą. Dar kartą permąstė tai, ką ta tema kalbėjo su Sabrina. Ar jai, kaip ten... Suspurda širdis? Šito mergaitė vis dar nežinojo, tačiau jautė, kad nori pasisveikinti su islandu. Ilgiau nebelaukusi atsistojo ir nudrožė iki inkubatoriaus. Atsargiai išėmusi iš jo kiaušinį atsisuko į koledžo draugą ir toli gražu ne taip ryžtingai atėjo iki jo.
- Labas, - kuo drąsiau pasisveikino. Kadangi visas ryžtas kažkur dingo (turbūt liko prie profesoriaus stalo), Deoiridh įdėmiai apžiūrėjo kiaušinį. Apsimetė, kad tikrina, ar jis neįskilęs, nors iš tiesų tiesiog bijojo susidurti su islando akimis. Niekaip nesuprato, kodėl tas nejaukumas niekur nedingo. Gal reikėjo atviriau pasikalbėti su Sabrina? Kita vertus, ji neatrodė labai išmananti šituos dalykus, tad tikriausiai daugiau pasakantis pokalbis čia nebūtų padėjęs. - Kokio vėžliuko labiausiai norėtum? - paklausė ji. Kaip ir visada, pasakė kažkokią nesąmonę, deja, kaip ir visada, buvo per vėlu. Sunkiai atsidususi Deoiridh atsargiai žvilgtelėjo į Sigurdą.
Ak, ir kodėl bent vienas iš jų negali būti šiek tiek plepesnis?..
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Magdė

Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
 Užduotis buvo tiesiog nereali. Alisa pasiėmė vieną iš kiaušinių ir, laikydama kuo atsargiau, stengdamasi neišmesti nusinešė prie stalelio. Ten pasidėjo kiaušinuką ant tvirto paviršiaus, prirėmė savo užrašų knygute ir nuvalė savo balta nosinaite. Kiaušinis palenga nusidažė melsva kaip giedras dangus spalva. Pirmakursė nusišypsojo. Ši stichija jai patiko. Labai nenorėjo kviesti profesoriaus į pagalbą, nes visgi buvo itin drovi ri nekalbi. Todėl švilpynukė stengėsi viską atlikti kuo geriau.
 Įdėjusi kiaušinuką į indelį su vandeniu, mergaitė žiūrėjo į skylantį lukštą. Dabar kiaušinis priminė sudužusi ir vėl sulipdytą marmuro indą. Netrukus iš kiaušinio išsirito nuostabus vėžliukas. Jo kūnelis buvo giedrai mėlynos spalvos o šarvas baltas išmargintas tokiais pat mėlynais raštais.
 Mergaitė prikišo vėžliukui pirštą ir palaukė, kol gyvūnėlis jį apuostys. Tačiau tas, staigiai, kaip žaibas stryktelėjo ir įsitvėrė į tą pirštą dantukais.
 -Oooo, - jau kelintą kartą tą dieną šyptelėjo mergaitė, - tikiuosi, tau patinka vandens duburiai, mažyli.  - ištarė Alisa.
 Mostelėjus lasdele atsirado mažas skaidrus ežeriukas su smėlio pakrante. Vėžliukas džiugiai šoko į vandenį. Staiga, jam nusičiaudėjus, duburėlyje sukilo banga ir nunešė cypaujantį vėžliuką į krantą.
 Mergaitė burtų lazdele sukėlė burbulėlius ir vėžliukas patenkintas atsigulė ant pilvo.
 
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Alisa Luna Bergman »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Eylfai nepatiko, kad Sigurdas jai paprieštaravo, tad daugiau net nemėginusi nustumti kiaušinio nušoko nuo suolo ir kažkur pradingo. Jis šiek tiek susirūpino, tačiau žinojo, kad augintinė grįš. Nelaimei, varlė pasišalino kaip tik tuo momentu, kai netikėtai prie islando stalo išdygo Deoiridh. Galbūt tyla būtų buvusi kiek jaukesnė, o pokalbis lengviau mezgęsis? Deja, žaliaodės nesimatė. Tos kelios akimirkos dairantis nieko nedavė - vis tiek nežinojo, ką sakyti. Net ir paprasčiausio pasisveikinimo jo smegenys tiesiog negalėjo sugeneruoti bei priversti ištarti. Bent jau mintys nesustojo lėkti, be to, juto kai ką kylantį iš sielos gelmių. Nespėjo susigaudyti savo jausmuose, nes suvokė, kad  ilgą laiką tiesiog tyli ir spokso į škotę. Šioji jau seniai buvo pasilabinusi.
-Labas. - galiausiai ištarė, nuleisdamas žvilgsnį.
Vaikinas prisitraukė kiaušinį arčiau bei ėmė jį apžiūrinėti, nesuvokdamas, kad daro tą patį, kaip ir grifė. Šį sykį tikrai buvo nejauku ir jis dar kartą pasigailėjo, kad Eylfa pasišalino. Gerai, kad Deoiridh netrukus prabilo, nes pats tikrai nemanė, jog būtų nutraukęs tylą. Po klausimo sekęs atodūsis nebuvo itin džiaugsmingas, tarsi ją kažkas būtų vertęs su juo kalbėtis. Tačiau į Sigurdą įsmigusios akys to visai nerodė, tad jis nurimo. Juk ir praeiti susitikimai parodė, kad islandas rudaplaukei...svarbus? Tikriausiai tai paskatino pasisakyti:
-Iš pradžių galvojau, kad vandens vėžliukas, jog ir Eylfai būtų smagu su juo žaisti, bet dabar ji kažkur nušokavo, tad... - šiaurietis trumpam nutilo, susimąstė. Pasirodė, kad visai nemažai pakalbėjo, nors to tikrai nesitikėjo. Vis dėlto nusprendė užbaigti sakinį, gal taip netgi norėdamas pakeisti animagės nuomonę apie jį:
-...nežinau. O tu?
Regis, situacija gerėjo, vaikinas jautėsi tvirčiau ir tam neprireikė varlės ar Mjorniro įsikišimo. Kilstelėjęs žvilgsnį aukščiau pamatė Deoiridh rankose įsitaisiusį kiaušinį, kažkodėl atrodė, kad jo anksčiau nepastebėjo. Suglumo.
-Visą dėmesį buvai sutelkęs tik į ją, ane? - kranklys nelauktai įsiterpė, tuo kiek suerzindamas šviesiaplaukį.
-Visai ne!
Keista, bet tas jausmas greitai dingo, vos tik vėl dirstelėjo į škotę.
-Gal norėtum kartu atlikti praktiką? - mintis, kurį laiką droviai skraidžiojusi viduje, netikėtai ištrūko laisvėn. Akys išsipūtė, Sigurdas vos susilaikė nesuspaudęs lūpų. Negana to, pajuto, kad švelniai nuraudo. Troško tiesiog prasmegti skradžiai į žemę, bet laiku susivokė, kad būna ir blogiau.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Deoiridh sutriko. Pradėjo galvoti, ar spėjo ką nors padaryti ir taip supykdyti Sigurdą: kitaip kokia galėtų būti atsakymo nebuvimo priežastis? Jau žiojosi to klausti, kai islandas pagaliau teikėsi pasisveikinti. Nenoromis Deoiridh pajuto, kaip atlėgo širdis: buvo galima tikėtis, kad tylos priežastis nebuvo kažkoks jos poelgis, kurio mergaitė labai nuoširdžiai negalėjo prisiminti.
Ir tada Sigurdas sugebėjo pasakyti visą sakinį! Tai vis dar buvo netikėta - Deoiridh, ko gero, pernelyg priprato prie vienžodžių atsakymų.
- Nežinau, - tarstelėjo ji ir suprato pateikusi būtent tokį atsakymą, kokių taip nemėgo. - Gal įdomu būtų su ugniniu vėžliuku, - nelabai tvirtai pabaigė.
Tik dabar pastebėjo nepasiėmusi skudurėlio. Deja, labai nesinorėjo kažkur eiti: lyg ir nebeliktų priežasties grįžti prie Sigurdo, o škotė pajuto nenorinti niekur trauktis. Ši mintis ją gerokai išgąsdino, tad taip ir liko stovėti kaip kvailė su kiaušiniu rankose. Iki to laiko, kol išgirdo naują klausimą. Džiaugsmo žiburėliai sužibo akyse, tad ji prisibijojo žiūrėti Sigurdui į akis, tačiau pastebėjo jo parausvėjusius skruostus.
- Žinoma, - kuo ramiau atsakė grifiukė, nors širdis tiesiog šokinėjo iš džiaugsmo. Ar tai ir yra tas spurdėjimas, apie kurį kalbėjo Sabrina? Ar islandas jai patinka? - Aš tik neatsinešiau skudurėlio kiaušiniui nuvalyti, - nelabai tvirtai pridūrė Deoiridh. Norėdama būti tikra, kad galės grįžti būtent prie šito stalo, ji pasidėjo čia kiaušinį ir grįžo į klasės priekį. Dėl visa ko paėmusi du skudurėlius - nepastebėjo, kad Sigurdas būtų atsinešęs vieną sau - grįžo prie islando suolo. Nedrąsiai padėjo vieną skiautę arčiau Sigurdo ir galiausiai pradėjo atsargiai valyti savo kiaušinį. Labai bijojo susimauti. Visai nerūpėjo tai, kad profesorius užsiminė apie vieną kiaušinį kiekvienam mokiniui. Daug svarbiau buvo neapsijuokti prieš šalimais esantį koledžo draugą.
Galų gale Deoiridh pastebėjo baltą kiaušinio spalvą. Neslėpė nusivylimo: oro vėžliukai jai atrodė patys neįdomiausi. Nenorėdama pasirodyti esanti pikčiurna mergaitė pasistengė nepradėti dūsauti, tik pakėlė akis į Sigurdą ir paklausė:
- Kokios spalvos tavo vėžliuko kiaušinis?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
   Nikolė Parker labai nusigando, kai prie judviejų su Elliw prilėkė profesorius. Mergina manė dabar tai jau tikrai mirs iš baimės. Bet paaiškėjo, kad taip smarkiai baimintis nereikėjo, nes jis tik pakalbėjo apie mokinių elgesį ir... Ir rožinių plaukų savininkė jau pamanė, kad problema išspręsta - ji gaus naują kiaušinį, eis daryti savo darbo, o Elliw arba bus nubausta, arba tiesiog palikta ir užmišta, bet profesorius Beaumont... Profesorius liepė dirbti kartu su Elliw!!! Na jau ne, šito tikrai nebus. Kad aš dirbčiau su šita Elliw? Čia jau greičiau visa mokykla bus apversta aukštyn kojom, negu problema bus išspręsta.
   Dvylikmetė niekinamai ir su didžiuliu pykčiu žvelgė į nueinantį profesorių, kuris atrodė visai patenkintas savo sprendimu. Mergaitė dabar nekentė profesoriaus nuo pat tų kelių atsistojusių plaukų ant galvos iki pat pirštų galiukų. Jau verčiau mirčiau, nei iškęsčiau valandą su Elliw. pagalvojo Varnanagės antrakursė ir kritiškai nužvelgė Elliw. Ši regis irgi nė neketino net pagalvoti apie darbą su Nikole. Galų gale... Įvyko šioks toks, savotiškas stebuklas! Klastuolė nukiurksojo prie kiaušinių, išsirinko vieną iš likusių (aišku prieš tai dar kažką neaiškaus ir kvailo pamurmėjusi) ir atitempė jį iki rožinių plaukų savininkės, kuri vis dar tebekiurksojo ant grindų. Nikolė jau manė, kad Elliw prabils "Tai eime atlikinėti to parkeikto darbo?", bet ne - nieko panašaus! Ji tiesiog pasviedė kiaušinį varniukei ir liepė eiti sau.
   Nikolė tiesiog džiaugsmu netvėrė - ji turi kiaušinį ir bjaurybės Elliw atsikratyta! Ko daugiau trūksta? Mergina laimingai pasiėmusi kiaušinį nudrožė prie savo stalo ir patrynė naująjį kiaušinį. Šį kartą ant kiaušinio pasirodė oranžinė spalva. Jė... Ugnis! Ši pamoka tikrai bus geriausia iš tų, kurios buvo praleistos su Elliw... rožinių plaukų savininkė šyptelėjo ir nunešė kiaušinį prie indelio su ugnimi. Atsargiai įdėjusi kiaušinį į indelio vidų, dvylikmetė ėmė skaičiuoti laiką. Ji nekantravo pamatyti, kaip išsirita jos ugninis vėžliukas...
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti