[Mikasa Sei Yoshitaka]

Londono koncertų rūmai. Tai vieta kurioje vyksta įvairiausi koncertai, susirenka Hogvartso arba kitokie dainininkai, aktoriai, juokdariai ir visi kiti talentai. Koncertų rūmuose yra daug kėdžių, stalų valgiui na, o valgis visados būdavo, kad būtu smagiau žiūrėti pasirodymą. Šioje salėje taip pat yra didelė spinta kurioje yra drabužiai, na žinoma, kad jie yra mokami, bet visiems dainininkams ar pasirodantiems burtininkams padaro gana didelę nuolaidą. Taip pat yra didelė komoda ant kurios yra pastatytos taurės ar pakabinti medaliai. Dar yra paveikslai, nuotraukos kuriuose dalyvavo įžymybės na, dažniausiai nuotraukas deda kai tikrai buvo dideli koncertai. Visados yra stalas prie kurio dažniausiai yra administracija ir gali bet kada užregistruoti į koncertą ar net gi dalyvauti. Nepraleisk progos ir užsirašyk!

[mergaitė123]

Žiemos atostogos. Šalta.
Adelė linksmai vaikštinėjo po londoną, mergaitė ten būdavo tikrai dažnai. Adelė šokinėdama ir sau tyliai dainuodama kalėdines daineles pamatė keistą milžinišką pastatą, kuris aišku turėjo it duris. Man rodos, čia ta salė, kur koncertai vyksta. Manau, man reiktų ten nueiti ir pažiūrėti ar niekas ten bereikalo negadina mikrofonų. Klastuolė dar kelias minutes pasvarstė ką daryti ir staigiai pasakė burtažodį, kuris atrakina duris. Ak..gi tos durys net neužrakintos, kokia aš kvaila. Mergaitė patraukė rankeną ir įėjo į milžinišką salę, ta salė atrodė, kaip tikri koncertų rūmai, buvo naujausia aparatūra, fortepijonas, keli mušamieji ir styginiai instrumentai. Ant fortepijono buvo padėta nuostabiai atrodančių ir kvepiančių gėlių vasa, kuri buvo su visokiais raštais. Adelė iš karto pažino, kad ten rožių puokštė. Kodėl tos rožės tokios trumpos, atrodo, kad kotelių jos išvis nebeturi. Adelė priėjo prie veidrodžio, kuris buvo kažkur jos dydžio ir pažvelgė į save. Na, gal šiandien mano sijonas gražiai atrodo, na tikrai geriau nei vakar. Koks jis gražus. Toks pilkas ir ilgas. Žanos sesė buvo palaidais plaukais ir pajautė, kaip kažkas juos pervertė į kitą pusę. Ji atsisuko ir pastebėjo, kad salės langas buvo nepilnai uždarytas, todėl išsitraukė savo nuostabią lazdelę ir mojant ja tarė burtažodį. Po kelių minučių langas užsidarė, o Adelė be žodžių atsisėdo ant gražių grindų ir apžiūrinėjo šią ypatingą vietą.

[Veronica Spellman]

Kai baigėsi visos pamokos Veronika norėjo geriau pažinti Hogvartso vietas, nes buvo tik naujokė. Spellman norėjo eiti į didžiąją salę pavalgyti ar išgerti kokios nors kavos, bet ją visados traukė koncertai, renginiai ir pramogos. Klastuolė net nepastebėjo kaip išėjo iš Hogvartso ribų. Mokinė net neįsivaizdavo kaip, bet ji atsirado pačiame Londone! Šalia Londono buvo dideli rūmai užėjus į rūmus Kristina rado duris. Ant durų taip pat buvo skelbimas kuriame buvo parašyta renginiai, koncertai ir kada jie bus taip pat galėjai ir užsirašyti ar nori irgi dalyvauti, bet Veronika trumpam tai praignoravo ir užėjo į vidų. Toje salėje buvo labai įdomu kabėjo drabužių spinta, stalas, komoda ant jos daug taurių na ir taip toliau. Užėjus Veronikai ji pamatė kažką atpažįstamo. Pala čia ta Vegard'o buvusi mergina? Reikia nueiti pasisveikinti.
- Labas, manau žinai mane be to ką čia veiki?

[mergaitė123]

Adelė ramiai nužvelgė mergaitę, kuri buvo iš jos koledžo ir buvo vieno klastuolio mergina.
- Labukas, aš Adelė, o tu Veronica? Iškarto noriu pasakyti, kad su Vegard'u mes net pora nebuvom, todėl šią temą mes galime ir karto praleisti. Aš čia tiesiog žvalgausi, ilsiuosi nuo viso šurmulio už šių durų ir tiesiog mėgaujuosi. Jau galvojau eiti išbandyti štai tą fortepijoną, bet įėjai tu,- susinervinusi prakalbo Mokslinčė.
Adelė nė nežadėjo klausti Veronicos ką čia veikia, nes tai ir taip buvo akivaizdu, todėl atsistojo nuo švarių grindų ir nuėjo prie fortepijono. Prie jo stovėjo mikrofonas, gražus ir naujas. Tai tikriausiai tas mikrofonas išjungtas, todėl galiu pragroti kelias daineles. Na...nuo kurios čia pradėjus. Mergaitė pradėjo groti ir nė nepastebėjo, kaip pradėjo tyliai niūniuoti dainos žodžius. Staiga mergina susiprato, kad mikrofonas buvo įjungtas. Na, nieko jau ir nebepakeisi. Reikia tęsti dainą. Adelytė pradėjo dainuoti, kaip iš visos širdies ir baigusi dainuoti vieną mėgstamiausių dainų pažvelgė į klastuolę Veronicą.

[Veronica Spellman]

- Kur gi ne Adele, na, bet viskas gerai jeigu tau nemalonu apie tai kalbėti galime keisti temą. O be to argi aš tau trukdau? Žinai, visados tau jaučiau neapykantą, bet dabar manau galėtume būti visai geros draugės.
Spellman pastebėjo kaip ta klastuolė ėjo prie fortepijono. Veronika ėjo iš paskos ir klausėsi kaip ji groja. Visai gerai ji groja ne tokia ji ir kvaila kaip aš įsivaizdavau.. Bet vis tiek aš už ją geriau dainuoju ir groju. Baigus Adelei groti ji atsisuko į Veroniką, o Veronika kaip tik jos ir paklausė:
- Labai gerai groji, žinai aš radau ten pakabą rūbų galime nueiti pasimatuoti pavyzdžiui?
Klastuolė nuėjo prie pakabos ir apsirengė suknelę kuri kabėjo ant pakabos. Apsirengusi jautėsi kaip princesė. Veronika norėjo tik likti čia.

[mergaitė123]

Adelė ir vėl nenorėjo atsakyti į Veronicos klausimą, tačiau pagalvojo, kad taip elgtis per daug nemandagu, todėl tarė:
- Ne. Daryk tu ką nori, o aš liksiu prie šio nuostabaus fortepijono. Tu net neįsivaizduoji kiek laiko aš nemačiau fortepijono, nes jis yra tik koncertų salėse į kurias deja dabar patekti nėra labai paprasta.
Mane labai nervina šita mergiūkštė, bet reikia pabandyti su ja susibendrauti. Gi nesinori visiškai neturėti draugų Hogvartso mokykloje.
Žanos sesuo ramiai atsistojo ir pažvelgė į klastuolę, kurios vadinti drauge dar negalėjo ir pastebėjo nuostabią jos suknelę. Na, su šia ji bent jau, kaip burtininkė atrodo, o ne, kaip kokia žiobaraitė.
- Tau labai tinka ši suknelė, jeigu norėsi tu, Veronica, galėsi užsukti pas mane, kai būsim Hogvartse, nes turiu krūvas suknelių. Jos yra įvairiausių stilių ir spalvų ir kadangi mes esame panašaus ūgio tau jos turėtų tikti ir patikti. Taip pat turiu krūvas sijonų, tokių, kaip šis, kurį dabar dėviu. Manau, tau jie irgi tiktų, o gal net ir patiktų. Beje aš irgi užsimesiu kokią nors suknelę, na va ši - melsva visai gražiai atrodo, na ištikro labai gražiai atrodo, -nusišypsojo Žanos jaunesnioji sesuo Adelė.

[Veronica Spellman]

- Rimtai? Ačiū tau!!! Turėti daug suknelių arba sijonų mano svajonė! Na aš turiu jų, bet mano durna pusseserė juos pasiėmė todėl turiu tik vieną suknelę ir vieną sijoną. Iš tikro tai baisiai jos nemėgstu na, bet koks skirtumas.
Veronika su suknele lakiojo po rūmus ir įsijautė taip, kad net nukrito. Nukritus jai ji vėl atsistojo ir buvo visa laiminga. Laimė nesitęsė ilgai, nes išgirdo kažkokius žingsnius.
- Ei Adele, girdi?
Mokinė išvydo kažkokį pasipūtusį vyrą kuris buvo su plačiomis baltomis kelnėmis, juodu švarku ir mėlynu kaklaraiščiu. Nu ir pamaiva, net spalvų nemoka suderinti.. Vyras priėjo prie jų ir pradėjo kalbėti:
- Sveikos paneles, aš esu ponas Algis, įžymus dainininkas Londone na jums tikriausiai neteko apie mane girdėti be to ką jus čia veikiate? Šiandien naktį prasidės koncertas mano jeigu norite galite ateiti jeigu ne tai tuomet nežinau. Be to kokie jūsų vardai?
Veronika išgirdusi vardą negalėjo niekaip susilaikyti iš juoko.

[mergaitė123]

Adelė linksmai nužvelgė kažkokį Algį. Na toks vardas, tai net nežinau. Tuoj ir Petras, Jonas ir Onytė atsibels čia...koks jis dainininkas jeigu jo dainų gyvenime negirdėjau? Čia kažkokia nesąmonė. Mokslinčė pažvelgė į draugę ir pastebėjo, kad ji jau visiškai nesitvardo ir tuoj pradės juoktis. Ji greitai priėjo prie jos ausies ir pašnibždėjo:
- Palauk, tuoj visa to keistuolio dainininko Algio giminė čia atvyks, tada tai bus balius. Žanos sesuo pradėjo juoktis kiek tik įmanoma ir nė nesistengė nutilti. 
- Klausyk, Veronica, gal palaukiam to Algio koncertėlio, paklausysim lietuvių sutartinių, girdėjau, kad jos labai keistos -paklausė Adelė.
Adelė atsisėdo ant kedės ir pažvelgė į milžinišką laikrodį. Na, liko dar trys valandos, nežinau ką tiek laiko ir beveikti. Na, bet aš jau pasiryžau ištverti tas jo sutartines, todėl tikriausiai veiklos rasiu. Kadangi salėje vis dar stovėjo ponas Algis, Adelė parašė raštelį Christinos pusseserei, nes vis gi nenorėjo, kad jas išgirstų.

Labas, klausyk gal tikrai liekam čia? Noriu patirti tokių keistų nuotykių. O gal apsimeskime, kad ir mes keistos dainininkės iš Hogvartso mokyklos? Pasiūlykim jam, kad ir mes galėtumėme padainuoti šiame jo festivalyje.
Adelė.

[Veronica Spellman]

Gavusi Veronika raštelį visa linksma atrašė:

Taip, būtų tikrai linksma tuomet aš jo paprašysiu, kad mus užregistruotų į festivalį.

Veronika jau norėjo sakyti, bet išgirdo dar vienus žingsnius, o ji išvydo dar vieną vyrą kuris jau buvo ne toks kvailelis kuris nemokėtų suderinti spalvų. Vyras atrodė paprastomis juodomis kelnėmis, marškiniais baltais ir švarku. Tas vyras priėjo prie Algio ir pradėjo kažką kalbėti:
- Ponaiti Algi, ką tu čia veiki? Neturėtume repetuoti koncertui? O kas šios gražiosios mergaitės? Nežinojau, kad dar ir vaikų turi.
- O Petroni, čia ne mano dukros jos atėjo čia ir nori ateiti į mūsų koncertą.
- Petroni? Tavo protas nuvažiavo gal į kitą puse? Aš Aloyzas!
Veronika visiškai nesuprato kas per dar vienas Aloyzas atėjo ir tik ištarė:
- Algi, užrašyk mus į tą festivalį mes esame Hogvartso garsiosios dainininkės na žinoma tau neteko apie mus girdėti be to visi žmones bus linksmi kaip mes gerai padainuosim - laiminga tarė Spellman.
- Gerai užrašysiu kaip tik pasakysite, jūs turite tik tris valandas.
Veronika išsigando ar jos spės parepetuoti juk dar ji nežino kokią dainą dainuos.
- Adele, repetuojam!

[mergaitė123]

Adelė su džiaugsmu nuėjo atsiversti užrašų knygutę, kur buvo užrašytos visos dainos, kurias kažkada mokėsi dainuoti arba groti. Pražvelgusi tą sąrašą mergaitė pastebėjo, kad pro duris įėjo dar vienas žmogus. Tikriausiai ir vėl koks Aloyzas...
- Laba diena, panelės, sveikas Aloyzai ir Algi. Jeigu neatsimenate esu Bartolomėjus. Čia groju lūpine armonikėle. Beja tikiuosi dainą ,,Du gaideliai" dainuosit ir grosit, nes ji mano mėgstamiausia, -prisistatė Bartolomėjus.
- Sveikas, vyrut, aišku, kad dainuosim ir grosim ,,Du gaideliai"! Kitaip ir būt negali. Šios mergaitės paruoš kelias daineles, nes jau užrašiau jas į šį festivalį, -atsakė Aloyzas arba Algis (Adelė jų dar neskyrė).
Kodėl jie abu plikom galvom? Ar čia kokia nors senių mada?
Mokslinčė pagriebė Veronicą už rankos ir nusitempė iki pat salės galo, kur stovėjo ta spinta su gražiai (na tiksliau nuostabiai) atrodančiais drabužiais.
- Klausyk, galim dainuoti šias kelias dainas. Štai ši pavadinimu ,,Į durnių laivą rinkimai atkeliavo" man labai labai labai patinka, -pasiūlė Adelė Mokslinčė.
Na, jeigu šita daina jai nepatiks, tai tada visiškai skonio neturi. Čia geriausia šių laikų daina...

[Veronica Spellman]

- Taip! Idealu! Arba yra dar viena daina, aš ją dievinu vadinasi ,, Algis kaip gaidys" , galime šias dvi dainas dainuoti. O klausyk gal dar ir vaidybos įdedame?
Veronika užsirašė visus tuos dainų žodžius ir pradėjo dainuoti pirmąją dainą ,,Į durnių laivą rinkimai atkeliavo"
- Durnių laivas atplaukė, rinkimai atkeliavo įsėdo vyras su karvėm ir visi jie uždainavo.
Minutėlei Veronika sustojo dainuoti, nes šį kartą atėjo jau moteris. Moteris buvo su dviem uodegytėmis, sijonu iki žemės, su lėlytėmis marškiniais ir taip pat su akinukais. Ji priėjusi prie mergaičių tarė:
- Sveikos mergaites, graži daina! Be to aš esu Višta taip žinau mano keistas vardas, bet ir tuo pačiu originalus! Gerai, aš tik trumpam noriu jums parodyti kokių judesių galėtumėte pridėti. Va taip va, judiname galvytę, ir vaikštom kaip gaidys!
Ta Višta atrodė kaip nesveika, o gaidžiai dar taip kvailai nevaikšto. Veronika ištarė:
- Aha, gerai nuostabu, ačiū jums.
Moteris netrukdžius išėjo savo reikalų ir paliko jas vienas. O Veronika toliau tęsė dainą.

[mergaitė123]

Višta? Višta? Ar jūs rimtai? Iš visų vardų, kuriuos galėjo duoti šitai moteriškei išrinko būtent tokį? Tai dar ir koks Asilas jos brolis bus, nu pavaro... Adelė tyliai repetavo dainas, kurias atlikti norėjo kartu su Spellman, bet dabar jai rūpėjo ne tai. Jai buvo įdomu kokio velnio čia pina visokių Algių, Aloyzų, Bartolomėjų ir Vištų. Tikėjausi išvysti nenormalios muzikos kūrėjų, o ne va tokių, kuriems tik ,,Du gaideliai" galvoje ir teskamba.
- Na, Veronica, pradėkime normaliai repetuotis. Tai, kurį stulpelį dainuosi tu, o, kurį aš? Beje, tai ar naudosime tos Vištos parodytus judesiukus? Nes man tai jie net ne į gaidžio judesius primena, o į judančio net nežinau ko, -pradėjo juoktis Mokslinčė.
Po kelių minučių į salę įėjo visko direktorius. Tiesą sakant atrodo, kaip faraonas...
 - Labs diens, esu Alfonsas. Šios įmonės savininkas, atnešiau jums visą programą, prašau pasirašyti. Pirmoji daina bus ,,Twinkle Twinkle Little Star". Ji mano pati mėgstamiausia, -prakalbo Alfonsas.
Tas Alfonsas arba panašus į faraoną arba į kiaulę, na bet čia jau kiaulei įžeidimas būtų, na bet ir vardeliai šiais laikais. Ačiū Dievui manęs Apolonija nepavadino kokia...

[Veronica Spellman]

- Ne gal nedarom tų judesių tikrai ne kaip atrodytų - nusijuokus atsakė Veronika.
- Pone Alfonsai, mes dainuosim ,,Į durnių laivą rinkimai atkeliavo". Ši daina yra ir bus geriausia, o be to mums liko jau dvi valandos turime tinkamai pasiruošti.
Baigus kalbėti Veronikai atėjo tas pats Aloyzas. Jis vėl pradėjo sakyti:
- Mergiūkštes, čia jums drabužėliai gi nebūsite paprastai apsirengusios prieš tūkstančiai žmonių? Tai va čia tau Adele rožinė skara ir užsidėk ją ant savo galvos, o tau Kristina irgi rožinė skara tik tai, kad ne ant galvos dėsi, o užsidėsi kažkaip, kad atrodytų rožiniai plaukai. O svarbiausias jūsų šūkis turi būti- Princesės. Gerai mergaites, bėgu gaidžio judesiukais. Kutkuda kutkuda!
Veronika užsidėjo skarą ir išsitraukė iš spintos violetinę suknelę.
- Gerai, tęsiu dainą. Pasisėdo asilai ir karvės! Durnių laivas ir rinkimų maišas! Visi rėkia visi klykia, bet durnių laivas ir rinkimai niekam neprilygsta.

[mergaitė123]

Adelė išgirdusi žodžius ,,Kutkuda kutkuda" nebegalėjo nustoti juoktis. Atrodė, kad tuoj nukris, o ir skaros tokios tikrai nežadėjo dėtis, nu ar jie tikrai išprotėjo? Nežadu gadinti savo garderobo su tokia baisia skara, aš dar ne bobutė. Adelė paėmė skarą ir numetė ją kažkur už kėdžių, vis gi nesinori, kad ją pamatytų. Ji greitai pametėjo skarą ir atrodė, kad šios lyg nebūtą.
- Veronica, gal einame ant scenos pabandyti kokią dainelę padainuoti. Vis gi liko mažiau negu dvi valandos, o aparatūros net neišmėginome. Beje einame iki tos milžiniškos drabužių spintos, kol ta Višta dar mums savo gaidžio judesiukų neparodė. Realiai geriau iš vis be tų judesių viską daryti, jie nieko nepakeis.
Po kelių minučių mergaitės išgirdo, kaip pro duris įėjo kažkokia moteriškė.
- Sveiki, aš Albertyna. Esu iš lepšiškių kaimo, Lietuvoje. Čia esu atsakinga už tai, kad visi gautų šaltibarščių ir balandėlių, na vaikučiai ar norite paragauti? -prie mergaičių prikibo ponia.
Atrodo, kad ši ponia iš tų laikų, kai Hogvarste dar Haris Poteris su visa jo šutve mokėsi. 
- Nu va, dar kažkokia senė prisistatė, tikiuosi čia nebus koncertas tokiems, kaip ji, nes tada nežadu investuoti savo jėgų ir laiko, nes vis gi laikas yra pinigai, - Adelė pašnibždėjo Veronicai į ausį.

[Veronica Spellman]

- Būtent Adele, teisingai tu sakai.
- O jūs Albertyna manau, kad supainiojot šalis kur kažkoks kaimas ir kur Londonas.
Veronika nusitempė Adelę ant scenos, kad geriau parepetuotų.
- Gerai, aš dainuosiu šį pirmą posmelį, o tu antrąjį.
- Lalalala, į durnių laivą rinkimai atkeliavo ir vis skaičiuoja metus. Šiandieną svogūnai bus tik tai auksiniai! - dainavo vis Veronika.
Bedainuojant atėjo kažkokia moteris kuri jau atrodė normalesnė su švarku ir juodomis kelnėmis.
- Paneles, ką čia veikiate? Jūs neklausykite tų dėdžių jie yra apsimetėliai taip kaip ir Višta ir Albertyna. Štai mergaites pasiimkite tas sukneles kokias norite ir jau ruoškitės, ruoškitės liko tik  pusvalandis, o po jo susirinks daug žmonių be to jūs busite antros. Gerai, manau supratote.
Išėjus tai moteriai Veronika stengėsi kuo geriau sudainuoti.