0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #60 Prieš 1 metus »
Auris Senkleris, regis, ieškojo būdų, kaip išspręsti problemas baltapūkės šeimoje. Tačiau jis nežinojo, kas yra pieva.
- Jeigu aš mokysiuosi Hogvartse, nebegalėsiu gyventi pievoje, - pasakė. - Galėsiu ten užsukti, nes gyvenau. Bet jeigu noriu gyventi pievoje, aš negaliu turėti jokio ryšio su šituo pasauliu, suprantate? Ir niekas iš šio pasaulio negali ateiti tenais. Nebent to, kuris gyvena ar gyveno pievoje, išrinktasis. Tad jeigu mano tėvai būtų kartu, tuomet tėtis galėtų apsilankyti pievoje. O dabar negali. Mes nepriimame svečių. Įsivaizduokite, kas darytųsi, jeigu galėtų užsukti kas panorėjęs, - atsiduso pagalvojusi apie save užvakar, kai buvo pririšta prie medžio.
Sakura jautėsi keistai, kai profesorius jos klausinėjo.
- Nenoriu įžeisti, bet žmonės naudoja daug nereikalingų daiktų, - toliau kalbėjo. - Mano tėčio gaminami baldai yra nereikalingi. O čia...
Šviesiaplaukė susimąstė, kas jai patinka šiuolaikiniame pasaulyje. Prieš kelias dienas būtų atsakiusi, kad žmonės. Dabar, deja, ji to pasakyti nebegalėjo, todėl į tą klausimą nieko taip ir neatsakė.
- Tikrai nenoriu į ligoninę, - patikino. - Bet jeigu liepsite, eisiu, - atsidengė žaizdą. - Jeigu tai pasikartos, ar... ar galėsiu pasakyti jums? - paklausė.
Nors jeigu tai pasikartotų, tikriausiai grįžčiau į pievą, mintyse pagalvojo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #61 Prieš 1 metus »
Na, jei jam nebūtų leista apsilankyti pievoje, tai gal nekeista, kad vyrukui ji atrodo kaip sekta. Svarstė Auris. Nors pasukus galvą galima suprasti, kad tie žmonės tikriausiai nori tik apsisaugoti nuo išorinio pasaulio ar blogų žmonių. Bet visgi keista. Juk tas žmogus jos tėvas. O Sakura ten praleido visą gyvenimą. Tai ką, nebūtų galima jo įsileisti? Tik trumpam? Keista vieta.
- Suprantu. Bet žinai. Jis juk tavo tėvas. Nėra kažkoks pašalietis. Na taip, jūs aišku nesimatėte, jo nebuvo tavo gyvenime. Bet dabar esi su juo. Argi pievoje jam nebūtų galima padaryti išimties? - Aišku ne jai tokius dalykus spręsti. Toliau galvojo Auris.
- Šiuo pasauliu irgi galima mėgautis. Menas, muzika. Tai gražūs ir nuostabūs potyriai. Kaip jau ir sakiau. Tau nereikia turėti visko, ko nori šiuolaikiniai žmonės. Bet juk kai ką galima bandyti suderinti. Pavaikščioti į koncertus atviroje erdvėje, kur nors aikštėse ar parkuose. Pasižvalgyti po muziejus ar parodas. Apsilankyti kokiuose nors įdomiuose renginiuose. Taip gal geriau pažintum pasaulį, kuriame dabar atsiradai. - Jai paklausus ar galėtų jam pasakyti, jei pasikartotų dar koks išpuolis Auris žinoma linktelėjo sutikdamas.
- Taip žinoma. - Dar pridūrė.
- Žinai, Galbūt, kad geriau imtumėt sutarti su tėvu gali paprašyti, kad jis tau padėtų praktikuotis transfigūraciją per atostogas? Žinau kerėti vasarą negali. Bet jis tau gali duoti kokių patarimų, sudaryti kokį užduotyną, kurį padarytum mokykloje ir paskui papasakotum jam kaip tau sekėsi. Jei gamina tokius baldus, tai tikriausiai daug žino apie transfigūraciją.
Auris neliepė jai eiti į ligoninę. Nors gal taip būtų buvę geriau.
- Accio mėlynių išėmiklį. Accio dezinfekcinį eliksyrą. - Pasakė ir po kurio laiko du buteliukai atzvimbė iš jo kabineto.
- Šituo pasitepk veidą, kad neliktų žymių. - Padavė jai mėlynių išėmiklį pirktą Vizlių pokštų krautuvėje. Tada užlašino skysčio iš antrojo buteliuko jai ant žaizdos ir kiek palaukęs pasakė.-
- Vulnera Sanentur. - Žaizda nuo burtažodžio turėjo užsitraukti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #62 Prieš 1 metus »
- Jokiu būdu, - Sakura rimtai papurtė galvą. - Pievoje nebūna išimčių.
Kai profesorius ėmė kalbėti apie meną, muziką, koncertus, muziejus, parodas ir renginius, mergina tarė:
- Negaliu. Visa tai žmogaus dirbtinai sukurta. Ne, - ir vėl papurtė galvą.
Tačiau turėjo pripažinti, kad skaitant apie tai literatūrą strazdanę sudomino viskas: pradedant paveikslais, tęsiant muzikos instrumentais ir baigiant muziejais, kuriuose pilna visokių statulų. Bet visą šitą susidomėjimą penktakursė bandė nustumti šalin. Kaip aš galėčiau mėgautis tuo, ką sukūrė žmogus, darkydamas gamtą, mintyse galvojo ji. Juk visa tai yra nenatūralu. Ten, kur stovi muziejaus pastatai, turėtų būti miškai. Vasarą Londone mačiau vaiką, grojantį dūdele. Ir ji buvo iš plastiko! Iš plastiko, atsiduso galvoje užbaigusi mintį.
- Nenoriu mokytis su tėčiu, - Levins šiek tiek susiraukė.
Ji galėtų mokytis su draugėmis, su Auriu Senkleriu ar net viena. Bet su tėčiu to daryti tikrai nenorėjo.
Netrukus Sakura jau tepėsi veidą mėlynių išėmikliu, bet ėmė įtarti, kad jis tikrai nebus natūralus. Reikėjo atsisakyti ir ligoninės, ir profesoriaus pagalbos, pagalvojo. O kažkoks skystis kartu su burtažodžiu užtraukė jai žaizdą.
- Ačiū, - pasakė.
Mintys nuo to baisaus įvykio šiek tiek atitolo. Dabar Sakura galvojo apie muzikos isntrumentus, su menu susijusius pasisėdėjimus ir mėlynių išėmiklio sudėtį.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #63 Prieš 1 metus »
Pievos taisyklės jam atrodė gal kiek per griežtos. Auris suprato kodėl jie nenori įsileisti nepažįstamų žmonių. Bet jam atrodė, kad kartais galima padaryti kokią išimtį. Aišku, jis nepažinojo jos tėvo ir nežinia kas jam galėtų ateiti į galvą. Gal jam dar labiau viskas nepatiktų. Būtų įdomu išgirsti ir jo nuomonę. Manė jis.
- Gal ir sukurta žmogaus. Bet ar tai taip kenksminga? Menai gyvuoja nuo labai senų laikų. Net urvuose, kur gyveno žmonės randama piešinių. Man atrodo yra blogesnių dalykų nei piešiniai ar muziejai ar kas panašaus. Jei taip, tai vadinasi neturėtų būti ir knygų ar ne? Jos juk iš popieriaus. O jis daromas iš medžio. Tai irgi nėra natūralus produktas, jis irgi žmogaus sukurtas. Bet juk skaityti yra taip gera ar ne? Raštas, mokslas, menas verčia žmogų galvoti, mąstyti. Ką nors kurti. Ar pievoje buvo knygų? - Ji nenorėjo mokytis su tėvu. Auris neketino įkalbinėti.
Merginos žaizda sugijo. Jis paėmė mėlynių išėmiklį ir išdangino atgal į mokyklą.
- Nėra už ką. Na, tai ar nori dar mokytis? Ar visgi atidėkim pamoką kitai dienai?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
- Žinoma, knygų buvo, - patikino šviesiaplaukė. - Knygos yra naudingos, dėl to galima paaukoti dalį medžių. Skaityti žmogui reikia. Tačiau egzistuoja daug dalykų, kurie žmogui nėra reikalingi. Ir ypač tie visi pastatai, kurių gausu Londone. O asfaltas! Jo galėtų išvis nebūti. Man jis labai nepatinka. Jis labai darko gamtą.
Profesoriui paklausus, ar Sakura norėtų mokytis, ar atidėti pamoką kitai dienai, mergina susimąstė. Mokytis jai patiko, tad nebūtų taip blogai daryti tai šiandien. Galbūt tai net padėtų nukreipti mintis kitur. Tačiau pagalvojus apie tai, kad jeigu šiandien jiedu nesimokys, o susitiks dar kartą, strazdanė nusprendė atidėti mokymąsi kitam kartui.
- Galbūt atidėkime, - nedrąsiai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
- Aha, tai knygos visgi naudingos. Matai Sakura, taip galvoji turbūt todėl, kad mėgsti skaityti. Ir tai tau buvo įprasta visą gyvenimą. Todėl sakau tau dar kartą. Reikia pabandyti prisijaukinti šiuolaikinį pasaulį. Ne viską žinoma, kaip ir kalbėjome. Bet kai ką galima išbandyti. - Pats Senkleris nenorėjo gyventi pasaulyje be puikiųjų asfaltuotų kelių. Kaip tada galėčiau raižyti po gatves su savo motociklu? Bet apie visus tuos dalykus neketino su ja dabar aiškintis. Auris svarstė apie kur kas svarbesnius dalykus. Apie asmenį įtaisiusį jai tuos sužalojimus. Apie jos kategoriškai nusiteikusį tėvą. Tikrai būtų įdomu su juo šnektelt. Manė jis. Na, tas tipas ir jo dukrelė turi bendrą ryškų bruožą. Tai užsispyrimas.
- Gerai. Tada susitiksim kitą kartą. - Tarė ir atsikėlė nuo žolės. Ar teisingai dabar padariau? Ar turėjau išgauti to mokinio vardą? Kiek mažai turiu patyrimo. Galvojo Auris. Ir vėl manė, kad jam kartais tikrai reikėtų kokio patarėjo. Tokio, kuris patyręs šiame darbe ir galėtų atsakyti į Aurio klausimus.
- Tik būk gera, jei kada nors gyvenime patirtum ką panašaus. Turiu galvoje tą nutikimą. nedangstyk to mokinio. - Pasakė raudonplaukis.
- Iki Sakura. - Atsisveikino ir jie išsiskyrė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #66 Prieš 2 mėnesius »
Rugsėjo antrą dieną, po pamokų jis ir Timotis išėjo laukan. Auris pasiėmė žaislų, juos sudėjo į maišelį ir dabar jie atkeliavo į šią visai jaukią vietą.
- Jei nori obuoliuko ar dar ko, tai gali imti. - Pasakė. Auriui nelabai patiko mintis, kad tiek laiko Timotis leidžia viduje, bibliotekoje. Ot rimtuolis užaugs. Galvojo. Kokia vaikystė, kai tūnai vienas, tyloje, negali juoktis ir žaisti. Ne, Auriui  nepatiko tokios perspektyvos. Bet Kaip rasti Timočiui žaidimų draugų? Iš kur galėtų ištraukti panašaus amžiaus vaikų? Leisti į kokį tolimą savaitinį darželį? O gal... Bet ar jis ten nebus vienišas? Jam visur bus gerai be manęs. Taigi gal? Bet tada jis visai nematys Eion, Henriko.
Senkleris išbėrė mašinėles ir kitokius žaisliukus ant žolės.
- Gal nori palenktyniauti? - Paklausė rodydamas į mašinėles.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Auris Senkleris »

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #67 Prieš 2 mėnesius »
Kol didelis Auris vesdavo pamokas, būdavo baisiai nuobodu. Tą laiką vaikas praleisdavo kambaryje, dar galėjo nueiti į kabinetą. Tačiau tos patalpos jam buvo jau stipriai nusibodusios. Aišku, Timotis nieko dėl to nesakydavo.
Šiandien Auris Timotį atsivedė į gražią vietą. Vaikui čia patiko, tačiau vasarą jis nemažai laiko praleido lauke ir buvo pasiilgęs Hogvartso. Geriau jau brolis būtų palikęs Timotį bibliotekoje. Galbūt tada berniukas susitiktų Henriką ar kokį nors kitą vaiką.
- Gerai, - atsakė mažasis Senkleris.
Pikologė padėjo Timočiui suprasti, kad didelis brolis nori su juo žaisti. Tai atrodė labai keista, tačiau domino. Aišku, Timotis jautėsi nedrąsiai.
Berniukas paėmė raudoną mašinėlę ir pamiršęs sulaukti lenktynių pradžios pradėjo lėtai važiuoti. Buvo linkęs leisti Auriui iškart jį pralenkti, mat bijojo, kad pralaimėdamas brolis supyks.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #68 Prieš 2 mėnesius »
Siaubingai plyšo galva. Juzefas neturėjo pasiėmęs eliksyro nuo pagirių. Virti jo, aišku, šiandien tikrai neketino. Be to, net nebūtų sugebėjęs. Gerai bent tiek, kad šią dieną jam nereikėjo vesti pamokų. Kadangi vykdamas su vaikais į Londoną pasisavins kitų profesorių pamokų laiką, savo laiką jis atidavė kolegoms šiandien bei atiduos rytoj. Džiaugėsi, kad pavyko susikeisti.
Vakar vakare grįžęs į miegamąjį iškart smigo. Miegojo ilgai. Paskui išgėrė gal pusantro litro moliūgų sulčių ir toliau miegojo. O dabar išlindo į lauką, norėjosi prasikvėpuoti grynu oru. Ir kokį sultingą obuolį sutriaukšti.
Šiaip iš vakar tikrai viską neblogai prisiminė. Bet buvo gėda. Prieš visus. Nes išgirdo, jog kalbos jau pasklido po mokyklą. Kažkas iš mokinių vakar jį ir Morgan matė girtus besišlaistančius po pilį. Ką galvos Walgunas, jei sužinos?
Buvo įdomu, kaip jaučiasi kolegė. Pasibuvimo pabaigoje ji ėmė šūkauti, tačiau dabar Juzefas jautėsi kaltas, nors tada supyko. Gėrė su ja kaip su kokiu draugeliu. Tai jis ją nugirdė, ar ne? O apie Aurį ir jo broliuką išvis buvo baisu pagalvoti. Niekada nebeeisiu į didžiąją salę, pagalvojo.
Ir kaip tik tą akimirką pamatė būtent tuos, kurių šiais metais apskritai sutikti nebenorėjo. Taip, Aurį su Timočiu.
- Labas, - tarė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #69 Prieš 2 mėnesius »
Auris pasiėmė žaislinį motocikliuką ir pradėjo važiuoti lėtai paskui broliuko raudoną mašinytę. Nebandė jo lenkti. Abu lėtai važiavo per žolę. Auris norėjo sukelti kokia avariją, apvirsti, skubiai lėkti į auto servisą ar dar ką įdomaus paveikti, toks tylus žaidimas buvo neįprastas dalykas. Bet visgi jie bandė kartu žaisti, kas buvo neįprasta. Ir jis pabijojo sukelti kažką netikėto. Todėl ramiai vėžino tą motociklą. O tada pasirodė Juzefėlis.
- Ooo, didysis donžuanas atėjo. - Nusikvatojo prisiminęs scenelę, kurią pamatė kai tik vakar įlindo į tą bokštą.
- Kaip savijauta? - Vakar jie neišsiskyrė gražiuoju, Juzefas kažkuo Aurį kaltino, bet tas tiesą sakant nesigilino, nes tada draugelis buvo girtas kaip dūmas. Taigi kažin ar tai buvo rimtas reikalas.
- Prisėsi? Vairuoti nesiūlau, - Mostelėjo į kitas mašinytes ant žolės. -  Nelabai gal tau dar galima. - Vėl ėmė juoktis.

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #70 Prieš mėnesį »
Timotis vairavo raudoną mašinytę, o didelis brolis - motocikliuką. Vaikas laukė, kol Auris jį pralenks, tačiau šis berniuko niekaip neaplenkė.
- Neaplenksi manęs? - tiesiai šviesiai paklausė.
O tada pamatė dėdę Juzefą. Didelis Auris iš dėdės Juzefo juokėsi, tačiau Timočiui juokinga nebuvo. Nes vakar plikas Juzefas verkė, o šiandien atrodė prastai. Tarsi sirgtų. Raudonplaukis norėjo paklausti, kas yra didysis donžuanas ir ar dėdė Juzefas labai susirgo. Tačiau to padaryti nedrįso, todėl tik sėdėjo ir žiūrėjo tai į brolį, tai į dėdę.
Tada paėmė žalią sunkvežimiuką ir ištiesė plikam Juzefui. Bet išgirdo, jog didelis brolis pasakė, kad jam nelabai galima vairuoti, tad netrukus sunkvežimiuką prisispaudė prie krūtinės.
- Negaliu jam duoti? - nedrąsiai paklausė brolio, o į Juzefą pažvelgė kaltu žvilgsniu.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #71 Prieš mėnesį »
Juzefo laimei, gerovei ir sveikatai, Auris neatrodė piktas. Vadinasi, mėlynakis nebus išgąsdinęs Timočio. Būtų labai negerai, jeigu draugo broliukas po plikšiaus vakarykščių klaidų pradėtų regresuoti.
- Geriau neklausk, - atsakė Juzefas, nusivalė prakaitą nuo veido, nes šiandien ištisai prakaitavo, ir prisėdo. - Nematei šiandien Morgan? - paklausė. - Merline, Auri, aš atsiprašau, - pasakė rimtai, bet nuo pagirių drebančiu balsu, tad skambėjo šiek tiek juokingai. - Aš ten tave kažkuo kaltinau, o ir šiaip... - atsiduso.
Levinsas nuleido galvą ir trumpam užsidengė veidą delnais. Na ir kas, kad jis čia per mokslo metus gyvena. Turėtų užtikrinti, jog nei vienas mokinys jo tokio nepamatytų. Kaip į jį vaikai paskui žiūrės? O dar Timotis...
- Ar jo neišgąsdinau? - tyliai paklausė Aurio ir žvilgtelėjo į berniuką.
Tada ir pats nusijuokė pamatęs, kad vaikas norėjo Juzefui duoti žaislinį sunkvežimį, bet sukluso dėl Aurio žodžių.
- Šitą, manau, gali, - pasakė mažyliui. - Čia toks išimtinis sunkvežimis, bet vis tiek pirmiausia gaukim brolio leidimą, - nusišypsojo vargana šypsenėle ir ištiesė drebančią rankelę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #72 Prieš mėnesį »
- Ne, neaplenksiu. Lenktynėse niekada nežinia kas laimės. - Nusišypsojo jam.
Juzefėlis atrodė labai apgailėtinai ir Auris manė, kad jei aplinkybės būtų kitos pats atrodytų ne ką geriau.
- Nesinervink. Viskas gerai. - Vėl nusijuokė. - Nemačiau jos. Tiesą pasakius ir neieškojau. Aha, viskas gerai atrodo. - Galvoje turėjo ir Timotį.
- Gali duoti. Jeigu jau dėdė Juzefas pasiruošęs vairuoti. - Nusikvatojo.
- Bet aš jo vietoje nusisamdyčiau vairuotoja. Nes jei policija sugautų nelabai gerai būtų. - Vakar niršo žinoma, kad Juzefas girtutėlis suko Timotį, vos nenuvirto su juo. Dabar jau nebepyko. Kur gi čia pyksi ant taip atrodančio žmogaus. Vėl nusišypsojo sau vienas. O dar, kai prisimindavo patį save...
- Ar judu su Morgan buvot pasimatyme? Gal prieš išeinant ji nelabai drauginga atrodė. Bet kai atėjau labai draugingai šokot.- Pasiteiravo prisimindamas vaizdelį, kurį išvydo įėjęs į bokštą.

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #73 Prieš mėnesį »
- Jei nori, gali aplenkti, - labai tyliai pasakė.
Didelis brolis toliau juokėsi, o Timočiui dėdės Juzefo buvo išties gaila. Gavęs Aurio leidimą, vaikas padavė susirgusiam dėdei žalią sunkvežimiuką. Gal sunkvežimiukas padės jam pasveikti?
Vaikas užfiksavo, kad vyresnysis brolis prakalbo apie tetos Morgan ir pliko dėdės pasimatymą. Ar tai reiškia, jog jie tuoksis, jog bus vestuvės? Timotis galvojo, ar vestuvės vyks didžiojoje salėje. Ir ar paskui teta Morgan su pliku dėde turės vaikų. Nes Henrikas sakė, kad kai du žmonės susituokia, jie turi vaikų. Tačiau tai berniukas dažnai pamiršdavo. Jis galvodavo apie tai, kad reikės vesti Hannah arba Širą, tačiau negalvodavo, jog turės vaikų. Vis tik pačiam buvo penkeri, na, beveik šešeri.
Timotis vėžino savo mašinytę ir galiausiai pamiršo, kad lenktyniauja. Ėmė pats sau važiuoti mintyse įsivaizduodamas, jog mašinytė serga ir dabar keliauja pas mašinytę hilerį, kad pagytų.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #74 Prieš mėnesį »
Juzefas paėmė tą sunkvežimį iš vaiko ir pradėjo važinėti. Mąstė apie tai, kad labai skauda galvą. Į ją, ėmus žaisti, lindo prisiminimai apie Walguną. Apie tai, kaip jis su savo sūnumi vėžindavo mašinėles. O jie dar turėjo tokį žiobarišką traukinį, kuris pats važiuodavo. Aišku, magiškų važiuojančių traukinių pasirinkimas buvo kur kas didesnis nei žiobariškų, bet Juzefą žavėjo būtent žiobariški.
- Vaikai labai greit užauga, - iš niekur nieko pasakė plikis.
Auris ėmė klausinėti apie jį ir Morgan. Buvo tikrai sumautai gėda. Jeigu jau Auriui kilo tokių klausimų, ką kalbės mokiniai?
- Timoti, ar tu galėtum man atnešti labai labai didelį ir gražų obuolį? - paklausė draugo brolio beplaukis. - Tik gerai paieškok, skaniausi obuoliai turi tris spalvas, - nuskiedė.
Nenorėjo, jog Timotis klausytųsi tokių pokalbių.
- Nebuvom, - atsakė Auriui. - Tiesą pasakius, ieškojau Brendano, bet jo neradau. Tai teko švęsti su tuo, kas papuolė. Juk Morgan tai naujas darbas, negražiai pasielgiau ją nugirdęs, - atsiduso. - Gerti su moterimi ne tas pats, kas su tavim ar Brendanu...