0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #90 Prieš mėnesį »
- Tai nesvarbu, kad ne tėvas. Vis tiek noriu leisti laiką su vaikais. Man patinka mokyti, žaisti ir bendrauti su jumis visais. - Reikėjo save pergalėti ir atsitraukti nuo to, kad Deklanas Aarono sūnus. Neturėjo teisės dėl to jo nekęsti.
- Ar tau patinka žaisti sportinius žaidimus Deklanai? - Tai įdomu ko gi šitas berniukas norėjo iš Aurio. Ir kiek laiko čia buvo. Tai keistas vaikis.
Auris laukė kas gi nutiks toliau. Norėjosi paklausti apie Rafaelį. Ar praėjo tos patyčių bangos. Norėjosi dar ko nors paklausti. Bet negalėjo kol kas to padaryti.
- Jei tau įdomu daug ką veikiame. Ieškome įdomių knygų, kalbamės apie jas. Žaidžiam protmūšius. Gali ateiti jei kada norėsi. - Svarbiausia atrodė pasiūlyti. Gal kartais Deklanas susidomės kuo nors.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #91 Prieš mėnesį »
Auris Senkleris šiaip sau leidžia laiką su vaikais. Jam tai patinka. Šias tiesas suvokti buvo pernelyg sunku. Kodėl tada jo tėvas nenori būti kartu?
- O tu turi vaikų? - staiga leptelėjo. Gal jis nemyli savo vaikų? O gal juos prarado? Tiesą sakant, Deklanas vylėsi, kad jeigu profesorėlis negali bendrauti su savo vaikais, jo tėvas nėra to priežastis. Galbūt parašytų laišką, bet geriau nereikia. Aaronas ir taip pernelyg keistas.
- Patinka jodinėti. Ir žaisti kvidičą, - atvirai atsakė į klausimą, nors ir pats nežinojo, kodėl tai daro. Negi tikisi, kad šitas jį pakvies pasiskraidyti ant šluotų? - Aš nesu žaidęs daugiau jokių žaidimų, - dar pridūrė. Ir suprato, kad norėtų. Po velnių, kad ir ką čia darė šitas profesorėlis su vaikais, atrodė įdomiai. Tik Deklanas nenorėjo prisipažinti tai matęs, tad tylėjo.
- Man neįdomu knygos, - tarstelėjo. Neįsivaizdavo, kas tie protmūšiai, bet skambėjo įtartinai. Negalėtų leisti, kad koks nevykėlis laimėtų, nes gali būti, kad šitai veiklai reikia proto. Ne, jis tikrai nėra kvailas, bet jeigu tai kokie klausimai ar loginiai žaidimai, geriau nerizikuoti. Maža ką, žiobarė ar Rafaelis čia gali pasirodyti ir geriau.
- Aš... - pabandė kažką pasakyti, nors ir pats nežinojo, ką. Kad būtų įdomu? Kad norėtų? Taip, tai būtų tiesa, ypač jeigu veiklos sportinės ir, žinoma, magiškos. Bet ar prisipažindamas nenusižemins? Galiausiai nutarė, kad reikia pulti, tad pratęsė visai kitaip: - Pripažink. Tu nenorėtum, kad aš dalyvaučiau tokiuose žaidimuose.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #92 Prieš mėnesį »
Kas konkrečiai berniuką pastūmėjo kalbėtis? Koks įvykis? Auris regis jau seniai bandė. Bet vis nesėkmingai. O dabar...
- Auginu mažą savo broliuką. Turiu vaikų. Jie ne mano biologiniai vaikai, bet vis tiek mano vaikai. Kada nors norėčiau turėti ir biologinių vaikų. - Gal Aaronas dėl kokios nors priežasties liepė jam kažko išklausti? Bet ko? Ko reikėtų Aaronui?
- O, seniau ir aš mėgau jodinėti. - Ir vos neprakeikė savęs kam prasitarė apie šitai. - O kokioje kvidičo pozicijoje patinka žaisti? - Skubiai norėjosi nusukti temą kitur.
Tada pagalvojo apie kitą Deklano sakinį. Nejau jis nežaidė visai jokių kitų žaidimų? Juk yra ir daugiau visokių magiškų žaidimų, kuriuos galima žaisti.
- Tai gal norėtum pabandyti pažaisti? Dviese gal būtų sunku rasti ką pažaisti, bet galėčiau sugalvoti. O šiaip yra ir komandinių žaidimų. Dienos tik gražės, galėtume susirinkti ir žaisti laisvu laiku. - Auris nutarė apsimesti, kad visada taip ir buvo. Kad visada jie gražiuoju bendravo. Nebuvo galima rodyti savo nuostabos ar kažkokių kitokių neigiamų jausmų, abejonių. Nes taip galėjo tiesiog prarasti šitą svarbią akimirką.
Tai atrodė labai keista. Kad Aarono sūnus nemėgsta knygų. Bet kartu tai ir patiko, nes dar labiau rodė jų nepanašumą.
- O ar esi skaitęs įdomių knygų? Gal tiesiog nesi ir nežinai, kad tau visai patiktų. - Kaip ten bebūtų kadangi dirbo mokytoju turėjo pastūmėti prie skaitymo. Norėjo pasakyti, kad jeigu Deklanas paprašytų aarono, tai tas tikrai parekomenduotų ką įdomaus. Bet nepasakė. Nes nelabai žinojo kokie Deklano ir Aarono santykiai.
Deklanas vėl ėmėsi puolimo, bet šį kartą dėl to nesusinervino. Galvojo ką čia pasakyti. Viena vertus norėjo, kad Deklano čia nebūtų. Kita vertus... Kuo gi jis Auriui trukdo?
- Aš tikrai nieko prieš, jeigu ir tu dalyvautum žaidimuose. - Patikino. Na taip. Jautė tą nenorą dėl Aarono. Bet tai nesiskaitė. Tiesiog reikėjo save pergalėti ir tiek. Negalima senai neapykantai leisti įsigalėti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #93 Prieš mėnesį »
Viskas aišku. Šitas turi savo vaikų, bet jam kažkodėl smagiau leisti laiką su kitais. Tai priminė jo paties tėvą, kuris užuot ką nors veikęs su juo ir netgi Rora būdavo visada užsiėmęs.
- O tavo vaikai mokosi Hogvartse? - dar paklausė. Ne iki galo suprato, ką reiškia tai, kad jie nėra biologiniai vaikai, bet ir nesigilino. Pajutęs susierzinimą tęsė gerokai pikčiau: - Ar jie yra čia, bet tu leidi laiką su kitais? Kodėl suaugusieji taip elgiasi?! Kam jiems tada reikia turėti vaikų, jeigu nepatinka su jais būti?!
Neberūpėjo nei jodinėjimas, nei kvidičas. Dabar suprato turintis teisę pykti ant šito profesorėlio. Jis lygiai taip pat ignoruoja savo vaikus kaip ir paties Deklano tėvas. Net keista, kad šis panašumas nebekėlė šleikštulio. Buvo paprasčiausiai pikta.
- Gaudytojo, - teikėsi burbtelėti apie kvidičą. Ir kiek pasvarstęs pridūrė: - O žaisti tu turi su savo vaikais.
Ir ko jis čia pristojo su tom knygom? Taip, namuose jų buvo, bet niekas niekada neleido domėtis. Ar bent jau taip nusprendė skaityti pritingintis berniukas.
- Man negalima eiti į biblioteką, - abejingai gūžtelėjo pečiais. Tai turėtų paaiškinti, kodėl jis nė nebandė skaityti. Ko gero, tėvas, pamatęs jį prie knygų, tiesiog pažaliuotų iš siaubo.
- O aš prieš! - staiga sušuko. - Aš noriu žaisti su... - pradėjo, bet skubiai save užčiaupė. Šitas aiškino, kad pažįsta tėvą, tad geriau per daug neišsiplepėti. Pasijutęs nejaukiai ilgą laiką tylėjo. Galiausiai negarsiai pridūrė: - Gerai. Jeigu pažadi, kad po to žaisi ir su savo vaikais, gerai.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #94 Prieš mėnesį »
- Broliukas dar per mažas mokytis Hogvartse, bet jis gyvena su manimi mokykloje, manau esi jį matęs. Vienas iš mano vaikų jau šeštame kurse, o kita jau suaugusi. - Jei Deklanas ir galėjo ką nors tokio padaryti, kad Auris pamirštų, jog jis yra Aarono sūnus, tai jam puikiai sekėsi eiti tokia linkme.
- Man patinka leisti laiką su savo vaikais. Grojame kartu su vyresniuoju sūnumi arba dar kažką veikiama, ką sugalvojame. Su vyriausiąja jau nežaidžiam, bet kalbamės ir kažkur einame. Su broliuku irgi randam veiklos. Nedalinu savo laiko tik mokiniams Deklanai. - Ar jo tėvai neskiria Deklanui laiko? Turbūt taip ir yra.
- Gal nėra taip, kad nepatinka. Tiesiog. Kartais suaugę per daug įsisuka į savo darbų ir reikalų ratą ir tada apie nieką kitą nepagalvoja. - Labai menka paguoda. Bet negalėjo sakyti, kad Aaronui ar Beatricei nepatinka leisti laiko su jais. Nors gal taip ir buvo. Bet tiesiog jei taip ir buvo negalėjo šitaip kalbėti.
Ne, dabar niekaip nebegalės pykti ant Deklano...
- Man tikrai patinka leisti laiką su savo vaikais. - Patikino jį. Pagalvojo, kad galėtų juos supažindinti. Bet kadangi visi jie buvo sudėtingos asmenybs negalėjo to pirma siūlyti Deklanui. Pirma, būtų reikėję pakalbėti su jais.
Negalima eiti į biblioteką? Bet kodėl?
- Ar norėtum pasakyti kodėl tau ten negalima? Turbūt turi galvoje biblioteka savo namuose, ne Hogvartse taip? - Atsargiai užklausė.
Įdomu ką jis norėjo pasakyti? Ar kad nori žaisti su savo tėvais? O gal su draugais mkykloje? Ir kaip čia dabar pasielgus? Pakomentuoti tą sakinį ar ne? O dar tas Rafaelis. Norėjo ir apie jį paklausti daugiau.
- Ar tau patinka Hogvartse? - Ir apie žaidimų draugus ir apie Rafaelį reikėjo klausti atsargiai ir iš lėto.
- Aš tikrai mėgstu būti su savo vaikais ar broliuku. Galbūt jeigu jie norėtų galėtume ir visi kartu kažką pažaisti. Bet aš turėčiau jų paklausti. Matai, jie ir net mano brolis... Iki mums susitinkant jie turėjo gana sudėtingą gyvenimą. Dėl to gali būti drovesni.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #95 Prieš mėnesį »
Kaip šito profesorėlio vaikai gali būti suaugę? Ne, čia kažkas ne taip. Jis turbūt tik pudrina smegenis. Bet kokia jam iš to nauda? O gal tai susiję su tuo, kad tie vaikai nėra biologiniai? Deklanas norėjo, netgi labai norėjo tikėti tuo, ką sako nemėgstamas žmogus, bet... Tai pernelyg sudėtinga.
- Tu mokai. Turi pasiruošti pamokoms, ištaisyti namų darbus, - vėl pradėjo kalbėti Deklanas. Ne, turbūt kažką šitas vis dėlto meluoja. Nepatikliai tęsė: - Kaip tu viskam turi laiko? Ir dirbti, ir būti su trimis vaikais, ir rasti laiko mokiniams? Jeigu su vyriausia nežaidi, vadinasi, net negali būti su jais visais vienu metu! Negi tavo paros yra ilgesnės nei kitų žmonių? Ir kodėl kiti rūpinasi tik savo reikalais, bet ne savo vaikais?
Šitas mėgsta leisti laiką su savo vaikais. Gerai, tebūnie. Tuo patikėti gal ir galima. Bet nuo ko priklauso tai, ar mėgsta, ar ne? Kodėl tada jo paties tėvas to nemėgsta? Tik nereikia apsimetinėti, kad jis užsiėmęs. Kažkodėl panorėjęs atranda laiko, tik jis pavirsta kažkokia nesąmone. Na, bet tai ne Deklano kaltė. Jis su tėvu norėtų būti žymiai daugiau.
- Nežinau, kodėl negalima, - abejingai atsakė apie knygas. Nebegalvojo apie tai, kad negali pakęsti šito žmogaus. Jis jo klausėsi ir buvo tikras burtininkas, priešingai nei motina. O tai jau buvo ne tiek ir mažai. - Turbūt bijo, kad ką nors sugadinsiu. Nežinau.
Ar jam patinka Hogvartse? Pernai visai patiko, nes nebuvo Roros. Bet argi jis tai gali sakyti? Būtinai prasidėtų pamokslai, kad apie seserį taip kalbėti negalima.
- Man nepatinka, kad čia yra Rora, - neištvėręs pasakė, o netrukus persigando. Tikrai neketino žaisti su Aurio Senklerio vaikais. Ką, gal jis galvoja, kad Deklanas prašosi į šeimą? Veide atsirado pasibjaurėjimo išraiška.
- Ne. Kodėl nebetinka kiti mokiniai? O tu su savo vaikais pažaisi po to, - kalbėjo reikalaujančiu tonu ir nepagalvojęs pridūrė: - Bet tik ne su žiobare.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Deklanas W. Senkleris »
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #96 Prieš mėnesį »
Viduje niekaip negalėjo suprasti kas gi pasidarė Deklanui. Bet žinoma ir toliau su juo kalbėjosi.
- Paskirstau laiką kada kuo užsiimu. Žinai juk, kad ne visada užduodu namų darbus. Kartais paprašau jūsų darytis konspektus apie pamokas ir patikrinu juos ne po savaitės, o vėliau, kad turėtumėt susirašę daugiau medžiagos. Mano paros tokios pat kaip visų. - Šyptelėjo. - Aš tiesiog pasiskirstau laiką ką ir kada veikti. Be to mano vaikai mokykloje, su manimi. Todėl matomės dažnai.  - Laiko sau nelikdavo, beveik ne. Bet kadangi Auriui patiko tai, kuo užsiėmė buvo gerai kaip yra.
- Susitinkame mes ir visi kartu. Bet juk mano vyresnėlė suaugusi, dirba ir pati turi savų reikalų. Todėl kartais su ja susitinkam atskirai. Bet tikrai ne visada. Susitinkame mes ir visi kartu. - Ar mes rimtai apie tai kalbamės? Ar Aaronas ir Beatrice neskiria jam laiko? Auris prisiminė nutikimą per vieną pamokų. Kai Aurora pratrūko dėl to, kad Aaronas ją čia atgrūdo. Būtų įdomu žinoti kaip jie bendrauja.
- Nežinau. Tikrai nežinau. Žmonės labai skirtingi. Gal kai kuriems atrodo, kad dirbdami ir užsiimdami savo reikalais daro geriau, viskuo aprūpina. Gal dar kas nors. - Ar tu jautiesi vienišas? Norėjo paklausti. Bet ne tiek jie dar buvo pažengę, kad galėtų klausinėti.
Kas bijo? Mama ar tėtis?
- Manau, kad nesugadintum, saugotum knygas, jeigu tau jas patikėtų. Gal ir atrodo, kad skaityti nuobodu. Bet knygos labai padeda svajoti. Svajoti yra smagu, svajonės nukelia į pačias įvairiausias vietas. - Auris galvojo, kad reiktų jam papasakoti kokios istorijos pradžią kada nors. Jeigu tai Deklaną sudomintų nutrauktų pasakojimą tam, kad jis pats imtųsi skaityti.
- O kodėl tau nepatinka, kad čia yra ir Rora? Ar nesmagiau, kad ji čia? Man tai būtų jaukiau pažinoti ką nors mokykloje. - Draugiškai kalbėjo, šypsojosi jam.
- Tinka ir kiti mokiniai. Tik šiaip pasiūliau. - Kas per žiobarė? - Apie kurią čia mokinę kalbi? Mokinių atvykusių iš žiobariškų šeimų daug. - Kol kas nesirengė jam aiškinti apie tai, kad taip skirstyti žmones negerai.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #97 Prieš mėnesį »
Ar gali būti, kad Auris Senkleris yra geresnis žmogus už jo tėvą? Tokia mintis buvo šleikščiai nemaloni, bet... Deklanas nebuvo tikras, kad jo tėvas iš viso yra geras žmogus. Svarbus, protingas - taip. Bet geras?
- O jeigu tavo vaikai nebūtų mokykloje, - pradėjo berniukas, bet staiga nutilo. Ar šito žmogaus visi vaikai yra čia? Argi kas nors iš profesorių yra jo vaikas? Tai sudomino, bet neketino klausti. Vietoj to tiesiog pratęsė: - Jeigu jų čia nebūtų, ir matytumėtės tik per atostogas, ar skirtum jiems kaip galima daugiau laiko? Ar norėtum atsigriebti už laiką, kurį praleidžiate ne kartu?
Taip, būtent taip ir buvo. Tėvas aiškiai buvo įsitikinęs, kad viskuo aprūpina šeimą. Na, taip ir buvo, Deklanas tikrai negalėjo skųstis. Ir pats tik neseniai suprato, kad kažko trūksta. Ar kada nors tai pasakė tėvui?
- O kaip tada pasakyti tokiam žmogui, kad dirbti neužtenka? Kad reikia ir... - sakinys liko nebaigtas. Deklanas nebuvo tikras, ar nori, kad Auris suprastų jį kalbant apie tėvą. Jie pažįstami, tad ar po šio pokalbio nebus blogiau?
- Nieko nesakyk mano tėvui! - šūktelėjo pertraukdamas profesoriaus žodžius apie knygas. Skaityti jis neketino, tad neverta švaistyti laiko. Jo Auris Senkleris neturi daug. Ir skiria jį man su nuostaba pagalvojo grifas.
- Aš prie jos jaučiuosi įsitempęs, - iš dalies pasakė tiesą apie seserį. Daugiau nieko nekomentavo ir vylėsi temos netęsti. Jeigu kas būtų teikęsis paklausti jo, būtų prieštaravęs Roros perkėlimui į Hogvartsą. Netgi būtų pasakęs, kad jai nereikia aukoti visų Biobetonse sukurtų draugysčių. Bet argi kam nors kada nors buvo įdomu, ko jis nori?
- Tu su savo vaikais irgi pažaisi, - primygtinai pakartojo svarstydamas, kas galėtų būti šito profesoriaus vaikas. Taip, tą mažiuką jis žinojo, bet kas tas kitas? Ir kas vis dėlto toji suaugusi? Juk negali būti direktorė, ar ne?
- Na, žiobarė, - nekantriai atsakė. Mielai nebūtų daugiau nieko sakęs, bet kadangi neblogai sekėsi kalbėtis, nenoromis pridūrė: - Leticija.
Neabejojo netrukus išgirsiantis, kad ji visai ne žiobarė, bet to nepaisė. Tik galvojo, kur veda šis pokalbis. Ir, žinoma, klausė savęs, ar iš tiesų eis kažką veikti su šituo taip nemėgstamu žmogumi.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #98 Prieš mėnesį »
Ak, visi tie žodžiai rodė kaip jam reikia tėvo ar tėvų laiko. Bet kodėl būtent dabar Deklanas panoro su juo kalbėtis? Na, svarbiausia, kad išvis panoro.
- Norėčiau. Labai norėčiau atsigriebti už nebūtą laiką su jais. Bet manau, kad nedirbčiau mokykloje, jeigu tiek ilgai su jais negalėčiau matytis. Tai per ilgas laikas. Nenorėčiau jų tiek ilgam palikti. - Buvo liūdna jam taip sakyti, nes galimai Deklanas namie per atostogas yra vienišas. Bet negalėjo sakyti, kad nenorėtų matyti savo vaikų.
Jie kalbėjosi apie tariamą žmogų. Nors Auris manė, kad apie jo tėvus. Raudonplaukis susimąstė ką atsakyti. Pažįstant Aaroną abejojo, kad padėtų paprastas švelnus prašymas likti namie. O kokia yra beatrice? Kaip jam atitaikyti atsakymą? Blogiausia, kad nežinojo ir ką Aaronui pritaikyti. Nežinojo koks jis tėvas ir kas iš viso per žmogus yra Aaronas sudaręs su juo pačiu kraujo brolystę.
- Žinai, man atrodo reikia atvirai imti ir pasakyti. Turbūt tokiam žmogui pasakyčiau ko iš jo noriu. Kad noriu ne vien daiktų ar pramogų. Kad man reikia to žmogaus šalia. - Ar tai nėra didžiausia planetos nesąmonė? O jei Aaronas dėl to tik pasijuoktų iš sūnaus?
- Viskas gerai. Tikrai nieko nesakysiu nei jam nei tavo motinai. Mudu kalbamės tarpusavyje ir aš niekam nepasakosiu to, ką aptarėme. - Tvirtai patikino berniuką.
- O ar seniai taip jautiesi prie jos? Žinok jeigu labai nenori galime nenagrinėti šios temos. Bet aš norėčiau suprasti. Gal galėčiau ką nors patarti ir pasidarytų paprasčiau. - Vis pamanydavo, kad niekuo nesistebės. Bet nutikdavo priešingai.
- Žinoma pažaisiu. - Nusišypsojo.
- Leticija Mendel? O ar nesutariate tik dėl to, kad ji žiobarė? - Ji visai ne žiobarė. Bet jeigu jau pati taip teigė Deklanui Auris nesiruošė sakyti kaip yra.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #99 Prieš mėnesį »
Šitas žmogus jį stebino vis labiau ir labiau. Jeigu nebūtų pačią pirmą dieną prisikabinęs ir taip visko sugadinęs, šiandien viskas būtų absoliučiai kitaip. Ko gero, Deklanas vertintų tai, kad jis nori padėti. Pagalbos purtėsi ne dėl to, kad jos nereikėjo. Tiesiog sulaukti iš prisikabinusio žmogaus buvo nemalonu ir žema.
- O kiti net ir būdami namuose į juos nekreipia dėmesio. Bet taip nesąžininga! Kodėl vieni vaikai gali visko klausti, o kitiems užgintas bet koks laikas su šeimos nariais? - ir toliau piktinosi grifas. Žinoma, nepagalvojo, kad daugelis pasakytų, kad tai jis turi viską. Tiesą sakant, dar prieš kelis mėnesius ar metus ir pats būtų taip pasakęs. Bet štai dabar to nebeužteko, tik tą pripažinti labai jau sunku.
- Aš bandžiau, - rėžė, kai profesorius pareiškė esą reikia kalbėti atskirai. Tik kur tie jo bandymai nuvedė? Deklanas ir vėl supyko, nors šį kartą pyktis nukreiptas ne į Aurį, o į Aaroną Senklerį.
- Ne. Kaip tik geriau pasakyk, - staiga paprieštaravo ką tik išreikštam norui. Gal bent tada kas nors pastebės, kad jis egzistuoja? Nes dabar, regis, visiems rūpi tik kaip užkrauti ant galvos Rorą ir taip sugadinti jam gyvenimą.
- Nuo tada, kai ji čia atsidūrė, - burbtelėjo. Ne, daugiau šitos temos tikrai netęs. Ji pernelyg neįdomi.
- Ji pasipūtusi per gerai apie save galvojanti žiobarė! - atsakė kita vėlgi ne itin įdomia tema. Apie tai irgi nenorėjo kalbėti, tad skubiai pasuko pokalbį paklausdamas: - O kodėl kai kurie mokiniai į tave kreipiasi vardu? Argi į mokytoją nereikia kreiptis "profesoriau"?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #100 Prieš mėnesį »
- Nežinau Deklanai. Žmonės labai klysta, kad taip elgiasi. Manau paskui, kai vaikai suauga ir gyvena savo gyvenimus gailisi to, kad neskyrė jiems daugiau laiko. Bet jau būna per vėlu. Nežinau kodėl šitaip būna, bet kai kurie žmonės tiesiog nusprendžia taip elgtis. - Kaip gaila. Turbūt tiesiog jis vienišas vaikas ir tiek. Tikrai labai gaila.
Jis mėgino. Kalbėtis su Aaronu. Įdomu kur tai berniuką nuvedė. Ką Aaronas jam pasakė. Tas vardas kėlė pyktį. Po visų įvykių žiemą.
- Ar tu tikrai to norėtum? Pasikalbėti aš su juo galiu. Jei norėtum. Jei ne, niekada nieko nesakysiu jam, bet jei visgi to nori, susitiksiu su juo. - Nors negalėjo nei pažiūrėt į Aaroną. Prisiminė ne vien tai, kaip jis laikė užvaldytą kerais. Bet ir tą visą istoriją, kurią Aaronas jam išrėžė kontoroje.
- Paskutinis klausimas apie Aurorą gerai? Ar bandėtte kada nors tarpusavy pasikalbėti apie viską? Atsiverti vienas kitam? Na, o dėl Leticijos. Visi žmonės negali tau patikti ir tu visiems negali patikti. - Kada nors dar pagalvos ką čia daryti su ta išukdyta neapykanta žiobarams.
- Šiaip. Man patinka paprastai, draugiškai bendrauti. O tas kreipinys profesoriau, toks formalus. Man smagiau, kai mane vadina vardu ir tiek.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #101 Prieš mėnesį »
Po galais, dar prieš ką tik pasibaigusias atostogas Deklanas būtų gerai pamokęs šitą profesorėlį. Jis mat aiškina, kad Aaronas Senkleris klysta?! Dabar viskas buvo kitaip. Aaronas Senkleris tikrai klydo ir nesiteikė tos savo klaidos pripažinti. Deklanas tyliai atsiduso. Nenorėjo atvirai apie tai kalbėti, tuo labiau, kad Auris tėvą pažįsta. Bet turbūt per vėlu. Nori nenori teko priimti paprastą tiesą: taip jo menkinamas profesoriūkštis nėra visiškai kvailas.
- Noriu, - linktelėjo. Tiesą sakant, prisibijojo, kas bus, jeigu šitas išties eis šnekėti su tėvu. Labiau įdomu, ar jis tikrai tą padarys. Dėl jo, Deklano, niekas niekada nesistengė. Atrodė, kad jis turi būti dėkingas už tai, ką turi. Iš dalies ir buvo, o klausimai pradėjo kilti tik visai neseniai.
- Viskas buvo gerai, kol ji nepradėjo čia mokytis, - dar rėžė apie Rorą. Nesuprato, kam reikia tiek daug apie ją šnekėti. O apie žiobarę nieko nesakė.
Neįsivaizdavo, ar ir pats galėtų kreiptis į profesorių vardu. Nelabai to norėjo, mat taip tarsi parodytų, kad jį mėgsta ar nori laikyti ne tik profesoriumi. Vėlgi labiau iš smalsumo uždavė dar vieną klausimą:
- Ar aš irgi galėčiau kreiptis "Auri"?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #102 Prieš mėnesį »
Auris vis suko galvą kas apsėdo Aarono sūnų. Atrodė, kad kas būtų jį pakeitęs ar ką. Įdomu ar kas nutiko namuose? Kaip Aaronas reagavo į laišką apie Rafaelį? O gal nereagavo.
Noriu. Toks paprastas žodelytis, bet ar pajėgs su Aaronu normaliai pasišnekėti? O kas, jeigu susipjaus kaip du šunys?
- Gerai, aš pasistengsiu su juo pasikalbėti. Ar nori, kad jam ką nors perduočiau nuo tavęs? Ką abskritai nori, kad jam pabandyčiau paaiškinti? Norėtum tiesiog leisti daugiau laiko kartu taip? - Misija atrodė neįmanoma. Nors ėmus dirbti šį darbą dažnai taip manydavo.
- Manau jei kada pasiruošite jums praverstų pasikalbėti. - Pasakė dėl Auroros.
Tu ir taip visada nemandagiai bendrauji su manimi. Pagalvojo. Ar jis čia rimtai klausia? Kažkada Auriui buvo kilusi mintis priversti Deklaną kreiptis jūs ir panašiai. Bet paskui to atsisakė. Galvojo, kad primesti tokį dalyką nieko gero.
- Gali kreiptis. - Tegul.
Paskui ėmė veikti kaip visada spontaniškai. Iš dėžės ištraukė kamuolį, kelis kart pamušinėjo į žemę, jis smagiai šokčiojo.
- Nori pasimėtyti?

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 170
  • Taškai: 87
  • Not good enough.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #103 Prieš mėnesį »
Ar jis tikrai pasikalbės su tėvu? Nors ką reiškia "pasistengs"? Turbūt nieko nedarys, o tada pasakys, kad "pasistengė, bet nepasisekė." Visai kaip tėvas piktai pagalvojo Deklanas, nors stengėsi jausmų neatskleisti.
- Ne. Pasakyk, kad aš klausiau, kodėl vieni žmonės skiria savo šeimai dėmesio, o kiti ne. Ir paklausk, kodėl man gali kilti tokie klausimai, - labiau pareikalavo nei paprašė grifas. - Jam nereikia nieko aiškinti, nes jis neklausys. A, ir nenustebk, jeigu jis tave aprėks, nes, pasak jo, kitaip žmonės negirdi, ką jiems sakai.
Apie Aurorą nesakė nieko. Šitas jau seniai sakė, kad apie ją daugiau nekalbės, tad jam tęsti tą temą? O jeigu vis tiek kalba, vadinasi, nėra toks jau patikimas. Apėmė nusivylimas. Ar jis visai niekuo negali pasitikėti? Pasirodo, motina ne tokia jau ir bloga, nors ir yra purvakraujė.
Į leidimą kreiptis vardu linktelėjo. Dar nežinojo, ar tai darys. Atrodė, kad jeigu išties kreipsis "Auri", bus labai jau draugiškas su šituo profesoriumi. O jis vis dėlto ką tik įrodė nesąs patikimas.
Pasiūlymas pasimėtyti kamuoliu sutrikdė. Deklanas niekada nedarė nieko panašaus. Na, darė. Bet tai buvo su aukle, kuri už tokius žaidimus gaudavo pinigus. O kodėl tai daro profesorius... Auris?
- Turbūt gerai, - kiek nejaukiai atsiliepė berniukas ir atsitraukė kelis žingsnius laukdamas metimo. Ir staiga paklausė: - O tu turi žmoną?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #104 Prieš 3 savaites »
- Gerai. Šito aš jo paklausiu. Deklanai, - Atsargiai pradėjo. - Ar kas nors nutiko per atostogas? Norėčiau žinoti. Bet jei nenori pasakoti neverčiu tikrai. - Kažkas ne taip. Juk negalėjo vaikis taip persiversti tiesa? Ko Aaronas pridirbo?
- Nieko. Jei aprėks, tai aprėks. - Šypsojosi. Norėjosi pasakyti, kad jo tėvo bijojo mažiausiai. Bet tai skambėjo kažkaip priešiškai, tai ir nutylėjo. Bet paklausė.
- Ar tėvas ant tavęs šaukia? - Kokie Aarono auklėjimo metodai? Auriui visai nepatiko, kad šitas pokalbis rodo, jog nelabai kokie.
Apie seserį nebekalbėjo daugiau. Tai buvo opi tema kaip jau suprato. Aaronas irgi. O apie mamą jie išvis nekalbėjo. Gal jam reikėtų ir su Beatrice susitikti?
Auris atsitraukė dar toliau, buvo pasiruošęs mesti kamuolį, bet sustojo.
- Ne. Bet yra mergina, kurią norėčiau vesti. - Po galais... Sunku labai sunku būti atviram. O toks dažniausiai mėgino būti su vaikais.
- Gaudyk. - Nusišypsojo ir metė kamuolį Deklanui.