[Gruodė Rimeikaitė]

Kol jie toliau išsidirbinėjo Gruodė ėmėsi kalbėtis su Kaja.
- Tai sunki transfigūracija. Galima taip prisidirbti, bekeičiant savo išvaizdą. Pakeisti plaukų spalvą ar ką paprasto ne taip sunku. Bet veidą... Žinai, tu žinoma teisi. Taip pasivertus kuo kitu galima rimtai kam pakenkti. Bet yra būdų, kad išsiaiškintum tokius dalykus. Tarkim, jei taip pasivertęs kuo kitu. Ar išgėręs tam tikro eliksyro, kuris keičia išvaizdą eitum plėšti burtininkų banko. Tai nepavyktų. Nes saugyklas saugo stebuklingas krioklys. Kuris nuplaus visus kerus. Čia jau aišku senesnes saugyklas saugo toks dalykas. Bet ir šiaip galima žinoti kas yra tikras žmogus. Kerai išblunka per laiką. Eliksyro veikimas galios tik valandą. Be to burtininką galima atskirti pagal burtų lazdelę. Arba jau jį sugavus duoti išgerti tiesos eliksyro. - Pagaliau jie liovėsi.
- Koks skirtumas ką ten pataiso Auris. - Pasakė ji. Manydama, kad tai galėtų būti koks daiktelis pasiimtas iš žiobariško pasaulio.
- Nekalbėk taip. - Pasakė ji Alanui. Milano pasakojimas sudomino. Bet ji nenorėjo daugiau bandyti laimės jį kalbindama.
- Teisingai. Tegul sau tas kambarys stovi ir tiek. Jis jau vis tiek niekam negali pakenkti. Ir laikui einant bus pamirštas.

[Kaja Adams]

- Joks, - piktai atsakė pirmakursė Milanui. Tikrai neketino jam pasakoti apie Maiką. - Auris yra pats geriausias profesorius! - dabar jau entuziastingai sušuko. - Tau pasisekė, jeigu jis tavo pusbrolis! Jis labai labai geras! Paryžiuje? - pažiūrėjo į Milaną. - O matei kada nors Eifelio bokštą? Mano mama prie jo darėsi fotosesiją, - pasigyrė. - Tačiau aš ten nebuvau. Sakė, kad vaikams negalima. Mane paliko su aukle, bet aš viską mačiau instagrame.
Vienuolikmetė nesuprato, kuo Milano tėvai keisti. Jeigu jie turi daug turto, vadinasi, yra šaunūs. Taip apie žmones sakydavo Kajos tėtis.
Šviesiaplaukė išklausė to, ką kalbėjo Gruodė.
- Viskas skamba labai jau painiai, - prabilo. - Pas mus viskas paprasčiau. Na, pas žiobarus.

[Alanas Senkleris]

- Nepyk, man šiaip įdomu. - Tarstelėjo Milas.
- Jau tik nereikia žarstyti tokių komplimentų. Nebuvo toks geras, kai mes vakar vakare sukeitėm jo burtų lazdelę su ta netikra iš pokštų krautuvės. Pameni kaip niršo Alanai? - Nusivaipė Klastuolis.
- Aha. Vijosi mus per pusę mokyklos norėdamas atgauti tikrą lazdelę.
- žinos kaip skaityti moralus.
- Būtent. - Vakar Auris juos pasikvietė pokalbiui dėl to, kad abu užkerėjo Eriką Briusterį staigaus išpanpinimo kerais ir paleido skraidyti po mokyklos kiemą. Kol Alanas ir Milanas sėdėjo jo kabinete Auris buvo kažkur trumpam pakviestas. Alanas nesigilino kur. Taigi tuo metu, kai jie kelioms minutėms liko kabinete vieni Alanas paėmė tikrą Aurio lazdelę nuo stalo. O milas padėjo netikrą.
- Visai nepasisekė. Nieko gero, kai tave amžiais prižiūri pusbrolis ir aiškina ką ir kaip daryti.
- Taip mačiau. Ir buvau į jį užkilęs. O kodėl negalima? Negalima prie bokšto ar negalima į foto sesiją? O kas tas instagramas?

[Gruodė Rimeikaitė]

- Jei nedarytum nesąmonių, tai Auris tau nieko ir nesakytų. Kai susidėjai su šituo... - Ji nutilo. Pabūgusi Milo.
- Tęsk. Kas tau nepatinka? - Ji pastebėjo kaip žybtelėjo Klastuolio akys.
- Tu man nepatinki. Jau seniai sakiau. - Visgi pratarė.
- Kaip smagu, kad mudu sieja abipusis jausmas. - Ji piktai nusisuko nuo jo. Neketindama tęsti to kvailo pokalbio.
- Tau taip atrodo, nes dar gerai nepažįsti magijos pasaulio. - Pasakė dabar jau Kajai.
Gruodė galvojo, kad reiktų jau eiti į mokyklą. Darėsi vėsoka. Šiandien paskraidyti jau tikrai neišeis. Taigi nutarė, kad kai grįš į mokyklą įsitaisys kur nors su knyga ir paskaitys. Šiuo metu buvo įnikusi į knygą pavadinimu Kaulų miestas. Buvo pasiėmusi ją iš namų. Turėjo visas tris tos serijos knygas lietuvių kalba. Jas buvo atsiuntę seneliai dar per vasaros atostogas.

[Kaja Adams]

- Sukeitėt profesoriaus burtų lazdelę su netikra? - išpūtė akis. - Oho. Aš taip nedrįsčiau. Nors, jeigu koks nors profesorius būtų mano giminaitis, galbūt atrodytų kitaip, - susimąstė. - Bet transfigūracijos profesorius yra tikrai pats geriausias! - laikėsi savo. - Mano mama ir tėtis labai daug dirba. Tą kartą mama buvo išvykusi būtent darbo reikalais, na, į tą fotosesiją. Ir aš dėl to negalėjau važiuoti kartu. Man į mamos darbą negalima, nes aš ten tik maišyčiausi, man mama taip sakė. Tėvams reikia uždirbti daug pinigų. Jeigu nežinai, kas yra instagramas, tai neturi gyvenimo, - atsiduso. - Aš tau tikrai nepaaiškinsiu.
Kaja nei neįsivaizdavo, kaip galima nežinoti tokio dalyko. O netrukus Gruodė ir Milanas ėmė ginčytis. Mergaitė matė, jog jie abu vienas kitam labai nepatinka.

[Alanas Senkleris]

- Aha sukeitėm ir kai jis palietė savo burtų lazdelę ji virto guminiu žaisliuku. - Pasakė Alanas. - O tada mes pabėgom iš jo kabineto o jis dūmė paskui mosuodamas tuo žaislu ir reikalaudamas lazdelės. Tai smagiai pasivaikėm po pilį. - Džiugiai pratęsė Milanas.
- Dar ir kaip turiu. Šimtą metų gyvenau be to kvailo kažkokio instagramo ir man jo netrūksta. O gaila, kad nematei Eifelio bokšto ir negalėjai ten užkilti. Gal kada pavyks. Gal einam Alanai? O tai dar pavirsiu vaivorykščių spiečiumi nuo tokių komplimentų tavo pusbrolio pusėn.
- Nusišneki kaip visada. Bet bent jau pagaliau padarei gerą sprendimą. Dingstam. - Alanas atsikėlė nuo žemės, ant kurios vėl sėdėjo. Voverė tupėjo ant peties. Jis pamojo ir nuo medžio pas vaikiną atskriejo Horas.
- Buvo baisiai miela paplepėti mažoji Kaja. Ate. Ir tikiuosi, kad judu su Alanu atrasite bendros kalbos apie mados suvažiavimus.
- Eik tik. Iki Kaja, Gruode. - Alanas spėriai pasileido pilies pusėn. Sakalas nuskriejo paskui. Milanas žingsniavo šalia jo bei dar atsisuko ir pamojo Kajai. Ir galop abu paliko tą vietą.
- Buvo būtina taip kliedėti?
- Aišku drauguži. Nereikėjo manęs įmesti į vandenį.
- Kam lendi prie Gruodės?
- Šiaip.
- Palik ją ramybėj. Aš rimtai.
- Nesinervink. - Šnekėjosi toldami nuo ežero.

[Gruodė Rimeikaitė]

Alanas krėtė kvailystes susidėjęs su tuo Klastuoliu. Bet daugiau ji nusprendė apie tai nekalbėti. Bent jau tol, kol tas berniūkštis yra su juo. Ir pagaliau jie regis nutarė išeiti.
- Iki Alanai. - Pasakė jam. Ir jie išėjo.
Gruodė irgi jau norėjo eiti. Gal dar reikės užsukti virtuvėn ir paprašyti, kad Elfai padarytų kakavos. Didelį ir gražų puodelį skanios kakavos. Dar jie aišku duos kokių skanių pyragėlių. Ji užsisvajojo apie jaukų laukiantį vakarą. Pasiims knygą ir susiradusi kokią mielą vietelę paskaitys. Kur būtų galima nueiti? Gal į tą keistą kambarį su židiniu. O taip. Ten ir trauksiu. Kai paimsiu kakavos ir knygą.
- Žinai, buvo malonu susipažinti. Bet manau, kad jau eisiu. Jei kada norėsi ko paklausti ar reikės pagalbos sakyk. - Šyptelėjo pirmakursiai mergaitei. Gruodė truputį jai pavydėjo to, kad Kaja turi dar tiek laiko čia. Pati ji kiek baiminosi taip greit bėgančio laiko ir žinojimo, kad mokykloje jau liko mažai. Ateitis atrodė miglota ir baugino.
- Tai ką, iki pasimatymo. - Atsisveikino. Atsistojo ir patraukė į pilį.

[Kaja Adams]

Kaja susinervino išgirdusi, jog Milanas instagramą pavadino kvailu. Pats tu kvailas, pasakė sau mintyse, bet garsiai, žinoma, to ištarti nedrįso.
Netikėtas susitikimas baigėsi. Visi trys mokiniai, su kuriais mergaitė susipažino šiandien, išėjo. Grifė su jais atsisveikino. Ant suoliuko gulėjo pirmakursės žurnalai, tačiau jų vartyti jau kažkaip nesinorėjo. Kaja jautėsi kupina įspūdžių ir buvo apie ką galvoti. Galvojo ji apie Gruodę ir apie tai, kad ji mėgsta skaityti, apie tai, jog ji nesutaria su Milanu. Apie susikalbėjimą su gyvatėmis ir žalius Alano plaukus.
Nusprendusi, kad ir vienuolikmetei reikėtų eiti į pilį, ji susirinko visus savo žurnalus ir patraukė jos link. Pirmiausia eis pavalgyti, o paskui bendrajame kambaryje susiras Alaną, jog rimtai galėtų paklausinėti apie madą. Galbūt be draugų jis nesigėdys šios temos, nes Kajai tai išties įdomu.