0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Paskutinis dalykas kurį mergina prisiminė buvo vorų akys ir skausmas keliose kūno dalyse. Negalėtų to įvardinti kaip skausmo, tiksliau būtų stiprus jausmas kojose, rankose ir pilve. Jausmas, tikriausiai buvo vorų įkandimai, o jų nejautė tikriausiai dėl to nes jie ją „nužudė“. Žaneta niekaip negalėjo suprasti kaip ir kas ką tik įvyko. Jei visas labirintas ir jame patirti pojūčiai turėjo būti netikri kodėl ji jautė tuos įkandimus ir kodėl dabar viskas ką ji mato yra tamsa? Pajautė kaip panika užvaldo jos kūną ir kaip iš plaučių kyla klyksmas. Klyksmas prasiveržė kartu su ašaromis, ir joms pasirodžius jos akys prasimerkė ir ji suprato, kad matė tamsą dėl to nes buvo užsimerkusi. Greitai nutraukė klyksmą. Visą veidą nudažė raudonis, niekaip negalėjo patikėti, kad verkė ir klykė dėl tokios kvailos priežasties, ir dar labiau pyko ant savęs, kad kaip kvaiša galvojo, kad buvo mirusi tik dėl to nes buvo užsimerkusi. Greitai apsiausto rankove nusibraukė kelias ašaras ir supratusi, kad žiūri į lubas atsistojo. Palengvėjo kai suprato, kad jau yra kabinete. Pagaliau. Nebereikės eiti į ta velnio neštą ir pamestą labirintą. Tas mokytojas tikrai nesveikas. Pajutusi kylantį įtūžį grifiukė sugniaužė kumščius ir kupinu pykčio balsu ištarė:
-Tas profesorius tikrai nesveikas! - Ištarusi žodžius jai pasidarė tikrai lengviau ir pykčio banga nuslūgo, tačiau nors ir bandė tai pasakyti kuo tyliau dabar atsirado nauja baimė, o kas jeigu ją išgirdo profesorius
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Martin'as kiek susigėdo, kai profesorius pasakė, kad reikėjo pasakyti gyvūną, o ne būtybę. Kvailys. Jis pyko ant savęs, kad neišgirdo tokio lengvo klausimo, tačiau bet kokiu atveju, jo atsakymas jam buvo itin geras, palyginus su daugeliu kitų mokinių, nors ir buvo kalbama ne apie gyvūną, o padarą.
Profesoriui vos tik pradėjus pristatyti pamokos užduotį, švilpis iš kart susidomėjo pamoka, nes visad svajojo apie užduotį labirinte, kuriame yra buvęs tik ganant akis po popieriaus lapą. Nuostabu.
Profesoriui iki galo pristačius pamokos praktinę užduotį, vaikinas pakilo nuo savo kėdės ir nuėjo pasiimti patarimų sąrašo gulinčių ant profesoriaus stalo. Pasiėmęs ir pražvelgęs greituoju skaitymo būdų patarimus, suprato, kad didžiąją informacijos dalį jau žinojo iš senesnių pamokų, todėl įsikišęs lapelį į kišenę, nuėjo prie plytelės. Sulaukęs savo eilės atsistojo ant jos ir jau po kelių sekundžių atsirado labirinte.
Aplink jį tūnojo žalios, dvigubai aukštesnės gyvatvorės. Vos tik atsiradus labirinte pasidarė baisu, nejauku ir net nepradėjus ieškoti išėjimo, švilpis nenorėjo pradėti savo praktikos. Gyvūnų skleidžiami garsai kėlė šiurpulį, atmosfera aplink jį buvo lyg siaubo filme, o priešais jį buvo trys takai. Tiesiai, į kairę arba dešinę. Prisiminęs anglų kalbos posakį, jis pasirinko paslaptingą kelią dešinėje pusėje. Vos tik pradėjus eiti, atsirado daugybė posūkių, į kuriuos pažvelgus jis vis pradėdavo bėgti greičiau pačiu tiesiausiu keliu. Vieno posūkio tolimoje jis matė drakono uodegą, kito šliaužiantį basiliską, o dar kito net ir chimerą. Tačiau bėgant pakankamai tiesiu taku ir žvalgantis į šonus, pilnus gyvūnų, jis nepamatė, kaip atsitrenkė į kitą pusę žiūrintį akromantulą.
-Gelbėkit.-Suklykė vos supratęs kas įvyko švilpis, tačiau žinodamas, kad niekas jam nepadės, išskyrus mirtis, jis pradėjo bėgti atgal ieškodamas kišenėje patarimų sąrašo kaip susitvarkyti su milžinišku voru.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirma MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Milžiniškas akromantulas už Martin'o nugaros varė švilpį į baimės priepuolį. Jis bijojo būti nužudytas, jis bijojo varų, o labiausiai to, kad profesorius galimai pamelavo ir gyvūnai iš tikro daro žalą ir gali nužudyti. O jeigu profesorius susimovė kurdamas užduotį ir niekas nepamėgino mirti labirinte? Panikuodamas bėgo švilpis sukdamas į kiekvieną posūkį jo kelyje bei žvalgantis kaip gigantiškas voras jį vis dar seka. Kur tas nelemtas patarimų sąrašas? Išknisęs visas kišenes, vaikinas niekur negalėjo jo rasti, nors jo ir nebereikėjo, nes voras sustojo, tačiau suprato, kad ištikus nelaimei tai atrodo daug baisiau nei atrodė iš šono. Jam labai reikėjo sąrašo, kurį tikriausiai pametė bėgdamas labirintu. Tu ir be sąrašo gali įveikti šiuos padarus gyvūnus. Drąsino save švilpis ir toliau ėjo sukdamas tai į kairę, tai į dešinę apsižvalgydamas ar nėra gyvūnų šalia jo. Keista gyvūnų nepasitaikė jau labai ilgą laiką, kurių pradžioje buvo ant kiekvieno posūkio.
Pavargęs nuo ėjimo be jokių pavojingų gyvūnų ir jų keliamos grėsmės, jis jautėsi tikru labirintų ir magiškų gyvūnų ekspresu, tad šiek tiek sustojo prie išsišakojimo į keturias puses. Aš tam sutvertas! Jis parėjo iš rytų ir tikriausiai buvo jau arti išėjimo, tad ilgai mąstęs kokios struktūros gali būti labirintas, pasirinko šiaurinį kelią ir nuėjo juo. Keletą minučių ėjęs, jis pamatė labirinto pabaigą ir pasileido tekinomis. Jau liko nebedaug. Būdamas šalia finišo, prieš jį ir už jo iššoko iš posūkių gyvūnai, chimera ir basiliskas. Nežinodamas ką daryti, jis bandė įlįsti į gyvatvorę, tačiau ji buvo per tankiai suaugusi, todėl atsigulė ant žemės, tikėdamasis, kad gyvūnai vienas prieš kitą susirungs. Deja, taip neįvyko ir abu nusitaikė į jį. Dieve, gelbėk. Po kelių sekundžių jis pajuto, kaip į jį sulindo kažkurio gyvūno iltys. Jis atsidūrė klasėje - gyvas ir sveikas, tačiau fiziškai, o ne emociškai. Suvokęs, kad jam likus iki labirinto galo mažiau nei dešimt metrų, jis prakeikė tą pamoką ir laukė skambučio, kad galėtų nusiraminti ir užmiršti naują ir labai nenusisekusią patirti, kurioje jis patyrė savo mirtį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Smūgis lyg ir nebuvo labai stiprus, tačiau ta mergina vos nenusivertė. Mulungu nelabai suprato, ko ji taip reagavo, mat tikrai nebuvo toks didelis ir stambus. Kiek nepatikliai spoksojo į merginą, kuri savo ruožtu žiūrėjo į jį ir, žinoma, Kriu. Jai pradėjus kažką šnekėti Mulungu nieko nesuprato, tad nieko ir nesakė. Susidarė įspūdis, kad gerokai vyresnė mokinė yra dar ir labai pikta, tad afrikietis nesijautė labai jaukiai. Žinoma, negalėjo to parodyti kažkokiai mergaitei, tad narsiai laikėsi, tačiau nedrįso ištarti nė žodžio. Vis dėlto kai mergina pradėjo jį kažkur tempti, Mulungu garsiai suriko:
- Vištiena su makaronais!
Jo balsas, ko gero, apkurtino visus labirinte buvusius gyvūnus, ką jau kalbėti apie merginą, kuri pagaliau teikėsi sustoti. Ji dar kažką kalbėjo, tačiau Mulungu ir toliau nieko nesuprato. Na, ne nieko. Jis suvokė, kad mergina yra be galo pikta ir viskuo nepatenkinta. Vaikas nusprendė su ja nebendrauti, tačiau dabar nedrąsiai nusekė iš paskos: teko pripažinti sau, kad tų gyvūnų jis bijo.
Atrodė, kad mergina nori juo nusikratyti, tačiau vienam likti šitame labirinte buvo pernelyg nejauku, tad teliko sekti iš paskos. Ji ilgokai kalbėjo, Mulungu nežinojo, apie ką, o tie keisti judesiai rankomis buvo šiek tiek juokingi. Jis plačiai išsišiepė ir nusprendė, kad gal ji nėra tokia pikta. Gal jai irgi baisu? susimąstė vaikas, pamatęs kažkokį ilgakojį padarą. Norėjo patempti merginą už skverno ir jį parodyti, tačiau, berniuko siaubui, mokslo draugė buvo dingusi. Juodaodis neįsivaizdavo, kas čia atsitiko, tačiau nebuvo galima atmesti tikimybės, kad pasiklydo pats. Neliko ką daryti, tik bėgti ir tikėtis, kad niekas to nepastebės. Dėl tokio sprendimo pirmojo genties medžiotojo vyriausiajam sūnui buvo labai gėda, tačiau padaras artinosi. Mulungu apsisuko ir pasileido tolyn.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Pirma MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
 Profesorius šypsojosi plačia šypsena. Didžioji dauguma mokinių bijojo labirinto ir nenorėjo ten eiti. Tai kėlė džiaugsmą buvusiam švilpiui.
- Po velnių ko jūs taip bijot. Juk sakiau, kad mirti realia mirtimi negalit, - kiek suirzęs pasakė profesorius. Nors labirinte tebuvo netikri gyvūnai sukurti magijos pagalba, jie vis tiek labai gąsdino. Bet tokia ir buvo užduotis. Įdomu ar jie išsigąstu kai tiesiog prieičiau prie jų ir pasakyčiau už jūsų basiliskas? pats savęs mintyse paklausė vaikinas ir nusijuokė. Greitai visi mokiniai dingo kažkur labirinte. Plytelė veikė labai gerai. Tuo Beaumont buvo labai patenkintas, kadangi prie šio labirinto ir plytelės praleido labai daug darbo. Kadangi mokinių klasėje nebebuvo, Rafael'is iš stalčiaus išsitraukė savo kitos pamokos planą ir pradėjo jį pildyti bei taisyti. Tai bedarant jis pastebėjo grįžtančius mokinukus.
- Panele Žaneta, atsiprašau, bet aš nesu nesveikas. Prašyčiau kitą kartą patylėti, nes jei ne, užsidirbsite areštą, - pasakė griežtu ir piktu tonu. Po šių žodžių  greitai visi jau buvo klasėje. Pamoka pasibaigė. Visi švilpiai, klastuoliai, grifai ir varniai  dingo iš kabineto. Beaumont viską susitvarkęs taip pat dingo iš kabineto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Rafael Beaumont »
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr