0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #30 Prieš 4 mėnesius »
Gruodė atsisėdo šalia ir paklausė susimąstyti priverčiančio klausimo. Kodėl Dori reikia prie ko nors prisikabinti? Deja, į šį klausimą mergina nei pati negalėjo atsakyti. Kodėl? Todėl, kad buvo karštakošė? Todėl, kad mėgo intrigas? Todėl, kad nepraleisdavo progos patraukti kažkieno per dantį? Kartais keturiolikmetė tiesiog energetiškai pasimaitindavo visais tais konfliktais ir neigiamomis kitų emocijomis, žinoma, jeigu tai napaliesdavo jos pačios arba jai brangių žmonių. Be to, jai patiko jaustis kietai, pranašesnei, galingai. Buvo gera, kai kokie nors mažvaikiai spalvotaplaukės šiek tiek prisivengdavo žinodami, kad gali gauti į kailį.
- Tikriausiai todėl, kad esu klastuolė, - atsakė Dori. - Kas, Alanas? - ketvirtakursė šyptelėjo. - Patikėk, nesupyko. Būk rami. Jis retai kada pyksta.
Nebent aš pradedu kelti pavydo scenas, mintyse pridūrė. Dori galvojo, kad mergaitė nepasakys, kas nutiko jos veidui, tačiau ji pasakė. Neatrodė, jog ji norėtų apie tai kalbėtis, todėl Mendel nutarė per daug nekamantinėti. Tačiau jai užkliuvo vienas žodis.
- Operacijų? - paklausė. - Tai ar tu... o tu augai su žiobarais?
Ir tą akimirką keturiolikmetė pati prisiminė save, kaip atvyko į Hogvartsą iš žiobarų šeimos nieko nežinodama apie burtininkų pasaulį. Kokia jautėsi nepatenkinta, kokia nepilnavertė dėl to. Ir šią akimirką ją aplankė kažkokia gėda. Tu dejavai dėl tokių dalykų, o kažkas čia atvyko randuotu veidu, pagalvojo mintyse.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 198
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #31 Prieš 4 mėnesius »
Gruodė susimąstė apie Dori atsakymą. Tai ar visi Klastuoliai tokie... Na tokie atšiaurūs žmonės? O tada ji paklausė vieno iš begalybės klausimų sukančių jai galvą.
- Na gerai. Bet ar tu žinai iš kur ta kepurė žino kur paskirti mokinį? Aš na aš pati nežinočiau kur save skirti, tai kaip ji gali tą žinoti? Ar atvykusi čia tu ką nors žinojai apie koledžus? Ar žinojai kur norėtum būti paskirta? - Na aišku, jei ji iš magų šeimos, tai aišku žinojo. O jei ne.
- Taip. Aš augau su žiobarais. Daug laiko praleidau ligoninėje. O dabar. Šitas pasaulis toks keistas, toks man visiškai nesuprantamas. Baugus. Dažnai noriu  namo pas tėvus. - Ji išraudo. O varge, ir kodėl aš jai tai aiškinu? Nepažįstamai merginai iš Klastūnyno. Bet taip norėjosi su kuo nors pasikalbėti. Labai norėjosi, kad tas kas nors būtų vyresnis ir labiau patyręs šiame keistame pasaulyje. Gruodė jau išsiuntė laišką namo. Bet net jos tėvai, kurių mergaitė jau labai pasiilgo nieko negalėjo patarti. Juk jie irgi nepažinojo burtininkų pasaulio.
Vien laiško išsiuntimas buvo keistas dalykas. Jį neš pelėda. Bet iš kur ji žino kur jos mažas namelis? Tėvai jai nupirko pelėdą ir tas paukštis mergaitei atrodė labai gražus. Bet juk tai tik pelėda. Kaip ji nuneš laišką? Ji nedresuota. Varniukei tai atrodė labai keistas dalykas. Gruodė manė, kad daugiau jos nepamatys.
- Iš kur pelėdos žino kur nešti laiškus? - Staiga paklausė ji. Staiga Dori atsakymas pasirodė jai labai svarbus. Nes mergaitė norėjo, kad tėvai būtinai gautų jos ilgutėlį laišką. Ir žinoma atsiųstų atsakymą į jį.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #32 Prieš 4 mėnesius »
Dori šyptelėjo. Žinoma, kad mergaitė dvejojo, ar klastuole gali pasitikėti, tačiau vaikiškas smalsumas už dvejones, regis, buvo stipresnis ir Gruodė ėmė klausinėti. Matydama varniukės elgesį keturiolikmetė vis mintimis grįžo į save, kuomet ir ji buvo tik pirmakursė. Įprastai Mendel bendraudavo su savo bendraamžiais. Su jaunesniais mokiniais reikalų nelabai yra turėjusi, todėl šiandiena buvo kažkokia ypatinga, verčianti nuklysti į savo prisiminimus. O dar tai, kad ir ji augo su žiobarais. Ji, kaip ir aš tada, nežino, koks yra burtininkų pasaulis. Jis jai naujas ir keistas, kaip buvo ir man, mintyse pagalvojo.
- Iš kur kepurė tai žino? - susimąsčiusiu tonu perklausė Dori.
Tiesą pasakius, mergina niekada nebuvo apie tai pagalvojusi.
- Naaa, - ištęsė, - kepurė tiesiog jaučia visas mūsų stiprias ir silpnas puses, mato mūsų gabumus ir tai, kas vyksta mūsų viduje... Žinai, kartais susivokti savyje yra sudėtingiau nei ką nors pasakyti apie kitą. O juolab kepurei. Ji stebuklinga, - gūžtelėjo pečiais. - Ne, aš atvykdama čia nieko nežinojau. Na, pasiskaičiau šiek tiek, bet viskas buvo kitaip, negu įsivaizdavau. Ir aš augau su žiobarais. Todėl puikiai tave suprantu, Gruode, - labai rimtai pasakė ir paglostė mergaitės petį. - Žinau, ką reiškia, kai tu nieko nežinai, o visi kiti aplink žino. O tu ar džiaugiesi patekusi į Varno Nagą? Tikriausiai mėgsti skaityti? - paklausė, nes varnanagiai kaip ir turėtų tai mėgti, ar ne?
Mergaitei užsiminus apie tėvus per Mendel kūną perėjo nemalonus šiurpas. Ne, ji dabar tikrai nepuls dėstyti Gruodei apie tai, kad tie žiobarai, kuriuos anksčiau Dori laikė savo tėvais, sužinoję, kad turi burtininkę įdukrą, šiurkščiai nutraukė su ja visus ryšius. O varniukei prakalbus apie laiškus tas šiurpas tapo dar didesnis, mat ir pati Dori prisiminė, kaip pirmame kurse susirašinėjo su tėvais, bet tie laiškai buvo tokie šalti... Ar ir Gruodei šitaip bus? Galbūt ji negauna atsakymo iš tėvų? Aišku, kad jai taip nebus. Tokių šaltakraujų žiobariūkščių kaip Mendel juk reikia dar ir paieškoti, mintyse pasakė sau paauglė.
Atsakyti į klausimą, iš kur pelėdos žino, kur nešti laiškus, Dori taip pat buvo sunku. Apie tai ji irgi niekada nesusimąstė. Dėl Merlino, ar jie visi tokie smalsūs ir ar tikrai ir tokia buvau, ir vėl mintyse pamanė.
- Šitame pasaulyje sužinosi daug dalykų, į kuriuos bus sunku rasti atsakymus, - prabilo. - Na, arba atsakymas būna tik vienas. Magija. Tiesiog daugeliui dalykų burtininkų pasaulyje nėra logiškų paaiškinimų. Arba yra, tik tu nežinai, - pridūrė sakinį sau mintyse. - Pelėdos visada žino, kur pristatyti laišką, - kalbėjo toliau. - Žinoma, kartais būna, kad užtrunka ilgiau, jei kelionė tolima, - pabandė nuraminti mergaitę, jeigu šiai tikrai neatrašo tėvai. - Žinai, kol pelėda nuneša tavo rašytą laišką, paskui kol parneša atsakymą...

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 198
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #33 Prieš 4 mėnesius »
Gruodei patiko, kad Dori atvykusi į mokyklą irgi turėjo daug ką sužinoti. Todėl dabar pasijuto drąsiau. Pajuto šiokį tokį bendrumą su ja.
- O ar daug pasaulyje yra tokių kepurių? Ar visos magijos mokyklos tokias turi? Ar išvis yra tokių mokyklų kaip Hogvartsas? - Aišku yra. Juk pasaulis didelis. Pamanė mergaitė.
- Skaityti labai mėgstu. Be knygų neįsivaizduoju savo gyvenimo. - Gruodė žinoma nepasakojo, jog visą laiką ligoninėje jai ir padėjo stumti jos geriausios draugės knygos. Jog skaitydama fantastines istorijas svajodavo iki begalybės, kaip patenka į kurią nors iš jų. Kaip bebūtų keista toms svajonėms tapus realybe ji ilgai dvejojo ar nerti į šį nuotykį. Išties juk žinojimas, kad ji ragana buvo didžiausias gyvenimo nutikimas. Jai, mergaitei, vengiančiai bendraamžių. Nuolat sėdinčiai namuose išvykimas į Hogvartsą buvo didžiulis nuotykis. Kai net savas ir paprastas pasaulis atrodo toks svetimas, tai ką kalbėti apie šį, magišką?
Įdomu visgi iš kur tos pelėdos žino kur tuos laiškus nešti? Varniukei atrodė, kad turi būti koks nors logiškas paaiškinimas. Bet jeigu Dori sako, kad laišką nuneš, tai tikriausiai taip ir yra. Gal jau ryt gausiu atsakymą nuo tėvų.
- Neseniai išsiunčiau jiems laišką, bet žinai, man tai atrodo labai juokinga. Toks jausmas, jog pelėda tiesiog nulėks savais keliais ir tiek. - nusišypsojo Gruodė ir paklausė.
- Ar tau patinka skraidyti ant šluotos? Ar žaidei kada nors kvidičą? Visi kalba apie kvidičą. Bet apie jį nieko nežinau. - Ji labai norėjo išsiklausinėti visko kokio bendrakursio, bet neišdrįso to padaryti. Baisiai troško paskraidyti, bet neturėjo šluotos. Tikriausiai greitai nukrisčiau ir pasibaigtų. Pamanė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Gruodė Rimeikaitė »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #34 Prieš 4 mėnesius »
Mergaitė ir vėl uždavė Mendel tokius klausimus, į kuriuos atsakymų keturiolikmetė neturėjo. Kas per smalsumas, galvojo ir šypsojosi ji. Bet reikėjo kažką atsakyti, negi dabar ji galėjo pasirodyti pirmakursei kaip neišmanėlė?
- Nedaug, - atsakė Dori. - Tiesą pasakius, tokia kepurė yra vienintelė pasaulyje, - iš tiesų klastuolė tikrai buvo dėl to beveik tikra. - Kitų magijos mokyklų yra, tačiau jos visiškai kitokios nei Hogvartsas. Todėl ir šitokių kepurių ten nėra. Jose sistema visai kitokia, tik neklausk, kokia, nes aš nežinau, - nusijuokė. - Kad ir kaip ten bebūtų, Hogvartsas yra geriausia magijos mokykla, - išdidžiai pasakė. Na, bent jau visi taip sako, - mintyse pridūrė.
Dori žiūrėjo kažkur į tolį. Kodėl šita mergaitė jai parūpo?
- Nesijaudink. Pelėda nuneš tavo laišką ten, kur reikia. Ir atsakymą parneš, - nusišypsojo.
O jeigu ne? O jei jos tėvai jos išsižadės taip, kaip manęs išsižadėjo žiobarai, galvojo.
- O taip! - tiesiog suriko Dori, kai Gruodė paklausė apie kvidičą. - Dievinu skraidymą, žaidžiu komandoje. Esu atmušėja, - balse pasigirdo pagyra. - Klausyk, - Mendel akys užsidegė entuziazmu. - Aš turiu dvi neblogas šluotas. Ar esi skridusi? Einam! Pamokysiu! Dabar! Papasakosiu apie kvidičą! - siūlė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 198
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #35 Prieš 4 mėnesius »
Įdomu kodėl Hogvartsas geriausia mokykla? Kokios tos kitos sistemos? Bet apie visa tai ji nutarė pasiskaityti kada nors bibliotekoje. Mokyklos biblioteka Gruodei pasidarė tikru atradimų pasauliu. Lentynose stovėjo Daugybė nuostabių knygų, kurios laukė, kol ji perskaitys jas.
Bet kuriam laikui net knygos pasidarė ne tokios svarbios. Paskraidyti? Dabar? Ją ir apėmė šiurpas ir baisus noras pakilti į orą. O jei nukrisiu? O jeigu ji mane paskųs, kad skridau. Juk ji iš Klastūnyno ir tikrai gali iškrėsti kokį piktą pokštą. Bet Visgi Gruodė pastebėjo kaip entuziastingai Dori prakalbo apie kvidičą. Ji truputį dvejojo, bet tas troškimas išbandyti malonumą skristi buvo didesnis už visas pasaulio baimes.
- Dabar? O kur eitume? Gerai. Aš labai noriu pabandyti skristi. Ir apie kvidičą sužinoti daugiau noriu. - Pamažu visos dvejonės ištirpo ir ji degė noru eiti iš šios vietos. Jau įsivaizdavo kaip kitu laišku aprašys tėvams kaip lėkė ant šluotos. Mama tikriausiai lieps būti atsargesnei. Tėtis ir Rimantė susidomės kvidiču. Galvojo mergaitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Gruodė Rimeikaitė »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Medžiais apaugęs skardis
« Atsakymas #36 Prieš 4 mėnesius »
Dori nei nematė, ar Gruodė suabejojo dėl keturiolikmetės pasiūlymo, ar ne. Ji buvo tokia užsidegusi noru pamokyti varniukę skirsti ir papasakoti apie kvidičą! Mendel laimei, Gruodė sutiko!
- Eisim į stadioną, ten galėsi pabandyti pakilti su tikrai gera šluota, taip pat paimsiu visus reikiamus kamuolius kvidičui, apie juos tau papasakosiu, parodysiu, tikrai duosiu ką nors numušt su blokštu, nors nesu tikra, ar muštuką, nes jis mušasi, - garsiai svarstė Dori. - Žodžiu, bus smagu! - išsišiepė.
Vis dar žybsinčiom akim ir plačia šypsena veide Klastūnyno mokinė atsistojo. Galvoje jau sukosi vaizdiniai, kaip ji moko Gruodę skristi, kaip galbūt net paleidžia aukso šmaukštą, bet ar pavyks jį pagauti ir padėti į vietą?  Bus matyt, mintyse nutarė spalvotaplaukė. Ji įsikibo varniukei į parankę ir pradėjo eiti stadiono link.
- Pamatysi, bus smagu, - pasakė ji ir jos nuėjo palikdamos skardį laisvą.