[Michelle Rivera]

Pirmakursė pasiėmė vadovėlį ir nuėjo į šalia Nuodų ir vaistų kabineto esantį sandėliuką. Švilpė akimis pradėjo ieškoti visų reikiamų ingredientų. Labai greitai geltonplaukė surado levandų stiebelius su sudžiovintais žiedais. Michellė pasiėmė tris stiebelius ir iškart pauostė. Skaniai kvepia... Mergaitei labai patiko levandų kvapas, bet ji nenustojo savo ingredientų paieškų. Pirmakursė žemose lentynose rado mažą stiklainį su vyšnių sultimis. Gerai čia sekasi kol kas! Su linksmomis mintimis švilpė ieškojo cinamono ir mandarino žievelių. Mergaitė bandė ir pasistiebti, ir atsitūpti, bet nei cinamono, nei mandarino žievių nematė. Staiga Michellė prisiminė, kad per Žiobarotyros pamoką jai pavyko Accio kerai. Gal ir šį kartą pavyks?

[Nikolė Parker]

   Nikolė kiurksojo dar vienoje šaltojo požemio pamokoje. Pamoka būtų buvusi įdomi, jei ne tas prakeiktas šaltas požemis prieš pat Kalėdas. Bet ką padarysi, pamokos privalomos, todėl varniukė sėdėjo dar vienoje pamokoje ir mąstė Kam šovė mintis įrengti kabinetą pačiuose požemiuose, ten kur visada žvarbu, šalta ir nejauku? Gal senajam ir legendiniam profesoriui Sneipui? Jeigu jau man reikėtų vesti Nuodus ir Vaistus, tikrai perkelčiau kabinetą kur nors kitur.
   Galiausiai, kai prasidėjo pamoka, laiko mąstymams ir apmąstymas tiesiog nebeliko. Panelė Parker ėmėsi atidžiai klausytis profesorės visa drebėdama nuo šalčio. Kitą kartą reikės į Nuodų ir Vaistų pamokas ateiti su žiemine mantija. Na ir juokingai atrodyčiau... Kai galų gale profesorė paminėjo praktinį darbą, Nikolei ilgai galvoti kokį eleksyrą gamins, ilgai nereikėjo, nes ir taip buvo aišku kokį ir kam. Rožinių plaukų savininkė gamins Sicaklio eleksyrą (šilumos eleksyrą) ir įteiks jį Kalėdų proga profesorei Moonlight, kad jai nereikėtų šaltomis žiemos naktimis mirtinai sušalti į ledą savajame kabinete.
   Varnanagės mokinė greitai drebančiomis nuo šalčio rankomis, susirado giliai kuprinėje tūnantį eleksyrų vadovėlį ir ėmė sklaidyti jo puslapius, atidžiai ieškodama Sicaklio eleksyro recepto, mat mintinai jo pagaminti dar nemokėjo.

[Veronica Spellman]

Veronika pamačiusi jog pati skęsta sutriko ir piktai atsakė Elizabet'ai:
- Nu tai tu pati kalta! Ką aš dabar padarysiu, per tave aš tuoj ir paskęsiu!
Kvapas buvo be galo stiprus, o kadangi pirmakursė nemokėjo plaukti tai dar ir skęsti pradėjo.
- Šventas Jaronimai ir visi šventieji gelbėkit!
Tamsiaplaukė pradėjo dusti nuo to baisaus kvapo ir dar iš tos neapykantos Elizabet'ai, trenkė per galvą, visas NiV kabinetas tiesiog buvo gerame blogame kvape ir norėjosi tiesiog dingti. Veronika pabandė su kerais padaryti jog dingtų visas šis eliksyras, bet buvo užmiršus burtažodį, problema buvo be išeities, nebent profesorė galėjo tai sustabdyti. Mergaitė pabandė kerus kurie išvalo visą skystį, bet dar labiau viską sugadino ir kvapas buvo dar blogesnis.
 

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

Staiga, kai kabinetas jau, tiesiogine to žodžio prasme - skendo, ta bloga klastuolė, kuri privirė tiek košės, dar rėkė aiškindama, kad ji nieko čia dėta! To jau buvo per daug... Elizabet'a norėjo jai atkirsti, bet nebebuvo galimybės. Vanesai eleksyro buvo jau virš kaklo, ji pabandė dar įkvėpti kiek gali oro ir suriko iš visų paskutiniųjų jėgų:
- PROFESORE, PADĖKITE! GALBĖKITE!
Japonė buvo viltingai nusiteikusi, todėl manė, kad profesorė išgirdo jos pagalbos šauksmus ir neleis visam kabinetui ar net visiems požemiams (blogiausiu atveju - visai mokyklai) paskęsti baisiai dvokiančiame, žaliame, tirštame eleksyre.
Kai eleksyras jau siekė kabineto lubas, panelė Von Chang įkvėpė oro ir paniro po eleksyru. Nieko nesimatė. Japonų kilmės klastuolė pabandė paplaukti per eleksyrą prie durų (gal pavyktų jas atidaryti), bet jis buvo toks tirštas, kad net plaukti negalėjai.

[Élise Juliette Charron]

  Iš maišelių ir buteliukų pabarstė iš akies kardamono, cinamono, imbiero, gvazdikėlių bei šafrano. Iš viralo, beveik virtusiu eliksyru, pradėjo sklisti malonus kalėdinis aromatas. Kaip tik tai, ko Élisei ir reikėjo. Kitas ingredientas turėjo būti bugienio šakos, nors jas kaip ir turėjo panaudoti buteliuko puošimui, prancūzė vis tiek pasitikėjo tuo keistu receptu. Atsargiai paėmusi bugienio šakelę, nuplikė ją verdančių vandeniu, nežinojo iš tikro, kokiu tikslu, bet, tikriausiai, kad dėl visų nuodų oksidacijos ar kokie ten įmantrūs žodžiai egzistavo.
  Visos eliksyro sudedamosios dalys jau kunkuliavo katile. Šeštakursė pamaišė mediniu šaukštu, na, su tokiu maišyti buvo prašyta pačiame recepte, tas tą metalinį samtį paliko nuošaliau. Vyresnioji mokinė jau buvo bepradedanti dekoruoti buteliuką, kai jos šiek tiek platesnes šnerves pasiekė nemalonus kvapas. Kilstelėjo savo patamsėjusias akis į to kvapo šaltinį, susiraukė. Neįsivaizdavo, kokio kvailumo ir įžūlumo turėjo būti tos dvi mergiotės, tačiau į tai ir nesigilino, merginą tik erzino mintis, jog kvapo nepermušė net visas prieskonių mišinys. Mostelėjo savo jovaro medžio lazdele, murmtelėjo burtažodį, kad aplink ją ir kiek tolėliau kvapas pasinaikintų. Paliko tvyroti tik aplink tas dvi klastuoles, ne jos darbas tvarkyti visą sumaištį.
  Galų gale sugrįžo ties puošimu. Į eliksyrą įpylė šiek tiek blizgučių, kad bordinės spalvos skystis įgautų ir šiek tiek blizgesio, judesio. Iš pergamento iškirpo gražios, minimalistinės formos lapelį, ant kurio netrukus atsirado ir lotyniškas užrašas juodu rašalu. Cantus elixir. Šalia prirašė ir savo vardus bei pavardę. Per lapelį pervėrė rudą, šiek tiek pašiauštą virvelę, kuria aprišo stiklinio buteliuko kaklelį. Transfigūracijos dėka išsibūrė medinę dėžutę, į kurią pridėjo dar papildomai įvairių džiovintų šiaudų ir lapelių, o jos viduryje patupdė ir buteliuką. Kaip vyšnaitę ant torto, šalia eliksyro padėjo ir bugienio šakelę, kuri suteikė dar žavesnį vaizdą. Atrodė minimalistiškai, neperkrautai ir paprastai, tačiau žaviai. Juliette nunešė savo šios pamokos darbą profesorei ant stalo, o sugrįžusi į savo vietą laukė pamokos pabaigos.

[Bernadette Marie Vervain]

Ryte ypatingai sunkiai iš patalų išsivertusiai Bernadetei kabineto šaltis buvo lygus mirčiai. Švilpės delnai ir žandai sušalo nespėjus net atsisėsti į savo vietą, o dar, negana to, kažkoks ryškiai nenaminis žvėris lūkuriavo šalia mokytojos stalo. Man pagaliau reikia priprasti, kad čia pamokose dalyvauja ir visiškai nereikalingi gyvūnai. Tačiau pusvelė vis tiek laukė nuodų ir vaistų pamokos bei požemiuose jautėsi laiminga.
Per teoriją ketvirtakursė įdėmiai klausėsi mokytojos ir kitų mokinių, tačiau pati tylėjo. Jos galvoje nesisuko nei vienos minties apie Kalėdas, nekalbant apie teminius ingredientus. Mergaitė tiesą sakant net nelabai matė kas sėdi ar vyksta klasėje, nes visas jos dėmesys buvo sutelktas į profesorės aiškinamą užduotį. Bet bent jau šviesiaplaukė praktiką suprato ir nekantravo išsitraukti savo katilą ir įrankius.
Tai turėjo būti dovana. Nors eliksyro niekam atiduoti Bernadetė ir nesiruošė, bet mergaitei profesorės pasirinkta tema atrodė įdomi. Išsirinkti ką virti nebuvo sunku, mat jau vienas eliksyras mokinės mintyse tupėjo nuo pat pamokos pradžios. Šildomasis eliksyras. Burtininkė atsivertė knygą ir pradėjo ieškoti recepto.

[Monica Lilly Moonlight]

    Po gero pusvalandžio Monica sulaukė ir pirmojo darbo - kvapnios dėžutės iš tos pačios varnaitės, pirmąją pamoką nuvertusios lentyną.
 - Dėėėkui, - pusbalsiu sumurmėjo, kai dėžutė antkeliavo ant stalo. Mokytoja nebuvo tikra, ar panelė Charron ją išvis iš girdo - tuo metu nusisukusi bandė sutvarkyti staktą knygų, kurias Kipli nuvertė. Gal sustatyti jas į vieną bokštą buvo prasta mintis... - pagalvojo Monica, tačiau greitai nuvijo tą mintį. Jeigu kokio mokinuko eksperimentas pasiektų grindis ir profesorės pusę, apgadinti liktų tik keli apatiniai vadovėliai.
    O tai, pasirodo, buvo dangaus siųsta idėja, mat greitai Monicos kojas pasiekė klampus eliksyras. Moonlight piktai apmetė klasė. Paaiškėjo ir kaltininkės: dvi mokinukės, klastuolės, pradėjo spygauti viena ant kitos. Laimei, profesoriaus stalas stovėjo tarytum ant pakylos, tad pas Monicą eliksyras taip sparčiai nekilo. Ji išsitraukė lazdelę ir keliais smagiais mostelėjimais pradangino masę. Deja, jos padarinių paslėpti nepavyko: nuo visų kėdžių ir stalų varvėjo tižus skystis. Monica įsiutus nužingsniavo prie padaužų.
    Blogiau nei Deoiridh, - niršiai galvojo šviesiaplaukė, batų padais taškydama eliksyro likučius.
 - Kas čia vyksta?! - priėjus kuo tyliau užkriokė; nesinorėjo trikdyti ir taip nutraukto kitų moksleivių darbo. - Jūs visai paikšės? Žinote, kiek ingredientų sugadinote? O kiek už jus senesnių knygų reikės išmesti?? Neee, kam apie tai mąstyti, kai galima užlieti klasę... Po pamokos liekate ir viską sutvarkote. - Ji jau sukosi eiti, tačiau įsiūtis vėl perėmė viršų. - Vos nepamiršau. Iš Klastūnyno atimama penkiasdešimt taškų. Neatsakingesnių mokinių nesu mačiusi... - dar murmėjo nueidama.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw stovėjo ant kėdės šalia to stalo ir bandė klausyti, ką šneka profesorė. Deja, teorinis klausimas mergaitės smegenų nepasiekė, tad ji nė neįsivaizdavo, ką šneka mokiniai. Dėl tos priežasties pamoka atrodė tragiškai nuobodi, nors šiaip virti eliksyrus lyg ir turėtų būti visai įdomu. Juk dabar nuodų ir vaistų pamoka, ar ne? Apsižvalgiusi po klasę pastebėjo, kad visi mokiniai turi po katilą, tad nusprendė, kad taip ir yra. Deja, tik dabar susiprato savąjį palikusi... Kažkur. Galbūt koledžo (kad ir kaip jis vadintųsi) bendrajame kambaryje, gal kurioje nors klasėje, o gal jį iš viso pavogė neLiucija ar ne neLiucija? Šito Elliw nežinojo, bet buvo tikra: pamokos praktiką ji atliks. Deja, iš kažkur reikėjo gauti katilą. Kelias akimirkas akimis naršiusi klasę rudaplaukė pastebėjo tą daiktą, stovintį ant vieno iš stalų. Patenkinta žengė jo link, tačiau buvo pamiršusi, kad stovi ant kėdės, tad skaudžiai drėbėsi žemyn. Laimei, neužkliuvo nei už teleskopo, nei savo stalo, tad prietaisas liko sveikas. Elliw galva tokia nebuvo, bet ji to nepaisydama atsistojo. Jau buvo beveik pamiršusi, kodėl darė tai, ką darė, bet pastebėjo tą patį katilą ir sugebėjo prisiminti, ką ketino daryti. Sėkmingai atsistojusi nuslinko iki to stalo ir atsitrenkusi į jį sustojo. Stypsojo kelias sekundes, nes pamiršo, ko čia atėjo. Ak taip, katilas dar kartą pavyko prisiminti kelionės tikslą. Griebusi kažkam (o gal netyčia jai?) priklausantį daiktą grįžo prie savo stalo, kurį atpažino tik iš stovinčio teleskopo.
Pasistačiusi katilą šalia didžiausios brangenybės Elliw susimąstė: ką jai reikėtų daryti dabar? Beveik neabejojo, kad kažką reikėtų įmesti į vidų, tačiau nė neįsivaizdavo, nuo ko pradėti. Mokiniai nebuvo labai ramūs, tad nusižiūrėti nebuvo galimybės. Velsietė stovėjo prie stalo be menkiausios idėjos, ką daryti. Iki to laiko, kol ant suburkavo ant peties tupintis balandis, apie kurį mergaitė buvo visiškai pamiršusi. Susierzinusi Elliw griebė paukštį nupešdama kelias plunksnas. Niekaip nesuprato, ko jis prie jos taip priskreto, o ir neLiucija berods turėjo tokį augintinį. Velsietė suprato negalinti balandžio pakęsti. Tebelaikydama sparnuotį rankomis ji ilgai nebedvejojo: paėmė ir subruko į katilą. Vis dar nežinojo, ar tas buvo tuščias, bet tai nebuvo svarbu: Elliw buvo patenkinta, nes jai pagaliau pavyko atsikratyti to kvailo paukščio.

[Veronica Spellman]

Išgirdusi tamsiaplaukė, kad iš klastūnyno atimami penkiasdešimt taškų, Veronika supyko kaip niekad.
- ELIZABET! Ačiū tau labai! Dabar nei Jeronimas padės nei Jėzus, o dabar pati ir tvarkyk, nes čia tu kalta! - Sušuko garsiai Veronika.
Tokia nusivylusi mergaitė dar nebuvo, o ta Elizabet tikrai sunervino su savo tokiu žioplu neatsargumu. Kadangi, pirmakursė buvo labai išsilavinusi tad nusprendė padėti sutvarkyti tą visą betvarkę, kad ir kaip tingėtų. Pirmiausia reikėjo išvalyti grindis, nes eliksyro likučių tikrai buvo likę. Valydama su skudurėliu, baisiai nešvariu jautėsi kaip kažkokia burtininkų valytoja, o ne garsiųjų Spellman'ų šeimos ragana. Jai tiek valyti jau atsibodo, tad metė baisiai nešvarų skudurą į klastuolės veidą.
- Imk, valysi pati, o ne čia sėdėsi kaip kokia damutė. - Nemandagiai tarė Veronika.
Nu siaubas.. aš valytoja? Pasaulio pabaiga..

[Nikolė Parker]

   Kol Varnanagės mokinė susirado Sicaklio eleksyro receptą, užtruko gal penkias minutes. Kai galiausiai mergina buvo pasiruošusi gaminti, ji atsisuko į savo stalą ir... Po galais! Dingo jos katilas, kurį ji pasidėjo ant stalo dar prieš pradedant ieškoti Sicaklio eleksyro recepto vadovėlyje! Nenorėdama kelti per didelio skandalo, dvylikmetė iš pradžių apsidairė po stalą - katilo nė kvapo, tad ji nužvelgė grindis, juk kartais katilas galėjo nukristi (Bet ne, būčiau išgirdusi) - ten irgi nieko. Galų gale niekur katilo neradusi, Nikolė pakėlė drebančią (nuo šalčio) ranką ir kreipėsi į profesorę.
   - Profesore Moonlight, dingo mano katilas. Esu įsitikinusi, kad prieš kelias akimirkas jis tikrai buvo ant mano stalo.
   Tai pasakiusi panelė Parker atidžiai nužvelgė klasę ir staiga pamatė avalinį katilą, ant kurio kerų pagalba buvo išraižyti žodžiai "Nikolė Parker". Tai aišku! Kas daugiau galėjo pasiimti mano katilą - tik prakeiktoji Elliw!
   Supratusi kur yra jos katilas, mergina nuėjo iki Elliw suolo. Nors ir kaip ten nesinorėjo eiti, rožinių plaukų savininkė sukaupė visą drąsą ir patraukė artyn klastuolės Elliw. Priėjusi prie jos stalo, drebančiomis rankomis (dabar ne tik nuo šalčio, bet ir nuo baimės) suėmė savąjį katilą ir atgręžė jame išraižytus žodžius "Nikolė Parker" į Elliw.
   - Sveika. Atsiprašau, kad trukdau, bet kaip matai (ji parodė į užrašą), čia yra mano katilas. O jei trūksta įrodymų - tai pažiūrėk atidžiau, čia yra ne vienas rožinis plaukas.
   Baigusi kalbėti mergina pastebėjo katile vargšą, sukištą balandį. Nikolei jo pagailo, todėl atsargiai jį ištraukusi pasakė.
   - Ak vargšiukas. Ir kas tenai tave sugrūdo - Elliw? - po šių žodžių Varno Nago mokinė atsargiai ištraukusi balandį pasodino jį ant Elliw peties ir pasiėmusi savąjį katilą, ji be jokių pykčių su Elliw nuėjo prie savo stalo.
   Pažvelgusi į receptą ji sumurmėjo sau po nose:
   - Taip, dabar reikės Jūrų Pūgžlių Nugarkaulių...
   Mergina išsitraukė iš kuprinės dėžutę su visais ingredientais ir pradėjo gaminti Sicaklio eleksyrą. Po pusvalandžio jis buvo baigtas, beliko jį supilti į buteliuką.

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

   Vanesa susigėdo - Minus penkiasdešimt taškų?! Už ką? Klastuolė jautėsi labai nejaukiai ir labai pažeminta. Kai galiausiai kiek apsiramino, mergina pasisuko link savojo katilo ir pradėjo iš naujo gaminti eleksyrą.                                                 
   Mergina į katilą sudėjo Velnio ragus, Buožgalvių kojytes ir Vaistinių Šunvyšnių Ekstraktą. Pamaišiusi viską kokias geras dvi minutes, Elizabet'a jau buvo pabaigusi savąjį eleksyrą. Ji neturėjo jokio noro puošti ar dažyti jo, todėl tik paprasčiausiai supylusi viską į buteliuką nunešė ir padėjo profesorei ant stalo.                                                                                 
   Kai grįžo sutvarkyti ką pridirbusi, ją užsipuolė ta prakeikta klastuolė.
   - Tu ką, nemoki burti, kad su skudurėliu vien valai? - tai pasakiusi japonė išsitraukė lazdelę, nukreipė ją į klasę ir suriko "Mundita maxsima", tada akimirksniu visi eleksyro likučiai išnyko ir klastuolė patenkinta savo darbu susirinko visus jai priklausančius daiktus ir paskubėjo išsinešdinti iš kabineto, kol ta profesorė nesugalvojo dar kokio arešto jai uždėti, jau ir taip pakako, kad prarado penkiasdešimt tašku!                                                   

[Michelle Rivera]

- Accio cinamonas,- aiškiai ištarė švilpė.
Laimingos žinios mergaitei buvo, jog jos rankose atsirado cinamonas, tik, deja, šiek tiek cinamono išsipylė ant grindų, nes indelis nebuvo su dangteliu. Po šimts... Pirmakursė nusprendė nueiti pasidėti jau pasiimtus ingredientus ant savo suolo ir cinamoną padėti taip, kad iš pirmo žvilgsnio jo nesimatytų.
Po kelių akimirkų geltonplaukė vėl stovėjo sandėliuke ir prie pat įėjimo, dešinėje buvo mandarino žievelės. Vienuolikmetė jautė, kaip jos viduje kaupiasi pyktis, bet ji nekreipė į tai dėmesio ir tik sugrįžo į klasę.
Grįžusi į klasę Michellė iš karto pradėjo gaminti eliksyrą.
Visų pirma švilpė sutrynė levandas ir sumetė jas į savo katilą. Tada ji supjaustė mandarino žieveles kubeliais ir taip pat įmetė į katilą. Mergaitė viską pradėjo maišyti ir spausti viską. Po kelių sekundžių, maišant, pirmakursė supylė vyšnių sultis ir pamaišė. Eliksyrui tapus vientisa mase Michellė subėrė tris šaukštelius cinamono. Ji viską vėl pamaišė. Man pavyko? Man iš tikrųjų pavyko?! Eliksyras buvo violetinės spalvos ir kvapas tikrai priminė Kalėdas.
Geltonplaukė įpylė eliksyro į mažą indelį ir aprišo jį kaspinėliu. Nunešus eliksyrą profesorei ir sulaukus pamokos galo Michellė išėjo iš kabineto.

[Bernadette Marie Vervain]

Kol Bernadetės sušalę pirštai pagaliau tarp sausų vadovėlio puslapių rado tinkamą receptą, praėjo nemažai laiko. ,,Elixir calor". Eliksyro receptas švilpei nepasirodė labai ilgas ar sunkus. Viskas bus gerai. Belgė šyptelėjo ir tvarkingai ant stalo susidėjusi reikalingas priemones nužingsniavo iki profesorės prižiūrimo sandėliuko pasiimti reikalingų ingredientų. Kiti dirbantys mokiniai jau į tą ypatingai dūžtančią ir pavojingą vietą būriais nebesispraudė, tad mergaitė turėjo pakankamai laiko viską ramiai susižiūrėti ir susirinkti.
Ketvirtakursė be jokių katastrofų pasiėmė reikalingus buteliukus su trintu šalaviju, nimbamedžio aliejumi, vulkaniniu tufu, katės plaukais bei kitais eliksyro ingredientais ir atsargiai atsinešė juos visus prie darbo vietos. Nieko nedelsusi šviesiaplaukė pripylė katilą vandens, tačiau visiškai kerėjime neįgudusiai rankai naudotis lazdele greitai buvo tiesiog neįmanoma ir belgei užkaisti vandenį sekėsi labai sunkiai. Ji nenorėjo ieškoti kitų pagalbos ar kelti problemos iš to, kad ji nemokėjo naudotis lazdele, tad Bernadetei šis žingsnis užtruko gerokai ilgiau, negu turėtų. Tol, kol pagaliau švilpė užvirė vandenį, iš mokinės šonų jau pradėjo eiti siaubingi kvapai bei keistos masės. Pusvelė supanikavo ir atsitraukė nuo savo katilo, tačiau pamačiusi, jog tai tik kelių neklaužadų, o ne atominės bombos darbas, keturiolikmetė užsikėlė kojas ant kėdės ir toliau tęsė savo darbą. Profesorė viską sutvarkys. Tikriausiai.
Nors nuo pamokos pradžios jau buvo praėję pakankamai daug laiko, o belgė katile turėjo tik verdantį vandenį ir nieko daugiau, viskas jai atrodė labai gerai. Mergaitė labai seniai jautėsi tokia atsipalaidavusi ir savo stichijoje. Gal paskutinis kartą taip buvo tada, kai trečiame kurse ji su Etanu užsikalbėjo varpinėje apie žvaigždes ir zodiakus.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw buvo patenkinta: katilą turi, kvailo balandžio atsikratė, ko daugiau norėti? Tuo labiau, kad ir teleskopas tebestovėjo ant stalo. Mergaitė ramiai laukė pamokos pabaigos. Laimei, ji neprisiminė, kad padarytą eliksyrą reikia supilti į buteliuką: su balandžiu vietoje eliksyro tą padaryti būtų ganėtinai sunku.
Deja, netrukus visa laimė kažkur išnyko. Netgi ne kažkur - ją staigiai sunaikino iš nežinia kur atsiradusi... ne neLiucija! Elliw negalėjo patikėti savo akimis. Kai nemandagioji mergiūkštė ištraukė prakeiktą balandį, rudaplaukė visai supyko:
- Profesore! - garsiai sušuko ji. - Šita bjaurybė!.. Ne neLiucija... Ji man ir vėl trukdo mokytis!
Velsietė buvo be galo pikta. Ta nemandagioji mergiūkštė turėjo tiek įžūlumo tiesiog pasiimti katilą ir dingti. Elliw sėdėjo savo suole ir jautėsi vis piktesnė. Kad ir kaip būtų keista, ji nepamiršo, kodėl pyksta. Po kurio laiko nutarė, kad reikia atkeršyti. Griebė nuo stalo teleskopą ir priėjo prie mergiūkštės rausvais plaukais. Atmintyje iškilo vaizdas, kaip ne neLiucija atrodė būdama iš viso be plaukų.
- Tu esi labai bjauri, - rėžė Elliw. Tiesa, dabar ji jau buvo pamiršusi, kodėl pyksta, tad pyko, nes ne neLiucija buvo tiesiog nemandagi. Prakeiktas balandis tebetupėjo mergaitei ant peties. Elliw niekaip negalėjo apsispręsti, ar labiau nori sugrūsti nelemtą paukštį ne neLiucijai į burną, ar tiesiog trenkti jai teleskopu per galvą. Galų gale nutarė, kad teleskopo gaila, tad dar kartą griebė vargšą sparnuotį. Plunksnos pažiro į visas puses, tačiau Elliw to nepaisė. Ji buvo be galo supykusi. Negalvodama, kuo tai gali baigtis, mergaitė prispaudė balandį ne neLiucijai prie veido.

[Nikolė Parker]

   Nikolės pamoka buvo puiki - ta Elliw tiesiog pasirodė ir dingo, o ji pati pagamino eleksyrą. Beliko jį supilti į buteliukus ir bus baigta. Varnanagės mokinė buvo patenkinta gatavu eleksyru, jis tikrai sušildys profesorę Moonlight. Nekantraudama įteikti dovaną mergina pasiėmė krištolinį buteliuką ir semtuką, juo ji supils eleksyrą į buteliuką.
   Pamokos darbas buvo jau beveik baigtas, tik staiga vėl išdygo Elliw, šį kartą su teleskopu rankose. Mergaitė jau numanė kuo tai baisis, todėl negalvodama išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į Elliw. Jeigu ji kažką darys, Nikolė tikrai apsigins.
   Galiausiai (turbūt todėl nes pabodo laukti) ta prakeiktoji būtybė Elliw pradėjo kišti vargšiuką balandį rožinių plaukų savininkei į burną. Tai buvo labai šlykštu. Plunksnos strigo merginos gerklėje, rodės ji tuoj uždus. Nenorėdama mirti, Nikolė atstatė lazdelę į Elliw, ir kiek buvo galima aiškiau (kiek plunksnos gerklėje leido) suriko:
   - Protego!
   Protego yra skydiniai kerai, dažniausiai jie apsaugo nuo kerų, bet retkarčiais atlaiko ir fizinį žmogaus kūną. Tokią būtybę kaip Elliw, šie kerai tikriai turėjo įveikti. Kai galiausiai po kiek laiko, mergina iškosėjo visas plunksnas ant požemio grindų. Tada taip pat kerų pagalba (juk čia Hogvartsas, burtų ir kerėjimo mokykla) surinkusi ir išmetusi plunksnas, dvylikmetė vėl atsigręžė į savąjį eleksyrą. 
   Rožinių plaukų savininkė tvarkingai (be Elliw pagalbos) supylė eleksyrą į krištolinius buteliukus. Tada juos tvirtai užkimšo, papuošė buteliuką Taciti Sociosqu Kalėdomis burtažodžio pagalba ir išdidžiai jį nunešė prie profesorės.
   - Profesore Moonlight, čia mano pamokos darbas. Šį eleksyrą Kalėdų proga norėčiau įteikti Jums. Čia yra Sicaklio eleksyras, šilumos eleksyras. Pamaniau, kad jis jums labai pravers, padės nesušalti šiame šaltame požemyje.
   Dvylikmetė vis dar drebančiomis nuo šalčio rankomis įteikė profesorei eleksyrą ir nuskubėjo atgal prie savo suolo (tikėdamasi daugiau nebesutikti Elliw) susitvarkyti darbo vietą.