0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Viskas įvyko kaip sviestu patepta - varnė priėmė jo vynuoges, net padėkojo (na, tik nutylėkime tą faktą, kad ši sutriko, pamačiusi jo besikeičiančius plaukus. Ar nevisi žino, jog aš esu metamorfmagas?) Etano akys žybtelėjo iš džiaugsmo, šiai užklausiusi apie jo augintinę, jam lenkiantis pasiimti savo numestos dėžutės kekėms.
-Tai mano okamė Arbatžolė,- trumpai pristatė sparnuotą gyvatėlę Marlenai. Jau norėjo sakyti, ką ta gyvatėlė dabar darė, tačiau jo mintys buvo nutrauktos Marlenos žodžių.
Etanas žvilgtelėjo ten, kur rodė vyresnė mergina.
-Aha, matau. Mhm....Jei susipeš, - nesuprato žiburėlių varnės akyse,- tai ir mes gausim jų smūgių, iš viso, bus dar sunkiau nusiskinti vynuogių kekių.
Kodėl ji viską nori atlikti jėga? - nesuprato švilpis.
Tą akimirką tarp vynuogių lapų šmėkštelėjo violetiniai Arbatžolės/Arbatinukės sparneliai. Galutinis planas gimė jo galvoje.
Etanas tučtuojau pat patraukė prie Marlenos parodytos vynuogės, akies krašteliu sekdamas, kaip paskui jį kartu juda ir Arbatžolė vynuogių šakomis. Okamė buvo lengva, tad nenuostabu, jog vynuogė nepjusdavo šios ir neketindavo jos nuo savęs nusikratyti, be to, buvo daug svarbesnių reikalų, kaip, pavyzdžiui, gintis nuo dviejų mokinių.
Švilpis iš karto paruošė savo burtų lazdelę, sustojo prie nurodytos vynuogės, ir švilptelėjo kelias natas.
Prie Arbatžolės pakvietimo reikėjo dar padirbėti, nes ne iš pirmo karto pašaukta okamė išlindo iš po lapų sienos. Vos šios galvelei pasirodžius, viena po kitos dvi kekės dunkstelėjo ant žemės, šios greitai atsidūrė Etano dėžutėje. Toks ir buvo Arbatinukės darbas - šliaužioti pro vynuoges, ieškodama kekių ir jas atskinti, kapodama jų kotus.
Deja, vynuogė atbudinta Arbatžolės judesių, kaip mat sukruto, tuojau pat pakilo viską ir visaip trankyti savo šakomis, aplipusiomis degančiais lapais. Keletas lapų apsivilino švilpio rankas, šis iš skausmo aiktelėjo, metėsi atbulas, bet už nugaros dar atbudinto vieną vynuogę.
Jis apie tokią baigtį nepagalvojo!
Pro šią sumaištį iš akių pametė savo augintinę, krito ant žemės, kur jokia kova nevyko.
-Spongify!
Burtažodis suveikė tik ant dalios šakų, Etanas pyktelėjo ant savęs - nė nenorėjo pagalvoti, kokiokios spalvomis dažosi jo plaukai. Susiėmė į nagą.
-Spongify! Spongify!
Etanas vėl šoko ant kojų, išvydęs prie nukritusių vynuogių kekių krūvos savo augintinę, šią greitai pasičiupo ir įsikišo į savo kišenę.
Šakų smūgiai labiau priminė į sunkius, bet minkštus pagalvių trenksmus, tačiau skausmas, čiažantis Etano odą, nekėlė jokio džiaugsmo. Vis dar apdujęs, susirado numestą savo dėžutę, į šią susikrovė tris vynuogių kekes - krūvoje dar liko tiek kekių, kiek būtų užtekę dar keturiems mokiniams. Vynuogės, nieko neišsprendžiusios tarpusavyje, aprimo.
Etaną graužė sąžinė. Viskas turėjo įvykti kitaip! Sumaištis neturėjo kilti! Švilpiui nepatiko jėga, jis mąstė vynuogių kekes ramiai pasiimti su Arbatžolės pagalba ir....
Etanas sudrebėjo it elektros nutrenktas, kaip mat iš kišenės išsitraukė okamę.
-Atsiprašau!- švilpis tyliai sucypė, išvydęs nusilpusią, nusikamavusią, šiek tiek apdraskytą augintinę,- Atsiprašau, atsiprašau...!
Tamsiai oranžinė ir gintarinės spalvos maišėsi metamorfmago plaukuose. Etanui skaudėjo širdį. Būtent tai buvo jo kaltė, jog Arbatinukė taip nukentėjo!
Švilpis kaip mat apsižvalgė aplinkui. Tris kekes turėjo, atliko savo praktiką ir darbar yra kaip ir laisvas. Jis galėjo bėgti ir pasirūpinti Arbatžole. Taip, taip ir reikia padaryti! Bet Marlena...Ar gražu ją palikti, nieko nepasakius?
Perštėjo apdegintas rankas, sielą dėl Arbatžolės, šią akimirką joks madangumas Etanui nerūpėjo.
Pasidėjo Arbatžolę ant vynuogių kekių, dėžutę pasiėmė į rankas ir tekinas pasileido prie šiltanmio išėjimo. Atidavė profesoriui dėžutę, vėl Arbatžolė atsirado jo apdegintuose delnuose ir Etanas išdūmė į pilį.
Tą akimirką nejuto skausmo, nes svarbiausia buvo okamė, bet visgi, sąžinė pradėjo graužti Etaną, jog šis nė neatsisveikino su Marlena.


*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
 Nors nesulaukė entuziastingo pritarimo vynuogių kovoms, Marlena nenusiminė. Etanas su savo keistu gyvūnėliu buvo gal netgi įdomesnis nutikimas nei stiebus laužančios ir uogas traiškančios grumtynės. Pakreipusi galvą, varnė stebėjo keistąjį švilpį, bandydama atspėti jo planą. Žinoma, turbūt kaip savo koledžo atstovė ji turėtų dažniau pasinaudoti smegenimis, bet... Marlena buvo baisi tinginė. O ir vynuogių peštynės būtų buvusios ne tik puiki pramoga, bet ir būtų galėję atskleisti tam tikrus dalykus apie pusiau sąmoningų augalų elgesį bei reakciją į išorinius stimulus. O gal šios vynuogės komunikuoja šaknimis? Mintyse iškilus keistai teorijai, Ashley pabandė įsivaizduoti šaknų tinklą, kuriuo sklinda kažkokie nematomi signalai. Šiek tiek beprotiška idėja eksperimentui užgimė nuobodžiaujančioje smegenų dalyje. Sau nusišypsojusi, Marlena jau kūrė planą.
 O kol rudaplaukės mintys siautė chaosas, Etanas buvo užsiėmęs praktika, apie kurią Ashley jau buvo beveik pamiršusi. Bet štai, sugrįžusi į šiltnamį savo siela, mergaitė toliau tęsė stebėjimą. Tik dabar buvo klausimas - kas buvo tikrasis jos stebėjimų objektas - švilpis ir augalas? Turbūt abu, bet štai, Marlenos galvoje jau buvo padaryta viena išvada - vynuogės jaučia tik tam tikro svorio gyvius. Tai turbūt buvo labai nepraktiška ginantis nuo kenkėjų, bet štai, keistoji o-ka-mė ne tik suerzino vieną iš stiebų, bet ir, matyt, pati kažkiek nukentėjo. Ashley norėjo užsiminti apie balzamą ir gydančiąsias žoleles kitame šiltnamyje, bet jai teko pačiai gintis nuo vynuogės.
-Flipendo,-mostas ir lengvas nematomas smūgis nubloškė šakas atgal. Keletas keiksmažodžių išsprūdo iš varnės lūpų kai vienas iš lapų įstrigo jos plaukuose ir vos vos liesdamas odą kartais nudegindavo. Pasičiupusi dėžutę su dviem vynuogėm, Marlena išdūmė iš šiltnamio. Etano neberado, dėl ko nesistebėjo - jei kas būtų nutikę Konstantinui, ji būtų pasielgusi lygiai taip pat. Tik štai, matydama profesorių, ji sugalvojo dar vieną eksperimentą. Atsargiai išsitraukusi vis dar deginantį lapą, mergaitė kažkur paliko tas uogas ir patraukė mokytojo link. Ne, ne tiek kiek patraukė, kiek skuodė iš visų jėgų, akimirką pašokdama ir pritrėkšdama vynuogės lapą vyrui ant kaktos.
 Niekam nieko nesakius bei nesustodama, Marlena pasileido pilies link. Į biblioteką. Skaityt apie okamius.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Tiesą sakant, Matthew laukė paties blogiausio. Juk pamoka buvo, švelniai tariant, ganėtinai pavojinga. Turint omenyje jo magijos sugebėjimus, čia tikėtis buvo galima visko. Žinoma, ruseno viltis, kad nė vienas iš mokinių neatsidurs ligoninėje, tačiau reikėjo būti pasiruošusiam.
Grifų Gūžtos vadovas labai džiaugėsi, kai pamatė, kad į pamoką pagaliau teikėsi ateiti Deoiridh. Žinoma, tai kartu buvo ir be galo sunku, nes nereikėjo išsiduoti, kad ši mokinė jam ypatinga. Vis dėlto buvo patenkintas. Šiek tiek kamavo baimė, kad jo mylimiausiai grifiukei gali kas nors atsitikti, tačiau netrukus paaiškėjo, kad su ja dirbti sugalvojo Sabrina von Sjuard. Kitu atveju Turner būtų dėl to susiraukęs, tačiau dabar tik džiaugėsi: tikėjosi, kad varnė prireikus padės Deoiridh.
O štai Marlenos pasisveikinimas - garsus ir demonstratyvus - nežadėjo nieko gero. Matthew liko lauke ir paslapčia tikėjosi, kad kokie trys labai užkris tiesiai tai mergaitei ant veido. Tiesą sakant, jis itin nekantriai laukė, kada gi Marlena Ashley Hatfield klykdama išpuls laukan. Tačiau laukė visą pamoką - mergaitė vis dar buvo viduje. Kaip, laimei, ir visi kiti.
Mokiniams galiausiai pradėjus lįsti laukan Matthew pajuto didžiulį susirūpinimą: iš karto pastebėjo, kad Deoiridh nukentėjo. Laimei, neatrodė, kad būtų labai blogai, tad jis tik apžiūrėjo mergaitę ir leido jai eiti į pilį. Pažadėjo sau, kad vėliau ją susiras ir pasirūpins tinkamai. Dabar reikėjo apsimesti, kad ji tik eilinė mokinė, atlikusi pamokos darbą.
Ir štai pagaliau iš šiltnamio išlindo Marlena. Matthew žiūrėjo į ją ir spėliojo, ar ji nukentėjo. Nespėjo nieko nuspręsti, kai neklaužada atsidūrė prie pat jo ir, tarsi šitame darbe būtų maža kančių, prispaudė deginantį lapą jam prie veido!
- Panele Hatf!.. - pradėjo Turner, tačiau sugebėjo pamatyti, kad mergaitė jau toli. Gal ir gerai - turės priežastį neskirti jai arešto. Dejuodamas Matthew užtrenkė šiltnamio duris ir labiau apgraibomis nei ką nors matydamas pradėjo raustis aplinkui ieškodamas išganingojo balzamo. Kvailiausia buvo tai, kad vienintelis, kuriam po šios pamokos reikės į ligoninę, buvo profesorius.