0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Willy Phoenix

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
  • Didžiausia drąsa yra prisipažinti,kad bijai (Sorenas Von Sjuardas)
 Namukas buvo dideliame bukmedyje, medžio viršuje, tarp skaisčiai žalios lapijos. Į namuką galėjai užlipti sulankstomomis, medinėmis kopėčiomis. Jei prireiktų, galėtum jas sulankstyti ir nesuktum sau galvos dėl neprašytų svečių. Namukas buvo iš šviesaus medžio. Švarūs langai irblizgančios lentos rodė, kad jis reguliariai valomas. Stogas dengtas tamsaus medžio čerpėmis.
 Vilė ėjo dailia aksomo spalvos pieva, kurioje augo daugybė bukmedžių ir gluosnių. Čia žydėjo viržiai, skraidžiojo daugybė drugelių, o pietinę pilies pusę juosė žiedais apsipylę rožių krūmai. Po kojomis čežėjo aksominė, rasota veja.
Turbūt ją ką tik nupjovėpagalvojo mergaitė, žiūrėdama į žolės kuokštelius, kurie nuo kaitros jau spėjo kiek padžiūti.
 Pagaliau ji pasiekė didelį bukmedį.
 Puiku pagalvojo mergaitė, žiūrėdama į jaukų namelį.Turbūt vaizdas pasakiškas
  Vilė čia atkeliavo laukti Voveres - pagaliau ji sužinojo tos varniukės, sutiktos prie laiptų, vardą ir dabar atsikvietė ją čia, kad galėtų nors kiek pralinksminti.
  Ji net nenutuokia, kaip čia gražu-pagalvojo mergaitė, kopėtėlėmis užlipusi į viršų ir grožėdamasi pasakišku peizažu. Iš čia matėsi ežeras, kuriame kaip tik pražydo baltosios lelijos, be to matyti ir uždraustojo miško medžiai, apgaubti prieblandos ir saulėlydis horizonte.
  Vilė nusprendė išsikrauti savo krepšį. Kadangi ketino čia nakvoti ji pasiėmė porą daiktų. Naktys tebebuvo šaltos, tad pasigriebė pūkinę antklodę, minkštą pledą ir bagalvę, miegmaišį. Dar susikrovė visą maistą, kurį pavyko nugvelbti nuo stalo:kiaulienos ir višienos kulšelių, pasikepti virš laužo, du duonos kepalus, sviesto indelį, miltų, pieno, vandens ir dar bala žino ko. Taip pat pasiėmė ir būtinus stovyklavimo daiktus: žibintuvėlį, porą turistinių puodelių, katiliukų ir keptuvėlę. Padvejojusi įsidėjo ir nediduką žarsteklį ir degtukus, abu prieš tai kruopščiai susukusi į storą, rudą vyniojamajį popierių. Nenorėjo jų dėtis, nes pamanė, kad ugnį galėtų užsikurti ir magijos pagalba, o žarsteklį išsiburti iš oro.
 Mergaitė nusileido ant žemės, parinko žagarų ir rūpestingai sukrovė lauželį. Kaip tik grįžo į šiltą jaukų guolį, kai pamatė merginą.
 Vovereatpažino mergaitė šviesius plaukus ir mėlynas linų spalvos akis ir vėl nusileido pas draugę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Willy Phoenix »
MK

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • II kursas
  • *
  • 119
  • Taškai: 188
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #1 Prieš 3 savaites »
Voverei mintis ,kad reikės miegoti lauke nelabai patiko.Jinai nebuvo pratusi miegoti lauke.Tad pati pasiėmė tikrai nereikalingų daiktų.Kurie pagal ją  buvo labai svarbūs .Mergaitė su savim pasiėmė dvi šiltas paklodes , purškalą nuo uodų, miegmaišį,keletą eliksyrų dėl viso pikto, pora mantijų , žibintuvėli ir didelę kuprinę kur galėjo viską susidėti.Jai dvylikametė turėtu kitus daiktus tai tikriausiai ji būtu ir juos pasiėmusi.Dar pakeliui varniukė užsuko į virtuvę ir pasiėmė kelis užkandžius.Kai jau ji buvo išėjusi iš pilies ji jau būtu ėjusi link tos vietos kur buvo Willy ,bet jinai nežinojo kelio.Kaip galėjau pamiršti paklausti kur eiti . Supanikavo mintyse antrakursė.Ir pabandė eiti į priekį. Pora kartų ji pašaukė ,bet nebuvo jokio atsako. Pagaliau Ji pamatė viržiais apaugusia pievą kurios vidurį buvo jaukus namelis medyje.Ji dar kartą ,bet tyliau pašaukė ir Ir pasigirdo švelnus jos vardo paminėjimas ir pasirodė iš namelio pati Willy.Voverei iškarto pasidarė geriau.Ir ji nusiramino.Po to nuoširdžiai nusišypsojo ir prabilo:
-Sveika , čia labai gražu,- apsižvalgė aplink,- ar galiu įsikurti?
Ir Vovere praėjo pro Willy ir užlipo ant namelio.Kur buvo pasakiškas vaizdas.   
''Tas kas skaito turi daug gyvenimų ,o kas neskaito tik vieną''

*

Neprisijungęs Willy Phoenix

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
  • Didžiausia drąsa yra prisipažinti,kad bijai (Sorenas Von Sjuardas)
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #2 Prieš 2 savaites »
 Vilė išgirdusi malonų balsą ir pamačiusi draugišką veidą nusišypsojo.
-Žinoma,-atsakė ji į klausimą ir parodė į jaukų kamputį pusiau dengtą stogu,-manau ten tau patiks miegoti.
Vilė nusileido prie laužo pakurstyti jį. Ugnis kaip reikiant įsiliepsnojo ir Vilė pakvietė sužvarbusią Voverę pasišildyti. Vilė sėdėjo prie laužo atkišui rankas, tol kol vos nenusvilo pirštų vienam liepsnos liežuviui kyštelėjus savo ilgus pirštus jai prie riešų.
 Kai sušilo, mergaitė užlipo kopėčiomis ir priėjo prie kuprinės. Išsiėmė iš jos valgį. Viską išsidėliojo ir kiek pasvarsčiusi nusprendė, kad vištieną, kiaulieną ir duoną geriausia suvalgyti dabar, o rytoj pamėginti iš kitų produktų išsikepti blynų virš laužo.
 Vilė vėl nusileido ant rasotos vejos. Šitas begalinis laipiojimas ją jau pradėjo erzinti. Staiga tarp pienių lapų pamatė keletą pažįstamų lapelių.
 -Mėtos!-atpažino ji smailius kraštelius.
 Prisirinko jų ir išvirė Voverei ir sau arbatos. Tada paklausė varnanagės:
 -Ar jau nori valgyti? Padariau tau arbatos.
MK

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • II kursas
  • *
  • 119
  • Taškai: 188
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #3 Prieš 2 savaites »
Namelis buvo labai jaukus ir iš tikrųjų ten buvo neapsakomai gražus vaizdas.Įdomu koks turėtu būti vaizdas naktį. Pasmalsavo savo mintyse Vovere.Ir jau norėjo paklausti Willy ,bet nusprendė ,kad geriau iš pradžių susidės daiktus .Tad ji nuėjo prie jaukios namelio vietelės kur rodė Willy.Ir pradėjo dėtis daiktus. Iš apačios girdėjosi daugybe garsų švelnus vėjelio pūtimas, paukščių giesmės ir kaip Willy kažką darė.Dvylikametė nebuvo miško ar gamtos žmogus ,bet jai patiko jame būti.Po dešimties minučių ji išgirdo raudonplaukės klausimą.Tad varniukė nulipo kopėčiomis ir pradėjo susimąsčiusiu balsu kalbėti:
- Na dar nelabai noriu valgyti, aš šioje pievoje pirmą kartą tad gal norėtum pasivaikščioti ?Ir taip pat galėtum aprodyti kur kas yra.
Ir tik po žodžių ji pastebėjo Willy rankose skaniąja mėtų arbatą.Ir šiek tiek pagalvojusiu vėl pasakė:
-Na gal arbatą būtu galima išgerti dabar arba einant .
Ir paėmė dar verdančią arbatą.Ir šiek tiek gurkštelėjo.Arbata buvo skani ,bet mergaitei atrodė ,kad dar per karšta.Ir padėjo ant lygaus akmens.Tegul šiek tiek atvėsta. Nusprendžia antrakursė.Ir pasižiūri į Willy maloniomis akimis kurios laukė atsakymo.
''Tas kas skaito turi daug gyvenimų ,o kas neskaito tik vieną''

*

Neprisijungęs Willy Phoenix

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
  • Didžiausia drąsa yra prisipažinti,kad bijai (Sorenas Von Sjuardas)
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #4 Prieš 1 savaitę »
 Vilė smagiai vaikštinėjo pamiške ir bendravo su varnanage. Kuo toliau, tuo labiau jai patiko ši mergina. Vovere jai atrodė graži, protinga ir rūpestinga-tikra draugė. Vilė kramsnojo sausainius ir gurkšnojo arbatą. Kai  pasidarė mirtinai šalta pasiūlė naujai draugei šiltą apsiaustą, nes pati nejuto, kad mirtinai vėsu. Kaip visada ji vaikščiojo basomis, o suknelė (kaip visuomet balta) ir raudoni, nepaprastai ilgi plaukai plaikstėsi jai už nugaros ir išryškino jos blyškų, stazdanotą veidą ir žalias, lyg deimantai blyksinčias akis. Staiga kažkur tarp medžių kažinkas baugiai suurzgė ir kaukštelėjo. Vilė kiek išsigandusi pažvelgė Varniukei į akis. Ta mėlyna spalva ją ramino ir mergaitė nužingsniavo toliau. Staiga iš už medžių išpuolė kažkas didelis. Vilė išsigando, bet nepuolė. Laukė, kol paaiškės, kas tas padaras.
MK

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • II kursas
  • *
  • 119
  • Taškai: 188
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #5 Prieš 1 savaitę »
Vaikščioti po mišką jai su kiekvieną minutę vis labiau patiko. Ir tai buvo daug smagiau negu ji pati galvojo. Aukšti tiesiog neįkainojami medžiai, kvapnus žolės kvapas, kojas raižančios šakos ir tas malonus, gaivus gamtos oras. Ją tai labai džiugino ir tokie jausmai jai neleido būti nelinksmai ir niūriai. Viskas buvo tiesiog puiku ir kalbos su Willy irgi buvo tiesiog tobulos. Viskas buvo puiku iki tol kol ji išgirdo keistoką garsą už krūmų ją tai nesmarkiai išgąsdino ir ji pažvelgė į Willy atrodė, kad ir ji buvo susirūpinusi. Aišku po to garsas paaštrėjo ir už krūmų išlindo gauruotą leteną po to galvą, o po jos ir visas kūnas. Tai buvo didelė gauruotą mešką.Ji iš pradžių nieko nedarė, bet po to garsiai ir grėsmingai suriaumojo. Dvylikametės širdis pradėjo garsiai plakti. Ir jos visas kūnas paskendo baimėje ji labiau už visus bijojo lokių ar meškų. Ir tą baimė buvo stipri. Tą akimirką ji pamiršo visus miško patogumus ir gryną orą. Ji laisvai galėjo sušaukti, bet laikėsi sukandusi lūpą. Varniukė galėjo be jokio vargo pasiimti lazdelę ir įveikti mešką. Bet ji taip stipriai bijojo,kad bet negalėjo žvilgtelėti į Willy. O ką čia kalbėti apie burtažodį. Mešką vis labiau artinosi prie mergaičių ir kiekvienas jos žingsnis Voverei darė vis didesnią baimę.   
''Tas kas skaito turi daug gyvenimų ,o kas neskaito tik vieną''

*

Neprisijungęs Willy Phoenix

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
  • Didžiausia drąsa yra prisipažinti,kad bijai (Sorenas Von Sjuardas)
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #6 Prieš 1 savaitę »
 Vilė matė, kad Vovere išsigandusi. Nors ir pati bijojo, bet neprarado šalto proto ir ėmė atsargiai artintis prie meškos.
 Lokiai niekada nepuola be priežasties pamanė Vilė, žiūrėdama į urzgiantį lokį. Tada išsitraukė lazdelę ir atsargiai prisiartinusi paglostė meškai snukį. Pamačiusi, kad lokys nurimo, ji apžiūrėjo meškos kūną. Pamatė letenoje pliauską, skaudžiai įsmigusią tarp pirštų. Švelniai ramindama lokį, Vilė ištraukė pliauską. Be abejo skaudėjo, nes meška tarsi suurzgė ir  sumojavo letenomis. Aštrūs nagai įsikirto į odą ir įrėžė du gilius brūkšnius. Skaudėjo, bet ne tiek, kad negalėtų paeiti, tad mergaitė draugiškai pamojo lokiui ir patraukė atgal prie namelio. Reikėjo nuplauti žaizdą, be to ji norėjo valgyti.
MK