0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 698
Ats: Maža palata
« Atsakymas #45 Prieš 11 mėnesių »
Tos kelios valandos tiesiog siaubingai prailgo. Bet pagaliau laukimas pasibaigė ir pro duris  įžengė hilerė ir atnešė stipresnius vaistus. Auris tikėjosi, kad dabar jau viskas susitvarkys. Hilerė davusi Erkai buteliuką to priešnuodžio atrodė užtikrinta, kad viskas dabar jai bus gerai. raudonplaukis nutarė palaukti tas penkiolika minučių ir išeiti kartu su savo mokine. Tada jau bus pilnai įsitikinęs, kad ji pasveiko.
Erka iš vaikų namų. Šito jis nežinojo. Tikriausiai ji vieniša. Galbūt gyvenimo nelepinta ir pasidarė tokia atšiauri. Galvojo jis. Pagaliau praėjo tos penkiolika laukimo minučių.
- Na, kaip tu? Ar galėsi išeiti? - Pasiteiravo vaikinas. Reikės pasakyti ūkvedžiui, kad nušienautų tuos šabakštynus. Arba pats to imsiuosi. Kad išnyktų tie ugniauodegiai. Galvojo Senkleris.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • VII kursas
  • *
  • 435
  • Taškai: 24
Ats: Maža palata
« Atsakymas #46 Prieš 11 mėnesių »
  Kai pagaliau praėjo tos penkiolika minučių dar šiek tiek skaudėjo, bet daug daug kartų mažiau. Kodėl jos buvo tokios ilgos? Juk galėjo iškart praeiti ir būtų buvę ramu. Tikrai būtų buvę ramiau. Galvojo Erka. Tad Erka to skausmo nesureikšmino. Nes tas laikas vis dėlto praėjo. Kai Auris paklausė ar galės paeiti jai beveik nebeskaudėjo.
- Taip, atsakė Erka atsisukusi į jį.
  Bet kai atsistojo pajuto stipresnį skausmą, bet dar tikrai pakenčiamą.
- Ačiū, - tarė ji atsisukusi į hilerę, o paskui atsisuko ir į Aurį. - Ir tau labai ačiū.
  Tai tarusi Erka pasisuko prie durų. Greitai eiti negalėjo. Bet tikrai ėjo kaip tik pajėgė greičiau. Tik išėjusi pamatė, kad savo žaislą pamiršo. Tad grįžo, pasiėmė jį ir movė iš ten kaip tik galėdama greičiau. Skubėjo. Kad ir per visus skausmus.
Mes esame kiaulės, kiaulės yra mes

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 698
Ats: Maža palata
« Atsakymas #47 Prieš 11 mėnesių »
Jį užplūdo palengvėjimas. Viskas atrodo susitvarkė. Jokių vėmimų ar alpimų daugiau nebebuvo.
- Jūs puiki gydytoja. - Pasakė nusišypsodamas mokyklos hilerei. Tada išėjo kartu su Erka. Ji dar ėjo sunkokai, bet jau pati. Ir kaip jis suprato viskas mergaitei turėtų greitai praeiti. Jie išėjo iš tos mažos palatos. Perėjo per Hilerės kabinetą ir atsidūrė koridoriuje.
- Iki Erka. Susitiksime per pamokas. Jei kartais greit nepraeitų ateik vėl čia. Ir šiaip jei kas kreipkis, aš tau padėsiu. - Tai pasakęs išėjo iš ligoninės ir patraukė į savo kabinetą. Jautėsi pavargęs. Bet žinojo, kad neužmigs. Visgi į savo kabinetą nutarė nebeiti. Jis nukeliavo ieškoti ūkvedžio,  kad jie galėtų sutvarkyti tuos šabakštynus, plytinčius už kvidičo stadiono. Kad daugiau niekam taip nebenutiktų.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Hogvartsas-jėga!
Ats: Maža palata
« Atsakymas #48 Prieš 4 mėnesius »
Badis po to kai vos nenuskendo ežere buvo skubiai paguldytas į palatą. Kadangi niekur daugiau nebuvo vietų, Badžiui atiteko mažytė palatėlė. Tada Badis dar nebuvo atmerkęs akių. Po dviejų dienų jis pabudo. iš pradžių nesusigaudė kur esąs. Badžiui pramerkus akis lyg kažkas virš jų mirgėjo.
- Auksas? - Nustebo Badis. Jis kelis kartus sumirksėjo.
- Ne, joks ne auksas, o šviestuvas. Susiprato pirmakursis berniukas.
- Ar aš ligoninėje? - Badis apsižvalgė. Tada pasižiūrėjo į save. Jo kairė ranka buvo iki alkūnės sugipsuota. Badis išgirdo sakant, kad jis jau gali išeiti. Pirmakursis apsivilko apsiaustą. Ruošdamasis eiti Badis pasakė:
- Tikiuosi nebus daug kartų, kai reiks čia pabuvoti.- Jam nepatiko ligoninėje. Vis dėlto išeidinėdamas iš ligoninės Badis padėkojo madam Pomfri, kad jį išgydė. Kai atsidūrė koridoriuje berniukas nusiramino.
- Gerai, kad nepraleisiu naujų mokslo metų ceremonijos. - Atsiduso jis. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Badis Smudge »
- Hogvartse jaučiuosi lyg namuose.

Smudge

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • V kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 10
Ats: Maža palata
« Atsakymas #49 Prieš 2 mėnesius »
Gruodė po apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos prisidarė problemų. Nerimaudama vedėsi pirmakursę mergaitę koridoriais į ligoninę. Labai tikėjosi, kad Auris teisus ir kad jos čia ilgai neužtruks.
Įėjusias į ligoninės sparną mergaites pasitiko mokyklos seselė.
- Na ir kas nutiko? - Paklausė.
- Suprantat, mokėmės apie šmėklaburčius. Per apsigynimą nuo juodosios magijos. Kerai nei man nei jai nepavyko. O ji dar labai silpna. Profesorius sakė, kad reikia šokolado. - Aiškino Gruodė.
- Eikit su manimi. - Paliepė slaugė ir nusivedė abi į nedidelę palatą su dviem lovomis.
- Prigulkite abi. Tie burtai... - Murmėjo traukdama iš spintelės luitą šokolado ir pradėdama jį laužyti.
- Štai, suvalgykit. Pagulėkit ramiai ir pailsėkit. - Kalbėjo dalydama šokoladą.
- O ką konkrečiai jaučiate po paleistų kerų? - Paklausė.
- Silpnumą, šaltį. Bent jau aš. O kaip tu jautiesi? - Paklausė Gruodė Grifės, kurios dar net vardo nežinojo.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 5
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #50 Prieš 2 mėnesius »
-Man tai atrodo kad aš niekada nebegalėsiu džiaugtis, ir man labai silpna.- Pasakė Brita. Kai slaugė paklausė kaip jaučiasi. Pasisukusi į Gruode ji pasakė:
-Bėje, Gruode, mano vardas Brita.
Gal reikėtų atsiprašyti jos už tai kad mano kerai nepavyko? Na bet juk ir jos kerai nepavyko. Pagalvojo Brita.
-Gruode,- Kreipėsi į Varniuke.- Aš labai atsiprašau kad pridariau tau nemalonumų per pamoką. Aš tikrai labai atsiprašau. Daugiau su manimi galėsi nebesipraktikuoti.
Grifiukė bandė pati suprasti ką čia pasakė. Jai tai sunkiai sekėsi. Galvą vis dar skaudėjo. Liežuvis neklausė, tad jai sunkiai sekėsi kalbėti aiškiai. Ji žiūrėjo į Gruode. Vos tik sugraužus šokoladą jai slaugė  padavė naują gabalą šokolado. O vos tik sugraužus tą gabalą jos paklausė kaip ji jaučiasi. Brita atsakė:
- Jau truputėlį geriau. Tik vistiek silpna ir skauda galvą.
Vos tik jai atsakius slaugė dabar davė jau pusę šokolado plytos. Grifė graužė šokoladą kol užmigo.

Po kelių dienų ji išgirdo kad jai čia nereikės dar ilgiau būti. Mergaitė čia išbuvo tris dienas.
-Na va. Poryt galėsi eiti į pamokas.
Tarė slaugė. Gruodę jau buvo paleidusi praitą dieną. Grifei namų darbus atnešdavo koks kitas Grifas ar draugas. Mergaitė labai laukė kol vėl galės eiti į pamokas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Brita Hedwig »
It changes nothing!

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • V kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 10
Ats: Maža palata
« Atsakymas #51 Prieš 2 mėnesius »
Mergaitė tikrai nerimavo dėl Britos. Dar gyvenime taip nebuvo, kad jos kerai taip kažką paveiktų. Kodėl ją tie kerai paveikė taip smarkiai? Gal todėl, kad ji jaunesnė.
- Aš taip pat labai atsiprašau. Visai nenorėjau, kad taip nutiktų. Tikiuosi, kad greitai pasveiksi. Aš tikrai nepykstu, kad kerai tau nepasisekė. Juk ir man nieko gero nepavyko. Ir jei norėsi galėsime kitą kartą dirbti kartu. - Kalbėjo kramsnodama gautą šokoladą. Kaip ir sakė Auris jai greitai pagerėjo. O kai pamiegojo kokį pusdienį pasijuto visai normaliai. Ligoninėje prabuvo iki vakaro. Nors seselė norėjo palaikyti ilgiau. Bet Gruodė labai nemėgo ligoninių. Todėl išsiprašė išeiti Anksčiau. Brita deja ten pasiliko pora dienų ilgiau. Todėl Gruodė ateidavo jos aplankyti. Iki to laiko, kol mergaitę išleido.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 5
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #52 Prieš 2 mėnesius »
- Na gerai. Jeigu norėsi ir toliau kartu praktikuotis.
Atsakė Brita kai Gruodė pasakė kad jeigu ji norės galės ir kartu toliau praktikuotis.

Brita labai laukdavo kol ateis kokia draugė jos aplankyti. Bet labiausiai laukdavo kol ateis Gruodė. Mergaitės kalbėdavosi kas nutiko per pamokas, nes Britos dar vis nepaleido iš ligoninės. Ir apie šiaip kas nutikdavo Hogvartse.
- Gruode, ar tau patinka čia, Hogvartse? Man atrodo kad man čia kaip antri namai.
Ji ilgai žiūrėjo į ligoninės lubas. Jai Apsiginimo nuo juodosios magijos pamoka paliko šiokių tokių randų. Vienas ant kaktos, jis atsirado kai jos galva dunkstelėjo į grindis. Kitas ant rankos nes jai tariant burtažodį jos lazdelė labai ikaito ir nudegino odą (dėl šio rando jai sunku judinti ranką). Jai šie randai patiko. Jie reiškė kad ji sudalivavo pamokoje. Ir nedgi labai aktyviai.

Britą išleido po dviejų dienų. Ji tuo labai džiaugėsi. Nes galėjo pamatyti kaip iš tikro atrodo Gruodės pasakojimų pasekmės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Brita Hedwig »
It changes nothing!