0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #30 Prieš 8 mėnesius »
- O kas atsitiko jo delnams? - Timotis ir vėl uždavė klausimą Oliveriui. - Ar jie neturi būti mėlyni?
Berniukas žvilgtelėjo į savo delnus. Jie mėlyni nebuvo. Ir Oliverio taip pat - ne. Tačiau iš pradžių vaikas pagalvojo, jog Elioto delnai tiesiog tokie yra, o dabar paaiškėjo, kad ne.
Paprastų delnų dvynys apkabino Timotį. Tą akimirką šešiametis pasijuto ramiau ir drąsiau. Viduje vis į priekį bandė išsiveržti faktas, jog abu vyresni vaikai - raudonplaukiai. Bet Timotis stengėsi sau priminti, ką sakė pikologė.
- Tu geras, - tarė jis Oliveriui. - Kaip mano brolis Eion.
O štai dėl Elioto Timotis nebuvo tikras. Jis atrodė išties baisokas. Mėlynų delnų dvynys ir vėl paklausė apie gyvatę. Šešiametis nežinojo, klausia jo ar Oliverio, bet tiesiog papurtė galvą stipriau prisiglausdamas prie paprasto dvynio.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
Kodėl visiems taip rūpi, kas atsitiko jo delnams? Viskas jiems gerai. Eliotas tiesiog norėjo nuotykio. Na, šiek tiek nepasisekė, bet koks vis dėlto skirtumas. Taigi berniukas nepaisė nei mažiaus, nei brolio. Spoksojo tik į gyvatę ir svarstė, ką dabar su ja padaryti.
- Taip, Oliveri, tu geras, - šiek tiek kandokai pritarė Timočiui išgirdęs žodžius. Vis dar galvojo apie roplį ir išsitraukė lazdelę. Nusišypsojęs ištarė: - Wingardium leviosa.
Sunkiai, bet roplys pakilo. Nutaręs pagąsdinti mažių, Eliotas privertė gyvatę atsidurti prie jo veido, bet netrukus patraukė. Tiesa, tuo metu nepavyko išlaikyti gyvūno, ir tas nudribo ant žemės. Vėl pernelyg garsiai dunkstelėjo, bet Eliotas to nepaisė. Šis nuotykis jam patiko vis labiau. Tiesa, gyvatei turbūt ne - ji staigiai nušliaužė po viena iš lovų ir, regis, neketino artimiausiu metu pasirodyti. Kiek pasvarstęs berniukas atsisuko į brolį ir mažių bei paklausė:
- Ir kas dabar ją iš ten ištrauks?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 737
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #32 Prieš 8 mėnesius »
Timotis uždavė klausimą, ir čia Oliveris susidūrė su problema. Jis nelabai žinojo, kas tiksliai atsitiko brolio delnams. Jis ir vėl kažkur lindo. Ir... Na, kažkaip delnai pasidarė mėlyni. Kaip ten viskas buvo, negalėjo pasakyti.
- Tikrai nežinau, - kiek neryžtingai atsakė. Nenorėjo nuvilti šito mažiaus. Jis atrodė panašaus amžiaus į Hannah, tad jeigu čia gyvena, gal bus galima pabendrauti ir bent šiek tiek nugesinti tą ilgesį? Bet tam reikia dabar nenuskriausti ir nenuvilti. - Eliotas mėgsta kišti rankas ten, kur nereikia. Jis viską ima, todėl kartais taip nutinka.
Timočio ištarti žodžiai nustebino. Visų pirma, jis, aišku, nežinojo, kas yra tas Eion. Neklausė - buvo šiek tiek drovu. Bet tai, kad nepažįstamas vaikas manė, kad jis geras, irgi trikdė. Ką į tai atsakyti? Turbūt nieko nereikėjo, tuo labiau, kad Eliotas netrukus ir vėl ėmėsi nesąmonių. Nurijęs atodūsį Oliveris pabandė patraukti Timotį nuo tos gyvatės.
- Ką tu darai, Eliotai? - gerokai sunerimęs paklausė. Aišku, netrukus nutiko tai, ko ir reikėjo laukti, - gyvatė pasislėpė. Oliveris gūžtelėjo pečiais. - Manau, tu turėtum ją ištraukti, nes per tave tai nutiko.
Nenorėjo taip kalbėti su broliu, bet negi ir vėl teks srėbti jo privirtą košę? Kad ir kaip jį mylėjo, neketino to daryti.

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #33 Prieš 8 mėnesius »
- Oho...
Timotis tiesiog išsižiojęs stebėjo, kaip gyvatė pakilo į orą burtų pagalba. Vaikui magija nepaprastai patiko. Tačiau kai roplys atsidūrė šalia berniuko veido, šešiametis, aišku, išsigando. Cyptelėjo ir atšoko toliau, o tuomet gyvatė nukrito ant žemės.
Timotis ir vėl pasijuto labai blogu. Jis išties galvojo, jog gyvatė nėra tikra. Bet dvyniai matė, kaip ši atsimerkė. O dabar ji nušliaužė po lova. Vadinasi, ji tikra ir gyva. Tikriausiai jai skauda. Vieną kartą ją išmetė Timotis, o dabar Eliotas. Mes tikrai blogi, pasakė sau vaikas mintyse.
Ėmė kilti klausimai. Kodėl gyvatė gyvena uždaryta po stiklu? Kas ją maitina? Kas su ja žaidžia? Bet šie visi klausimai liko neištarti, Timotis nedrįso jų užduoti.
Timotis būtų bijojęs bandyti ištraukti gyvatę iš po lovos. Ir dabar jam buvo aktualus kur kas įdomesnis dalykas. Nors raudonplaukis ir sielojosi dėl elgesio su gyvate, burtai buvo burtai. Pamatęs, kaip Eliotas juos naudoja, Timotis irgi labai užsinorėjo.
- Aš moku įžiebti šviesą, - pasakė jis mėlynų delnų dvyniui. - Ar galiu? - ėmė tiesti ranką į vyresnio berniuko burtų lazdelę. - Prašau, prašau, prašau, - pradėjo zysti, nors zyzimas iš tiesų buvo visiškai nebūdingas šitam vaikui.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #34 Prieš 8 mėnesius »
Oliveris su savo atsargumu kartais tikrai vedė iš proto. Jis, Eliotas, nekiša rankų ten, kur nereikia. Jam tiesiog įdomu, ir apmaudu, kad brolis to aiškiai nesupranta. Bet dabar Eliotas apie tai nieko nesakė - jis kerėjo. Mažiui patiko, o jo susižavėjimas patiko ir pačiam Eliotui. Jis nusišypsojo.
- Nagi, nereikia bijoti, ji nieko nepadarys, - labai jau draugiškai aiškino. Taip vylėsi sukelti mažiaus susidomėjimą. Jeigu pasiseks, jis ilįs po lova ir ištrauks tą daiktą. Kad ir koks drąsus ir bebaimis buvo, Eliotas visai nenorėjo pats brautis į tamsą, kad paimtų, jo nuomone, gyvą gyvatę. Deja, Oliveris pareiškė kaip tik tokią nuomonę.
- Bet tai mūsų visų nuotykis! Dabar jūsų eilė ką nors patirti, - užtikrintai ištarė Eliotas, bet netrukus susidūrė su kita problema - Timotis užsimanė jo lazdelės. Net ir šis berniukas suprato, kad anas per mažas. Be to, niekam nenorėjo duoti paties geriausio daikto. Galbūt paskolintų Oliveriui, jei prireiktų. Bet tik jau ne keistam mažiui.
- Tu dar per mažas, - atsakė į zyzimą. Giliai viduje suprato, kad pats nuolat taip elgėsi, bet tai visai nereiškė, kad dabar nusileis. - Geriau nuspręskime, ką darysime su gyvate.
Burtų lazdelę įsidėjo į kišenę. Taip jai saugiau - maža ką tas vaikas sugalvos.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 737
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #35 Prieš 8 mėnesius »
Panašu, kad Timočiui patiko magija. Bet gyvatė turbūt ne. Kita vertus, o kam patiktų prie pat veido prikištas toks gyvūnas? Kartais Eliotas labai nemaloniai nustebindavo, o tai jo broliui vis labiau nepatiko. Atrodė, kad atvykus į Hogvartsą brolis nepažįstamai pasikeitė. Kas bus, kai jie pasieks kokį ketvirtą kursą?..
- Aš tikrai ten nelįsiu, - įsidrąsino pasipriešinti dvyniui Oliveris. - Ir neversiu Timočio. Ji per tave ten atsidūrė. Mes net nežinome, ar ta gyvatė tikra. Gal visai ne. Bet tau teks išsiaiškinti.
Dėl visa ko žvilgtelėjo į Timotį. Ką gali žinoti, gal jis norės paimti gyvatę. Bet geriau nereikia - jeigu vaikas nukentės, kaltas bus jis. Vildamasis, kad Timotis ta veikla nesidomės, Oliveris svarstė, ką daryti toliau. Žinojo, kad yra kerai, kurie priverčia daiktą atskristi į rankas, bet jų, žinoma, nemokėjo. Vadinasi, kažkam (Eliotui) teks gulti ant grindų ir lįsti po lova.
- Burtų lazdelę gali naudoti tik tą, kuri tave pasirinko, - nedrąsiai pridūrė prie brolio žodžių. Tikėjosi, kad Timotis per daug nenusivils. Ir nesupyks. Dabar jie turėjo didesnių problemų, kurias Eliotas skubiai priminė. Oliveris neužtikrintai ištarė:
- Mes nedarysime nieko. Bet tu turi ją paimti. Nebent tu to nori, Timoti?
Nenorėk. Tu tikrai per mažas. Tau negalima mintyse prašė nesutikti. Bet jeigu vaikas norės, jie negalės nieko padaryti.

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #36 Prieš 8 mėnesius »
Deja, bet Eliotas Timočiui nedavė savo burtų lazdelės. Sakė, kad berniukas dar per mažas. Šešiamečiui norėjosi paprieštarauti. Juk jis jau yra kerėjęs su didelio Aurio burtų lazdele. Aišku, ją vaikas nugvelbė broliui nežinant. O po to niekada ir nebematė jos ant spintelės prie lovos. Paprašyti kerėti, žinoma, Aurio nedrįso.
- Burtų lazdelė pasirenka? - nustebęs paklausė Oliverio.
Dabar vaikas dar labiau troško pasakyti apie didelio brolio burtų lazdelę, bet vis tiek buvo per daug nedrąsu tai pasakoti.
O netrukus pasidarė ir labai labai baisu. Mat kalba ėjo apie tai, jog reikia paimti gyvatę iš po lovos. Oliveris sakė, kad tikrai to nedarys. Timotis irgi nenorėjo šito daryti. Bet jeigu jam bus liepta, tada jis neturės pasirinkimo. Paprastasis dvynys paklausė, ar mažasis Senkleris nori paimti gyvatę.
Vaikas nieko neatsakė, tik nuleido galvą, o akys prisipildė ašarų. Berniukas tikėjosi, jog nei vienas iš dvynių jų nepamatė. Po kelių sekundėlių Timotis priėjo arčiau Oliverio ir jį apsikabino, prieš tai buvo atsišliejęs. Tikėjosi, kad šis dvynys apsaugos Timotį nuo visų pavojų.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #37 Prieš 8 mėnesius »
Kai Timotis paklausė, ar burtų lazdelė pasirenka, Eliotas pasijuto labai išdidus. Dabar galėjo itin protingai paaiškinti tai, ką pasakojo Olivanderis. Profesorių šnekų pusę pamiršdavo, bet ten buvo žymiai įdomiau.
- Taip. Tam, kad tavo kerai būtų sėkmingi, reikia naudoti lazdelę, kuriai patinki. Su kitomis rezultatai nebus tokie geri. Todėl tau reikės palaukti vienuolikos metų, kad įsigytum savo lazdelę. Su kitomis gali nutikti kokių nelaimių.
Žinoma, nebuvo tikras dėl tų nelaimių, be to, jos kaip tik ir buvo įdomiausios, bet apie tai nieko nesakė. Neketino duoti kažkokiam mažvaikiui savo svarbiausio daikto.
- Oliveris labai ilgai užtruko, kol rado savo lazdelę, - prisiminęs apsipirkimą sukikeno Eliotas. Netrukus atsigulė ant žemės ir beveik palindo po lova. Tegul tai ir nuotykis, bet čiupinėti kažkokio šliužo nelabai norėjo. Juk ten tamsu. Gal gyvatė jam įkąs? Bet drąsus berniukas neketino pasirodyti bijantis, tad palindo visai. Netrukus Oliveris su mažiumi jo turbūt nebematė.
- Oho! - sušuko Eliotas. Gyvatė šiek tiek švietė, o tai labai sužavėjo. Tiesa, vertė galvoti, kad ji vis dėlto nėra tikra. Bet kaip tada judėjo? Bandydamas suprasti daugiau tysojo po lova ir nelindo lauk.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 737
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #38 Prieš 8 mėnesius »
Aišku, protingus žodžius pasakė jis, o štai viską paaiškino ir taip susišlavė laurus - Eliotas. Bet Oliveris neketino priekaištauti broliui. Jis vis tiek daug plepesnis. Be to, ir protingesnis, tad tikrai gali paaiškinti burtų lazdelių veikimą. Pačiam pono Olivanderio parduotuvėje buvo labai nejauku, tad ir žodžius įsidėmėti sunku.
Eliotui priminus nesėkmingas lazdelės paieškas Oliveris nuleido galvą. Tada tikrai pagalvojo, kad nė viena jo nepasirinks. Tai buvo labai gėdinga, argi būtina apie tai kalbėti? Ir dar jis juokiasi… Tai gerokai skaudino, bet berniukas ir vėl nieko nepasakė. Tik jau ne prie Timočio. Be to, pajuto apkabinimą, kuris nustebino. Ką tai galėtų reikšti? Ar šis vaikas kažko bijo? Gal galvoja, kad jie vers jį lįsti paimti tos gyvatės?
- Juk aš tik paklausiau. Jeigu nenori, neturi to daryti, - sutrikęs pratarė Oliveris. Pasijuto blogai. Nenorėjo gąsdinti šito vaiko, bet, regis, padarė būtent tai. Tyliai atsiduso ir stebėjo Eliotą. Jis aiškiai rado ten kažką įdomaus, nors brolis nebuvo tikras, kad nori žinoti, ką.
- Gal jau išlįsk? - galiausiai pratarė, kai Eliotas vis nesirodė. Timočiui tyliai paaiškino: - Matai, jis visada visur lenda ir tyrinėja. Dėl to jo delnai ir yra mėlyni…

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #39 Prieš 8 mėnesius »
- O kaip sužinoti, kad lazdelei patinki? - paklausė dvynių. - Ar ji pasako?
Timotis paslapčia stebėjo, kaip mėlynų delnų dvynys atsigulė ant žemės ir pradėjo lįsti po lova. Vaikui iškart pasidarė lengviau: tai reiškia, kad niekas jo nevers paimti gyvatės, ar ne? O ir Oliveris tai patvirtino.
Ir štai berniukas vėl pajuto smalsumą, mat visai po lova prapuolęs Eliotas, regis, kažkuo susižavėjo. Šešiamečiui buvo labai įdomu, ką jis mato. Ar tik gyvatę? Ką tuomet ji daro? O gal ten yra dar kas nors?
- Oliveri, einam pažiūrėti, kas ten! - dabar sušuko Timotis ir pradėjo vesti paprastąjį dvynį lovos link. - Pašviesk su lazdele! - paprašė.
Pasiekęs lovą Timotis atsitūpė ir palenkė galvą. Tiesa, laikėsi kiek atokiau, o ir lįsti tikrai neketino. Bet pamatė nežymią švieselę.
- Kas ten šviečia?! - nekantriai paklausė Timotis. - Eliotai, ar tu ten švieti?!
Šią akimirką mažasis Senkleris buvo pamiršęs tai, kad jie pasielgė blogai. Buvo labai įdomu.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #40 Prieš 7 mėnesius »
Mažius uždavė dar vieną klausimą, ir Eliotas pasijuto dar išdidesnis.
- Kai esi suaugęs ir patyręs burtininkas, turbūt tą pats pajunti. Bet kai būsi vienuolikos, tau padės. Turėsi su tėčiu ar mama nueiti į Olivanderio parduotuvę ir ten nusipirkti lazdelę. Jos darbuotojas tau viską paaiškins ir padės pasirinkti geriausią lazdelę.
Dabar jau atrodė, kad užaugęs dirbs būtent tokį darbą - lazdelių gamintojo. Kvidičininko ir lėktuvo piloto karjeros šiuo metu neegzistavo.
Netrukus jau drybsojo po lova ir galvojo, kaip tęsti šį nuotykį. Turbūt tikrai reikėjo ištraukti tą gyvatę. Bet Eliotas vis labiau buvo įsitikinęs, kad ji vis dėlto nėra tikra. Kas tada bus, kai palies? Žinoma, nuotykių trokštantis berniukas atsakymą į šį klausimą galėjo tik vienu būdu - reikėjo gyvatę paliesti. Taigi Eliotas čiupo daiktą. Tas iš karto pradėjo muistytis. Pasirodė, kad gali prilipti prie rankos, tad skubiai išmetė ją iš palovio. Šveitė į tą pusę, kurioje turėjo būti brolis su mažiumi. Pasirodė, kad netgi pataikė į tą mažių, nors dėl to nebuvo tikras. Bet visa tai buvo labai įdomu, taigi berniukas skubiai išlindo iš po lovos ir drąsiai paklausė:
- Kur ji?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 737
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #41 Prieš 7 mėnesius »
Eliotas ir toliau labai jau protingai šnekėjo, bet Oliveris neprieštaravo. Jam patiko, kad brolis gali atsakyti į Timočio klausimus. Tuo labiau, kad pats visko nepaaiškintų. Nieko prie Elioto aiškinimo nepridėjo, bet netrukus jau teko nerimauti - brolio poreikis visur lįsti visiškai nežavėjo. Tiesa, šį kartą susidomėjo ir Timotis. Oliveris neprieštaravo eiti prie lovos, bet kažkur lįsti tikrai neketino.
- Palauk, atsargiai, - ramino mažiuką, nutaręs, kad jis ruošiasi sekti paskui Eliotą. Žinoma, buvo įdomu, ir Timotis netgi buvo drąsesnis nei tada, kai jie tik atėjo. Vis dėlto gerokai atsargesnis dvynys budrumo neprarado. Išsitraukė lazdelę, bet nespėjo uždegti šviesos - gyvatė skriste išskrido iš palovio. Oliveris pabandė patraukti Timotį jai iš kelio ir netrukus priekaištingai pažvelgė į atsiradusį brolį.
- Kodėl tu toks neatsargus? O jeigu ta gyvatė užkerėta? - paklausė. Tiesą sakant neabejojo: jeigu ji išties užkerėta, nuo to Eliotui bus tik įdomiau kišti nagus kur nereikia.

Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #42 Prieš 7 mėnesius »
- Su tėčiu ir mama? - paklausė Timotis.
Veido išraiška iškart pasikeitė. Kaip ir balsas. Viskas bylojo nuostabą ir jaudulį.
- Tai aš galėsiu grįžti pas mamą ir tėtį? - pasitikslino.
Timotis visada tikėjo, kad pas juo grįš. Tik manė, jog turi būti geras. Ir nenutuokė, kada grįš. Be to, niekas iki šiol nebuvo patvirtinęs to, kad vaikas ir vėl atsidurs pas tėvus. Dabar tai pasidarė taip artima, taip tikra. Jis galės grįžti namo, kai jam bus vienuolika. Buvo smalsu, ar paties elgesys turės įtakos grįžimui, ar ne.
- O jeigu būsiu labai geras, ar galėsiu grįžti anksčiau, nei man bus vienuolika? - toliau klausinėjo. - Ar greit praeis tas laikas, kol man sueis tiek metų?
Šešiametis vos spėjo atsitraukti - gyvatė skrido iš palovio. Tačiau dabar roplys Timočiui mažiausiai rūpėjo. Vaikas žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą dvynį laukdamas atsakymų apie svarbiausius gyvenimo klausimus.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #43 Prieš 7 mėnesius »
Ir kas jau čia tokio ypatingo, kad su mama ir tėčiu galės nueiti nusipirkti lazdelės? Vieno niekas net neleistų. Net daug drąsesnis Eliotas nebūtų norėjęs į Skersinį skersgatvį be tėčio. Gaila, kad mama su jais nėjo, bet vis tiek buvo smagu. Berniukas norėjo nebekreipti dėmesio į keistą vaiką, bet jo klausimas sutrikdė. Žvilgtelėjo į Oliverį tarsi laukdamas pagalbos, bet galiausiai paklausė pats:
- Kaip suprasti “grįžti”? Nori pasakyti, tu nesi su mama ir tėčiu?
Žinoma, tai paaiškintų, ką mažius veikia Hogvartse, bet viskas čia buvo labai keista. Gal net ir visai įdomu, nors, žinoma, ne taip įdomu kaip magiška gyvatė. Oliveris ir vėl bandė jį protinti.
- Jeigu ji užkerėta, tiesiog būtina ištyrinėti! - pranešė broliui Eliotas ir dairėsi po palatą. Pastebėjo, kad ropys atsidūrė kitame patalpos gale. Nepaisydamas Timočio šnekamų nesąmonių vienuolikmetis pasileido prie gyvatės. Dabar ji švietė ryškiau. Eliotas bandė ją paimti, bet nepavyko - roplys pasidarė nepakeliamai karštas.
- Geras! - šūktelėjo jis ir vėl išsitraukė burtų lazdelę. Dar kartą iškėlęs gyvatę šiaip ne taip nugabeno ją ten, iš kur prieš tai paėmė. Tik neįsivaizdavo, kaip reikėtų užtaisyti skylę. Be to, nuotykis dar tikrai nebuvo baigtas.
- Ką darysime dabar? - atsisukęs į brolį ir mažių paklausė. Negirdėjo, ar Oliveris ką nors atsakė į vaiko nesąmones, bet tai nebuvo labai įdomu. Čia jo laukė nuotykis, kuris buvo nepalyginamai smagesnis už kalbas apie mamą ir tėtį.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 737
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Procedūrinis kambarys ir palata
« Atsakymas #44 Prieš 7 mėnesius »
Kažkas čia slypėjo. Timotis, regis, buvo atskirtas nuo mamos ir tėčio. Bet kodėl? Negi tai padarė Auris? Oliveris žinojo niekada neišdrįsiantis to paklausti, bet kažkaip reikės išsiaiškinti. Net ir gerokai ramesniam nei brolis dvynys berniukui dabar buvo labai įdomu. Nutaręs vėliau parašyti tėčiui dabar turėjo kažkaip atsakyti į mažiuko klausimus.
- Mes nežinome, ar galėsi grįžti, - neužtikrintai atsakė jis. Visai nenorėjo, kad Timotis nusimintų. - Bet į Skersinį skersgatvį tave turės palydėti koks nors suaugęs žmogus. Turbūt nebūtinai mama arba tėtis.
Norėjosi, kad Eliotas atsakytų į klausimus, bet jam aiškiai ir toliau rūpėjo kvaila gyvatė. Brolio neatsakingumas kartais tikrai erzino, tik Oliveris niekada nieko nesakė. Tylėjo apie tai ir dabar.
- Gali ir vėl nukentėti, - dar bandė pasakyti, bet dvyniui tai aiškiai nebuvo įdomu. Oliveris atsisuko į Timotį.
- O tu esi negeras? - kiek nustebęs paklausė. - Aš nežinau… Reikėtų paklausti Aurio. Gal jis žinos, ar galėsi grįžti pas mamą ir tėtį. O kiek tau metų?
Labai sudėtinga tai buvo situaciją. Aišku, į ją juos pastatė Eliotas, bet štai gelbėtis teko Oliveriui. Ką sakyti tam vaikui, kad jis per daug nenusimintų? Tuo metu brolis pakėlė gyvatę, tad Oliveris stebėjo, kaip roplys sklendžia savo savotiško narvo link. Pasidarė kiek pavydu - pačiam tokie kerai niekada nepasiseks, o štai Eliotas juos valdo meistriškai.
- Dabar mes paliksime gyvatę ramybėje ir susirasime seselę, kad ji sutvarkytų tavo delnus, - pabandė nutaisyti griežtą balsą berniukas, bet nelabai pasisekė. Visų pirma, nenorėjo erzinti brolio. Be to, per daug rūpėjo, ką dabar darys Timotis. Ar jis nebus pernelyg įskaudinęs šito vaiko? Stengdamasis apie tai negalvoti Oliveris priėjo prie brolio ir pasiruošė neleisti jam daryti daugiau jokių nesąmonių.