0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ko gero, tiksliau būtų sakyti, kad tai teleskopo liekanos stovėjo ar netgi gulėjo ant stalo. Prie to stalo sėdinti Elliw žvalgėsi po klasę ir ieškojo pažįstamų veidų, priklausančių tiems, kurie taiso teleskopus. Liucijos, deja, nesimatė, Sabrinos taip pat. Laimei, klasėje buvo bent viena draugė.
- Joana trečioji! - džiaugsmingai sušuko Elliw pašokdama iš suolo ir jį užkliudydama. Kažkokia teleskopo dalis nukrito ant grindų, tačiau, atrodo, labiau nesulūžo. Galbūt tai nebebuvo įmanoma? Kiek pasvarsčiusi rudaplaukė paėmė tą daiktą ir padėjo atgal ant stalo. Buvo net keista, kad nesunkiai pavyko tą padaryti. Deja, ji užkliudė kažkodėl ant stalo gulinčius piešukus, ir jie pabiro ant žemės.
- Liucija?.. - liūdnai kreipėsi velsietė. Buvo akivaizdu, kad būtent tas žmogus yra artimiausias Elliw. Stebėtis gal ir nereikia, juk būtent Liucija yra geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje. Žinoma, Joana trečioji irgi gera, tačiau ji ne tokia kaip Liucija. O štai Sabrina iš viso kažkur dingo...
Stovėdama prie stalo trylikametė svarstė, ką daryti: negalėjo apsispręsti, ar svarbiau sutvarkyti pieštukus, ar susitaisyti teleskopą. Vis dėlto Joana trečioji atrodė rimtai nusiteikusi darbui, tad nesinorėjo trukdyti. Ką gi, panašu, kad teks tvarkyti išmėtytus pieštukus. Elliw pasilenkė norėdama paimti artimiausią, tačiau tik žiebė galvą į suolą.
- Auč! - užriko mergaitė pasiglostydama užgautą vietą. Labiausiai norėjosi verkti, tačiau aplinkui buvo labai daug mokinių, kurie mielai iš jos pasijuoktų. Taigi turėjo užtekti šniurkštelėjimo. Rudaplaukė dar kartą pasilenkė paimti pieštuko. Šį kartą elgėsi be galo atsargiai - nenorėjo dar kartą nukentėti. Galiausiai pasisekė. Elliw taip apsidžiaugė, kad net pašoko. Deja, tokio veiksmo užteko, kad ranka keistai sujudėtų, ir pieštukas bakstelėtų tiesiai į akį.
- Profesore! - suklykė Elliw.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Burtų lazdele nusitaikė į trečią pieštuką bei tarusi kerus, jis be problemų pasidrožė. Mergaitė suprato, kad reikia kalbėti aiškiai ir rišliai, jog jie pavyktų, tačiau ir tai ne visad jai tai pavykdavo. Bandė susikaupti ties ketvirtuoju.
- Lemiosius, - tarė tvirtai ir aiškiai, kaip ir repetavo savo galvoje, tačiau ir vėl nepasisekė. Violeta, kas antras pieštukas tau nepavyksta... Kas darosi..., tarė sau mintyse. Stengėsi save nuraminti. Viso labo tai tebuvo dar tik ketvirtas, todėl vėl ištarė burtažodį, tik šiek tiek garsiau bei viskas pavyko. Veide pasirodė šiokia tokia šypsenėlė. Šiek tiek savimi didžiavosi, bet ne per daugiausiai.
- Lemiosius, - garsiau ir aiškiai tarusi burtažodį, penktasis pieštukas vėl pasidrožė. Žinoma, kas antras tau pavyksta be jokių problemų, tarusi tai mintyse, pavartė akis. Tai šiek tiek erzino ją.
Nusitaikė į šeštą pieštuką, kuris irgi be problemų pasidrožė, ištarus burtažodį. Tai kažkas naujo..., tarė. Mat jau beveik priprato prie to, jog tik kas antras pavykavo, bet dabar pavyko vėl be problemų.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Pramiegojęs visą teorinę dalį per plauką išgirdo teorinę dalį kuri pasirodė gana neįdomi ,bet nieko neveikti taip pat negalima ir ,net draudžiama. Vegard kaip visada nesiskubino atlikti darbo kaip kiti mokiniai ,bet visada padarydavo pirmas. Berniukas išsitraukė vadovėlį su kalnu dulkiu ir pradėjo skaityti.
Citata
Lemosius kerai- skirti drožti pieštukams, labai buvo paplitę Hogvartse 19 amžiuje. Kerus naudoti galima ,bet kam ir nėra labai sunku ,bet jei nemoki įstabaus kerėjimo meno šių kerų geriau nei neliesti ,nes bent vienas netaisyklingas žingsnis ir tu lavonas.
Tekstas baisiai išgąsdino juodaplaukį ,o žinant ,kad šis vaikinukas tikras nevykėlis vos neištiko širdies smūgis. Berniukas nuo stalo su žiauriai plakančia širdimi pasiėmė lazdelę ir pirštines kurias kaip mat užsimaukšlino. Su nepatogiomis pirštinėmis ir nepatogia lazdele rankoje buvo žiauriai sunku ir nepatogu. Šiandien aš tikriausiai gulėsiu ligoninėje arba Skutelyje. Vegard akimis ieškojo pieštukų ,o jie buvo prie pat nosies. Nu aš tikrai ant pečių kopūstą nešioju ,o ne galvą. Vegard pasiėmė pirmajį pieštuką, stipriai rankose suspaudė lazdelę, giliai įkvėpė ir tarė, tiksliau sukriokė:
-LEMOSIUS!!!
Kaip ir buvo galima tikėtis nepavyko ir dar Vegard susprogdino pieštuką ir tuo pačiu padarė skylę stale. Akys išsipūtė ir paraudonavo veidas ,o klasė juokėsi. Vegard'ą baisiai suėmė pyktis.
-KODĖL AŠ TOKS NEVYKĖLIS!!! KOKIO VELNIO AŠ ŠITOJE MOKYKLOJE JEI NIEKO NEMOKU? JAU GERIAU BŪČIAU DURNAS IR PAIKAS ŽIOBARAS!!!,-Išsirėkė vaikinukas ir dar kartą pabandė kerus.
-Lemosius.
Keista ,bet pavyko. Tikriausiai išlietas pyktis padėjo. Liko dar devyni pieštukai ,kas nelabai džiugino pirmakursį klastūnyno mokinį. Sekantis pieštukas buvo toks mažytis ,kad atrodė ,kad jeigu jį nudroši jis sunyks. Bet jeigu jis čia padėtas reiškia jį reikia nudrožti. Atsistojęs tarė:
-Lemosius.
Dėja...Dar vienas, dar vienas ir DAR VIENAS kartas buvo nesėkmingi. Praradęs viltį berniukas pabandė vėl...
Pavyko. Ar šie kerai veikia tik tada kai aš pyktu ir liūdžiu?
-Lemosius.
Nu va liko tik aštuoni nelemti pieštukai. Visiškai pavargęs nuo kerėjimo Saeterhaug trumpam prisėdo į suolą. Kvailas kerėjimas dabar jau geriau žvejočiau. Kvailai pagalvojo Vegard. Eilinį kartą atsitojęs berniukas suriko:
-LEMOSIUS.
Bet vietoj to lyg koks poltergeistas temptų už kojų Vegard skaudžiai krito ant žemės. Ne nu šakės. Atsitojus ir pabandžius buvo tas pats.
-Morkita maxima.
Morkų virvės pakėlė berniuką ir šis galėjo tęsti darbą. Kai kokią nesąmonę išburti tai aš sugebu ,o kvailų drožtukų kerų iššaukti nesugebu.
-LEMOSIUS.
Liko jau septyni pieštukai. Berniukas apsidžiaugė ,bet neilgam. Vėl ,,poltergeistas'' pradėjo savo žaidimą po kerų bandymo. Kvaili kritinėjimai kuo toliau tuo labiau sudarė kvailus žvilgsnius į šį nelaimėlį. Šeši, penki, keturi... pieštukai dar laukė vaikino kol jis čia ,,išsidirbinėjo''.
-Lemosius, Lemosius.
Ir liko tik penki kvaili pieštukai. Penki, paskutiniai ir patys baisiausi kerai.
-Lemosia.,-Ne taip ištarti kerai nesutrukdė nepakenti vaikinukui.
Skaudus kritimas ant grindų sužalojo kairę ranką.
-Auč...,-Blankiai ištarė vaikinukas.
Žaidimas baigtas ,bet liko keturi ir kol kas paskutiniai pieštukai ,bet skaudanti ranka neleido tęsti ir atrodė ,kad teks baigti ir palikus klasę keliauti į Ligoninės sparną.
-Profesore, aš negaliu tęsti, man atrodo ,kad mano ranka, lūžo ir teks keliauti į ligoninę ,bet aš labai noriu baigti...
Iš nevilties pirmakursis pradėjo visiškai nevyriškai verkti. Kaip pasakytų mano senelis, ,,Net ir stipriausi vyrai turi teisę vekrti.
Atsargiai nusiėmęs pirštinęs ir žinomą atsargiai atsistojęs priėjo prie profesorės stalo ir pažvelgė į Žaną Mokslinčę.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Profesorė ramiai peržvelgė visus mokinius. Staiga ji išgirdo klyksmą, kuris jai reiškė tik vieną. Kažkas miršta.
-Elliw, kas atsitiko? Negi pieštuku į akį sau pataikei? Viskas turėtų būti gerai, tiesiog nusiramink ir jeigu labai nori gali nueiti iki kriauklės ir praplauti akį. Jeigu jau nepraeis tai gali nueiti ir iki ligoninės, bet nemanau, kad verta. Kaip manai?
Tada Žana ėjo tarp visų kursų mokinių ir pamatė klastuolį Vegard'ą, kuris atrodė, kad tuoj praras samonę. Ji prakalbo:
-Atrodo, kad susilaužei ranką. Staigiai nueik pas seselę, o pamokos darbą atsiskaitysi kai paaiškės kas tau atsitiko. Jau gali eiti.
- Vaikai tęskite darbus. Nematau jūsų mojuojančių lazdelėmis, -priminė keistoji Žana Mokslinčė.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Martin'as kaip ir įprastai sėdėjo pamokoje - kerėjime. Nors jis jau buvo šeštakursis, tačiau kerėjimas jam nesisekė itin gerai, tačiau jis vis tiek mėgo tą dalyką, nors jis ir buvo gan pavojingas sėdint šalia neprognozuojamų mokinių.
Pratylėjęs visą teoriją ir išklausęs gan neilgos mokytojos kalbos nusiteikė lengvai pamokai. Reiktų pakeisti trečiame kurse atsiradusi įprotį tylėti. Nors ir pieštukų padrožimo burtažodis skambėjo baugiai, tačiau atrodė, kad kerėjimo pamokai darbo yra gan mažai palyginus su turimo laiko kiekiu. Tad atsivertė vadovėlį ir susiradęs reikiamą puslapį perskaitė kokią žalą gali sukelti burtažodis. Gal kam padrožti pirštus reiktų... Dar kelis sykius perskaitęs trumpą tekstą, Martin'as galiausiai įsiminė informaciją į savo kiaurą galvą ir supratęs, kad burtažodis yra pavojingas, kaip mokytoja ir liepė - apsimovė pirštines. Jo gautos odinės pirštinės nebuvo itin patogios, spaudė jo pirštus, atrodė labai sunkios ir neįsivaizdavo kaip jis atliks su jomis burtažodžio praktikavimo dalį. Tačiau taškų jam reikėjo kaip ir jo mirštančiam koledžui, tad švilpis pažvelgė į lentą, kuriame buvo nupieštas lazdeles mostas. Atrodo nesunku. Prieš pradedant pieštukų drožimą, vaikinas iš pradžių pasipraktikavo lazdelės mostą ir kaip kvailelis kelias minutes mosikavo lazdelę nieko netardamas. Atsibodus tobulinti mostą, pasiėmė šiaip ne taip su odine pirštine pieštuką ir nusitaikęs į jį tarė:
-Lemosius.
Burtažodis pataikė ne į pieštuką, o jo pirštą ir sudarkė jo odines pirštines. Jam jo gautos pirštinės nepatiko, tad vietoj to, kad apkeistų pirštinės ant rankų, jis paprašė mokytojos naujos poros.
-Profesore, būtų galima gauti naują odinių pirštinių porą?- Pasiteiravęs dėl naujos poros pirštinių, Martin'as tuo tarpu nusiėmė sugadintą pirštinę ir pažvelgė ar nesusižalojo piršto. Gerai, kad nukentėjo tik ne mano nepatogios pirštinės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Septintasis pieštukas po ištarto burtažodžio taip pat pasidrožė. Liko tik trys, Violeta, tarė sau mintyse. Liko nedaug, tad mergaitė kiek atsipalaidavo. Nors to daryti visai nereikėjo, nes žinojo, kad po to gali jai nesisekti.
- Lemiosius, - garsiau bei tvirčiau tarė bei ir aštuntas pieštukas liko padrožtas. Mėlynų plaukų savininkė jautė nemažą savo pačios laimėjimą. Pasitrynė rankas pro pirštines, kurios jau darėsi nebepatogios. Tiksliau, jau pradėjo erzinti pati medžiaga jų, tačiau stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Giliau įkvėpusi bei iškvėpusi orą, lazdele nusitaikė į devintą pieštuką.
- Lemiosius, - tarė taip pat kaip ir kitus kartus, tačiau pieštukas nepasidrožė. Suraukė savo antakius. Nusiėmė pirštines bei kiek atvėsino rankas, tuomet vėl užsidėjo ir tarė burtažodį. Nieko nenutiko, tuomet tarė vėl, tik kiek garsiau. Galiausiai jis pasidrožė. Mergaitė lengviau atsiduso.
- Lemiosius, - tarė paskutinį sykį dešimtam pieštukui, kuriam beveik jėgų neeikvojo, bet tuo pačiu ir stengėsi nesuklysti. Pieštukas pasidrožė. Violeta iš to džiaugsmo, šiek tiek pašokinėjo vietoje, bet taip pat greitai aprimo nenorėdama atrodyti itin keistai.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Supratęs, kad profesorė jį ignoruoja arba tiesiog neišgirdo jo labai svarbaus prašymo, apkeitė pirštines ir nusprendė toliau tęsti labai nelabai sunkų darbą, kuris atrodė vienu metu ir lengvas, kitu  sunkus, nes jo kantrybė buvo ne iš tobuliausių. Pasiėmęs dar kartą tą patį prakeiktą pieštuką su odine pirštine, nusitaikė į jį (nebe pirštą) lazdele ir tarė:
-Lemosius.
Burtažodis nepavyko iš pirmo sykio, nors viską darė identiškai kaip ir pirmą bandymą. Kas čia dabar? Tas pieštukas tikrai prakeiktas?. Susinervinęs, švilpis perlaužė pieštuką per pusę ir nusviedė jį į šoną, o tada pasiėmė kitą peštuką ir pamėgino padrožti jį. Gal bent šitas pasidroš!
-Lemosius.-Burtažodis pavyko ir pirmasis pieštukas jau tik iš devynių pieštukų, buvo padrožtas. Gražiai padėjęs (nesulaužęs) jį ant stalo, pasiėmė naują pieštuką ir pakartojo vėl viską iš naujo. Tą veiksmą vis kartojo ir kartojo, pieštukai vienas po kito buvo padrožti ir padėti ant stalo, iki tol, kol ši veikla jam visiškai nepabodo. likus porai pieštukų.
-Profesore, kitą kartą nenorėsit visos gamyklos pieštukų padrožti?-Garsiau nei pirmą kartą prabilo Martin'as kreipdamasis į profesorę. Gal bent dabar sureaguos? Tačiau, laukdamas mokytojos atsakymo, jis tęsė darbą. Pasiėmė dar vieną pieštuką ir burtažodžio pagalba jį padrožė, o paskutinysis nors ir ne iš pirmo karto pavyko, tačiau pavyko.
Ant stalo gulėjo devyni netobuliausiai padrožti pieštukai jo gyvenime ir vienas šalia stalo, perlaužtas per pusę, bet nepadrožtas.
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

Ats: II kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Žana palaukė dar kelias minutes ir pažvelgė į laikrodį, kuris buvo pakabintas ant sienos. Mergina tarė:
- Na, taigi pamoka jau eina į pabaigą. Prašau kiekvieno padėti savo lazdeles ant stalo ir susitvarkykite. Padrožtus ar nepadrožtus pieštukus palikite ant stalo, o odines pirštines, kaip ir sakiau galite pasiimti. Lauksiu jūsų kitoje pamokoje, nes taip pat bus praktinė dalis, kuri kaip matau jums visai prie širdies. O dabar jau galite eiti.
Žana ramiai nužvelgė savo klasę ir pradėjo stebėti išeinančius vaikus, kuriuos mokyti jai buvo labai smagu ir linksma, nes profesore mokytoja norėjo būti jau nuo pat vaikystės. Žana nusišypsojo ir pradėjo taisyti vaikų darbus, kurių buvo tikrai labai daug. Na bet ką jau padarysi, vis gi aš mokytoja.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”