0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Procedūrinis kambarys ir palata
« Prieš 3 metus »
Procedūrinis kambarys ir palata - vienas kambarys kurį skiria chirurginė užuolaida. Procedūrinis labai panašus į virtuvę, spintelės, kriauklė, staliukas ir fotelis skirtas Panelei Pomfri. Procedūrinis skiriasi tuo ,kad jame įrėminta Asklepijo lazda su realiu žalčiu, spintelėse rasi daug neaiškių vaistų ir tirpalų kurie yra naudojami labai išskirtinais atvejais. Sienos padengtos bjauria geltona spalva ir centimetriniais tapetais. Procedūrinis stalas - šiurpiausias daiktas procėduriniame tik niekas nenori žinoti kodėl, bet šis stovi nenaudojamas jau tris dešimtmečius. Procedūrinis išsiskiria dar vienu dalyku - slaptu kambariu per kurį galima patekti į psichotropinių medžiagų labaratoriją. Palata - palatą skiria užuolaida, palatos sienos nudažytos melsva spalva, ant sienų įvairių nusipelniusių Hilerių paveikslai ir asmeniniai daiktai. Šios palatos lovos tokios minkštos ir malonios ,kad čia kai kurie specialiai prasiskelia galvą ,kad pagulėti. Apšvietimas - fakelai, skraidantys fakelai palubyje suteikia šviesos. Į šį kambarį gali patekti visi kurie yra bebaimiai arba turi rimtą problemą. Atidaryk dideles medines duris ir tu jau viduje, atmink ,kad be reikalo lįsdamas į šią patalpą gali užtraukti nežmonišką bėdą savo koledžui ir pačiam sau...
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Žana atskubėjo į ligoninės sparną ir suko galvą, kur gi nuvedus berniuką. Manau, kad jam geriausia bus procedūriniame kambaryje, ten panelė Pomfri greitai jam suteiks visą įmanoma pagalbą ir dar ir į palatos lovą paguldys, - galvojo Mokslinčės pavardę nešiojanti profesorė. Tiesą sakant profesorė, kaip sugalvojo taip ir padarė ir priverstinai nuvedė Saeterhaug į procedūrinį.
 - Nebandai net skūstis, jeigu nenori išgirsti dar daugiau moralų, žinok man nemažesnis stresas nei tau, - rimtai kalbėjo kerėjimo profesorė. Ji ramiai atsisėdo ant kedės, kol berniuką paguldė į lovą ir laukė slaugės, kuri perims Mokslinčės gelbėjimo užduotį.
Reikia pasimelsti, kad jam koks smegenų sutrenkimas nebūtų - pradėjo melstis Adelės sesuo.
Profesorė norėdama nusiraminti nuėjo už durų, kur gi buvo paliktas jos fenekas - Debesėlis. Aš dar ne tokia kvaila, kad nežinočiau, kad gyvūnai procedūriniuose kabinetuose nepageidaujami - nusišypsojo ji ir paglostė gyvunėlį, kurį paskiau nusiuntė į savo kabinetą. Na, ten jam bus ir saugiau ir koks pirmakursis į taurę nepavers - nusijuokė.
Žana grįžo į kabinetą ir tuo tarpu pro kitas duris įlėkė panelė Pomfri.
- Sveika, kiauliasodžio ,,Švenčiausios Mergelės Marijos" koplyčioje šis pirmakursis pradėjo dūsti, nuo smilkalų kvapo, to pasekoje atlaisvinau jam trachėją, o nukritęs ir nualpęs trenkė savo galvą į akmeninį altorių, todėl sutvarsčiau žaizdą, tačiau daugiau niekuo jam padėti negalėjau, - nupasakojo visą istoriją Žana Mokslinčė.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Visgi ši profesorė ne tokia gyvatė kaip man atrodė. Susimąstė klastuolis vedamas profesorės. Kiauliasodis nebuvo labai tolimas nuo Hogvarsto, tad norvegas lydimas mokytojos parėjo greitai. Laiptais lipti nereikėjo ligoninės sparnas pirmame aukšte. Juodaplaukis klausėsi ką jam sako profesorė. Skūstis? Kodėl turėčiau skūstis? Berniukas paguldytas į lovą pasijautė lyg devintame danguje. Lova nežmoniška minkšta, tad čia gulėti buvo vienas malonumas. Berniukas apsižvalgė aplink palatą kurioje gulėjo. Šviesa blankoka. Sienų spalva taipogi nemaloni, bet lova... Nepraėjo net penkios minutės kai į kambarį įėjo Panelė Pomfri. Mokslinčė teikėsi pasisveikinti ,bet Saeterhaug nesiteikė ,bet vaidino labai nelaimingą ir nepatenkintą vaiką. Pomfri priėjo šalia ir pažvelgė į berniuką. Susiraukšlėjęs vietinės slaugės veidas neteikė malonumo. Eglišakiais prisikvepinus slaugė pakėlė berniuką iš lovos ir nusivedė į procedūrinį pasodindama į medicininę kėdę panašią kaip pas dantistą. Moteriškė pradėjo kuistis tarp spintelių kažko ieškodama. Atsargiai nuviniojusi raištį sukurtą kerų pradėjo tepti baisiai dvokiančią ir griaužiančią medžiagą. Berniukas raukėsi ,bet ne dėl kvapo ,o dėl baisaus dirginimo. Naujas bintas užvyniotas ant berniuko galvos kvepėjo eglišakiais panašiai kaip pati Pomfri. Atrodė ,kad viskas savotiškas kankinimas baigtas ,bet dėja ne... Ant raiščio pradėta tempti dar viena medžiaga kvepėjo dar baisiau. Susimaišę trys kvapai sudarė smarvės bombą kuri klastuoliui tikrai nepatiko, o Pomfri atrodė patiko ir ji tuo kvapu tenkinosi. Kvėpuoti buvo sunku ,nes smarvė buvo begalinė. Slaugė atsiduso ir vėl pradėjo kuistis tarp tirpalų ir vaistų. Viešpatie ar aš jai bandymų triušis? Intensyvus panelės darbas berniuką neramino ir gąsdino. Eglišakių kvapą nešiojanti slaugė nešė padėklą su  vaistais ir vandeniu. Pagundos suvartoti prieparatą nebuvo ,bet dėl sveikatos berniukas pasiryžo išgerti vaistus.
-Dabar eik pagulėti.,-Malonia tarė slaugė.
Berniukas apsidžiaugė ,kad nebebus kankinamas.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Moteris pagaliau atsiduso, nes atrodė, kad berniukui viskas gerai. Moteris jau buvo atgaunanti kvapą, todėl su Aguamenti burtažodžiu išsibūrė vandens, kurio norėjo pasiūlyti ir Saeterhaug.
 - Nori stiklinės vandens? Esu tikra, kad tau nieko nenutiks, beje gal nori atnešiu kokią nors gerą ir įdomią knygą apie kerėjimą? Turiu jų gal penkis šimtus. Taip pat savo portfelyje turiu kelias šokoladines varles, o jos ir veganiškai valgantiems burtininkams skirtos, o gi tu toks esi, tiesa? -pasidomėjo Mokslinčės pavardę nešiojanti kerėjimo profesorė. Ji ištiesė ranką ir padėjo šokoladines varles Vegard'ui ant lovos, kuri atrodė labai patogi, kaip norėčiau čia prisnausti...
Moteris tiek begalvodama atsibudo iš mąstymų ir pradėjo dar giliau mąstyti. Na, dabar laikas ir moralui atėjo. Moralus dievinanti profesorė pradėjo pliurpti visokias nesąmones:
 - Tiesą sakant, Vegard, esu labai tavimi nusivylusi, kadangi negali net ir su panele Pomfri pasisveikinti. Man rodos, kad tave to mokiau jau ir praeitą kartą, tačiau mielai pakartosiu. Atrodo, kad labai nemandagus pirmakursis esi, palauk palauk, tuoj tave iš Hogvartso mokyklos išmes už tokį baisų elgesį. Gi jau ne kartą minėjau, kad sveikintis su vyresniais už save burtininkais ar burtininkėmis yra privaloma, todėl prašau išmesti tą velniūkštį, kuris tau kenkia ir gadina smegenis ir į jo vietą įtaisyti mažą angeliuką, kuris kiekvieną kartą tau primins, kad sveikintis yra būtina.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Bjaurus kvapas sklindantis nuo Vegard tvarsčių nepatiko niekam. Galiu lažintis ,kad jis net pačiai Pomfri nepatinka. Profesorė vėl pasiūlė vandens, bet berniukui gerti visiškai nesinorėjo tad šis papurtė galvą ,kas sudarė dar didesnę smarvę. Prie juodaplaukio vėl priėjo Pomfri ir paragino eiti kartu su ja. Jėzau, ką ji dar man darys? Bet ši pasodino berniuką į savo krėslą įdavė žiobarišką rašiklį ir pergamento lapą, pritraukė mažą arbatinį stalelį ir liepė rašyti ,kas nutiko. Berniukas nesitikėjo šio įvykio. Ar aš to negalėjau padaryti lovoje? Nudelbęs akis į popierių išvydo klausimus. Ar ji išvis žino ko nori? Suirzęs paklausė berniukas savęs. Žiobarų tušinukas buvo baisias nepatogus tad raštas neišėjo toks gražus kaip buvo tikėtasi. Gražinęs tušinuką ir pergamento lapą su atsakymais berniukas veiksmais paklausė ar gali eiti, Pomfri palinksėjimas reiškė sutikimą. Berniukas atsisėdo į lovą ir pradėjo klausytis profesorės moralo. Ar jums ne vieta bažnyčioje? Nusprendęs ,kad visgi reikia paklausyti profesorė įdėmiai klausėsi koks jis yra nemandagus ir kaip ji yra nusivylusi.
-Už nemandagumą išmes iš Hogvartso? Nesąmonė to negali būti, jūs tikriausiai žinote ,kad mano brolis John Saeterhaug buvo išmestas iš Hogvartso, bet jį išmetė už tai ,kad šis padegė transfigūracijos klasę ir paleido fejerverkų ir jei norite žinoti jis buvo toks pats nemalonus kaip ir aš! Aš pasistengsiu išvaryti velniuką š savęs ,bet nepažadu ,kad man pavyks.,-Baigė kalbą berniukas ir apsižvalgė ar neateina Pomfri.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Žana ramiai išklausė Saeterhaug žodžių apsižvalgė ir tarė:
 - Vegard, jeigu bus noro viskas pavyks. Tik reikia pasistengti.
Mokslinčės pavardę nešiojanti moteris nutaisė ryžtingą šypsenėlę, bet balsas jos galvoje šnabždėjo mįsles, kurias reikėjo išspręsti: Kodėl berniukui taip nepatinka smilkalų kvapas? Ar tie smilkalai buvo užnuodyti? Kas čia vyksta? Tačiau šioms mįslėms ji neturėjo daug laiko, pastaruoju metu Mokslinčės pavardę nešiojanti burtininkė daugiau laiko praleisdavo su Vegard'u negu su savo dukra, seserimi, broliu ar visa šeima.
 - Vegard, aš jau eisiu, dėje nemanau, kad dar susitiksime pamokose, bet taip jau vyksta tas gyvenimas, - švelniai, bet šaltai tarė buvusi profesorė.
Moteris nusisuko, nusišluostė skruostu ridančią ašarą ir iškart pasigailėjo savo žodžių, kam aš tai jam pasakiau? Gi visai mokyklai viską išpliups... Tačiau laiko atsuktuvo burtininkė neturėjo, todėl tiesiog atidarė duris ir gal būt ir paskutinį kartą nužvelgė ligoninės sparną. Tada ji nukeliavo kolidoriumi susirinkti visus daigtus, ką darė visą likusį laiką.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Tas pats dvokas vis dar rietė nosį. Berniukas klausėsi profesorės kuri graudinosi tik nežinia ko. Pomfri ir vėl atsivilko, dabar jau graudinosi ir Vegard ,bet iš nervų. Ši be pirštinių ir atsargiai nuėmė raištį. Šiandien aš okupuosiu Klastūnyno vonios kambarį. Matėsi ,kad ir pačiai Pomfri buvo šlykštu nuimti raištį. Vegard pažvelgė į Mokslinčę. Nesupratau?
-Jus atleido?!
Netrukus iš kambario išėjo profesorė Žana. Vegard nuliūdo ,bet ir tuo pačiu džiaugėsi ,kad kerėjimo mokytoja išėjo arba ją atleido iš darbo. Netrukus įžengė panelė Pomfri.
-Tu sveikas gali eiti, tik galvą išsiplauk ,nes nuo dvoko numirs visi profesoriai.,-Lyg ir piktokai nudrėbė slaugė.
Vegard tik palinksėjo galvą ir išlėkė iš kambario link Klastūnyno kambario.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Davidas vis dar dūsavo. Belazdelė nebuvo tokia jau lengva - nors ir neturėjo lazdelės, - o ją kažkur tampyti tenka jam! Berniukas nebuvo tuo patenkintas. Bent kelis kartus svarstė galimybę tiesiog numesti ją ant žemės ir pasišalinti. Jį sulaikė tik baimė: o jeigu kas nors mato, ką jis čia daro, ir po to apkaltins, kad jis paliko bejėgę mergaitę gulėti ant žemės? Taigi, teko sunkiai dirbti!
Davidas mintyse dėliojo planą, kaip reikės atkeršyti šitai mergaitei. Ne, lazdelės ji neatgaus nė už ką! Gal sulaužyti ir grįžti prie Didžiosios salės idėjos? įtemptai mąstė klastuolis. Nelaimei, jis mąstė pernelyg įtemptai ir nepastebėjęs, kad priėjo prie durų į ligoninės sparną stipriai jas kliudė. Jeigu belazdelė būtų buvusi sąmoninga, jai būtų stipriai skaudėję. Davidui, žinoma, tai nebūtų rūpėję, tad kam rūpintis dabar?! Reikėjo tik kuo greičiau ja nusikratyti ir pagaliau nešdintis. Ir taip Davidas įsivėlė į daug daugiau problemų nei būtų norėjęs!
- Kur man ją dėti?! - itin suirzęs suburbėjo berniukas. Hilerės niekur nesimatė, ir Davidas nežinojo, ką jam daryti. Ligoninės sparne lankytis jam dar neteko - tokie genijai neserga! Taigi dabar berniukas buvo sutrikęs ir pasimetęs. Jis pamatė kažkokias praviras duris ir jas spirtelėjo. Įėjo ir apsižvalgė. Bjauriai geltonos sienos buvo labai nemalonios, bet tai belazdelei kuo puikiausiai tiks! Tiesa, tai nebuvo labai panašu į palatą, bet Davidas nužingsniavo iki užuolaidos ir pastebėjo lovas. Priėjo prie vienos iš jų ir nelabai švelniai numetė mergaitę.
- Visa šita situacija yra kažkokia nesąmonė! - garsiai sušuko Davidas ir apsižvalgė. Hilerės ir toliau nesimatė, tad ką jam daryti dabar?! Berniukas kelias akimirkas padvejojo ir galų gale patraukė durų link. Jeigu pamatys hilerę, gerai. Jeigu ne… Ką gi, jis ir taip padarė daugiau negu privalėjo!

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Abigailė sunkiai pramerkė akis. Iš karto pajautė skausmą dešinėje kojoje ir veide. Suraukė veidą- perverė nenumaldomas skausmas.
Vienuolikmetė užsimerkė ir mintyse perėjo tai, kas nutiko- dienoraščio rašymas netoli Gluosnio Gailiūno, pasirodęs vagišius, neaiškus pokalbis su juo, atsistojimas, baisios šakos, šauksmas, ką daryti... Ir mergaitės atmintis nutrūksta. Ji prisiminė, kaip skaudžiai gavo iš Gluosnio šakų ir kaip jai skaudėjo, tačiau kas toliau?
Normaliai atsimerkus mergaitė pamatė šlykščiai geltonos spalvos sienas, viename šone kažkokią neaiškią užuolaidą. Nestrof bijojo pajudėti, nes suprato, kad vos pakrutinus bent vieną raumenį ją pervers žiaurus skausmas. Bet kaip ji čia atsirado? Ir kur tas prakeiktas Davidas?!
-Ei, ar kaž-ž-ž,-mergaitei pasidarė sunku kalbėti, nes veido mimikos raukė veidą. Ji net nenorėjo pagalvoti, kaip atrodo.
-Kažkas yra?- tyliai, bet neaiškiai paklausė varniukė.
Tą pačią akimirką išgirdo žingsnius. Gal tai Davidas? Mergaitė bijojo sukti veidą, tačiau išdrįso paprašyti vieno dalyko:
-Kad ir kas tu esi, prašau, pakviesk Madam Pomfri.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Davidas labai šauniai artinosi durų link - kaip tikras genijus! Jau jas beveik pasiekė, jau siekė rankenos, bet belazdelė sugebėjo kaip tik tą akimirką atsibusti! Berniukas norėjo nusikeikti, bet tikėjosi, kad “protinga pirmakursė” nesupras, kas čia yra, tad jis palikęs ją vieną nenukentės. Davidas apsimetė, kad nieko negirdėjo ir jau buvo beatidarąs duris, kai belazdelė paprašė pagalbos! Viduje pradėjo virti kova: berniukas labai norėjo išeiti, bet negalėjo palikti nukentėjusiosios nelaimėje. Tik per ją čia įsivėliau! Kodėl dabar turiu jai padėti? Ji tikrai to neverta! širdo Davidas, tačiau iš palatos taip ir neišėjo. Jis lėtai atsisuko į belazdelę ir žengė nedidelį žingsnį jos link. Ar galiu pasakyti, kad jos tiesiog neradau? Tai būtų... beveik tiesa! Na, visiškai tiesa, aš išties jos neradau, o kad nė neieškojau, jai žinoti nebūtina!
- Aš nežinau, kur ji, - galų gale burbtelėjo Davidas. Kaip jam nusibodo rūpintis šita "protinga pirmakurse"! Juk iš karto perspėjo, kad prie gluosnio galiūno artintis pavojinga! O ką padarė šita belazdelė? Pateko tiesiai medžiui į nasrus! Na, ne nasrus, medžiai tokių neturi. Į... šakas? Kad ir kur ji pakliuvo, Davidas dėl to perspėjo, o dabar turi padėti ir ieškoti kažkokios seselės! Ne, "protinga pirmakursė" lazdelės tikrai neatgaus. Kadangi yra tokia protinga, galės pati sugalvoti, iš kur gauti naują!
- Kaip jautiesi? - minčių neatitinkantis klausimas nuskambėjo keistai, bet Davidas, būdamas tikras genijus, puikiai suprato, kad reikia neparodyti, kaip iš tiesų jaučiasi. Keršto planą jis dar sugalvos! O Madam Pomfri ateis čia pati. Na, kada nors.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Mergaitė laukė. Ji tikėjosi, kad aplinkui vaikšto burtų ir kerėjimo mokyklos seselė, tačiau tikėjosi blogai.
Išgirdusi Abigailės lazdelės pagrobėjo Davido balsą, ji net nusipurtė. Tik, be abejo, nestipriai- juk skaudėjo kiekvieną kūno dalelę, ką jau kalbėti apie apie dešiniąją koją.
Nežino jis, matai. Kurgi ne,- nervinosi pirmakursė. Ar tas klastuolis iš tiesų toks kvailas, ar tik apsimeta tokiu, Nestrof nesuprato. Jeigu šis kabinetas ligoninės sparne (o taip greičiausiai ir buvo), kažkur netoliese tikrai turėjo būti galima surasti Madam Pomfri. Argi yra taip sunku tiesiog praeiti per aplinkui esančius koridorius? Jam, tikriausiai taip.
Varnę nustebino vagies klausimas. Ji tiesiogine ta žodžio prasme sutriko. Negi jam tikrai rūpi? O gal klausia iš mandagumo? Tačiau ar jį iš viso galima pavadinti mandagiu?
-Jaučiuosi..- Žaliaakės gerklėje įstrigo gumulas. Tas gumulas, kurio nenurijus pradėsi verkti. Na, ji mažiausiai norėjo imti ir apsiverkti! Tad šiaip ne taip nurijusi verksmą, sugebėjo prabilti.
-Jaučiuosi prastai, man viską skauda. Negi negali neapsimesti, kad tau įdomu.. Arba, jeigu jau apsimetinėji, tuomet eik ir surask Madam Pomfri,- beviltiškai paprašė vienuolikmetė. Tiesą sakant, ji net nesitikėjo, kad Davidas eis ieškoti seselės. Gal jis jau išėjo?
Abigailė knapsojo palatos geltonomis sienomis lovoje tol, kol sulaukė mokyklos seselės Pomfri. Ši pagydė mergaitę, tačiau ligoninėje pagulėti teko dar šiek tiek laiko. Nestrof svarstė- ar atgaus savo lazdelę? Ir jeigu atgaus, tai kaip? Kiek laiko dar reikės tupėti be lazdelės?
Į šiuos klausimus atsakymus tikriausiai žinojo tik David. Vis dėl to, Varno Nago moksleivės lazdelė buvo pas jį ir jei ne ši šlykšti vagystė, mergaitė greičiausiai nebūtų buvusi nutrenkta Gluosnio Galiūno.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
Erka gulėjo palatoje. Vis dar negalėjo suprasti, kodėl procedūrų kabinete yra palatų. Gal tai labiausiai skiria ligoninę nuo žiobarų ligoninės. Galvojo klastuolė. Jai čia nepatiko. Lovos buvo minkštos. Švarios ir gražios patalynės. Taip pat pagalvės ir antklodės. Bet atmosfera čia buvo ne kažką. Ir tas grynas ligoninės kvapas. Jis čia labiau jautėsi nei žiobarų ligoninėse. Daug labiau. Klastuolė pradėjo nuobodžiauti. Ji vis galvojo ką veikti. Galvojo ką nors su burtais. Jai burti patiko. Vos tik pradėjo siekti lazdelės, atėjo slaugytoja. Ačiū Dievui ji nepamatė. Vėl mąstė klastuolė. Bent jau ji turėjo knygą. Ji buvo apie žiobarotyrą. Jai patiko mokytis žiobarotyros. Na aišku ne visada. Taip skaitė kol pabaigė knygą ir vėl nuobodžiavo. Tad vėl teko galvoti ką skaityti.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #12 Prieš 3 mėnesius »
Šį kartą Timotis buvo pas seselę, mat bibliotekininkė turėjo reikalų. Berniukui didelis Auris jau atrodė mažesnė kliūtis gyventi, tačiau be jo vaikas vis tiek jautėsi kur kas laisviau, todėl čia atvestas džiaugėsi.
Anksčiau, kai leisdavo laiką pas seselę, jis dažniausiai sėdėdavo jos kabinete. Tačiau dabar raudonplaukis buvo daug smalsesnis ir mažiau bijojo (nors vis tiek bijojo). Vienas didelis berniukas atėjo stipriai susižeidęs, jį sesutė nusivedė į procedūrinį, taip tą patalpą moteris pavadino.
Timotis stebėjo viską pro kampą, o kai tas berniukas, kažkiek pagydytas, išėjo kartu su sesele, šešiametis liko vienas. Bibliotekininkė niekada neišeidavo iš bibliotekos, o štai seselė, pasitaikydavo, palikdavo jį. Ligoninės sparne būdavo ji ar ne, Timotis nežinodavo, nes čia buvo nemažai atskirų patalpų, tačiau šalia jos nematydavo. Tikriausiai brolis dėl to nelabai džiaugtųsi, bet štai Timotis, jis dėl šito tikrai jautėsi laimingas.
Kai seselės nebesimatė, berniukas įsmuko į tą procedūrinį ir tiesiu taikymu priėjo prie kažkokio pagalio, aplink kurį buvo apvyniota gyvatė. Išpūtęs akis vaikas žiūrėjo į reginį, magėjo tą gyvatę paliesti. Tačiau ji buvo už stiklo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #13 Prieš 3 mėnesius »
Oliveris beveik traiškė Elioto ranką. Kiek kartų kartojo, kad neliestų kiekvienos nesąmonės? Ir Auris sakė tą patį. Bet argi jam kas nors rūpi? Rado kažkokią nesąmonę, būtinai parsitempė ją į kambarį, o dabar, aišku, nukentėjo. Oliveris buvo pervargęs po nesėkmingų bandymų išmokti kerus, kuriuos mokėsi transfigūracijos pamokoje, bet net ir šeštadienio rytą teko keltis bjauriai anksti.
- Sakiau, kad būtum atsargesnis! - kalbėjo broliui klaidžiodamas po mokyklą. Elioto rankos atrodė labai baisiai. Dabar turbūt nepadėtų net Auris. Vadinasi, reikėjo surasti ligoninę. Tik kur ji vis dėlto yra? Ten lankytis dar neteko, tad teko kliautis nuojauta. O ja, kaip paaiškėjo, Oliveris nelabai tepasižymėjo.
- Daugiau taip nedaryk, gerai? - kelis kartus paprašė dvynio ir toliau atkakliai ėjo į priekį. Po nemaloniai ilgo laiko atrado reikiamas duris ir įpuolė vidun. Įsmuko į kažkokią patalpą, bet ji pasirodė esanti visiškai tuščia. Panika pradėjo imti viršų, bet berniukas susikaupė ir nužygiavo į priekį. Gal ką nors ras? Ir rado. Bet visai ne tai, ko tikėjosi. Čia buvo kažkoks berniukas. Galbūt Hannah amžiaus. Kitaip sakant, per jaunas Hogvartsui. Oliveris sutrikęs sustojo ir nežinojo, ką daryti toliau. O gal čia koks mokinys, kuris lietė ką nors blogo ir taip sumažėjo?
- Kas tu? - galiausiai įsidrąsino paklausti. Vis dar nepaleido Elioto, tačiau dabar baimė pradėjo maišytis su smalsumu.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #14 Prieš 3 mėnesius »
Na, Oliveris kaip visada persistengė su savo reakcijomis. Taip, delnai pamėlynavo ir šiek tiek skaudėjo. Bet tokie dalykai praeina, ar ne? O štai brolis persigando ir nusprendė patampyti jį po visą mokyklą. Tiesa, Eliotas neabejojo, kad jie eina pas Aurį, tad visai džiaugėsi. Tėčio draugas priekaištaus, gal netgi vėl pagrasins areštu, bet išspręs bet kokią problemą. Taip pat ir šiuos mėlynus delnus. Bet tai nereiškia, kad brolis gali vadovauti.
- Bet man įdomu! - suzyzė berniukas tarsi pamiršęs, kad kalba ne su tėčiu. Jis tikrai atleistų ir nepyktų. - Tu per daug bijai ir nieko nesupranti.
Jeigu gerai atsiminė, Aurio kabinetas turėtų būti visai kitur, o tai erzino. Kur jie vis dėlto eina. Įtemptas į patalpą Eliotas visai neapsidžiaugė.
- Oliveri! Kur tu čia mane atvedei?! - garsiai piktinosi jis, bet netrukus brolis sustojo. Tai, ką jis pamatė, nebuvo labai įdomu. Na, bent jau mažiau įdomu nei visokie artefaktai. Bet... Ką šitas mažius čia veikia?
- Ar tu dar ne per mažas būti Hogvartse? - išgirdęs nuobodų Oliverio klausimą savąjį pridėjo ir Eliotas. Tiesą sakant, tai buvo labai nesąžininga. Kodėl jis turėjo mokyklos laukti ištisus trisdešimt metų, o šitas būdamas toks mažas jau yra čia?!