0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
- Na taip. Adrijas ir mums kartu būnant jau vieną kartą padėjo, kai reikėjo aukštai iššokti. Bet... bet ar tu žinojai, kad per herbologiją kažkokiu būdu Adrijas sugebėjo palaistyti Alano obelį? Tai ne juokai, Henrieta. Kad ir koks tas Adrijas atrodo geras, aš tai juo atsikratyčiau. O dėl Vendigo tai išties baisu.
Dori atsiduso. Visa šita situacija darėsi tikrai nebejuokinga ir rimta bei baugi. Trečiakursė negalėjo suprasti, kodėl būtent dabar ją aplankė kažkokia keista nuojauta, bet taip buvo ir viskas.
Tamsiaplaukė dar kartą apsidairė po šį keistą, neįprastą knygų skyrių. Dabar čia išties buvo ramu ir kažkas tartum kvietė grįžti atgal ant sofos, bet Dori žinojo, kad čia veikiausiai mergaites bandė paveikti knygose tūnančios energijos. Šita vieta, Mendel žinojo, nespinduliavo gėrio, ir greičiausiai reikėtų kuo greičiau iš čia nykti. Dori galvojo, kad ir Henrieta tikriausiai čia užsimanė ateiti ne šiaip sau. Galbūt pats Vendigo kažkokiu būdu Henrietai nežinant ir nesuprantant pakišo jai šitą mintį?
- Viskas. Einam iš čia. Negrįžk čia daugiau, Henrieta, gerai? Čia negera vieta. Čia nesaugu. Einam į kiemą, - ir trečiakursė išėjo iš to keistojo skyriaus, į kurį daugiau jai kelti koją kaži, ar norėsis.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta klausėsi Dori. Ji suprato, kodėl draugė manė, kad reikia atsikratyti Adrijo, tačiau širdyje nepritarė šiam sumanymui. Dvasia nebuvo bloga. Greičiau jau Adrijas buvo nesuprastas ir ilgą laiką neturėjo draugų. Nenuostabu, kad iš pradžių bandė atimti Alano kūną, tačiau vėliau jis paaukojo galimybę tapti ne tik siela ir išgelbėjo grifų gyvybes.
  Henrieta buvo dėkinga Adrijui už šį poelgį ir nemanė, kad jį reikėtų teisti. Mergina, būdama eilėraščių knygelėje, pati matė, kad Vendigo jo nemėgsta ir neabejojo, kad Adrijas jam jau nebetarnauja. Tai kas vyko čia, tikrai nebuvo jo kaltė ir dvasia neturėjo jokios priežasties vėl atsidurti pas demoną.
  Dori pasiūlius eiti iš čia Henrieta linktelėjo galva. Jai irgi nebesinorėjo čia būti. Ir kaip iš viso ji sugalvojo čia ateiti? Gaila, bet prisiminti to nepavyko. Tačiau į tai Poter tik numojo ranka. Prisimins vėliau. Klastuolei liepus prižadėti, niekad čia nebegrįžti Henrieta linktelėjo galva. Vargu ar pati norėtų kada čia grįžti. Dabar nereikėjo daugiau galvoti apie šią vietą. Buvo galima keliauti kur nors į kiemą ir užsimiršti.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras