0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Glitynė kaip ir visada tradiciškai užsisvajojusi žvelgė pro langą. Buvo sunku suprasti, ar ji stebi meteoritus, kometą ar nukreipusi žvilgsnį į Uždraustąjį mišką. Ko gero, į kometą ji tikrai nežiūrėjo, nes staiga išgirdo klasiokų perspėjimą ir mokytojos liepimą. Kai didžioji dalis mokinių buvo nubėgusi prie durų, Trevonie susivokė, kas vyksta. Pusiaukelėje ji išgirdo garsų kritimą ar pokštelėjimą. Grifiukė išsigandusi jau bėgo toliau ir sparčiau prie durų, nors ten nebuvo geriau: jos vieni bendraklasiai išsibėgiojo, kiti klykė iš baimės. Pati Trevonie iš baimės išgirdo save klykiant. Kometa skriejo link jos. Smulkutė mergaitė iš intuicijos greitai tūptelėjo ir kometa jos nepasiekė. Lyg paskutinę savo gyvenimo valandą pirmakursė prisiminė, kad būtent šią pamoką ji gavo pirmuosius du taškus savo gyvenime už atsakinėjimą. Daugeliui tai būtų lašas jūroje kaip žiobarai pasakytų, tačiau jai tie taškai daug ką reiškė. Ne mažiau negu 2 taškai jai rūpėjo ir profesorė Phoenix- juk ji įvertino mažosios raganos pastangas. Greitai šoktelėjusi Trevonie skuodė link mokytojos pusės, nors žinojo, kad taip daryti yra labai pavojinga. Pribėgusi dar išgirdo mokytojos aimanavimą iš skausmo, mergaitė iš nevilties pakėlė profesorės galvą. Ji nemirė, prašau... Vienuolikmetei neužteko žinių, kad galėtų burtu lazdele padėti profesorei Vilei ar bent sustabdyti šią paniką klasėje. Ji neįsivaizdavo ką daryti. Trevonie tik garsiai sušuko:
-Profesorę reikia vesti į ligoninę!
Kažin ar kas nors per triukšmą ją išgirdo, todėl nieko nelaukusi mergaitė užsikėlė profesorės ranką sau ant peties ir pradėjo vilkti ją per klasę. Jei ji nesulauks klasiokų pagalbos, užtruks valandą kol nuves Vilę į ligoninę. Glitynė niekada nebuvo pajautusi baimės, ryžto ir nežinios vienu metu. Šie jausmai neleido jai pabėgti ir palikti bėdoje profesorės. Jai viskas bus gerai, ją pagydis, jai reikia poilsio, ji pasveiks,- ramino save pirmakursė. Ji jau buvo išėjusi iš kabineto, kuomet išgirdo dar vieną garsų trenksmą, tačiau Trevonie nebeatsisuko.
Always.

*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
  Mark labai linksmai stebėjo situaciją. Profesorė Pheonix buvo akivaizdžiai pasimetusi ir nežinojo ką daryti. Ką gi. Puiku. Klastuolis nusišypsojo. Geriau jau mirti čia ir dabar, nei kankintis ieškant kažko iš gyvenimo.
  Profesorei suklikus (gaila, Mulungu šaukia garsiau), kad mokiniai turi lėkti prie durų, Mark lėtai ten nuėjo. Jei mirsiu, tai keli žingsniai toliau nuo lango niekuo nepadės. Profesorės akyse matėsi panika. Kai Pheonix nugriuvo, o kažkokia grifiukė susitrenkė sau pilvą kočėlu ir numetė (netyčia paleido?) keptuvę į Willy, Mark sugebėjo tik nusijuokti. Kai dar kažkokia pirmakursė, ryškiai išsigandusi dėl astronomijos profesorės sveikatos ir gyvybės sušuko (ne, Mulungu lygio niekas nepasieks), kad reikia moterį vesti į ligoninę, garbanius, priėjęs prie jos, pasakė:
– Pasaulio gelbėtojai nemiršta, brangute. Nusiramink, – sarkastiškai šyptelėjo.
  Paėjęs kiek tolėliau nuo mokinių šurmulio, rudaakis išsibūrė kažkokių baltų gėlyčių vainikėlį ir užsidėjęs jį ant galvos pradėjo suktis, šokti. Jei visi tokie paniurę ir išsigandę, aš pasilinksminsiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mark Fraceller »
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.


*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Pamačiusi klastuolė kas per nesąmonės vyksta ir, kad jos bateliai išsipurvino kažkokiu violetiniu skysčiu, baisiai supyko.
- Dieve, kas čia vyksta? Ko jus čia lendate prie tos mokytojos? Ne senutė yra, gi kojas, rankas turi pati gali atsikelti, oi nekaip atrodo ta profesoriukė, bet man ji niekados nepatiko. - Nemandagiai garsiai pasakė Veronika.
  Mokinė tik apsivalė savo batukus ir lyg iš dangaus iškritus toliau stebėjo krentančias kometas.
- Kaip linksma! Žinot, aš pagalvojau galime padaryti dar didesnį triukšmą gal tuomet ši panelytė atsikels. - Nusijuokusi pasakė klastuolė.
 Mergaitė išvertė kėdes, stalus ir kadangi kočėlas iš kažkur buvo numestas ant Kristinos, tad ji pasiėmė kočėlą ir daužė su juo per stalus, kad būtų dar didesnis chaosas. Nu linksmai čia, linksmai..

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Kuo toliau, tuo greičiau klasėje, kaip ir praeitą pamoką, įsivyravo chaosas. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į artėjančią KOBRĄ-21, Alrisa nusisuko. Netroško matyti panašumų su ta kvaiša, kuri šįkart kabinete nepasirodė. Jau seniai atmetė galimybę, kad jos tiesiog nepastebėjo, bet dėl visa ko apsižvalgė.
To, kas dėjosi klasėje vėliau, nebuvo įmanoma paaiškinti jokiais žodžiais. Iš visų pusių triukšmas: riksmai, klyksmai, maldos. Nežinia kaip, tačiau pro sumaištį klastuolė sugebėjo išgirsti raginantį profesorės balsą ir sakomą burtažodį. Nespėjus net susigaudyti, kometa driokstelėjo netoliese. Juodaplaukė nesusivokė, kaip parkrito ant žemės, paveikta stiprios smūgio bangos. Vieną akimirką stovėjo, o kitą - pajuto, kad žiūri į purvinas grindis, nuklotas stiklo šukėmis. Mintyse nusikeikusi, ji taip pragulėjo apie minutę, kol vėl susitelkė į klasėje vykstančius veiksmus.
Vis dėlto KOBROS-21 sunaikinimas tikrai nesumažino suirutės. Iki šiol gulėjusi ant pilvo, Alrisa atsivertė bei pakreipusi galvą žiūrėjo į kočėlu suolus daužančią mergaitę, nualpusią (ar kas ten jai atsitiko) profesorę. Pamokos absurdiškumas ir taip atrodė neaprėpiamas, tačiau dabar nuo jo dydžio kilo tik juokas (o kas beliko?). Ji gulėdama nusikvatojo, visai netrokšdama atsistoti. Su šypsena veide užsimerkė. Jautėsi neįprastai atsipalaidavusi, greičiausiai dėl to, kad šios pamokos jau senų seniausiai nebuvo galima vadinti pamoka. Išskėtusi rankas į šonus ir panašėdama į keistą kryžių, klastuolė užmigo.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Mulungu labai nuoširdžiai išsigando. Prisiminė, kad praėjusioje pamokoje jie visi buvo išgelbėti, bet ar galėjo būti tikras, kad ir šį kartą bus tas pats? Tuo labiau, kad tos keistuolės su teleskopu nesimatė - kas tuomet išgelbės pasaulį? Ar tai gali būti profesorė? Mulungu kažkodėl tuo abejojo, nors ji ir stengėsi valdyti situaciją. Vis dėlto susidarė įspūdis, kad Kobra-21 buvo galingesnė nei Willy Phoenix, mat netrukus klasėje įsivyravo tikras chaosas. Profesorė lyg ir sunaikino daiktą, kuris norėjo sunaikinti pasaulį, bet jai nepavyko išgelbėti klasės.
- Kur... Elliw?! - sugebėjo surikti afrikietis. Jo balsas, ko gero, sugebėjo perrėkti ir tą triukšmą, kuris tebevyravo klasėje. Berniukas tikėjosi, kad ta pasaulio gelbėtoja iš kur nors atsiras ir viską sutvarkys. Deja, atrodė, kad šiuo metu jos klasėje nėra. Tai dar labiau gąsdino ir taip jau įsibaiminusį vaiką. Vis dėlto kažkaip reikėjo suktis iš situacijos pačiam.
Gelbėti profesorės jis nė neketino: daug labiau rūpėjo kažkur po pilį besiblaškantis ir, ko gero, labai išsigandęs Kriu. Mulungu jau norėjo pulti lauk, kad galėtų ieškoti augintinio, bet beskubėdamas klasės durų link jis pastebėjo kažką gulint ant žemės. Nustebęs atsisuko ir dar labiau išsigando: tai buvo Truputį Tyliau ir ji, atrodo, nei judėjo, nei kvėpavo.
- Truputį Tyliau! - persigandęs suriko klastuolis. Buvo nedrąsu liesti mergaitę, tačiau jeigu ji išties rimtai nukentėjo, reikėjo kažką daryti. Kad ir kokia keista ir nemaloni ji buvo, vis dėlto žmogus ir dar koledžo draugė. Kelias akimirkas padvejojęs Mulungu paėmė mergaitei už rankos ir pabandė pakelti. Deja, neišlaikė, tad pakėlęs vos kelis centimetrus turėjo ją paleisti ir stebėti, kaip ji vėl drimba ant žemės. Juodaodis tebebuvo persigandęs.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Galvojant apie maistą jis kartas nuo karto žvilgtelėdavo pro langą, kad netyčiomis pamatytų niekaip nerandamą kometą. Laikui bėgant, jis galiausiai pamatė tai, ko ieškojo visą pamoką, tačiau situacija kartojosi ir didelis taškas artėjo tiesiai link pilies. Martin'as nežadėjo dar kartą melstis dievui, tad apsimetė, kad nė kiek nebijo link klasės artėjančios Kometos ir pasitraukė nuo lango, paliko profesorė su tuo susitvarkyti. Dar viena pamoka, dar viena kometa, dar vienas šurmulys, dar vienas jos sunaikinimas. Kas čia tokio, tai tik Kobra -21, viskas vėl baigsis kaip pasakoje. Jo drąsumas greitai išgaravo ties tuo momentu, kai kometa buvo itin arti ir mokytoja pradėjo šaukti, kad visi bėgtų prie durų.
Kometa sustojo, jos sustojimo bangos keistai nuaidėjo per švilpio kūną, o adrenalinas nuo išgąsčio buvo neapsakomas. Tačiau viskas nesibaigė laimingai. Mokytoja gulėjo ant žemės, o tarp mokinių kilo dar didesnis chaosas. Vaikinas, nežinodamas ką daryti, neatlaikė vykstančio spaudimo ir tekinomis paliko visus, net ir ant žemės gulinčią profesorę. Jis pasišalino iš klasės kaip tikras savanaudis, tačiau tokiu savęs nelaikė, nes jis visas virpėjo ir bijojo stovėti dar bent sekundę klasėje. Daugiau gyvenime nebeisiu į astronomijos pamokas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Magdelė

Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Vilė gulėjo pusiau be samonės. Girdėjo triukšmą, klyksmus, trenksmus, bet tiesiog nepajėgė atsimerkti. Girdėjo ir Christinos šauksmą, norėjo atsikelti jai padėti, bet nepajėgė. Kai visi mokiniai išbėgo, mergina įsitvėrė stalo ir šiaip ne taip atsistojo. Tada atmerkė, rodos, toną sveriančius vokus ir pamatė Trevonie ir Christiną.
- Mergaitės, - ji slėpė skausmą, silpnumą ir susirūpinimą po  ramybės skraiste, - Gal galėtumėte padėti susitvarkyti?
 Vilei netgi pavyko nusišypsoti. Išbalusi ji žengė porą žingsnių, bet kojos ėmė linkti, tad mergina įsitvėrė kėdės ir pakėlė lasdelę:
- Cleanerium Reparo.
Vilei vos pavyko prasižioti. Kerai nuskraidino išsibarsčiusius pergamento lapus ant stalo, sudėliojo juos į krūveles, nuvalė visas rašalo dėmes, sutaisė lūžusias plunksnas, panaikino visus iskilimus ir sutaisė lūženas.
 Keletas vaikų gulėjo ant  grindų. Mergina vėl kilstelėjo lazdelę:
-Softerium chamber.
Vaikai pakilo ir atsargiai nuskriejo į Astronomijos kabinetą. Vilė apžvelgė klasę ir atleidusi ranką nuo stalo ir bandė eiti, bet bejėgė susmuko ant grindų, padėjo galvą ant stalo ir tarė:
- Mergaitės, man labai reikia į ligoninės sparną. Beje, Christina,- mergina kilstelėjo lazdelę,- Dolerium.
Skausmas turėjo atlėgti, nes šių kerų veikimą galėjai atpažinti iš skaiščiai gelsvos šieselės lazdelės gale.
Vilė nusilpusi atsargiai įsitvėrė Trevonie rankos ir pamėgino atsistoti. Iš jos veido dingo net tas kraujas, kuris jau spėjo sugrįžti.
 Reikės pakviesti madam pomfri apžiūrėti vaikų mano kabinete pamanė nusilpusi profesorė.
    P.S. Trevonie ir Christina, jei tik norite, galite čia parašyti dar po vieną RPG ir, jei norėsite, tęsime Ligoninės sparne.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Kristina pamačiusi jog profesorė jau stojasi, bandė jai kažkaip padėti, bet tiksliai nežinojo kaip, nes ir pati jautėsi ne kaip.
- Šventas Jeronimai, stokitės, stokitės, o ką aš galiu pasakyti apie tuos klastuolius tai jie yra didžiausi asilai!
Mergaitė pastebėjo jog mokytoja vos pavaikšto tad meldėsi mintyse, kad tik nebūtų kažko rimto ir, kad viskas būtų mėgstamiausiai mokytojai, gerai. Kristina padėjo kočėlą ant stalo ir visus kitus gamybos įrankius kurie buvo iš kažkur atsiradę. Žinoma, niekas iš klasės jau nebegalėjo pagydyti tokios ligonės, tad galėjo pagydyti tik madam Pomfri arba kokia nors kitokia gera gydytoja. Grifų gūžtos knygų maniakė čiupo profesorei už rankos ir tempė kaip kokį girtuoklį, iki ligoninės sparno. Oi blogai, labai blogai, bet nieko tu dar pasveiksi..



*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Profesorė jau stojasi, jau gerai,- pamanė Trevonie. Mergaitė matė mokytojos skausmą veide, norėjo ją kuo greičiau nuvesti į ligoninę. Profesorė Phoenix sutvarkė betvarkę klasėje, grifiukė jau beveik apsidžiaugė, kad profesorė atgauna jėgas, tačiau vėl nusilpusi ji paprašė nuvesti į ligoninės sparną. Glitynė tikriausiai buvo sveikiausia ragana visoje klasėje, todėl leido tvirtai Vilei įsikabinti mergaitei už rankos. Už kitos rankos vedė jos bendraklasė Kristina, tačiau Trevonei jos labai pagailo, nes ją ką tik buvo užpuolęs pačios Granger išburtas kočėlas. Pirmakursė dar nebuvo su niekuo susibendravusi, todėl pakeliui į ligoninę bandė pagauti Kristinos žvilgsnį ir jai šyptelėti. Kaip visada per daug užsisvajojusi Glitynė vos nepaleido profesorės Vilės ranką. Tikriausiai dabar ne pats tinkamiausias laikas užmegzti naujus ryšius,- nusprendė grifiukė. Deja, Trevonie niekada dar nesisvečiavo ligoninėje, todėl nelabai prisiminė kelią. Kristina tikriausiai dar prastai jautėsi, o profesorės bijojo paklausti. Regis ne čia pataikėm...
-Kristina?- tyliai krenkštelėjo Glitynė,- Ar mes čia pataikėm?
Priešais atsivėrė dvivėrės ąžuolo durys. Taip, tai buvo ligoninės sparnas. Grifiukė paliko profesorę ir nubėgo pabelsti į duris.
Always.

*

Magdelė

Ats: III Astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
  Laikydama mergaičių rankas, Vilė viltingai žvelgė į jų jaunus, šviesius ir rūpestingus veidus. Mėgaudamasi ramybe ir trumpa palaima, mergina atsipalaidavo ir tartum atskilo nuo savo kūno. Nieko negalvojo, nejautė, kaip kojos vangiai žingsniuoja koridoriumi, negirdėjo kaip smailūs juodų, odinių batų kulnai dunksi į žemę, tik žinojo, kad mergaitės čia pat ir kad jos kažkaip ją apsaugos.         
  Profesorė jautėsi pavargusi ir tenorėjo kuo greičiau atsidurti lovoje ir priglausti šias dvi būtybes prie savęs. Ir štai, Vilė pasiekė duris, už kurių, jei jos atmintis neklysta, buvo ligoninės sparnas. Apėmė laimė, jai norėjosi skrieti per visą koridorių iki lovos ir kristi į ją. Tad, taip- ir padarė. Tik ne skriejo, o lėtai, vangiai nuėjo.