[Monica Lilly Moonlight]

    Monica drebėjo susisupusi į vilnonį apsiaustą, nors žvakės klasėje degė visu pajėgumu. Jų stirksojo visur: ant lentynų, ant stalų, kelios netgi levitavo šviestuvo lygyje. Laikas įsitaisyti čia židinį, - piktai pamanė mergina. Tačiau blogą nuotaiką kaip mat nuvijo didžiulės, juodai blizgančios akys.
    Profesorė meiliai pakėlė savo feneką ir priglaudė prie krūtinės. Per vieną trumputį savaitgalį nulėkti Skersgatvin ir nusipirkti šį egzotišką gyvūnėlį buvo, ko gero, išmintingiausias sprendimas ne itin ilgame dvidešimtmetės gyvenime. Pardavėjas įsiūlė ir plonytę, minkštą Lukaso Pamariečio "Fenekų dresūra nepatyrusiems" (ji dabar gulėjo garbingoje vietoje tiesiai prieš Monicos akis, dengė net ir vertinimų sąsiuvinį). Taigi su Pamariečio pagalba smulkutis fenekas jau klausė tokių komandų kaip švilpimas ir spragtelėjimas pirštais. Augintinė sparčiai prisitatydavo prie šeimininkės vieną sykį spragtelėjus, taigi Monica galėjo leisti duoti gyvūnui pretezingą ir visai šaukimui nepatogų vardą, bent jau taip atrodė jos motinai. Pačiai Moonlight vardas buvo be galo gražus - Kipli. Aš net dorai nežinau, ką šis vardas reiškia, - mąstė mergina, glostydama purias gyvūno ausis.
    Ilgiau vardo originų profesorė svarstyti negalėjo, nes prasivėrė durys ir pradėjo grūstis mokiniai. Tikėkimės, šįkart paliks mažesnę netvarką, - niauriai pagalvojo šviesiaplaukė ir, ant žemės nukėlusi Kipli, atsistojo.
 - Sveiki, - nusišypsojo. Šįkart net vaidinti nereikėjo - vien mintis apie feneką praskaidrino nuotaiką. - Matau, kokie jūs išsisėmę, kai ant nosies Kalėdos, o paskutinė pamoka vyksta šaltame požemyje. Todėl parinkau temą, kuri jums turėtų pasirodyti linksma. Pasvarstykite - kokius žinote Kalėdinius ingridientus, tinkamus nuodų ir vaistų gamybai? - paklausė Monica, viena akimi stebėdama į sandėliuką nuklydusią augintinę. - Na, paminėkite su šios šventės atributika susijusį ingridientą ir vieną eliksyrą, kuriame jis naudojamas.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Sėdėjusi pirmakursė klasėje buvo visa švytinti džiaugsmu, nes tai buvo jos viena iš mėgstamiausių pamokų. Stebėjusi profesorės augintinį, labai norėjo jį paglostyti, bet deja reikėjo sėdėti prie suolo ir klausytis ką sako mokytoja. Teorija buvo gana sunkesnė Kristinai nei praeita, bet stengėsi kažkaip išsisukti ir pakėlus ranką pradėjo kalbėti:
- Nuodų ir vaistų gamybai, labai tinka kalėdiniai ingredientai, tai meduolių prieskoniai ir meduolių glajus (būtinai citrininis). Šie ingredientai naudojami eliksyrui ,,drožės vandencitis" . Tai eliksyras paverčiantis tave būti plonu arba storu, meduolių prieskoniai padaro didesnį efektą būti plonu, o glajus padaro didesnį poveikį būti storesniu.
Kristina atsakiusi į klausimą nutilo ir laukė kol kažką atsakys profesorė. Tikiuosi, kad nesusimoviau..

[Michelle Rivera]

Švilpė, prasidėjus pamokai, įbėgo į kabinetą ir atsisėdo pirmoje eilėje. Pirmakursė nelabai troško noru kažką šiandien gaminti, tačiau vis tiek atsirioglino į nuodų ir vaistų pamoką.
Išgirdusi, kad profesorė pradėjo kalbėti apie Kalėdas, užsisvajojo apie baltas, jaukias Kalėdas su šeima. Pradėjo galvoti apie besmegenius, kuriuos per Kalėdas visada mažosios pusseserės stato...
Išgirdusi teorinį klausimą, Michelle išklausė kitos mergaitės ir pati pradėjo:
- Sveiki. Nuodų ir vaistų gamybai puikiai tinka aguonos. Aguonos su Kalėdomis susiję taip, kad žiobarai gamina aguonų pieną, o šiaip aguonos šiek tiek migdo. Taigi, aguonos naudojamos eliksyrui ,,Ramikulas" gaminti. Jis skirtas nuraminti pakvaišusius burtininkus, ar tiesiog ką nors nuraminti.
Viską susakiusi, Rivera pažvelgė į savo rankas ir pastebėjo, kad ant jų yra mažas randas.

[Katherine Silverstone]

Sėdinti jaunoji Silverstone nuodų ir vaistų pamokoje, buvo ant tiek išsiblaškiusi, kad bijojo pasakyti eilinę nesamonę iš rudaplaukės lūpų. Bet tik išgirdusi teorinę praktiką O,ne pasakysiu dabar nesamonę susimastė pirmakursė. Ir atėjus jos eilei pasakyti atsakymą.
-Sveiki, profesore Moonlight. Nuodų ir vaistu gamyboje retai naudojamas ingredientas cinamonas, bet žiobarų pasaulyje per šventes kai kur panaudoja cinamoną dėl jo svaiginančio kvapo ir dėl jo gydomujų kai kuriu savybių. Gerai atrinkus cinamono rūšį įmanoma, iš jo ingrediento dažnai naudojamas eliksyras ,,Cellula celeritas'' išvertus gaunasi lastelių greitis. Toks eleksyras naudojamas lastelių pagreitinimam, nors cinamonas visiškai nesusijes, bet dėl jo slaptu gydomuju savybiu pagreitina lastelių augimą. - prakalbėjusi pirmakursė, jaudinosi ar gerai viska pasakė ir nieko nesumaišė.

[Monica Lilly Moonlight]

    Sandėliuke pasigirdo bildėjimas. Monica nulėkė ten (prisiminė, kad dažniausiai jos sandėliuke daužomi brangiausi ingredientai), ir viena ausimi klausėsi mokinių. Kipli nekaltutėmis akimis spoksojo į grindinį nuklojusius auksinius miltelius ir buteliuko šukes.
    Besitvarkydama svarstė, kodėl atsakymų tiek nedaug. Gal klausimas pernelyg sunkus? Žiobarų vaikus ji dar suprato, bet nejaugi jaunieji burtininkai turi tiek mažai bendrųjų žinių?
    Profesorė papurtė galvą. Klausimas tebuvo neįdomus, o be to, artėja Kalėdos. Tingumas pastarosiomis dienomis buvo apėmęs ir ne vieną mokytoją.
 - Panele... - Monica iškišo galvą pro dureles, bandydama atsiminti pirmosios kalbėjusios pavardę, - ... Granger, tu visiškai teisi. Tiesa, tikėjausi, kad su meduolių prieskoniais bus paminėtas labai plačiai žinomas kaulų atauginimo eliksyras. Toliau... Rivera, puikus atsakymas. Atminkite, kad "Ramikulas" yra vienas privalomųjų nuodų ir vaistų programos eliksyrų. Ji nagrinėsime po Kalėdų. - Taigi pasiskaitykite, kad vėl netvyrotų apgailėtina tyla. - Panele Silverstone, atsakymas labai jau miglotai suformuluotas. Tačiau esmė teisinga - "Cellula cereritas" greitina atitinkamų ląstelių augimą ir naudojamas įvairiems pernelyg lėto vystymosi atvejams - tiek žmonių, tiek gyvūnų, tiek augalų.
    Visa sukaitusi, profesorė pargįžo iš sandėliuko, rankose spausdama šviesų kamuolėlį.
 - Šiandienos praktika bus susieta su jūsų fantazija. Turėsite paruošti dovanai skirtą eliksyrą. - Monica klestelėjo į kėdę ir nervingai pabarbeno į Pamariečio veikalą. - Išsirinkite bet kokį eliksyrą, kuris būtų tinkamas kaip Kalėdų dovana. Galite rinktis įprastinį eliksyrą, kuris tiktų absoliučiai bet kam. Arba sugalvokite specifinę dovanėlę draugui, mamai, broliui - kažką, ką suprastų tik jie. Dauguma tinkamų receptų yra jūsų vadovėliuose, tačiau jei nerandate trokštamos idėjos ir žinote dovanos temą - gėlininkystė, gyvūnai, taip toliau - ateikite pas mane, duosiu tai tematikai tikslesnę knygą. - Mergina mostelėjo į nepatvarią knygų kaugę, kurią susitempė iš bibliotekos per pertrauką. - Rezultatą supilkite į mažiausio dydžio buteliuką ir atneškite man ant stalo. Jeigu įtariate, kad su gaminimu jums nekas ir balai jūsų netenkins, sandėliuke taip pat bus bugienio šakų bei blizgučių - buteliuką šventiškai papuoškite. Kalėdų proga už kūrybiškumą padidinsiu pažymį.
    Monica krenkštelėjusi nutilo, o tada, kai ką prisiminusi, atsistojusi pabandė nuraminti jau įsišėlusią klasę.
 - Ak, tiesa. Jeigu jūsų eliksyras - su papuošimu ar be - jums taip patiks, kad iš tiesų norėsite padovanoti artimąjam, ateikite ryt prieš pamokas ir galėsite kūrinį pasiimti. Jau būsiu suvertinus.

    Trys postai su bent 700 simbolių.
    Jei kas neaišku - kaip visada, lauksiu žinutės.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Taip, nuodų ir vaistų praktikos tikrai šaunios, Kristina kuo greičiau nekantravo daryti eliksyrą ir dovanoti jį savo draugui. Grifų gūžtos pirmakursė, žinoma, kad nemokėjo jo daryti, nes dar neturėjo tiek įgūdžių, todėl atsivertė šešiasdešimt ketvirtą puslapį. Šiame puslapyje rašė apie eliksyrą kurį išgėrus atsiranda tavo norimi drabužiai. Šį receptą mokinė iš karto pasirinko, nes žinojo, kad draugas tikrai neturi galimybės nusipirkti drabužių kurie jam patinka. Receptas  buvo toks: du dideli šaukštai čiobrelių arbatos, druskos trys šaukštai, morkų sulčių ir grandinėlės/papuošalo.
Kristina perskaitė, kad dar reikės ir virti katile, todėl stengėsi nedelsti ir po truputį pradėt daryti. Pirmiausia ji priėjo prie savo verdančio katilo ir įdėjo du šaukštus čiobrelių arbatos, tuomet šiek tiek palaukė ir įmetė tris druskos šaukštus ir tuo pačiu užpylė morkų sulčių. Pradėjo gerai virti ir masė buvo visa gana tiršta ir šviesiai žalios spalvos. Jau buvo metas dėti papuošalą, ji įdėjo savo grandinėlę. Ne nu ant kažkokio eliksyro savo mylimiausią grandinėlę turiu naudoti..

[Žaneta Froz]

Mergina nemėgo Kalėdų, ir kuo labiau jų nemėgo, tuo labiau atrodė, kad aplinkiniams jos labiau patinka. Vos ne kiekviena pamoka dabar būdavo susijusi su kalėdomis. Kiekvienais metais ji stengdavosi per šias atostogas likti namuose, močiutė per kurį laiką irgi priprato ir vis lengviau jai leisdavo pasilikti. Visi blizgučiai ir papuošimai jau lindo merginai per gerklę. Ir šiandien, dar ir ši pamoka. Nežino kodėl, bet bent čia tikėjosi išvengti šios šventės. Tikriausiai šaltas požemis privertė susidaryti tokiai nuojautai.
Džiaugėsi bent tiek, kad nebereikės galvoti ir daryti dovanos močiutei. Laiko taupymas galima sakyti. Taip, būčiau kažką sugalvojusi ir šiaip, bet jei už tai ir gausių pažymį, kodėl gi ne? Idėjos kaip ir neturėjo, tik žinojo, kad tai turės būti susiję su augalais ir jų auginimu. Banalu, bet tai vienintelis dalykas kuris patiko močiutei, ir kuriam ji vis dar skyrė laiko. Kad ir kaip bebūtų liūdną tai buvo ir vienintelis dalykas kurį jos galėdavo daryti drauge. Pirma šovusi mintis į galvą, buvo augalų augimo pagreitinimo eliksyras, bet ir pati suprato, kad tai yra per daug banalu, todėl pirmiau nusprendė nueiti pasiimti tam labiau tinkančią knygą.
Profesorės kiek prisibijojo. Gal ne tiek profesorės kiek atmosferos kurią sukeldavo jos klasė. Ir dar tai, kad niekada nėra mačiusi jos ne požemiuose. Priėjusi arčiau prie stalo ji krenkštelėjo, kad atkreiptų mokytojos dėmesį ir duotų jai suprasti, kad į ją tuoj bus kreipiamasi.
-Hmm... Sakėt norint specifinių eliksyrų, kreiptis į jus. - Mergina giliai įkvėpė taip save sulaikydama nuo bereikalingo plepėjimo. - Norėčiau kažko susijusio su floristika arba kitokiu augalų auginimu.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Įmetus į verdantį katilą mylimiausią grandinėlę, pasidarė šiek tiek gaila, bet jau nieko nepadarysi, o grandinėlė buvo jau išsilydžius kartu su kitais produktais. Jau kaip ir reikėjo viską išmaišyti ir įdėti į buteliuką, bet žinoma įpylus dar negalėtum jo gerti, nes apsinuodytum vien dėl grandinės, tad reikia išmaišius viską pasakyti ,,Krumdeilis" ir tuomet eliksyras pasidaro magiškas. Visą išsilydžiusią masę Kristina išmaišė, pasakė burtažodį ir įpylė į buteliuką. Buteliuką ji nusprendė ir papuošti, kad būtų kalėdinė dovana. Mergaitė pasiėmė raudoną kaspiną, sidabrinę lipnią juostelę, iškirptas juodas akytes ir raudoną nosį. Pirmiausia buteliuką ji tvirtai užsuko ir pradėjo klijuoti su burtininkų klijais, juodas akytes, tada užklijavo raudoną nosį ir dar sidabrine juostele, padarė šypsenėlę. Buteliukas kol kas atrodė labai gražiai.

[Monica Lilly Moonlight]

    Monica išsiblaškiusi sklaidė "Fenekų dresūrą nepatyrusiems", nors akys buvo įbestos į klasę. Mokiniai sruvo į sandėliuką (bent jau kol kas nesigirdėjo lūžtančių lentynų), tačiau pernelyg didelis chaosas netvyrojo. Tokia marmalynė kaip pačioje pirmoje pamokoje tęsėsi vos tris dienas, o tada, rodos, mokinukai susigalvojo ramesnę sistemą.
    Greitai prie profesorės priartėjo pirmoji mergina, norėjusi tikslesnio veikalo. Monica svarstė, kad tai, ko gero, bus ir paskutinė, nes kitiems šiandienis darbas buvo "kuo greičiau užbaik ir dink". Mokytoja nusišypsojo sidabraplaukei grifei.
 - Taip, Žaneta. Pažiūrėkim... - Monica perbėgo pirštu per knygų nugarėles. Aišku, ta, kuri būtų pravertusi mokinei, buvo antra nuo apačios.
    Monica nukėlė Kipli (ji nukurnėjo - staigmena! - į sandėliuką) ir atsistojusi keliais kartais perkėlė knygų kaugę ant stalo. Jos ieškotas vadovėlis buvo labai, labai senas. Puslapiai vos laikėsi, o viršelis buvo kreivas šleivas. Kadaise knyga žavėjo ryškiomis žaliomis ir rausvomis spalvomis, dabar tebuvo likęs nublukęs žalsvas atspalvis. Nuo senumo pavadinimo raidės buvo nusitrynusios, tad galėjai perskaityti tik "Flor stik s  bu tai  kat le".
 - Imk, tik vartyk atsargiai - tai greičiausiai seniausia knyga mūsų bibliotekoje.

[Élise Juliette Charron]

  Požemiai nebuvo pati maloniausia pilies vieta net Élisei. Ne, merginai nebuvo šalta, tačiau pati klasė keistai slėgė, nors ir artėjo šventės. Ak, pagaliau per atostogas sugrįš į Liuksemburgą. Betemburge palikti draugai ir močiutė jos širdį šildė kaip niekas kitas, na, mama taip pat, bet ją dar dažniau pamato. Buvo kažkurią dieną Kiauliasodyje susitikusios, prancūzaitei reikėjo pagalbos su vienu darbu. O ir nespėjus pasigirti, jog pati močiutė Prozak (iš tikro nebuvo jos toks vardas, tačiau kažkaip prilipo po to, kai pro ligoninės langus iššaudė visus vaikams skirtus balionus) jai atsiuntė siuntinį su tvarsčiais ir naujutėliais sportbačiais, jau ir pati vyresnioji Juliette Élisei padavė dar vienus tvarsčius. Svajonių išsipildymas.
  Praleidusi teorinę dalį, kadangi nelabai turėjo ten noro burbuliuoti, ypač, kai VSMT nuodų ir vaistų nežadėjo laikyti (kas, žinoma, galėjo pasikeisti vos per keletą mėnesių, bet who cares). Šventinis eliksyras. Mintys iškart nukrypo prie močiutės Prozak. Kekeke, taip, reiktų žaismingo eliksyro, kad gyvendama viena visai nenupuštų. Prašyti konkrečios srities eliksyro recepto nežadėjo, mat ir pati neseniai bibliotekoje buvo susiradusi tokį, kokį sugebėtų pagaminti laisvu laiku. Vynuogių serumas. Beveik tas pats, kas vynas, tik su kitokiu poveikiu ir išvaizda. Blizgantis, kvepiantis, verčiantis dainuoti.
  Palikusi savo vietą, pajudėjo ingredientų sandėliuko link. Ir vos įėjus prisiminė, kaip nejaukiai išsiverkė ant vargšo Sebastiano peties, o tuomet ištiesė ranką norėdama pasiekti smulkintų džiovintų vynuogių (razinų?), kai prisiminė, jog reikės ir visų kalėdinių prieskonių vien kvapui pagerinti.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Tuomet, dar aprišo buteliuką su kaspinu ir daugiau atrodė lyg nieko netrūktų. Buteliukas atrodė labai gražiai, o mergaitė vos nemirė ant kiek norėjo to eliksyro paragauti.
- Nu, o kodėl ne? - pakalbėjo su savimi Kristina.
Aišku, viso ji tikrai neišgertų, bet bent truputėlio norėjo paragauti. Buvo labai sunku atsukti buteliuko kamštelį, tad prireikė atsuktuvo. Atsisukusi buteliuką, ji jau ruošėsi gerti. Atsigėrus vieną gurkšnį ir ant jos buvo nebe sijonas ir megztinis, o ketvirto dešimtmečio suknelė. Su suknele prieš visą klasę ir dar per pamoką buvo kiek keista būti, bet nusivilkti suknelės ji tikrai nesiruošė. Laimė ta, kad bent su Kristinos protu, ji neišgėrė viso eliksyro, nes tada būtų kaip kokia senelė apsirengusi. Visa laiminga grifų gūžtos pirmakursė šoko su savo ilga suknele ir bandė visiems įrodyti jog gerai atliko receptą. Nuostabiai atrodau, nuostabiai..

[Michelle Rivera]

Švilpė labai apsidžiaugė, kad į klausimą atsakė teisingai. Mergaitė užsidegė pozityvumu ir džiaugsmingai klausėsi praktinės užduoties.
Pirmakursė, visko išklausiusi, atsivertė savo vadovėlį ir greitai pradėjo ieškoti norimo eliksyro. Vienuolikmetė vartė Nuodų ir vaistų vadovėlį ir, pagaliau, rado norimą eliksyrą.

,,Kalėdų kvapas"
Ingredientai:
sudžiovintos levandos (3 stiebeliai su žiedukais)
mandarino žievelė (1 mandarino žievė)
cinamonas (3 šaukšteliai)
vyšnių sultys (5 šaukštai).

Gaminimas: į katilą sumesti sutrintas levandas ir mažais kubeliais supjaustytas mandarino žieves. Viską pamaišyti spaudžiant ir, tuo metu, supilti vyšnių sultis. Viską pamaišyti ir kai eliksyras taps vientisos masės, suberti cinamoną.

Eliksyras turi gautis violetinės spalvos ir kvepėti tokiu kvapu, kuris burtininkui primena Kalėdas.

Gerai, turėtų viskas gautis.

[Élise Juliette Charron]

  Prancūzė dar pagriebė kažkokio spiritinio skysčio. Hm, gal profesorė nepagalvos, jog ugninę gaminuos. Tuomet saldymedžio lazdeles, kurios nebuvo itin įprastos, labiau turinčios kartėlio savyje. Buvo girdėjusi, jog kartusis saldymedis randamas tik burtininkų tarpe ir nuo ankstyvųjų amžių buvo skirtas dėti į tuos žaisminguosius eliksyrus, o verkiantiems kūdikiams duodamas kaip raminimo priemonė. Keista.
  Na, ir kaip ten bebūtų, prancūzaitė greitai susirinko likusius ingredientus ir dingo iš sandėliuko. Šįkart, rodos, apsiėjo be jokių traumų, duženų ir lūžusių lentynų. Sugrįžusi prie katilo, mostelėjo lazdele ir po šis buvo pradėtas kaitinti itin kaitria ugnimi, kurią netrukus sumažino. Įpylė šiek tiek vandens, palaukė kol šis sušils, atmintyje išlikęs receptas netgi turėjo kelis pastabas, kurios liepė neužvirti vandens. Tik sušildyti. Matyt, kokia gamybos paslaptis ar panašiai. Beje, pastabos buvo parašytos visiškai kitokiu raštu, iš ko Élise spėjo, kad koks nors dabar jau super eliksyrininkas, buvęs mokinys pažymėjo. Aukso puodas, ne kitaip. Įmerkusi pirštą pajautė šilumą, tad tuomet jau po truputį dėjo ingredientus. Pirmosios buvo razinos, kurios turėjo kažkaip ten ypatingai išsipūsti ir skleisti visai malonų aromatą. Tam reikėjo laiko, tad kol jos ten pūtėsi, juodaodė boksininkė pradėjo smulkinti ypatingąsias saldymedžio lazdeles, kurias, pagal receptą, buvo galima sumesti bet kada, tad iškart ir subėrė. Dar vis vyko razinų šou, o merginos rankos sugriebė mažiausią stiklinį buteliuką. Mintyse išsikėlė viziją, kaip šį papuoš. Juk taškų tai norėjosi.
  Kelios džiovintos vynuogės išsipūtė, o mergina visai nugesino ugnį.

[Veronica Spellman]

Kaip ir per kiekvieną nuodų ir vaistų pamoką, Veronikai buvo nuobodu, labai nuobodu, o nuotykių tikrai norėjosi. Išklaususi visą praktiką ji stūmė stalą atgal ir pasidarė sau vietos darant eliksyrą.
-  Kalėdinis eliksyras artimiesiems? Nejuokinkit. - Nemandagiai sukalbėjo garsiai, Veronika.
Mergaitė sėdėjo ant grindų kokias dešimt minučių ir vis galvojo ką gero nuveikus, nes daryti kažkokį Kalėdinį eliksyrą jai buvo didžiausia nesąmonė. Bet ji žinojo jai nepadarys to ko reikia, negaus taškų, tad dėl taškų ji padarė trumpą eliksyrą kuris padaro dvigubą sėkmę. Ji įdėjo saulės vitaminų, braškinio sirupo, katės plauką ir žolelių arbatos. Visus šiuos produktus sumaišė verdančiam katile, palaukė penkias minutes ir įdėjo į buteliuką. Kad buteliukas atrodytų gražiau papuošė jį kaspinu. Buteliuką ji padėjo ant savo stalo ir nuėjo apsižvalgyti, kad nebūtų taip nuobodu. Veronika priėjo prie kažkokios klastuolės ir tarė:
- Labas, yra toks eliksyras kurį atsigėrus pavirsti vaiduokliais ir po to eliksyro klasę užgaubs baisus kvapas, manau būtų linksma, ir nebijok iškart po dešimt minučių atvirstume savimi, o receptą aš žinau, kaip tau mano mintis?- Paklausė linksmai Veronika.

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

Elizabet tiesiog DIEVINO eleksyrų gaminimo pamokas! Dėl šios priežasties, nuodai ir vaistai jai sekėsi ne ką prasčiau, kaip būti klastuole. Išgirdusi apie praktinę užduotį Vanesa susimąstė - koks eleksyras tiktų Kalėdoms dovanų? Kol nieko gerą į galvą neatėjo, mergina atsivertė vadovėlį ir pradėjo ieškotis idėjų.
Staiga japonė aptiko iki šiolei jei negirdėtą eleksyrą, jis ją labai sudomino. Eleksyro poveikis buvo gana įdomus - išgėrus eleksyro galėdavai atsirasti betkokioje vietoje (panašiai kaip keliaujant oru, bet šis eleksyras buvo skirtas tiems - kurie nebuvo išlaikę keliavimo oru egzamino). Klastuolė iškarto prisiminė savo brolį, kuris šimtu procentų egzamino nesugebės išlaikyti (nes buvo visiškas mulkis), todėl šis eleksyras tikrai jam pravers. Dar viena priežastis - kodėl reikėjo gaminti eleksyrą - jis buvo super duper lengvas, jam tereikėjo vos trijų elementų.
Vanesa pradėjo gaminti eleksyrą. Ji užkaitė avalinį katilą, sumetė į jį velnio nagų. Tada atėjo eilė įdėti buožgalvių kojyčių, bet mergina pastebėjo, kad jos pasibaigusios, todėl nutypeno iki profesorės. Galiausia gavusi tai ko nori, vampyriukė nuslinko atgal prie savo darbo. Staiga prie jos prišoka kažkokia pašėlusiai kvailoka klastuolė. Ji taip smarkiai išgąsdino Japonų kilmės klastuolę, kad ši išsigandusi apvertė savo katilą su eleksyrų. Eleksyras pasipylė po viską klasę ir labai degino visiems kojas. Staiga eleksyro pradėjo dėl kažkokios priežasties daugėti, jis jau beveik siekė požemių lubas. Sukaupusi paskutinęs jėgas Elizabet užriko:
- Pažiūrėk ko pridirbai! Paskandinai klasę, nudeginai mus ir sugadinai mano eleksyrą!