0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #75 Prieš 5 mėnesius »
      Po galais. Prakeiktas mažius. Kad ir ką pasakyčiau, viskas neįtinka. Šira norėjo garsiai nusikeikti, bet išliko rami. Ką man dabar daryti? Tylėti? Antraip jis vėl prisikabins prie žodžių. Ak, kur ta Pomfri dingo...
     - Ne, Timoti, tu ne velnias. Velnias yra žiaurus padaras, kuris gyvena pragare. O tu gyveni žemėje, vien tai pasako, kad nesi velnias. „Kas per velnias?“ yra tik išsireiškimas kai žmogus sutrinka ar supyksta. Pavyzdžiui aš sutrikau, kad tu pasakei, jog tu esi miręs, nes tu nesi miręs, - bandė aiškinti baltaplaukė, tačiau kuo toliau, tuo situacija labiau blogėjo.
     - Timoti, ar žinai ką reiškia „miręs“? Miręs reiškia nebegyvas. O tu gyvas, jug žinai tai. Negali vienu metu būti ir gyvas, ir miręs. Būtum neįmanomas gyvas lavonas, o tokių nebūna. Viskas gerai, Timoti, tu gyvas ir ne miręs. Viskas gerai, ar supranti tai? Tikiu, kad greitai grįši namo.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #76 Prieš 5 mėnesius »
Mergaitė jam paaiškino, kas yra velnias. Deja, Timotis nesuprato. Tačiau jis suprato tai, kad ši mergaitė jam labai patinka. Ji atrodė tokia gera. Tikriausiai dėl to, jog jos plaukai tos spalvos kaip makaroniukai.
- O koks tavo vardas? - išsiraudojęs paklausė.
Išsiverkus gerokai palengvėjo. Vaikutis jautėsi suprastas, o svarbiausia - saugus. Saugus jis jausdavo labai retai. Nebent naktį. Ir tai, jeigu brolis Auris vartydavosi savo lovoje, berniukui pasidarydavo neramu.
Vėliau mergaitė plačiau paaiškino ir tai, ką reiškia mirtis. Timočiui buvo sunku suprasti, bet jis įnirtingai linksėjo įdėmiai klausydamasis.
- Bet kur tada būna nebegyvas? Kur jis nukeliauja, į kokią kelionę? - stengėsi suvokti.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #77 Prieš 5 mėnesius »
     Timotis verkė. Baltapalukė stipriau apkabino berniuką. Jai buvo jo gaila. Toks mažas, o tiek galvoja... Pernelyg galvoja. Ir tiek iškentėjęs...
     - Ššš... Viskas gerai, Timoti, viskas gerai... - ramino vaiką, tačiau leido jam išsiverkti. Šira jautė kaip jos marškinėliai peršlampa ne tik nuo kraujo, bet ir nuo mažylio Timočio ašarų. Tikrai pirmiausia turės eiti persirengti, o ne tiesiai į pamoką.
     - Aš esu Šira, Timoti, - perbraukė ranka berniukui per plaukus ir juos netyčia sušiaušė, tačiau džiaugėsi, kad berniukas daugiau nebeklausinėja nei apie velnią, nei apie mirtį (keistas vaikas), o ima kalbėti elementariomis temomis kaip vardas... Arba ne. Šira užvertė akis. Kam jam vėl reikėjo prie tos temos grįžti? Nejau jau ir pats nori atsisveikinti su pasauliu? Mergaitė pašiurpo nuo tokios minties.
     - Timoti, ar tu religingas? - paklausė, nors neįsivaizdavo ar berniukas žino tokio žodžio prasmę.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #78 Prieš 5 mėnesius »
- Šira, - tyliai tyliai pasakė Timotis, jog įsimintų.
Šira - mano draugė, pagalvojo mintyse. Mergaitė sušiaušė jam plaukus ir Timotis nusišypsojo. Tai buvo nepaprastai retas reiškinys. Timotis beveik nesišypsodavo. Brolis Auris nebuvo jo matant šypsantis. Vaikas norėjo, kad ši akimirka sustotų. Ko gero, ji buvo pati laimingiausia jo gyvenime. Nieko nebijoti. Jaustis saugiam ir mylimam. Dabar jis norėjo gyventi su Šira, pabėgti su ja nuo viso pasaulio.
Bet tada mergaitė paklausė klausimo, kuris išgąsdino vaikutį. Ji paklausė, ar Timotis religingas. O Timotis nežinojo, ką tai reiškia. Šypsena akimirksniu išblėso iš berniuko veido. Bet jis buvo įpratęs slėpti tai, ko nežino. Todėl linktelėjo ir atsakė:
- Taip. Aš regalingas.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #79 Prieš 5 mėnesius »
     Regalingas. Pasijuokė sau mintyse Šira.
     - Tikrai esi religingas? - baltaplaukė išgirdo žingsnius koridoriuje ir nusprendė, kad ten jau gali būti madam Pomfri, todėl suskubo Timočiui atsakyti į jo klausimą.
     - Matai, Timoti, religingi žmonės tikti į dievą. Jie tiki, kad dievas yra gailestingas ir kad duoda žmonėms antrą gyvenimą. Gyvenimą po mirties. Kai kurie žmonės tą vietą vadina rojumi. Yra tikima, kad žmonės ten keliauja ir tęsia savo gyvenimą toliau.
     Žingsniai darėsi vis garsesni ir Šira dėl to visai nudžiugo. Bent jau nebereikės pasakoti apie jokį pragarą ir bent jau nebeklausinės daugiau. Būtų puiku jei nepaklaustų ar rojus iš tikro yra. Ji stipriai apglėbė berniuką ir vos spėjo nuo jo atsitraukti kai į kabinetą įžengė madam Pomfri. Ji nepatikliai nužvelgė Širą ir Timotį. O tada piktai sau sumurmėjo:
     - Gi sakiau sėdėt. Ak, tas jaunimas šiais laikais...
     Šira klestelėjo ant kėdės ir kol seselė tepė jai ant rankos kažkokį tepalą, laikė įsmeigusi akis į mažylį bei meldė, kad jis neprabiltų tomis temomis čia, prie Pomfri. Jei nori, tegul kalba, tik ne tomis temomis...
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #80 Prieš 5 mėnesius »
Šira pasitikslino, ar Timotis yra regalingas. Šis, išplėtęs akytes, linksėjo.
Tada pati nuostabiausia mergaitė pasaulyje papasakojo apie gyvenimą po mirties rojuje. Bet jeigu žmogus ir toliau gyvena, kodėl sakoma, jog jis miręs? Berniukui ne viskas buvo aišku, tačiau į kabinetą jau grįžo seselė ir dabar kažkuo tepė Širai ranką. Tikiuosi, jai neskauda, pamanė.
Timotis norėjo paklausti, ar iš rojaus žmonės negali grįžti į savo namus. Bet kalbėti prie seselės nedrįso. Juk ji padarė taip, kad graužė. Seselė nėra Timočio draugė, o Šira - yra.
Tačiau vaikas ir taip suprato. Jo tėvai yra rojuje. Dėl to brolis Auris dažnai ir kartoja, kad dabar Timotis visada gyvens su juo. Tik kad Timotis nenori šitos tiesos pripažinti.
O ar negalėtų tėvai aplankyti Timočio iš rojaus? Arba jis ten nukeliauti. Bent jau truputį pabūti.
- Klausyk, vaike, - patepusi Širos ranką seselė atidžiau įsispoksojo į Timotį. - Tu visas apsiverkęs! Ar šioji mergaitė tave pravirkdė? - žvilgtelėjo į ligonę. - Ką man po to sakys profesorius Senkleris?!
Timotis išsigandęs ėmė purtyti galvą. Juk Šira berniuką guodė. Ji labai gera.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1602
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #81 Prieš 5 mėnesius »
Šiandien pamokų neturėjo. Todėl išdūmė į miestą. Reikėjo pasiimti vieną padarą pamokai. Vaiką paliko kaip visada pas seselę. Dabar skubėjo. Skubėdavo visada, kai  palikdavo brolį kur nors vieną.
Pagaliau sutvarkė reikalus ir uždarė kitai pamokai reikalingą būtybę narve. Tada nudūmė į ligoninę. Prie durų sulėtino žingsnius. Lėtai jas pradarė ir įėjo.
Ir rado savo broliuką nusiverkusį. Pagalvojo, kad jis toks mažutis ir vienišas. Pagalvojo, kad gal reiktų mesti darbą. Prašyti pinigų pas dėdes ir kažkaip jį auginti. Gal tikrai mesti savo principus, tartis su Rolandu ir gal taip bus geriau.
- Kas atsitiko Timoti? - Pritūpęs prie berniuko paklausė. Atsakymo tikėjosi ir iš seselės. Pastebėjo ir mokinę iš Varno Nago. Bet abejojo, kad ji čia kuo dėta. Juk negalėtų kažko blogo padaryti, kai kambaryje yra ir seselė.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #82 Prieš 5 mėnesius »
Visai netikėtai į kabinetą atėjo ir brolis Auris. Timotis išsigando. Nebuvo galima, jog Auris matytų, kad Timotis verkė.
Vaikas ir toliau stipriai purtė galvą, taip norėdamas parodyti, jog viskas gerai. Jis peržvelgė visus septynis asmenis (taip Timotis galvojo), be jo esančius kabinete: Širą, seselę ir Aurį.
Nors jis ir bijojo, tačiau negalėjo leisti, kad Širą skriaustų. Jau geriau tegul duoda į kailį jam, o ne šiai gerai mergaitei.
- Numuškite jos! - sušuko ir pribėgo prie Širos bandydamas uždengti ją nuo suaugusiųjų.
Timotis niekada nebuvo taip drąsiai ir garsiai kalbėjęs prie brolio Aurio. Įtarė, kad šiandien bus pirmoji diena, kai Auris jį muš. Tačiau draugystė su Šira ir jos gerovė šią akimirką penkiamečiui buvo svarbesnė už bet ką kita.
- Viskas bus gerai, - dabar jau Timotis pasakė Širai žiūrėdamas į jos ranką. - Svarbiausia yra neverkti, - sušnabždėjo. Kad tik Šira to nepamirštų!
- Ką jis čia šneka! - prabilo nepatenkinta seselė. - Nežinau, ką tie vaikai čia veikė, man reikėjo paruošti morbonelų tepalą šitos mergaitės rankai. Jeigu taip ir toliau, nežinau, profesoriau Senkleri, ar galėsiu prižiūrėti jūsų brolį. Aš turiu begalę darbo, tai šen, tai ten. Gal geriau veskite jį pas bibliotekininkę, - moteris raukėsi ir dar kažką sau panosėje bumbėdama kerais sutvarstė Širai ranką.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #83 Prieš 3 mėnesius »
     Seselė tvarkėsi puikiai - tiksliai ir greitai, nebuvo jokių nereikalingų judesių ir netrukus ant Širos rankos esančios žaizdos ėmė trauktis. Iš lėto, bet bent jau gijo. Knightley dėkingai nusišypsojo madam Pomfri ir tuomet į kabinetą įžengė apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius Senkleris. Akimirką baltaplaukė susikaustė. Nebuvo pratusi, kad kiti matytų jos skausmą. Prie seselės lyg ir nieko, nes kas kitas jei ne ji tas žaizdas tvarkys? Tačiau įžengus profesoriui Šira pasijuto tarsi apnuoginta. Tačiau greitai tas mintis turėjo nustumti į šalį, mat mokytojas prisilenkė prie Timočio ir kreipėsi į jį vardu.
     - Jūs-jūs jį žinote?.. - nustebo varniukė. Ar tai per Aurį Timotis atsidūrė Hogvartse? O gal tiesiog šį berniuką žino visi profesoriai? O jeigu taip... Šira susigėdo savo klausimo. Ak, kodėl ji negalėjo nors akimirką pagalvoti prieš kalbėdama? Tačiau ir dėl šito jai nebuvo laiko graužtis - Timotis puolė jai prie kojų.
     - Ššš... Timoti, viskas gerai. Čia niekas neketina nieko mušti. Matai? - paglostė berniukui galvą ir apglebė. Tačiau pasipiktinus madam Pomfri, Šira staigiai pakilo.
     - Am... Aš... Gal jau eisiu. Ranka jau kaip ir sugijo, ačiū už pagalbą, - dar atsigręžė į berniuką. - Iki, Timoti!
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1602
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #84 Prieš 3 mėnesius »
- Taip. Jis mano brolis. - Atsakė mergaitei iš Varno Nago. Bet nieko daugiau nepaaiškino. Suprato tik, kad tikrai ne mergaitė jį pravirkdė. Atrodo, kad Timočiui ji patiko.
- Žinoma. Niekas nieko nemuš Timoti. Čia niekada niekas nieko nemuša. - Tada mergaitė išėjo. O Auris gana niūriai nužvelgė seselę. Aišku, ji neprivalėjo prižiūrėti jo brolio. Bet kiek jam reikia? Pasodini kampe ir jis sėdi. Sėdi kaip negyvas, nepastebimas. Nebent turi kokių pieštukų. Tada gal ir piešia vienas. Ir vis tiek bando būti nepastebimas. Tokios mintys jį labai graudino. Labai labai. Brolis buvo nevaikiškas, jis buvo sukrėstas, paveiktas jų abiejų tėvo. Paveiktas to klaikaus gyvenimo.
- Gerai. - Šaltokai metė seselei. Tada pasakė.
- Einam Timoti. Ačiū, kad jį prižiūrėjote. - Pasakė ir jie išėjo. Nekenčiu Amyro. Nekenčiu to prakeikto Amyro. Galvojo eidamas koridoriais į kabinetą.