0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Tylėjo, nieko nesakė, tik linktelėjo galva kelis sykius, lyg sutikdamas su josios klausimu. Dawson' as jautė, kad yra stebimas, tačiau neatsigręžė, paniro į savo pamąstymus ir rūpesčius. Atrodo pats likimas nori pavokti iš jo, jam brangų laiką. Kad ir kaip stengėsi atsikratytį tų neigiamių minčių, negalėjo.
Bet galėjo džiaugtis ir dėkoti gyvenimui už tai, kad ši graži, patraukli, protinga ir rūpestinga mergina pasipainiojo jam po kojomis. Nors ji kartais erzina, pykdo ir siutina dėl savo perdėto rūpesčio kitais, tačiau už tai jis ją gerbė ir ja didžiavosi.
Rudaplaukio samprotavimus nutraukė jį apglėbusios švelnios ir maloniai šiltos rankos. Jis nejučia atsilošė tuo mėgaudamasis.
- Amm.. - Dawson' as visiškai pasimetė, tik ką atrodė, kad šioji jo vengia ir nuo jo tolsta. O dabar? - Na, kvepalus kelias valandas rinkausi, taigi.. jie tavo skonio? - Vaikino akys vėl spindėjo, lupų kampučiai buvo pasiruošę pakilti iki begalybės. - O, bučiniai, eh.. Pasiilgau jų. - Pusiau atsigrežęs į juodaplaukę atsakė jai tuo pačiu. Rausvos lupos pakštelėjo šiai į skruostą.
Kad ir kaip būtų gaila vilkės klausimas privertė jį surimtėti ir susikrimsti.
- Luna.. - savo plaštakomis atitraukęs josios rankas nuo krutinės atsigręžė į ją. - Kalbant apie tai.. - akys lakstė nuo juodaplaukės į mišką ar į tekantį vandenį. Jis visais įmanomais būdais bandė išvengti akių kontakto. - Tą vakarą kai kas atsitiko.. Aš kalbu apie vakarą, kada atvykau į Ūdrų Žabangus. Tik dėl prastai susiklosčiusios padėties negalėjau papasakoti, apie tai kas man nutiko.. - Buvo sunku kalbėti, mąstyti ir tai prisiminti. Elijah jautėsi įskaudintas. Įskaudintas savo kūrėjo. Visi žodžiai ištarti Joseph' o lyg bumerangas grįžo atgal, tas aidas galvoje nenutylo. - Ech, pasirodo daug sunkiau nei maniau. - Liūdnas atodūsis išsprūdo iš vos pravertų lupų. - Negrįšiu aš pas saviškius. Turbūt, niekada nebegrįšiu. Mane išvarė, manęs atsisakė, aš jiems nebepriklausau. - Skaudu buvo tai tarti, tačiau tai buvo tiesa. Jis buvo ištremtas be sąlygų sugrįšti. - Dabar man likai.. tik tu? - Akyse buvo galima įžiūrėti besikaupiantį sūrų skysti, tačiau Elijah puikiai tvardėsi ir nei vienas lašas nenuriedėjo jo skruostais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Elijah Chris Dawson »
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
   Veidą papuošė pergalinga šypsena. Pirmiausia dėl to, kad jos prisilietimas išmušė vaikiną iš vėžių. Jis būdavo toks žavus, kai melsvai žalios akys sutrikusios žvalgydavosi aplink. Turbūt būtų galėjusi valandų valandas stebėti jį tokį. O antra - jai pavyko išsklaidyti tą niūrumą, dar visai neseniai tvyrojusį aplink. Na, arba bent jau dalį to.
   -Stebiuosi, kaip pardavėja tavęs neišmetė,-šyptelėjo įsikniaubdama veidu vaikinui į kaklą. Švelnus vėjo gūsis ėmė taršyti juodus plaukus, o uoslę ir toliau kuteno aštrus vyriškų kvepalų aromatas.
   Kiek tiksliai šitaip išbuvo sėdėdami ir šnekučiuodamiesi, nelabai numanė, tačiau besileidžianti saulė pranešė, kad artėja vakaras. Dar viena diena baigiasi. Dar viena diena mažiau iki grįžimo į namus. Tyliai atsiduso kilstelėdama galvą. Pasikeitęs vaikino balas nieko gero nežadėjo. Vieną akimirką Luna buvo spėjusi pagalvoti, jog šis praneš apie kieno nors mirtį. Ką gi, per daug nesuklydo.
   Trūkčiojamai įkvėpė bandydama įsisavinti, ką tik pateiktą informaciją. Nepajėgė. Elijah'ui vampyrai buvo viskas, ką šis turėjo, net jei tai kėlė daugybę problemų, bet jie buvo jo šeima. Lygiai taip pat kaip Pusmėnulio gauja jai. Niekada nė nesusimąstė, kaip jaustųsi netekusi gaujos. Užteko Džesikos mirties, kad turėtų susiimti ir nepalūžti, parodyti kitiems, kad viskas bus gerai, bet netekti visos gaujos...
   Sunkiai įsivaizduodama, kaip grynakraujis jautėsi ir tebesijaučia žvilgtelėjo į jį. Negalėjo patikėti, kad jis jai taip ir nepasakė, tik kaltinti jo negalėjo. Tai ji viską sumovė, jei tik...
   -Nesvarbu, kaip tada jaučiausi... Turėjai man pasakyti... Jie...-neišmanė vampyrų įstatymų taip gerai, kaip saviškių, nežinojo taisyklių, tad ir ginti negalėjo.
   Nudelbė safyrines akis į žemę. Norėjosi paguosti rudaplaukį, pasakyti, kad viskas bus gerai, jis sugrįš, jį priims ir visi bus laimingi, tik kažkodėl net neištarusi šių žodžių tuo abejojo.
   -Kodėl?..-tyliai paklausė pakeldama galvą, bet nedrįsdama pažvelgti į melsvai žalias akis. Nujautė, kad priežastį žino.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
- Pardavėjas ir puikus draugas, - patikslino merginą, neryškus šypsnis blykstelėjo Elijah' o veide.
Taip slinko valanda po valandos, minutė po minutės, sekundė po sekundės. Jie mėgavosi pokalbiais, prisilietimais, jaukumu, kuris juos gaubė.
Nepastebimai saulė ėmė leistis, dangus įgijo purpurinį atspalvį, kas pranešė apie neišvengiamai artėjantį vakarą. Dar vieną beisbaigiančią dieną.
Elijah jautėsi nusiminęs, kada pokalbis pasisuko apie jo tėvą ir vampyrus. Grynakraujo emocijos maišėsi tarpusavyje. Pyktis ir susierzinimas, liūdesys ir nerimas. Viskas atrodė neišpaniojama grandis, kuri vis smarkiau jį veržia. Verčia jį jų atsiprašyti, su jais taikytis. Tačiau Chris' as nebuvo tikras, kad jis to nori. Galbūt, rudaplaukis nebuvo tas kuo apsimetė ilgą laiką? Galbūt jis nenorėjo periimti tėvo verslo? Galbūt dėl to visi konfliktai kylo su Joseph' u, draugais, kitais šeimos ratui priklausančiais nariais?
- Nesvarbu kaip tu jauteisi? - Rauktelėjęs antakius, nukreipė akis į priešais sėdinčia juodaplaukę. - Tu gulėjai leisgyvė, aplink sukiojosi Marlena ir tavo gauja. - Liūdnai dūstelėjo. - Nemanau, kad buvo tinkamas metas tą dieną apie tai kalbėti. - Linktelėjo galva ir pakilo nuo drėkti pradedančios žolės.
- Nemanau, kad svarbu, klausyk, - pritupė prie Lunos, jos veidą švelniai apglėbęs savo delnais, - tik nekaltink savęs, tai ne dėl tavęs. O tai kas nutiko, turbūt turėjo.. Kelias savaites neradau sau vietos, dabar po truputį pradedu suvokti, kad ne jie man svarbiausi. - Pakštelėjo šiai į kaktą ir nuslinko link laužavietės.
- Klausyk, - kiek garsiau šuktelėjo, - gal norėtum šiandien su manimi pavakarieniauti? Romantiška vakarienė, tik tu ir aš? - Ir vėl šelmiška šypsena puikavosi rudaplaukio veide išsklaidydama neigiamas mintis. - Tik žinoma reikės tavo pagalbos, burtai ne mano sritis, - debtelėjo akies mirktelėjimą vilkei.   


„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
   Suirzusi dėbtelėjo į vaikiną. Ji stengėsi viską ištaisyti, sugrąžinti tą jaukią atmosferą, dar visai neseniai tvyrojusią aplink ir leidusią atsipalaiduoti, o grynakraujis visas merginos pastangas nubraukė ir ėmė priekaištauti. Norėjosi apšaukti šį, tačiau tik tylėjo sėdėdama, šaudydama iš akių žaibus.
   -Buvom likę vieni, galėjai pasakyti,-rėžė piktu balso tonu stebeilydama į melsvai žalias akis. Šįkart neketino nusileisti, tik noras nesugadinti išvykos vertė tvardytis ir nusiraminti. Čia buvo pernelyg gerai, kad galėtų abu šūkauti, drumsti ramybę ir gadinti vienas kitam nuotaiką. Jie net neturėjo teisės čia kelti balso, atrodė, kad aplinka juos stebi ir nebyliai prašo ramybės, šiai užtenka ir šniokščiančio vandens.
   -Aš... Tu rūpi man, gerai? Noriu žinoti, kur tu ir ką darai, žinoti, kad tu saugus...-papurtė galvą vis dar netikėdama tuo, kad Elijah buvo išmestas savo paties tėvo, atskirtas nuo vampyrų,-turbūt gera žinia ta, kad dabar galėsim daugiau laiko būti kartu,-vyptelėjo kilstelėdama antakius.
   Regis, vaikinas taip pat nusprendė kiek švelniau ir atlaidžiau žiūrėti į situaciją. Paklusniai kilstelėjo galvą jausdama, kaip skruostus užlieja vėsuma, sklindanti nuo vampyro delnų. Nejučia šyptelėjo.
   -Gerai,-linktelėjo įkvėpdama, trumpam sulaikydama kvėpavimą, o tada lėtai iškvėpdama stengdamasi apie tai negalvoti. Sudėtinga, bet įmanoma.
   -O matai čia ką nors daugiau nei mus abu?-prunkštelėjo nors tuoj pat surimtėjo,-pala,-prisimerkusi atsistojo įsiremdama rankomis į šonus,-nori, kad surengčiau vakarienę pati sau?-sukikeno dėbtelėdama į Elijah'ų. Nesuprato, kokiu tikslu buvo pateiktas toks prašymas, bet kiek pasvarsčiusi gūžtelėjo pečiais ir susiradusi lazdelę palapinėje, nors teko ilgokai pasiknaisioti, grįžtelėjo į Elijah'ų.
   -Kokie pageidavimai bus?-šyptelėjo.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Suirzęs merginos žvilgsnis Elijah' ui buvo gerai pažįstamas. Akimirką suabejojo, ar vertėjo kalbėti apie tai, kas jam nutiko, tačiau anksčiau ar vėliau būtų reikėje papasakoti, tad atidėlioti nebuvo reikalo.
- Buvom likę vieni, tačiau tai truko tik kelias minutes, - jo balso tonas buvo neįprastai ramus. Šįkart Dawson' as nebuvo pasirengęs su ja ginčytis, mat buvo tikras, kad šis pokalbis taps tik dar vienu neišsprendžiamu ginču ir atostogos taps bereikšmėmis.
- O tu rūpi man, - momentui užsimerkė, iš jo krūtinės išsiveržė gilus atodūsis, - aš irgi noriu žinoti, kur ir ką darai, kiekvieną sekundę bijau, kad paskambins ir pasakys, kad tavęs... tavęs nebėra.. - paskutiniai žodžiai strigo gerklėje, ta mintis vampyrui buvo sunkiai pakeliama.
- Na, - gūžtelėjo pečiais, - čia turbūt viena iš geresnių žinių, juk tau trūko manęs? - Prislinkęs arčiau, švelniai pabučiavo šią į skruostą. Rodosi, atmosfera vėl taisėsi, liūdesys, nerimas, susierinimas ir pyktis ėmė nykti ir jie vėl ėmė mėgautis vienas kito draugija.
Chris' as nenorėjo apsikrauti mintimis apie tai, kas nutiko prieš daugiau nei mėnesį. Jis pats kaltas dėl to, kad sunaikino tai, ką labiausiai vertino jo kūrėjas. O galbūt, visa tai bus grynakraujui į naudą? Juk pagaliau galės visą dėmesį ir laiką paskirti savo mylimajai, kurią paskutiniu metu buvo apleidęs?
- Ee.. - Apsisukė ratu, bandydamas surasti dar ką nors, kas gyva, - štai, - bakstelėjo rodamuoju pirštu į medžio viršūnę, - paukščiai irgi gyvos būtybės? - Retoriniui klausimui nuskambėjus, jis nudelbė akis į merginą, lyg stengdamasis įrodyti, jog čia jie ne vieni.
- Eh.. jūs, - papurtė galvą į šonus ir žavingai šyptelėjo. - Na, taigi tu mane pažįsti, prastas aš vakarienių ruošėjas, - mėgino pateisinti savo prašymą, tačiau tai nebuvo tiesa. Dawson' as buvo vienas iš geriausių ir romantiškiausių antgamtinių būtybių. Jam visada puikiai sekėsi nustebinti merginą, kuri dabar besikuitė palapinėje ieškodama to, su kuo rudaplaukis visiškai nedraugavo.
- Pageidavimai.. - Dešinės rankos pirštais brukštelėjo sau kelis kartus per smakrą. - Na, nustebink mane, - krimstelėjo sau į apatinę lupą ir grįžo atgal į palapinę.
Grynakraujis kažkur čia tarp daugybės maišų ir kelių lagaminų stengėsi surasti pailgą, juodą kuprinę, kurioje tunojo, jo balti marškinėliai, bei juodi džinsai. Jis ne šiaip sau sugalvojo tai, ką dabar bandė įgyvendinti.
       
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
   -Jau seniai pamečiau skaičių kartų, kai giltinė buvo pasiekiama ranka, kodėl dabar turėtų būti kitaip?-pavartė akis,-kaskart išsikapanoju iš mirties, dabar esu reikalinga ne tik gaujai ir tau, bet ir Marlenai, todėl tiems, kas norės mane nudėti, reiks labai pasistengti. Be to, jau kuris laikas mano gyvybei negresia joks pavojus,-gūžtelėjo pečiais.
   Apie pašalinius niekad nemąstė per daug, vargiai būtų sugalvojusi šiems padėti statant savo gyvybę į pavojų, tačiau gauja jai reiškė viską, todėl nė nedvejodama nerdavo mirčiai į glėbį, jei tik to reikėdavo. Būtų pasiaukojusi tūkstantį kartų tam, kad Pusmėnulio gaujai būtų saugūs. Jos vilkai, bet ne kitų.
   -To niekad nebus, tiesiog pamiršk,-atsiduso sugrįždama prie kitos pokalbio temos,-galbūt,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius jausdama, kaip susierzinimas slūgsta ir šio vieton įžengia menkutis džiaugsmo spindulėlis.
   -Jei ketini vakarieniauti su paukščiu, tuomet netrukdysiu,-pašaipiai atsikirto pasisukdama į tą vietą, kur vaikinas pastebėjo plunksnuotąjį. Pastarųjų čia netrūko, visos medžių šakos linko nuo jų svorio, o lapai kaskart sušlamėdavo šiems nuskridus. Savotiška gamtos muzika.
   -Ak, o aš - aukščiausios klasės virtuvės šefė ar ne?-maisto gaminimas merginai niekad neatrodė įdomus, tai tik laiko švaistymas, ypač, kai paruošimas trunka bent kelias valandas, nors dėl skonio kartais išties verta tiek vargti, bet visgi Luna nebuvo iš tų, kuri mielai suktųsi virtuvėje. Ji augo mokyta laikyti kardą, ne samtį rankoje.
   -Pasmaugsiu tave,-suniurzgė šiam taip ir nepasakius, ko tiksliai iš jos tikimasi. Romantikoje nelabai nusimanė, kaip ir maisto gaminime, bet bent jau burti mokėjo,-ar tai pakankamai nustebintų?-pažvairavo į palapinės viduje besikuisiantį rudaplaukį.
   Giliai įkvėpusi ir pabandžiusi prisiminti bent vieno filmo ištrauką, kurioje puikavosi kas nors romantiško, mostelėjo lazdele. Netoli palapinės atsirado neaukštas, mažas staliukas, viliojantis įvairiais valgiais ir gėrimais. Tam, jog sutemus jie nesėdėtų tamsoje, stalo apačioje apvedė liniją - šviesos šaltinį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Anksčiau ar vėliau neišsikapanosi.. ir kas tada? - nudelbęs akis į apačią, susimąstė ir užsimojęs dešine koja nusviedė visiškai nekaltą akmenėlį į vandens nasrus. 
Dawson' as jautėsi suirzęs ir nepatenkintas, tokiu keistu Lunos požiūriu, tačiau vos tik pasiruošė skaityti moralą, užsičiaupė. Galbūt jis susigaudė, kad tai bus beprasmiška? Beviltiška? Ir taps tik dar vienu niekam nereikalingu kivirču. Juk kartais prasminga tyla leidžia išvengti to, kas nepageidaujama.
Niekada nebus.. - Dar vienas vilkės teiginys, kuris sudirgino vaikino nervų sistemą. Šis tik kelis sykius giliai įkvėpė, atsiduso ir linktelėjo galva, lyg su tuo sutikdamas. Nenorėjo sugadinti to, ką kūrė ištįsas dienas ir savaites.
Atmosfera po truputį taisėsi, Dawson' as ėmė blokuoti visas neigiamas emocijas, kurios dirgino jo mintis ir po truputį atsipalaidavo. Ar bent jau stengėsi tai padaryti, o galbūt melavo pats sau, tačiau svarbiausia, kad  savo tyla užbaigė tą nemalonią temą.
- Gal tiek toks, tiksi ir tu, - atitraukęs žvilgsnį nuo spalvoto paukštelio, vėl įsisteiblijo į merginą. Kokia tu kaprizinga..
- Dėl tavęs nesu tikras, - nukreipė akis į tekančio vandens pusę, momentą apsimetė bemastąs, - na, tu visose srityse, tiesiog, puiki, - ties paskutiniu žodžiu jis spragtelėjo pirštais ir iš laimės spindinčiais žalsvai melsvais kamuoliukais pranyko jų laikiname "pastate".
Rudaplaukis taip buvo pasinėręs į juodos kuprinės paieškas, kad nė nepastebėjo, kaip viską suvertė. Daugybė juodaplaukės gražiai sulankstytų drabužių, dabar buvo susukti į rutulį arba voliojosi kažkur ant žemės. Tad bandydamas, nors kažkiek pagerinti situaciją ir, žinoma, savo padėtį, viską sugrūdo į šalia stovėjusį lagaminą.
- Pasmaugsi? - Atsitiesęs viską nužvelgė, - manau to nusipelniau, - nutęsė šis kiek tyliau, nenorėjo, kad safyrinių akių savininkė išgirstų, o tuo labiau įžengtu į vidų.
- Manau, man viskas tiks, - nė neketino žvilgtelti, tiksliau labai norėjo ir buvo smalsu, bet laikas jį varžė, dar kol sugraibė tas kelias marškinių sagas. Ir viskas per skubėjimą. Jis vis blaškėsi, tai to ieškojo, tai ano, kol galiausiai deramai apsirėdęs, pametė mažą, juodą dėžutę. Taip, dėžutę, kurioje lindėjo ne kas kitas, kaip iš balto aukso pagamintas žiedas su briliantu. Taip, kam smalsu, tai rudaplaukis pinigų turėjo, tad Lunai jis negailėjo nė cento. Būtų atidavęs viską, kad tik šios veide matytų šypseną. Bet dabar ne apie tai, šypsenos nebus, jei Chris' as nesuras to, ką kažkur pragainiojo.
Elijah visas kišenes apgraibė kelis sykius, kiekvieną kuprinės skyrelį išgraibstė lyg mažas vaikas ieškodamas saldainio, tačiau tos dėžutės niekur nebuvo. Galbūt tai ženklas? O gal lemtis? Deja, taip pagalvotų tik visiškas liurbis. Čia įtakos turėjo paprasčiausias jaudulys, kuris neleido vampyrui susitelkti ties prisiminimais, kur ją tiksliai nukišo prieš sėsdamas į lėktuvą.
- Velnias! - Vos girdimas šnibždesys praslydo pro jo lupas. Jis lyg koks beprotis lakstė po mini "pastatėlį", ieškodomas to, ant ko galiausiai užsiropštė. - Va kur tu.. - kiek lengviau atsidūso, paėmęs ją į rankas, brūkštelėjo per šios švelnų paviršių, įsidėjo į kišenę ir pagaliau, po gerų dvidešimt minučių jis baigė savo grožio ir paieškų procedūras, ir grįžo atgal, kur jau pačio laukė siurprizas.
Iš ties, viskas buvo taip, kaip jis norėjo ar įsivaizdavo, kurdamas šį scenarijų.
- Ohoo! Pasistengei, - prikandęs apatinę lupą, žaviai mirktelėjo savo išrinktajai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Elijah Chris Dawson »
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
   Iš padilbių kurį laiką stebėjo, kaip Elijah'us reaguoja į jos žodžius. Jis turėjo begalę priežasčių būti paniuręs ir suirzęs dėl to, ką neseniai buvo priverstas išgirsti. Kažkuri dalelė norėjo atsiprašyti ir pasakyti, kad tai tikrai daugiau nepasikartos. Pasakyti, kad ji supranta, kaip siaubingai jis jaučiasi nežinodamas, kada gali jos netekti, bet... Dalis, kuri pasiryžusi aukotis dėl gaujos narių, buvo didesnė. Ji alfa, ji turi ginti juos, vesti ten, kur saugu ir...
   Tyliai atsiduso kilstelėdama galvą ir pagaliau deramai pažvelgdama į vaikiną. Safyrinės akys dėkingai žvelgė į melsvai žalias. Abu troško to paties - bent jau dabar nesivelti į ginčą ir negadinti atostogų, kurios ėjo į pabaigą, o tai reiškė, kad netrukus teks atsisveikinti su šia vieta.
   Žvilgtelėjo, regis, dabar į vienintelį garso šaltinį - nuo milžiniško aukščio krentantį vandenį. Paukščiai ir vėjo gūsiai dingo. Vėjas galiausiai nurimo, o sparnuotieji jau ruošėsi nakties miegui. Stojo keista tyla, pasirodanti kiekvieną vakarą, kai visi susirango savo jaukiuose nameliuose ir laukia ryto.
   -Kur gi ne,-pavartė akis, papurtė galvą, o tada susirangė netoli staliuko. Nužvelgė burtų pagalba atsiradusius patiekalus, verčiančius varvinti seilę. Iki maisto pasirodymo nesuvokė, kaip stipriai spėjo išalkti. Laikas čia paprasčiausiai kažkur išgaruodavo, o poreikiai... Jie tarsi nustodavo egzistuoti.
   -Žinoma, kad tu to nusipelnei,-palinksėjo užversdama galvą į tamsėjantį dangų. Netrukus šiame ims švytėti tūkstančiai žvaigždžių, jei tik pasiseks ir oras nesubjurs. To betrūko, kad imtų niauktis ir prapliuptų. Palapinė apsaugos nuo lietaus, bet ryte prabudus be burtų jausmas prilygs miegoti baloje.
   -Ko tu ten taip ieškai?-žvilgtelėjo į palapinę, bet stotis ir išsiaiškinti pernelyg tingėjo, tad tik liko sėdėti nė nekrustelėdama, laukdama ir vildamasi, kad rudaplaukis pats viską paaiškins.
   -Jei atvirai - nesistengiau, nes nesuprantu kam visa tai,-rauktelėjusi antakius grįžtelėjo per petį bandydama išskaityti, kokias nors emocijas grynakraujo veide.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Neigiamų emocijų čiurkšlė užsisklendė. Tačiau, kaip ilgai? Dienai? Savaitei? Mėnesiui? Juk galiausiai ji išsiverš perpildytą pykčio, susierzinimo ir baimės, o kai taip nutiks kivirčas taps neišvengiamas. Nebent Luna daugiau niekada, savo noru, nešoks mirčiai į nasrus, bet to tikėtis būtų per daug naivu ar desperatiška.
Jaunuoliai, kelias minutes vengia akių kontakto, pagaliau leido joms susitikti. Dėkingi žvilgsniai blikstelėjo vienas į kitą. Kiek keistoka pokalbio pabaiga, tačiau svarbiausia viena, kad tai įvyko ir į šį mažą rojaus kampelį vėlgi grįžo pozityviai nusiteikusios dvi jaunos sielos.
Na, tas pozityvumas gali greit pranykt, jei ji ateis ir pamatys tai.. - Susiėmęs už galvos, besidairydamas, apsukė vieną, trumputį ratą apie savo ašį. Ir po tokios "apžvalgos" priėjo tik prie vienos išvados - bardakas. Ji man nepadėkos. - Sekundei užsimerkė, tikėdamasis, kad tai padės, tačiau greit suvokė, kad tai stebuklingai nepranyks ir teks pačiam viską sutvarkyti.
- Nieko svarbaus, - besitvarkydamas savo "jovalą" atsakė į juodaplaukės pateiktą klausimą ir meldė, kad šioji nesumąstytų čia prisistatyti, nes tik viską sugadintų. O jam problemų tikrai netruko: pamestas žiedas, "pasiklydę" drabužiai, betvarkė ir visa tai vyko vienu metu? Ir galima sakyti, kad jam sekasi? Nesąmonė.
Po ilgų kankinančių minučių jis baigė savo misiją. Viskas lyg ir vėl sugrįžo į savo vėžes. Juoda dėžutė sau ramiai tunojo juodų džinsų kišenėje, palapinėje vaizdas buvo taip pat šiek tiek patrauklesnis, nors pro nedasegtus lagaminus kišojo netvarkingai sumesti rūbai, tačiau apie tai vėliau. Dabar reikia žengti žingsnį į kitą etapą.
Vampyras jaudinosi kaip niekada, tačiau vilkei to neparodė. Jai vos tik ėmus tyrinėti jo veido kalbą, jis tik sugebėjo žavingai kilstelėti savo lupų kampučius. Nieko neįžiūrėsi.. - ties čia jis norėjo parodyti jai liežuvį, lyg pasivaipydamas, tačiau sukando dantis.
- O derėjo pasistengti, be to nuo kada mums reikia progų? - Klausiamai nudelbė akis į sėdinčią merginą. Tačiau, jos nuostaba buvo pagrįsta, juk jau ilgą laiką jie neturėjo romantiško pasisėdėjimo dviese. Galbūt - atrodo nežemiškai keista, tačiau ji viską tuoj sužinos, o našta ir nežinomybė slegianti grynakraujį išlaisvins jį iš kančių.
Žengtelėjo dar du žingsnius arčiau Lunos ir po akimirkos jau stovėjo už josios. Tuo metu, pajutė šiek tiek stipriau išsiskirianti kortizolį (streso hormoną), kurį išdavė sudrėkę delnai. Taip nemalonu.. - delnais perbraukė per džinsinę medžiagą. Šitaip geriau.. - atsiduso, po gilaus įkvėpio ir jau po sekundės klupėjo priešais savo išrinktąją.
- Turiu tau daug ką pasakyti.. - nuo žemės paviršiaus atplėšęs akis nudelbė jas į Gardner. - Visu pirmiausia, nebeleisiu tau vienai leistis į pavojus, jei jau tu tokia neperkalbama, kas akivaizdu, turėsi pasiimti ir mane, - dešinė ranka paniro į džinsų kišenę, - o antra, jau laikas žengti į kitą lygmenį, - juoda dėžutė išnyro iš tamsos ir įsitaisė Elijah plaštakoje.
- Taigi, Luna Gardner, ar.. - Lengviau atsikvėpė, - ar tekėsi už manęs? - Rankomis, iš lėto pravėrė tą mažą, niekuo nekaltą kvadratinės formos "daikčiuką". Ir tą pačią akimirką atsivėrė nuostabus vaizdas į spindintį, ploną, iš aukso nulietą sidabro spalvos žiedą su blizgančiu tamsoje briliantu.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
   Nieko svarbaus...
   Prisikando apatinę lūpą. Ėmė svarstyti, ką tokie žodžiai gali reikšti. Nesvarbiam veiksmui tiek laiko niekas nesugaišta nebent yra pasaulinio lygio tinginys ir lėtapėdis, kuris juda lėčiau už sraigę. Kiek prisiminė, Elijah'us neatitiko tokių reikalavimų, nors neretai vėluodavo ir pustydavosi ilgiau nei ji, be abejo, reikia paminėti, kad Luna beveik niekuomet nesipustydavo. O kam? Naturalumas šiais laikas daug svarbesnis ir labiau vertinamas nei tona špakliaus, įmantri šukuosena ir kiti įvairūs priedai, verčiantys atrodyti merginas, kaip barbes. Tokių pilna parduotuvėse.
   Kažkas dunkstelėjo. Staigiai pasuko galvą palapinės link. Prisimerkė bandydama suprasti, iš kur šis garsas. Nieko blogo nesitikėjo, žinojo, kad tai - vaikino darbas, ir nujautė, kad palapinę ras apverstą aukštyn kojom. Ką gi, tokiu atveju laukia įdomi diena - grynakraujis galės tvarkyti palapinę, o ji gurkšnodama arbatą jį stebės ir vertins jo darbą. Puikios atostogos.
   Perbraukė ranka per mėlynus džinsus, nubraukė prikibusią žolę, o tada bandydama sušildyti pati save pasitrynė palaidinės nedengiamas rankas. Saulei palikus juos vienus atvėso. Ir gana smarkiai. Oda pašiurpo, tik kol kas mergina į tai nekreipė dėmesio, kantriai laukė pasirodančio vaikino.
   -Visada?-kilstelėjo antakį dar kartą nužvelgdama pačios paruoštą stalą su vakariene. Romantika ne itin kvepėjo, bet buvo modernu. Tamsą vaikė mažutės geltonos šviesos lempučių juostelės, apjuosusios stalą.
   Sukluso. Iš pradžių kūną perliejo šaltis. Nuojauta kuždėjo, kad laukti gero neverta, bet čia pat prieštarauti ėmė protas. Elijah'us per daug stipriai stengėsi nesukelti ginčo ir pasakė turbūt jam svarbiausią ir labiausiai neraminamą faktą, kad jis - ištremtas vampyrų, tad blogų naujienų tikėtis juk neverta? Lengviau atsikvėpė, bet nepatiklumas safyrinėse akyse liko, tik žvilgsnis nukreiptas į stalą, o ne į Dawson'ą.
   Lėtai atsistojusi ir jau ketindama patvirtinti, kad pasiruošusi išklausyti viską, ką jis nori pasakyti, kvailai žioptelėjo išgirdusi jos galvoje aidinčius žodžius. Rausvos lūpos liko pravertos, o akys įsmeigtos į vampyro rankose esančią juodą dėžutę.
   Trūkčiojamai įkvėpė stengdamasi suprasti viską, kas ką tik įvyko. Ne, atvykusi čia ji tikrai nesitikėjo, kad atostogoms einant į pabaigą sulauks tokio klausimo. Nesitikėjo, kad paruošta vakarienė bus skirta atšvęsti tokį netikėtą siurprizą.
   Klausiamai žvilgtelėjo į Eijah'ų tarsi bandydama išsiaiškinti, ar jis tikrai kalba rimtai ir nenusprendė surengti didelio pokšto. Ar tas vaikinas, kuris Hogvartse minėjo, kad jokios merginos jis neves, dabar piršosi jai?
   -Taip,-po ištisus amžius trukusios tylos pagaliau atsakė. Nežinojo, kas labiau stebino - jos pačios atsakymas, nuskambėjęs tvirtai, ar toks netikėtas klausimas.
   -Nežinau, kokia bitė tau įgėlė, Elijah'au, ir nežinau, kokia bitė įgėlė man, bet taip,-nusijuokė palinksėdama kelis kartus. Visai protelis susisuko.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Rudaplaukis kantriai laukė merginos atsakymo, akylai stebėdamas jos iš nuostabos sutrikusias safyrines akis. Tačiau, ką jos kalbėjo, Elijah neišgalėjo suprasti. Visą laiką besistengąs ignoruoti patį blogiausią scenarijų, akimirką sudvejojo. Galbūt, Luna dar nėra tam pasiruošusi? Galbūt, ji nenori? O, gal nėra užtikrinta vaikino sprendimu? Juk, jai piršosi ne kas kitas, o tas pats Dawson' as, kuris teigė, jog gyvenime niekada neves, tačiau kas galėjo žinoti, kad jo požiūris taip stipriai pasikeis, kad jis įsimylės.
Beklupąs vaikinas tyliai atsiduso ir vėl kiek giliau įkvėpė. Nerimas privertė jį kaip reikalas pasikankinti, o jaudulys kaip reikiant paprakaituoti. Tačiau ko jis labiau bijojo: būti dar sykį atstumtas mylimo žmogaus ar to klausiamo žvilgsnio, kuris jį tyrinėjo. Nežinojo kaip jį taisyklingai interpretuoti, kaip nepasitikėjimą ar nuostabų netikėtumą?
Po "kelis dešimtmečius" trukusios tylos, visas abejones, kurios vertė vaikiną nerimauti, išsklaidė tvirtai, juodaplaukės, ištartas - taip. Tą akimirką vampyro akys suspindo iš laimės. Grynakraujis tvirtai dešinės rankos pirštais truktelėjo ploną žiedą iš dėžutės, kad šio nepamestų, nes tokia klaida būtų nedovanotina, o tada jį iš lėto, kad netyčia, ko nepridirbtų užmovė ant merginos smulkaus, bevardžio piršto.
- Myliu tave! - Striktelėjo nuo žemės ir tvirtai apglėbė merginos liemenį, neatminė, kada paskutinį kartą jis jautėsi toks laimingas.
Tad šis paskutinis vakaras Australijoje - tapo vienu ypatingiausiu ir įsimitiniausiu judviejų gyvenime.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

jacobsaeterhaug

Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Spindėjo mėnulis, o Richard žygiavo Australijos gatvėmis su savižudybės mintimi. Richard vilkėjo geriausius savo drabužius, kišenėjė gulėjo šeimos nuotrauka, akmuo, peilis ir virvė. Richardui į galvą lindo visokiausios mintys, geresnės viena už kitą. Rankoje - rinktinio vyno butelis. Savižudybė atrodė geriausias sprendimas per visus šiuos metus, galbūt net ir gyvenimas. Vaikinas žinojo jog netrukus jo gyvenimą pasiglemš giltinė su dalgiu. iki Džim Džim krioklio liko dar geri keletas kilometrų. Richard neverkė, nesigailėjo ir tikrai norėjo užbaigti savo nereikalingą ir suterštą gyvenimą. Vilkolakis turėjo pavirsti į vilką, bet šią naktį to neįvyko, galbūt dėl to ,nes neseniai išgėrė kažkokio neaiškaus eleksyro ,be pavadinimo. Eidamas jis baigė gerti vyną ir jį išmetė į pievą esančią šalia.
-Iki, mano drauge...
Iš akių nuriedėjo kelios ašaros ,bet tai buvo normalu. Pasirodė kelio ženklas bylojantis apie Džim Džim krioklį kuriame Charlton pabaigs savo gyvenimą. Aplink nebuvo nei vieno žmogaus, nei vienos sielos. Tik Richard lėtai ėjo į savo mirties tašką. Sustojęs jis išsiėmė virvę ir akmenį, tvirtai pririšęs akmenį ir užsivyniojęs ant kaklo virvę, Richard jau buvo netoli tikslo. Giliai įkvėpęs ir užsimerkęs jis atsisveikino su visais savo mintyse ir jau stovėjo prie mirties slenkščio. Tai reikėjo padaryti greitai, tai skausminga ,bet visiems naudinga mirtis. Richard susikaupęs įsibėgėjo ir šoko į krioklį. Tai buvo jo gyvenimo pabaiga. 
 

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #27 Prieš 9 mėnesius »
  Roma su Eion keliavo po Australiją. Šią vietą pasirinko todėl, nes manė, kad Eion, kuris anksčiau gyveno Airijoje bus daugiau nematytų, įdomių dalykų. Tiesa, šiek tiek atsižvelgė ir į save - ten kur šalta pati keliauti nenorėjo. Dabar jie kaip tik atkeliavo prie Džim Džim krioklio. Šį objektą moteris norėjo aplankyti jau seniai, todėl pasinaudojo proga. Dabar stovėjo ir žvelgė į olas, vandenį, kuris sudarė nuostabią vaivorykštę. Stovėjo išpūtusi akis ir negalėjo atsistebėti kaip čia gražu. Atrodė, kad ramybė tiesiog skverbiasi pro kraštus, o nuostabi gamta kuria ryši su kiekvienu žmogumi, kuris nutara čia užsukti.
- Oho. Čia tikrai gražu, ar ne? - pasakė berniukui. Olos driekėsi ištisus kilometrus, o tai tikrai stebino. Australijoje tamsiaplaukė jau buvo buvusi, tačiau šis kroklys pasirodė nuostabiausias objektas iš jos aplankytų.
- Aš vis dar čia, o jau noriu grįžti prie šio krioklio, - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #28 Prieš 9 mėnesius »
Būti čia su profesore Keit buvo daugiau nei keista. Eion nesijautė jaukiai, ypač po netikėto susitikimo su profesoriumi Senkleriu atostogų pradžioje. Iš viso šios atostogos buvo kitokios. Gal dėl to, kad pirmą kartą nė akimirkai neatsidūrė nekenčiamuose vaikų namuose. Jo giminės ar kad ir kas buvo tie žmonės, turbūt pasigedo vasarinio vergo, bet tai Eion visai nerūpėjo. Likti Anglijoje buvo geras sprendimas, o dabar dar ir keliavo po Australiją.
Visą tą laiką, kurį praleido su Roma, Eion buvo labai tylus. Mokslo metų pabaigoje nutaręs, kad profesorė Keit iš jo šaiposi, prarado pasitikėjimą ja. Neabejojo, kad kelionė, dėl kurios jie buvo susitarę (bent jau to berniukas nuoširdžiai tikėjosi), neįvyks, ir jis vėl liks pamirštas ir vienas. Tai gerokai skaudino ir gąsdino. Dėl to dabar jis buvo laimingas, tačiau vis dar įsibailinęs. Atrodė, kad tik ką pasakys ne taip, ir profesorė vėl išjuoks. Dėl to į klausimą, ar gražu, tik linktelėjo. Buvo laimingas, kad yra čia, bet nenorėjo garsiai to pripažinti. Negali žinoti, ar tada profesorė nesugalvos jo palikti prie šio krioklio visam laikui.
Norėjosi įkišti į vandenį ranką, bet ar to paklausus profesorė jo neišjuoks? O gal galima nusimaudyti? Airijoje tokia galimybė pasitaikydavo labai retai, tad...
- Ar galima nusimaudyti? - galiausiai ryžosi paklausti Eion. Kažkodėl buvo liūdna, bet jis atkakliai stengėsi tai nuslėpti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #29 Prieš 9 mėnesius »
  Eion visą kelionę buvo tylus, o tai tikrai buvo keista. Profesorė manė, kad ši kelionė jį pradžiugins, tačiau visą laiką jis atrodė pakankamai liūdnas, nors profesorė ir nežinojo kodėl. Juk mokslo metų pabaigoje jie taip gerai sutarė. Kas dabar atsitiko? Pagalvojo Roma.
  Kitas Eion klausimas privertė ir nuisšypsoti, ir sutrikti. Juk kaip į jį atsakyti? Profesorė norėjo jam leisti pasimaudyti, tačiau nebuvo labai saugu.
- Na... Čia nesaugu... - pradėjo profesorė. - Tačiau vis dėlto gali. Tik būk atsargus. Olos, visa kita. Žinai, - pabaigė. Vis dėlto nusprendė jam leisti. nenorėjo dabar griauti tokios jų santaikos. Vis dėlto tikėjosi, kad Eion pats susisvoks saugotis, todėl nusprendė, kad jį prižiūrės, tačiau leis. Vis dėlto šiandien buvo karšta vasaros diena, todėl prašymas tikrai buvo suprantamas.