0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
 Jones užsimerkė ir pasiruošė pajausti muštuko sukeltą skausmą, bet muštukas ir vėl nepataikė į berniuką. Švilpukas nesuprato kas per magija vyksta ir kaip joks muštukas nepataiko į jį. Gal kas nors užkerėjo berniuką kerais, kurie visus muštukus nukreipia nuo jo? O gal muštukai įgavo intelektą ir patys aplenkia berniuką dėl kažkokių priežąsčių? Deja, to berniukas žinoti negalėjo. Tai bent kol kas jam buvo neįmenama mįslė. Man reikės išsiaiškinti kodėl muštukai neskrenda į mane po kvidičo pagalvojo pilkaplaukis ir kiek nuliūdo. Juk jam nei vieną kartą nepasisekė būti naudingu. O jei net ir nebūtų bandęs apginti komandos kapitonės, kažkas kitas būtų tai padaręs. Rudaakis išleido tylų atodūsį. Jis buvo visiškai niekam nereikalingas Švilpynės komandos kvidičo žaidėjas. Iš viso ar jis kada nors kam nors buvo naudingas ar reikalingas? NE.
 Būsimasis magizoologas nusileido žemiau. Jis nusprendė nesimaišyti aukso šmaukšto ieškonėse tarp atrodo Klarės ir Amiros. Jam reikėjo padaryti ką nors naudingo ir visų pirma sugalvoti ką naudingo padaryti. Švilpukas skrido lėtai žvalgydamasis kam reikėtų jo pagalbos. Gal man reiktų padėti kitai puolėjai? Nors ne. Tada ji ant manęs supyks ir bus dar blogiau nei yra pamąstė berniukas. Tada tiesiog stebėjo merginą. Jai sekėsi daug geriau nei Ryan'ui. Iš viso jam turbūt nebūtų pavykę net kritlio atimti.
 Švilpis skraidė po visą aikštę. Jis nerado jokios veiklos ar ko nors panašaus. Jautėsi labai nereikalingas ir nenaudingas kvidičo žaidime. Gal jam tiesiog nelemta žaisti kvidičą? Jam tiesiog reikia būti išprotėjusiu magizoologu turinčiu labai daug gyvūnų.
 Rudaakis priskrido prie švilpių lankų. Prie jų kritlio nesimatė, o tai buvo labai gerai, nes lankuose Delfė nestovėjo. Dėl to Jones nebuvo patenkintas. Juk jai reikėjo saugoti lankus, kad Grifų Gūžtos komanda neįmuštų kritlio jiems į lankus. Jis nesuprato kodėl Delfė neatlieka savų pareigų. Juk visi komandoje tur savo pareigas. Kupidonas yra atmušėjas, Nikita ir Ryan'as puolėjai, o Amira yra gaudytoja. Atrodo, kad visų pareigos yra gerai paskirstytos, bet ne Delfė lankuose nestovi. Ryan'as norėjo imtis jos pareigų, bet negalėjo, nes taip turbūt neleistų taisyklės ir bla bla bla. Taip būna labai dažnai. Buvusiam rudaplaukiui niekada nesiseka padaryti nieko naudingo su savo pareigomis. Berniukas papurtė galvą it bandydamas iškratyti negatyvias mintys iš savo galvos. Jam reikia galvoti apie kvidičą. Mano galvoje, mintyse, sieloje, kūne, aplink mane ir visur kitur turi skraidyti vienas žodis - KVIDIČAS. pamąstė švilpis ir lyg paliepė tai sau. Nors švilpukas jau nebežinojo kelintą kartą sau primena, kad reikia galvoti ne apie kažkokius dalykus iš šono, o apie kvidičą, bet bent ims stengtis. Jam reikia labiau susikaupti ties žaidmų nei verkimu, kad jis nereikalingas, nenaudingas ir panašiai. Jam reikia veikti. Galiausiai atsirado galimybė veikti ir padėti komandai. Jis pamatė muštuką skrendantį jų komandos atmušėjo link. Žinojo, kad Kupidonas gali ant jo supykti, bet jis yra naudingesnis komandos žaidėjas nei Ryan'as. Tai nusprendęs, švilpis greitai nuskrido link vaikino ir atsidūrė tarp jo ir muštuko.

[Bandymas uždengti Kupidoną Monro stojant tarp jo ir muštuko skriejančio į jį: 2, 5]
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 10
Amira Eliadė: 8
Klarė Konė Karter: 10
Adam Green: 5
Cristal Daunt: 8
Nikita Borelič: 7
Kupidonas Monro: 6
Ashton Hughes: 10
Ryan Jones: 7

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith [7,5] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Deoiridh.
Amira Eliadė [9,5] - Klarė Konė Karter [9] = KS [0,5] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Adam Green [9] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Adam Green.
Cristal Daunt [6,5] - Nikita Borelič [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Cristal Daunt.
Nikita Borelič [9] - Ashton Hughes [6] = KS [3] = 3 papildomi kauliuko ridenimai Nikitai Borelič.
Kupidonas Monro [9] - Klarė Konė Karter [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Kupidonui Monro.
Ashton Hughes [6] - Nikita Borelič [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ashton Hughes.
Ryan Jones [7] - Adam Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ryan Jones.

Komandinis koeficientų palyginimas

Grifų Gūžta [2,5] - Švilpynė [2] = KKS [0,5] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 2, 3
Amira Eliadė: 2
Klarė Konė Karter: 6, 6
Adam Green: 2
Cristal Daunt: 3
Nikita Borelič: 2, 5, 5, 1
Kupidonas Monro: 4, 3
Ashton Hughes: 3, 3
Ryan Jones: 1

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith nepavyksta užstoti Klarės Konės Karter nuo muštuko.
Amira Eliadė nepastebi aukso šmaukšto.
Klarė Konė Karter nepastebi aukso šmaukšto.
Adam Green nesėkmingai mėgina atmušti muštuką į Kupidoną Monro.
Cristal Daunt nepavyksta perimti kritlio.
Nikita Borelič taikliai meta kritlį tiesiai į varžovų lankus.
Kupidonas Monro tiksliai muša muštuką į Klarę Konę Karter.
Ashton Hughes nepavyksta apginti lankų.
Ryan Jones veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrieja į Kupdidoną Monro.


Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis Grifų Gūžtos rankose.
Muštukas į Klarę Konę Karter gali pataikyti dar 3 kartus.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 - 10 Švilpynė.

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Visas Grifų Gūžtos gaudytojos dėmesys buvo sutelktas į nedidelį žvilgantį tašką danguje, kurį galėjai įtarti esant šmaukštu.
- Velnias! - Iškošė žiopteldama, kai sukeldamas laužą plaučiuose, skausmas pervėrė raudonu sportiniu apsiaustu uždengtą nugarą. Smūgio jėga prispaudė merginą prie šluotos taip staiga, jog kas nutiko suprato tik apsukusi pilną salto. Laimė, tvirtai įsitverti buvo pirmasis impulsas, išmoktas vos užsėdus ant sportinės šluotos. Antras pastebėjimas: veidas po susidūrimo su šluota liko nesužalotas. Būtų kiek sunku žaisti su kraujais apsipylusia nosimi. Po kelių sekundžių pagaliau ir oras švokšdamas grįžo į plaučius. Atgavusi kvapą suktelėjo nugarą į abu šonus. Pajudėti galiu, trakštelėjimo nebuvo. Rungtynes ji galės tęsti, o skausmą teks iškęst.
Žaliaakė buvo pakankamai protinga apsidairyti aplink, ar kaulus traškinti mėgęs kamuolys neapsisuko atgal, mėgindamas taranuoti ir vėl. Tačiau muštuko horizonte nebuvo matyti, kaip ir šviesulio, kuris bent teoriškai galėjo būti aukso šmaukštas, pagrindinis šios dienos tikslas.
Skrisdama nedideliu greičiu, nužvelgė netoliese esančius žaidėjus. Tai, kad atokiau nuo dėmesio apsuptyje esančių lankų skriejo sportines šluotas užsėdę žaidėjai, patvirtino aukštaūgės mintis: muštuko smūgis nebuvo atsitiktinis kamuolio išpuolis prieš kelyje pasitaikiusią kliūtį. Na, dar pažiūrėsim, kas juoksis paskutinis, kartojo sau, viena ranka įsitvėrusi į šluotą. Kita užkišusi už nugaros patrynė smūgio vietą. Oras bent mėlynėm palankus, nebereiks po rungtynių ieškoti ledo.
Vietoj to, kad tartų nešvelnų žodelį ar kitą žaidėjams, Klarė stengėsi susikaupti ties žaidimo esme. Muštuko smūgis supykdė kaštonplaukę. Ir nors atrodė noras laimėti jau nebegalėjo būti didesnis, jis rado vietos kur išsiplėsti. Auksaspalvio sparnuočio grifiukė ir toliau dairėsi aukščiau, nei vyko didysis veiksmas tarp saugomų lankų. Nors šį smūgį ištvėrė, nenorėtų dar kartą gauti per kuprą, ar dar rimčiau susižeisti. Rankos tvirtai spaudė šluotkotį, neleisdamos šlapiai medienai išsprukti iš po permirkusių drabužių glėbio.
Šį kartą liūto emblema ant krūtinės pasipuošusi ilgakasė buvo atsargesnė. Nors dėmesys buvo sutelktas dairantis pergalę dažniausiai nulemiančio kamuoliuko, septintakursė priešui nugaros taip lengvai nebeatsuko. Kas kelis metrus vis šiek tiek pakeisdavo šluotos kryptį, jog matytų didesnį aikštės plotą. Mažulyčio šmaukšto pastebėti tai greičiausiai nepadės, bet bent veltėdžių muštukų taip tikėjosi išvengti. Rungtynių laikas tiksėjo visai neaiškiu greičiu, mat pranešimų iš rungtynių komentatorių žmonių per lietaus šuorus buvo bemaž negirdėti. Nebent labai susitelktum. Tačiau gaudytojai rungtynėse turėjo svarbesnių reikalų, pavyzdžiui, atnešti pergalę savo komandai.
Lėti ir iš šono tarsi tingūs zigzagai. Taip iš šono turėjo atrodyti Klarė, ieškanti aukso šmaukšto pėdsakų. Jei tik kas galėjo per lietų įmatyti gan aukštai pakibusią raudoną dėmę. Sparnuotas kamuolėlis, jei jo būtį aikštėje ir buvo užfiksavusi, kaip ir saulė, slėpėsi kažkur už dangų aptraukusių debesų. Beliko tikėtis, kad jis nesirodė ne tik grifiukei, bet ir geltonu apsiaustu vilkinčiai jos priešininkei, su kuria iš arčiau susidūrė tik pačioje rungtynių pradžioje. Na ir tegul, bent nesimaišys šalimais, jei šmaukštas pasirodys kur netoliese.... Mintimis tarsi savotiška mantra kvietė šmaukštą. Nagi, pasirodyk... Tarsi kamuolėlis būtų girdėjęs žodžius jos galvoje. O gal netyčia suveiks?

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 4]
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Kapitonas susimovė. Kaip kitaip pavadinti tą faktą, kad kamuolys, kurį jis įsivaizdavo atmušęs atgal į Kupidoną, galiausiai sėkmingai trenkėsi į jo paties komandos gaudytoją? Tai tikrai buvo didžiausias įmanomas susimovimas, kokį tik galėjo pademonstruoti Adam'as Green'as. Jis negaišo laiko atsiprašymams: reikėjo nepaleisti iš akių to kamuolio, kuris turėjo tiek nepadorumo rėžtis į merginą, ir pasiųsti jį vieno iš geltonais apsiaustais vilkinčių žaidėjų link.
Taigi Green'as paliko Klarę ir nuskrido į tą pusę, į kurią, kaip sugebėjo pastebėti, nulėkė juodasis. Deja, lietus neleido ilgai džiaugtis skriejančio kamuolio vaizdu - jis prašapo tarp lietaus lašų. Adam'as tvirčiau suspaudė šluotą ir nejučia susimąstė apie tai, kad ji, būdama tokia brangi, galėjo būti pagaminta taip, kad rankos neslydinėtų bet kokiu oru. Dabar išlaikyti kotą buvo labai sunku, o tai labai trukdė tinkamai skristi. O juk tą daryti reikėjo greitai: muštukams už šluotos laikytis nereikėjo, tad jiedu galėjo lakstyti kaip patrakę. Deja, Grifų Gūžtos komandos atmušėjas tokios prabangos neturėjo: jis turėjo išlaikyti ne tik atkakliai bandančią išsprūsti šluotą, bet ir blokštą, kuriam taip pat nelabai nepatiko Adam'o delno draugija. Vaikinas buvo nelabai patenkintas gyvenimu, tačiau atkakliai toliau skraidžiojo po aikštę ir bandė susigaudyti, kokia yra padėtis.
O ji, atrodo, buvo visiškai bloga. Galėjo save graužti kiek norėjo, kad neapgynė Klarės, bet ką, po galais, tuo metu veikė puolėjos ir mažylis gynėjas? Rudaplaukis suprato, kad švilpiai įmetė kritlį į vieną iš lankų. Tai reiškė, kad jo komanda atsilieka! Tai patrigubino Green'o ryžtą pagaliau paleisti muštuką tiesiai į kurį nors varžovą. O jeigu dar pavyktų pataikyti į galvą, būtų dar geriau - būtų galima tikėtis, kad tas žaidėjas iš viso iškris.
Kiek galėdamas padidinęs greitį komandos kapitonas lakiojo po aikštę. Kartą vos nesusidūrė su kažkuriuo iš varžovų, nors net nesuprato, ar tai buvo vaikinas, ar mergina. Vienu momentu pasirodė, kad kažkas sublizgėjo, tačiau teko prisiminti, kad jis ieško ne blizgaus šmaukšto, o priešingai - tamsaus ir dar gerokai didesnio muštuko. Deja, jų likimas nenorėjo suvesti su Adam'u. Jam atrodė, kad beprasmiškai skraido jau daugelį valandų. Kažkur suraudonavo kritlis, tačiau vaikinas net nespėjo sužiūrėti, kieno jis rankose. Kaip vėjas pralėkė pro šmaukšto besidairančią Klarę, tačiau ji šiuo momentu atrodė saugi. Dėl visa ko Green'as staigiai sustabdė ir grįžo prie gaudytojos. Šiek tiek pasisukiojo netoliese, kad, jeigu ką, spėtų ją uždengti - ir šį kartą tą padarytų geriau. Vis dėlto atrodė, kad Kupidonas Monro yra arba prisnūdęs, arba lygiai taip pat vargsta su kamuolių paieškomis. Abu variantai atrodė neblogi, tad Green'as paliko savo komandos gaudytoją vieną. Tikėjosi, kad aplinkui nesimalant jokiems žmonėms aukso šmaukštas nepabijos apsireikšti Klarei.
Rudaplaukis nutarė šį kartą nusileisti šiek tiek žemiau. Neįsivaizdavo, ko čia gali tikėtis, tačiau kadangi aukštumoje juodiems kamuoliams ryškiai nebuvo ką veikti, tikėjosi rasti bent vieną iš jų čia. Laimei, ir didžiulei Adam'o nuostabai, taip ir buvo: visai netrukus jis pastebėjo muštuką, skriejantį pakankamai žemai. Jis skrido gan tingiai, juk visiems po sprinto reikia pailsėti. Kiek galėdamas greičiau artindamasis prie kamuolio vaikinas spėjo apsižvalgyti ir rasti priešininkų gaudytoją. Atrodo, ji buvo gana toli, tačiau pasiekiamu atstumu. Adam'as užsimojo ir kiek galėdamas blokštu trenkė per kamuolį. Tas nuskrido Amiros link.


[Atmušimas į Amirą Eliadę: 1, 4] 

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Aukso grynuolio niekur nesimatė. Šlapi plaukai pastoviai trukdė. Kiek ataugę kirpčiukai jau buvo išlindę iš po šalmo ir lipo prie akių. Kantrybė blėso, o nepasitenkinimo lygis kilo. Tokioje veiksmų sekoje Švilpynė čia pergalės nesulauks, nes gaudytoja tiesiog dings iš kvidičo aikštės. Vis tik, sveikas protas dar neleido apleisti šių rungtynių, o širdis, kokia ji ten bebūtų, tikėjo. Tikėjo tuo, kad šmaukštas greitai bus pagautas. Tikėjimas, visai kaip viltis išblėsta vienas iš paskutinių. Gal ne visiems, bet Amirai tikrai. Net vampyrai kažkuo tiki. Šluota lėtai judėjo po aikštė, o raudonos akys sekė kiekvieną ryškesnį blyksnį. Kažkuris iš jų galėjo būti aukso šmaukštu. Deja, kaskart paaiškėdavo, kad tai buvo ne šmaukštas. Į kitus savo komandos narius nebekreipė dėmesio. Vargu ar bent kažkuris nedalyvaujantis žmogus matė, kas čia vyksta.
Kas per velniava? Kažkur viduje suskambėjo pasąmonės balselis. Jau visą paauglės organizmą kratė nežinia nuo ko. Maža to vienas iš muštukų, į kurį greičiausiai nekreipė dėmesio atmušėjai, trenkėsi Amirai į nugarą. Gaudytoja, susvyravusi ant šluotos, išlaikė pusiausvyrą ir nusikeikė. Smūgis nebuvo toks stiprus, kokiu jį paverčia priešininkų atmušėjas, tačiau nemalonus jausmas vis tiek buvo. Panašu, ši diena bus įrašyta kaip viena nesėkmingiausiųjų kvidičo istorijoje. Nors, čia trūko žaibo ir griaustinio. Tuzino žaibų ir juos lydinčio griaustinių garso. Po žaibą kiekvienam žaidėjui ir likę du komentatoriui bei teisėjui. Nuostabu gi, ar ne? Rungtynės iškart pasibaigtų, o Madam Pomfri atsirastų darbo! Deja, apie tokius dalykus reikėjo pamiršti. Žaibo ir griaustinio atsiradimu čia net nekvepėjo. Kvepėjo purvu, prakaitu (negi kažkas sugebėjo suprakaituot?) ir neviltimi (ar kažkas jau prarado viltį? Būtų šaunu, jei tą padarė priešininkų komandos nariai).
Rudaplaukė nusprendė, kad vis dėlto verta patikrinti po tribūnomis. Ji ten nei karto nebuvo ir galbūt ten yra erdviau nei manė. Šmaukštas tikrai turėjo būti čia, kitur jo nei karto nepastebėjo. Už aikštės ribų išskristi vargu ar būtų galėjęs. Gal magiškas skydas koks nors buvo, o gal kokie kerai buvo paveikę kamuolius, tačiau nei vienas dar nebuvo atsidūręs už aikštės ribų arba visai arba ilgesniam nei kelių minučių laikotarpiui. Pasirodė, kad suskambėjo į pamoką kviečiantis varpas. Greičiausiai buvo pačio organizmo pokštas, bandant duoti ženklą, kad jai jau laikas kažką naudingesnio nuveikti nei tiesiog ieškoti to keistojo auksinio kamuoliuko. Vat būtų atmušėja! Jau visą raudonųjų komandą iššluotų ir pergalė būtų Švilpynės rankose. Gal pagaliau, artėjant Amiros buvimo čia pabaigai, į ją kažkas atkreiptų dėmesį iš viršesnių? Kur gi, to padaryti nebuvo įmanoma.
Nukreipusi šluotą į viršų, pradėjo skristi link vieno iš bokštų. Jeigu nori patekti ten, kur planuoja, reikia tą daryti iš kitos aikštės pusės. Niekas neturi jos pastebėti, kitaip praneš grifų gaudytojai ir abi matys šmaukštą. Abi bandys jį sugauti. To negalėjo leisti. Jei kas ir pastebės šmaukštą, tai tik Amira. Ir pastebėjusi sugaus Mayrą antrąją. Buvo likę suprasti kaip bus paskelbta pergalė, jeigu niekas to nematys. Nematys, kad būtent Eliadė sugavo šmaukštą. Reikės kaip kažkokiam kvailiui, tam komentatoriui jį parodyti netikėtai susivokė. Išskridusi iš aikštės greit pasiekė potribūnį ir apsižvalgė. - Čia erdviau, nei maniau. - Tarė garsiai mintis ir apskrido ratą po tribūnomis, besižvalgydama jau įgristi pradedančio šmaukšto. O juk tematė jį vieną kartą - porą dienų prieš rungtynes apžiūrėjo įrangą.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 2]

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Duslus BUMPT. Garsas, kuris gal ir būtų malonus ausiai, jeigu jis reikštų, kad pavyko apginti komandos draugę. Vis dėlto Deoiridh kaukštelėjimo nepajuto, kas reiškė, kad juodasis bjaurybė trenkėsi į Klarę. Deoiridh keiktelėjo ir atsisuko į vyresnę komandos draugę. Atrodė, kad ji gyva sveika, tad puolėja nuskrido tolyn. Galbūt reikėjo pagaliau susitikti su kritliu? Juk to kamuolio, su kuriuo turėtų skraidyti po aikštę, ji dar net nečiupinėjo.
Kadangi Cristal buvo praradusi kamuolį, ketvirtakursė grifiukė spėjo, kad reikėtų pirmiausia jį atsiimti. Tuo reikalu jai teko atsidurti prie Ashtono ginamų lankų. Ten buvo galima tikėtis sulaukti švilpės, laikančios kamuolį. Deoiridh jau suplanavo, kaip ji atims kritlį iš vyresnės varžovės ir visu greičiu nulėks priešingų lankų link.
Nusivylimas, dar kamuojantis dėl nesėkmės bandant apginti komandos draugę neleido Deoiridh labai skubėti. Ji skrido gana lėtai, vis susimąstydama apie tai, ką galėjo padaryti kitaip, kad duotų daugiau naudos savo komandai. Kol kas atrodė, kad nepadarė visiškai nieko. Rankos slydinėjo šluotos kotu, tad ji neįsivaizdavo, kaip reikės išlaikyti dar ir kritlį. Nejučia pajuto pagarbą tiek Cristal, kuri kamuolį jau turėjo, tiek atmušėjus, kurie blokštus turi laikyti nuolat.
Galiausiai pasiekus savos komandos ginamus lankus ten mergaitės laukė labai didelis nusivylimas: švilpė, anksčiau begėdiškai atėmusi kamuolį iš jos komandos draugės, dabar paleido jį tiesiai į vieną iš jauniausio grifų komandos nario ginamų lankų. Atrodė, kad Ashton'as daro viską, ką gali, tačiau jam nepasisekė - netrukus Švilpynė pirmavo. O ji, Deoiridh, nepadarė nieko, kad apsaugotų komandą nuo tokios situacijos...
Vis dėlto dabar kamuolys turėjo atitekti Grifų Gūžtai. Vadinasi, ji pagaliau gali pradėti žaisti kaip tikra puolėja! Šiek tiek padidinusi greitį nesunkiai pastebėjo ryškų kamuolį ir netrukus jis jau ilsėjosi Deoiridh glėbyje. Ir tik dabar rudaplaukė suprato, kad tokiu oru išlaikyti slidų kamuolį yra dar sunkiau negu ji galvojo. Pakišo jį po pažasčia ir abiem rankomis suspaudė šluotos kotą. Kurį laiką atrodė, kad toks variantas yra visai tinkamas: skristi sekėsi visai neblogai, kamuolys atrodė tvirtai įsitaisęs jai po ranka.
Deja, vos po kelių akimirkų ji vos neatsitrenkė į vieną iš žaidėjų. Mergaitės siaubui, tai buvo jos komandos draugas ar draugė. Teko staigiai stabdyti, o kamuolys tarsi to ir telaukė: išsprūdo iš pažasties, tad teko skubiai atleisti šluotą, kad jį vėl sugautų. Dėl tos priežasties Deoiridh vos nenukrito nuo šluotos, kas privertė ją dar labiau išsigąsti. Šiaip ne taip ištiesinusi transprto priemonę susimąstė, ką daryti dabar. Labiausiai norėjo iškišti kamuolį Cristal - jau geriau tegul vargsta ji, juk jau turi patirties... Deja, jaunesnės komandos narės niekur nesimatė, tad Deoiridh kol kas kamuoliu nusikratyti negalėjo. Savaime aišku, švilpiams raudonojo taip paprastai neatiduos.
Nors buvo suplanavusi, kaip gavusi kritlį skris link Švilpynės gynėjo ginamų lankų ir paleis kamuolį tiesiai į tikslą, realiai viskas buvo visiškai kitaip. Nors pavyko kamuolį vėl įkišti į pažastį, judėti nebuvo lengva. Tuo labiau, kad priverstinis smuktelėjimas žemyn šiek tiek sujaukė aplinkos suvokimą. Pirmiausia reikėjo susivokti, kurioje pusėje dabar yra reikiami lankai. Laimei, ji nebuvo labai nutolusi nuo savųjų, tad pamatė Ashtoną ir suprato: jai reikia skristi į priešingą pusę. Dabar viskas bus gerai. Ji kada nors priartės prie Švilpynės lankų ir būtinai paleis kritlį tiesiai į juos. Bet dar ne dabar.

[-]
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Nepavykus iš švilpės išplėšti kamuolio ir jam kiauriai skridus per Grifų Gūžtos lanką, Cristal garsiai nusikeikė. Mergaitei nebuvo įdomu ar kažkas išgris. Turbūt ne, nes lietus užgožė didžiąją dalį rėkavimų ir klyksmų, kuriuos sukėlė šios painios rungtynės. Cristal buvo nusivylusi savimi, kad per daug pasitikėjo savo reakcija ir kad manė, jog puikiai sugeba perimti kamuolį. Pyko žaliaakė ir ant švilpės, kam ši taikliai metė kritlį į lanką. Kodėl tas pyplys Ashtonas nesugebėjo apginti lankų? Negi tai jau taip sudėtinga? Menka paguoda žaliaakei buvo, kad bent jau kritlis dabar buvo Grifų Gūžtos rankose. Cristal žvalgėsi kur galėtų būti kamuolys ir netrukus pastebėjo kaip tolumoje esanti vyresnė už ją puolėja Deoiridh jau saugiai laiko kamuolį. Pamačius tokį vaizdą, brunetė dėl kažkokios neaiškios priežasties pagalvojo, kad grifė norės kamuolį perduoti jai, itin taikliai ir kamuolį atimti mokančiai trylikametei, todėl visu greičiu pasileido į kitą aikštės pusę, kurioje visu gražumu šeimininkavo Švilpynės komandos lankai.
Vėjui pučiant buvo sunkoka ant šluotos išlaikyti pusiausvyrą. Brunetė jau kelis kartus sulingavo ant šluotos, tačiau kažkaip sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą. Mergaitė tikėjosi, kad į ją nesitrenks koks aklas švilpis arba kažkieno atmuštas muštukas. Trečiakursė niekada nebuvo susidūrusi su muštuku, tačiau išbandyti koks jausmas yra kristi nuo šluotos pamuštai muštuko, netroško. Aprasoję akiniai neleido įmatyti ar išvis Cristal skrenda reikiama kryptimi. Nusimovusi akinius mergaitė išplėtė akis, nes, pasirodo, vaizdas realybėje buvo daug mažiau susiliejęs nei su akiniais, bet greitai pasigailėjo. Šiaip ne taip išsivaliusi iš akių lietaus vandenį vėl užsimaukšlino akinius ir nusprendė daugiau su apranga neeksperimentuoti.
Cristal jau buvo netoli Švilpynės lankų, tačiau Deoiridh aplinkui nesimatė. Išvis, kodėl ji galvoja, kad jai kažkas nori kritlį perduoti? Juk kol kas komandos labui nieko gero nepadarė, tik apsikvailino. Dar keletą minučių pakybojusi ore ir pasisukiojusi, bandydama pastebėti kitą komandos puolėją, nieko nepešė. Aplink tik sklandė įvairių dydžių apsiaustai. Susinervinusi Cristal nusileido labai žemai, skrido beveik pažeme, bet ir ten nesimatė Deoiridh. O gal ji ten buvo, tik per tuos kvailus akinius trečiakursė nieko neįžiūrėjo. Pasisukiojusi aplink grifė neturėjo jokio noro skristi atgal ten, kur paskutinį kartą matė Deoiridh. Jei kažkas klaus, ji čia stengiasi įžvelgti muštuką, kad galėtų ką nors iš komandos apginti. Cristal mąstė apie tai, ką apie rungtynes galvoja tribūnose sėdintys mokiniai. Ar jie išvis kažką mato? Kaži. Aplinkinių riksmus ir šūkavimus brunetė nuo pat rungtynių pradžios buvo užblokavusi, tad nelabai girdėjo ar kažką šaukė savo koledžą palaikantys grifiukai. Vis dar tikėdamasi pamatyti kažkur skriejantį kritlį, ar bent jau Deoiridh, Cristal pastebėjo kaip visai šalia jos esančią vietą skrenda Švilpynės muštukas. Apsisukusi ji suprato, kad šis lekia tiesiai į Grifų Gūžtos komandos kapitoną. Cristal apėmė andrenalinas. Pagaliau ji kažką nuveiks gero savo komandai. Tikrai apgins Adam'ą nuo muštuko. Jai tikrai pavyks. Visiškai pamiršusi kažkur plavinėjančią, vis dar su kritliu rankoje Deoiridh, Cristal stipriau suėmė šluotą ir priskridusi prie komandos kapitono pabandė jį užstoti nuo muštuko.


[Bandymas uždengti Adam Green stojant tarp jo ir muštuko skriejančio į jį: 1; 3]
my morning face:

*

Neprisijungęs Ashton Hughes

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
 - Kas per?!- Ashtonas pasisuko pažiūrėti ar tikrai praleido kritlį, o tuo metu Švilpynės tribūnos jau pradėjo ūžti ir palaikyti savo puolėjus. Net ir rizikuodamas nusivožti nuo šluotos, grifas rankomis paleido šluotkotį ir susiėmė už galvos. Vis dar nesuvokė kaip galėjo pražiopsoti kritlį ir nuo jo neapsaugoti lankų. Vos trys lankai! Negi net tiek jam negalima patikėti? Pradėjo kaltinti blogą matomumą, tačiau turbūt problema buvo ne tik Viktorijos krioklį vaizduojanti liūtis, bet ir praktikos trūkumas. Buvo kvaila manyti, kad jeigu atvyko į Hogvartsą jau mokėdamas skraidyti ant šluotos, gebės ir žaisti kvidičą. Dar liko laiko. Jei Klarė sugaus šmaukštą, šitą visi pamirš.
 Pūstelėjo stipresnis vėjo gūsis ir Ashtonas greitai ir tvirtai įsikibo į šluotkotį, jog bent jau išlaikytų pusiausvyrą ir nenuvirstų. Nusiminęs grifiukas kiek leidosi žemyn, beveik pasirengęs išmušti dantis kiekvienam, kuris bandys atimti kamuolį iš jo komandos mergaičių. Nesvarbu ar kritlį, ar aukso šmaukštą. „Tai tik žaidimas“,- kartais sako nerungtyniavę ar pralaimėję burtininkai ir raganaitės, tačiau kaip reikėtų pažiūrėti komandos nariams ir kitiems Grifų Gūžtos mokiniams į akis, jei nebūtų padaręs nieko naudingo, kas galėtų atnešti komandai pergalę?
 Kirto šluotos stabdžiais ir dėl visa ko pasuko, jog tikrai neįsirėžtų į komandos draugę, turinčią raudonąjį kamuolį, nuo kurio neapsaugojo lankų. Kaip ji čia taip tiesiai į jį skrido? Infarkto grifams įvaryti nereikia, tačiau dėl švilpių... Na, idėja tapti gyvu muštuku buvo ne tokia bloga, bet gaila šluotos. Tokios antros negautų. Bet mintis įsirėžti į aukso šmaukštą pamačiusią Švilpynės gaudytoją... Jaunasis gynėjas vos susilaikė nepažeidęs kokios nors taisyklės, neleidžiančios skristi į priešingą aikštės pusę ir trankytis į gaudytoją tol, kol nuvers nuo šluotos ir ją išgabens į ligoninės sparną. Tuomet Klarė tikrai pagautų šmaukštą, tačiau šitaip negalima.
 - Sėkmės!- riktelėjo puolėjai nuskrendant ir nepatenkintas grįžo prie lankų. Turbūt reikėjo prašytis į kitą poziciją, kur galėtų pasvaidyti muštukus ar pabūti vienu iš jų ir pritvoti puolėją. Nenorėtų skriausti mergaičių, bet jos pačios žino kur veliasi. Kvidičas kartais būna žiaurus. Tu nesusitvarkai su šita pozicija ir manai, jog jie tau duotų ką nors svarbesnio?
 Hughes skraidė ratais, kartais pakeisdamas kryptį, jog neapsisuktų galva, tačiau sėdintiems tribūnose turbūt atrodė labai kvailai. Buvo šalta. Labai šalta ir buvo vietos galvoje apie tai galvoti. Ruduo kornvaliečiui patiko tik tol, kol buvo šilta. O Kornvalyje nebūdavo taip šalta.
 Be galvojimo apie šaltį, prieš akis rodėsi piktas komandos kapitono veidas. Kas, jei Adam'as išmes jį iš komandos? Teks atsisveikinti su nuostabiąja šluota, viltimis profesionaliai žaisti kvidičą ir susidurti su tėvo rūstybe. Juk pats buvo išūžęs galvą prašymais pamokyti skraidyti.
 Šlapias pirštines nusivalė į ne ką sausesnes kelnes ir paliko rudus purvo dryžius ant papilkėjusios baltos medžiagos. Deja, tai nepadėjo ir stipriai į šluotos kotą įsikibusios rankos vis vien slidinėjo. Tai nebuvo patogu, nes reikėjo būti ypatingai atsargiu, o tribūnos, į kurias galėtų įvirsti, toli.
 Kažkur toliau matėsi raudoni apsiaustai. Nežinodamas, kiek gali nuskristi nuo lankų, artėjo link komandos narių. Jei spės greitai, lankams negrės pavojus, tiesa?
 Muštukas. Ashtonui zvimbimas buvo pažįstamas ir jis žinojo ką reikia daryti. Nesvarbu ką gins, tačiau jie šiame žaidime svarbesni.


[Bandymas uždengti Adam Green stojant tarp jo ir muštuko skriejančio į jį: 3, 6]
If you stand for nothing, what’ll you fall for?- A.Ham "Hamilton"


*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Šūksniai tribūnose priminė, kad visi žaidėjai, įskaitant ir raudonplaukę yra stebimi ir labai smarkiai palaikomi. Kritliui išnirus kitoje lanko pusėje, Nikitos veide pro atodūsius pasirodė ir menka šypsenėlė. Metimas buvo gražus ir ore skriejo be jokių nukrypimų. Lankus kamuolys pasiekė beveik taip pat tobulai, kaip ir filmuose protagonistų svaidomi peiliai suranda savo taikinius. Merginai šiek tiek pagailo grifiuko, kuris bandė apginti lankus, tačiau prisiminusi, jog nevisos komandos yra tokios nedraugiškos ir smurtinės (ak, kokia maloni švilpiukų ironija) kaip Švilpynės, išmetė tą nelemtą gynėją iš savo galvos. Gyveno anksčiau, gyvens mažylis ir dabar.
Paauglė pamačiusi, kad kritlis jau nebelabai buvo jos reikalas, o kita grifų puolėja spėjo pakišti kamuolį po sparneliu ir dabar nešė bala žino kur, Nikita sudvejojo ką daryti. Anksčiau aikštėje toks klausimas kilęs nebuvo. Reikėtų skristi paskui grifę, oi, tikrai reikėtų. Tačiau tos kvailos vištelių peštynės dėl kamuolio abejose aikštės pusėse taip išvargino raudonplaukę, kad jeigu baltarusytė pamatytų tą kitą, mažąją puolėją, vargu ar susilaikytų mandagiai nepliaukštelėjus jai į žandą. Nelabai orginalu, bet veiksminga. Tačiau juk dabar kamuolį nešėsi kita grifų puolėja.
Svarsčiusi ilgiau negu reikėtų, septintakursė vangiai apsuko puslankį aplink vieną iš lankų ir skriete pasileido link Švilpynės vartų. Gal ras kažką, gal neras nieko. Tačiau visgi Delfė juk turėjo kažką daryti, negi švilpių gynėja bus prapuolus vidury aikštės visam žaidimui. Lėkti visu greičiu, bet be motyvacijos, buvo dar sunkiau negu lėkti su slystančiu kritliu rankose. O ir tai buvo labai sunku. Nuo staigių posūkių bei pakilimų spiegė galva, o lankų kaip buvo nematyt, taip nematyt. Visi raudoni apsiaustai nebuvo panašūs į puolėjos su kritliu. Atrodė, kad vien per šį žaidimą iškrito tiek lietaus lašų, kiek užtektų pilnai panaikinti vandens stygių besivystančiose šalyse, tačiau tas Nikitai įžvelgti raudono apsiausto priekyje nepadėjo visai. Susimaišė pusės ir švilpės paskutiniai orientavimosi lašeliai taurėje, kartu su kitais lašais, iškapsėjo į purvyną. Vilties visvien nebebuvo ir strazdanė pradėjo dairytis į savo šonus ir galus.
Bet visgi kažkur apačioje baltarusė pastebėjo grifiūkštį su blokštu. Pasirodo, tokie dar egzistuoja. Kupidono blokšto nesimatė, tad tas palaidūnas tikriausiai nebuvo pakliuvęs ir grifo akims. O Amiros šluotos galas pusėje, į kurią taikėsi atmušėjas pasivaidenti galėjo. Kas jai darbo, juk Nikita žaidimo metu kapitonę pamatyti norėjo tik vienu momentu - kai Švilpynės naudai subiro dešimt taškų. O toliau prefektė sėkmingai vengė merginos delnų ir akių. Gal ginti buvo neverta?
Tačiau rudaakė žaidėja jau skriejo pasimaišyti kelyje tarp muštuko ir gaudytojos, kad ir kur ji bebūtų. Atmušėjas detales žinojo geriau. Švilpynės komanda turėjo du puolėjus (o gal jau nebe? Ryan nesimatė jau ilgą laiką, gal tas pats nusiganė velnių gaudyt) ir Delfė turėtų susitvarkyti, jeigu grifų puolėja sugalvos mesti kritlį. Buvo gera palikti tą galvos skausmą kitiems. Su pasitikėjimu savimi, kokį turi baltaodžiai pražilę tėčiai, rėkdami ant savo šešiolikmetės dukters dėl to, kad ji pabučiavo kitą paauglę, septintakursė susistabdė šluotą ten, kur muštukas-pagrandukas jau skriejo. Sugrįžo nuotaika. Gal vis dėl to savižudiškos mintys kvidiče ir nebuvo toks baisus dalykas.

[Bandymas uždengti Amirą Eliadę stojant tarp jos ir muštuko skriejančio į ją: 1; 4]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Nikita Borelič »
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Muštukas ir vėl neprilietė vaikino. Iš viso jis net neatskrido kur nors šalimais. Buvo trys variantai. Arba jų atmušėjas buvo labai prastas ir netaiklus, arba Švipynės komandos atmušėjas labai geras ir taiklus, arba vėjas labai stiprus ir nupučia muštuką kur nors į šoną. Ryan'as galvojo, kad antras variantas yra labiausiai įtikimas ir netgi naudingiausias, tad tiesiog nuskrido nuo komandos atmušėjo netrukdydamas jam dirbti savo darbo. Kadangi visai neseniai švilpiai pataikė į Grifų Gūžtos komandos lanką, kritlis buvo pas grifus ir Ryan'ui arba Nikitai reikėjo perimti kritlį iš tų raudonų žmogeliukų. Švilpis pradėjo sukti rankus aplink kvidičo aikštę. Jis ieškojo pas ką yra kritlis. Kadangi lietus vis stiprėjo, o vėjas didėjo, tad berniuko matymo laukas labai prastėjo. O dar ta kvidičo uniforma nuo lietaus vandens nemaloniai kimbanti prie berniuko kūno... Tai labai gadino jo nervus, nors ir buvo viena gera naujiena. Švilpynės komanda taškais yra išsiveržusi į priekį ir bent kol kas laiminėja prieš grifus. Kaip būtų gera ir nuostabu jei mūsų komandos gaudytoja pastebėtų aukso šmaukštą... pagalvojo berniukas ir išleido atodūsį. Tada savo akis sutelkė ties kritlio ieškojimu. Jis žinojo, kad dabar jo laikas kovoti dėl kamuolio. Juk Nikita dėl jo kovojo taip ilgai ir dar pataikė į priešininkų lankus kai berniukas nieko naudingo nepadarė. Jis juk nesugebėjo apginti nei vieno iš komandos draugų net tris kartus.
 Berniuko akys įtemptai lakstė nuo vieno grifo iki kito. Jis nervinosi, bijojo, kad kamuolio nepastebės. Galiausiai pilkaplaukis pastebėjo kamuolį, kurį tvirtai savo rankose laikė Deoiridh. Švilpis susikaupė. Jis tikrai žinojo, kad mergaitė nebus stipresnė už jį, tad tvirtai laikydamasis už savo šluotos priskrido prie mergaitės. Skrido ir jos nugaros, kad ta animagė nepastebėtų jo. Skrido tokiu pačiu greičiu kaip ir varlių valdovė. Tada lėtai kiek drebėdamas atsistojo ant šluotos. Tikėjosi sugebėti nenukristi nuo jos paeidamas, nes jeigu kristų, kristų iš tikrai nemažo aukščio ir susilaužytų ne vieną savo trapų kaulelį. Rudaakis sunkiai nurijo susikaupusęs seiles ir paėjo ant šluotos kelis žingsnius. Tada rankomis apglėbė kamuolį, bandydamas jį ištraukti ir mergaitės gana tvirtų gniaužtų. O tai buvo tikrai sunkus dabar lyjant tokiam stipriam lietui, o dar tas vėjas pučiantis turbūt stipriausiai kaip jis tik gali, plius kamuolys šlapias ir odinis

[Perėmimas iš rankų: 5]
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Delfė Digori daug lengviau atsiduso ir gana greitai nuskrido į kitą kvidičo aikštės galą. Nors kažkaip nejautė didelio didelio malonumo žaidžiant kvidičą, kaip ji tikėjosi, tikrai labai apsidžiaugė, kad jai pavyko nuo muštuko apginti Kupidoną Monro, savo komandos narį. Padrąsinta savo sėkmės, švilpynės koledžo mokinė dar kart atsiduso ir nusprendė, kad šios rungtynės nebus tokios baisios, kokias įsivaizdavo rungtynių pradžioje, ir tikrai nebus taip malonu, jei jos greitai baigsis. Švilpynė privalo laimėti.
Delfė kiek susigėdo, kad mintyse tiek giriasi savo sėkme, nors nieko tokio nepadarė, tik uždengė komandos draugą nuo muštuko, bet vis tiek Digori jautėsi labai laiminga.
Džiaugsmas neišblėso, tad Delfė Digori dar greičiau nuskrido link dar kitos pusės. Tiesiog ji norėjo skraidyti, skraidyti daug, nors prasmės - jokios. Tiesiog todėl, nes tas džiaugsmas, kad nors kiek padėjo komandai, buvo tiesiog nuostabus. Tiesiog nepakartojamas.
Bet greitai Delfė Digori suvokė, kad vėl turi pabandyti apginti kitą švilpynės komandos narį - Amirą. Švilpinukei labai patiko ši komandos narė, ji labai nenorėjo prieš ją susimauti. Delfei tikrai labai patiko Amira Eliadė Nusiramink, Delfe... Nusiramink! Nusiramink! Jei vieną kartą pavyko, pavyks ir dabar...
Delfė  greit pasuko šluotą ir greitai skrido link Amiros, melsdamasi, kad jai pavyktų.

[Bandymas uždengti Amūrą Eliadę stojant tarp jos ir muštuko skriejančio į ją 2;4]


*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Klarė Konė Karter: 10
Adam Green: 9
Amira Eliadė: 9
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 10
Cristal Daunt: 7
Ashton Hughes: 10
Nikita Borelič: 9
Ryan Jones: 7
Delfė Digori: 4

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Klarė Konė Karter [9] - Amira Eliadė [9,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Adam Green [9] - Amira Eliadė [9,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Adam Green.
Cristal Daunt [6,5] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Cristal Daunt.
Ashton Hughes [6] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ashton Hughes.
Nikita Borelič [9] - Adam Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Nikitai Borelič.
Ryan Jones [7] - Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith [7,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ryan Jones.
Delfė Digori [7,5] - Adam Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Delfei Digori.

Komandinis koeficientų palyginimas

Grifų Gūžta [2,5] - Švilpynė [2] = KKS [0,5] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Klarė Konė Karter: 6, 2
Adam Green: 1, 3
Amira Eliadė: 4
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: -
Cristal Daunt: 6
Ashton Hughes: 3, 2
Nikita Borelič: 5
Ryan Jones: 5
Delfė Digori: 5

Klarė Konė Karter nepastebi aukso šmaukšto.
Adam Green sėkmingai paleidžia muštuką į Amirą Eliadę.
Amira Eliadė nepastebi aukso šmaukšto.
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith neatlieka veiksmų.
Cristal Daunt veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrieja į Adam Green.
Ashton Hughes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrieja į Adam Green.
Nikita Borelič nepavyksta užstoti Amiros Eliadės nuo muštuko.
Ryan Jones sėkmingai perima kritlį tiesiai varžovei iš rankų.
Delfei Digori nepavyksta užstoti Amiros Eliadės nuo muštuko.


Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis Ryan Jones rankose. Po sėkmingo perėmimo galima iš karto mesti į lankus.
Muštukas į Amirą Eliadę gali pataikyti dar 3 kartus.
Kitame RPG rate gaudytojai gali rinktis po 2 skaičius.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 - 10 Švilpynė.

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Svajoji žmogus apie tai, kaip paleisi kamuolį tiesiai į lankus. Netgi išsirenki lanką, į kurį skries tavo išmestas kamuolys. Ir tada... Būtinai turi atsitikti kažkas, kas sugriauna tokias gražias svajones! Deoiridh neslėpė pasipiktinimo, kai pajuto, kaip jai iš nagų yra traukiamas kamuolys. Atkakliai bandė jį išlaikyti, sugriebė abiem rankomis, kažkaip nenusirito nuo šluotos, tačiau Ryan Jones vis tiek nušvilpė kamuolį iš jos! Buvo be galo pikta. Juk ji tenori būti naudinga komandai, o jai ir vėl nepasisekė! Norėjo aprėkti Ryan'ą, tačiau jo nebematė. Spėjo, kad jis jau visu greičiu skrieja Ashton'o ginamų lankų link. O turint omenyje, kad mažylis gynėjas prieš tai prasileido, negalėjo būti tikra, kad to paties neatsitiks ir šį kartą. Kažką reikėjo daryti. Blogiausia buvo tai, kad sprendimą reikėjo priimti greitai. Cristal ir vėl buvo kažkur dingusi. Kartais Deoiridh net sudvejodavo, ar jų komandoje tikrai yra dvi puolėjos. Bet gal būtų galima tikėtis, kad šį kartą dėl kritlio pasiruošusi grumtis komandos draugė? Vis dėlto animagė nutarė, kad jaunesnioji puolėja jau ir taip turėjo nemažai vargo su raudonuoju kamuoliu, kol ji pati buvo užsiėmusi su dviem juodukais, lakiojančiais po aikštę. Be to, Ryan'as iš jos atėmė kamuolį, tad dabar atsikeršyti reikalavo paprasčiausia savigarba. O jeigu taip... Teliko padidinti greitį ir kuo greičiau surasti varžovų puolėją.
Skrisdama Ashton'o ginamų lankų pusėn Deoiridh akies krašteliu pastebėjo aukso šmaukšto besidairančią Klarę. Nežinojo, ar jai pasirodė, ar ne, tačiau netoliese sušmėžavo ir keistos spalvos plaukų savininkas, švilpių atmušėjas. Rudaplaukė nebuvo tikra, kad tai buvo jis, tačiau dėl visa ko apskrido keletą ratų aplink Klarę. Jeigu atsitiks taip, kad muštukas lėks į gaudytoją, jaunesnioji komandos narė padarys bet ką, kad tik šviesiaplaukė nenukentėtų.
Vis dėlto apskridusi kelis ratus pastebėjo, kad žmogus, kurį ji palaikė varžovų atmušėju, lyg ir dingo. Nesimatė ir nė vieno iš juodųjų kamuolių. Deoiridh patikėjo, kad galima palikti Klarę vieną, tad nelabai skubėdama nuskrido tolyn. Kartais dar užmesdavo akį į komandos gaudytoją, tačiau netrukus ji dingo iš akių; tam, kaip visada, labai padėjo vis dar nesiliaujantis lietus.
Muštukų nesimatė, kritlio rankose nebuvo, komandos nariai buvo kažkur... Deoiridh suprato: dabar yra vienintelis dalykas, kurį ji turi padaryti. Tas, kurį ji jau buvo pradėjusi daryti, kol pamatė Klarę. Reikėjo susirasti Ryan'ą, atsiimti iš jo kritlį ir tada kuo greičiau keliauti prie lankų, apie kuriuos jau buvo prisisvajojusi. Dabar ji jau pasimokė: vos tik atsiims kritlį (o dėl to buvo visiškai tikra), kuo greičiau skris prie priešingų lankų ir būtinai paleis kritlį į dešinįjį lanką. Deoiridh nežinojo, kas yra Švilpynės gynėja, tačiau buvo įsitikinusi: ji kažkokią mergaitę tikrai sugebės įveikti.
Vis dėlto norint visa tai padaryti, reikėjo rasti Ryan'ą ir atimti iš jo kamuolį. O juk vaikinukas vis dėlto nebus nusiteikęs taip lengvai jo atiduoti. Sprendžiant iš to, kaip atkakliai jį laikė vos nenusidrėbdamas nuo šuotos, jis buvo itin užsispyręs. Ką gi, Deoiridh irgi mokia tokia būti. Dabar, kai jau suprato, ką veikia aikštėje, beveik pradėjo mėgautis žaidimu. Deja, vis dar nesisekė, tačiau dabar atėjo laikas tai pakeisti.
Kaip tik tuo momentu tolumoje pasimatė raudonas kamuolys geltonapsiausčio rankose. Skubiai prisiartinusi iš nugaros Deoiridh pasilenkė prie jo ir, garsiai riktelėjusi jo vardą (gal išsigąs?!) griebė už kamuolio ir stipriai trūktelėjo jį savęs link. Ar jai pavyko?!

[Perėmimas iš rankų: 5]
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
 Kamuolis vis slidinėjo tarp mergaitės ir berniuko rankų. Atrodė, kad bet kurią akimirką jis gali nukristi žemyn, o tada tektų skristi greičiau už patį vėją, o dar skrendant į apačią vėjas sudarytų pasipriešinimą ir berniukas nusileistų tikrai vėliau už mergaitę. Galiausiai tas slidus ir šlapias kamuolys vis tik atsidūrė Jones rankose. Berniukas plačiai nusišypsojo ir normaliai atsisėdo ant šluotos. Šiek tiek pasistūmė atgal, kad sėdėtų lygiai per vidurį šluotos, kad būtų patogiau skristi.
- Ačiū, - tarė švilpis ir šyptelėjo, o tada kaip galėdamas greičiau nuskrido nuo Deoiridh. Nenorėjo, kad ta animagė atimtų iš jo kritlį. Dabar berniukas pasidarė naudingas. Jis iškovojo kritlį ir tapo naudinga komandos dalimi. Dėl šio dalyko jo veidą puošė plati šypsena. Atrodė, kad vaikinuko skruostai suplyš nuo šypsenos platumo. Net dar stipriau pradėjęs lyti lietus nenuplaus šypsenos nuo jaunojo puolėjo veido. Dabar švilpuko džiaugsmas buvo begalinis.
 Rudaakis galvojo apie saco tolimesnį veiksmų planą. Jis galėjo daryti net kelis veiksmus. Pirma laikyti kritlį savo rankose tvirtai ir priskristi arčiau lankų. Tada galėjo bandyti mesti iš čia. Dar buvo trečias variantas. Jis galėjo kritlį perduoti Nikitai. Pirmasis variantas buvo gana rizikingas, kadangi kritlį iš berniuko rankų gali išplėšti Deoiridh arba Cristal. Antrasis variantas irgi buvo labai riinkingas, kadangi vėjas gali nupūsti kamuolį nuo lankų į Grifų rankas, o iš ten kamuolio vaikinas tikrai neatgautų. Liko trečiasis variantas. Jis tikrai buvo pats saugiausias. Švilpiui tereikia priskristi prie Nikitos ir pamesti arba perduoti jai kritlį. Berniukas sukando savo lūpą ir pradėjo skristi link Grifų Gūžtos lankų. Jis nusprendė atlikti šiek tiek apgaulingą manevrą ir apsimesti, kad mes į lankus. Berniukas skrido link lankų. Stengėsi skristi labai greitai. Atsidūręs tinkamame taške paėmė ir atsisuko į priešingą pusę. Dabar jis skrido Nikitos link. Tikėjosi, kad visi aplinkiniai palaikys jį kiek kvailu ir tai suteiks jam galimybę perduoti kamuolį kitai puolėjai. Planas atrodė tikrai neblogas, tad Jones nebegalvodamas apie aplinką skrido vis arčiau mergaitės. Norėjo kamuolį perduoti tiesiai kitai švilpei į rankas. Nenorėjo, kad jis netyčia išslystų jam iš rankų jį metant ir nukristų žemyn. Tada juk atsirastų puiki galimybė grifams pavogti kritlį. Vos berniukui pagalvojus apie tai, kamuolys išslydo iš jo rankų ir su pagreičiu pradėjo kristi žemyn. Švilpukas sunkiai nurijo seiles iš baimės, kad kritlį gali pavogti ir pasileido žemyn. Sekė paskui kamuolį kol galiausiai jį sugriebė savo rankomis. Tada vos spėjo pakilti nuo žemės, nes jo ilgos kojos pradėjo arti purvą susimaišiusį su žole. Švilpis nužvelgė savo dabar jau rudos spalvos batus. Jis tiesiog papurtė galvą it sakydamas, kad tai niekis, viską sutvarkys po rungtynių pakilo į viršų. Kilo labai greitai, turbūt, kad visu galimu greičiu. Jis jautė kaip stiprus vėjas velia jam plaukus, bet nekreipė į tai dėmesio. Jis tenorėjo pasiekti savo tikslą - perduoti kamuolį Nikitai. Po kelių akimirkų berniukas atsidūrė pakankamai gerame aukštyje. Tada ėmė skristi link mergaitės, kuri buvo visai netoli jo. Pagaliau atsidūręs prie Nikitos berniukas paėmė kamuolį abiem rankomis ir ištiesė jį mergaitei vis dar besistengdamas kamuolį laikyti stipriai. Žinojo, kad jį paleis tik tada kai raudonplaukė jį taip pat bus suėmusi savo rankomis. Dabar tas kamuolys berniukui buvo pats didžiausias turtas, kurio nesinorėjo paleisti.

[Perdavimas Nikitai Borelič: 2,3,4,6]
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Auksine spalva pasipuošusiam kamuolėliui rodos buvo nė motais, kad dvi personos, sėdinčios ant sportinių šluotų dairėsi jo po milžinišką aikštę. Galėjai manyti, kad sparnuotajam šmaukštui taip pat nepatiko lietus, merkiantis kiekvieną galvą drįsusią tokią dieną išsikišt laukan. Gal jis ramiai guli dėžėje, kol mes rizikuojam čia gauti rimtą plaučių uždegimą.. Septyniolikmetė buvo tikra, kad apart pralaimėjimo kartėlio ir pergalės sukeltos euforijos, tiek žaidėjai, tiek juos palaikantys sirgaliai užplūs ligoninės sparną, ieškodami vaisto nuo miegot neleidžiančio, plaučius, kaip nenuoramos muštukai, skaldančio peršalimo.
Grifų Gūžtai atstovaujanti žaidėja sklandė ore, tarsi permirkęs, į debesėlį panašus šuo. Ramios, užsitęsusios paieškos bei vėsus lietingas oras vertė žiovauti. Problema buvo ta, kad žiovauti ir sukoncentruoti dėmesį į aplinką tuo pačiu metu buvo sunkoka. Žaliaakė kiek padidino greitį, leisdama vėjo gūsiams prablaškyti užsimiegojusias mintis. Jei taip ir toliau, žaisim ir sutemus. Didelio skirtumo tarp dangų užtraukusios liūties ir tamsos nebuvo, tačiau traumų tikimybę pilį užklupusi naktis padidintų dar keletą kartelių. Todėl susikaupk, surask, pagauk aukso šmaukštą, kad netektų gailėtis.
Ilgaplaukė atsidūrė aikštės gale, prie švilpiams priklaususių lankų. didžkiu kritliu užsiėmę žaidėjai kaip avys ganėsi maždaug aikštės viduryje. Lietus trukdė įžvelgti kieno rankose šiuo metu buvo kritlis. Kaštonplaukė mintimis pasiuntė trumpus palaikymo žodelius komandos nariams, o pati nusprendė nusileisti kiek žemiau ir apsižvalgyti šalia priešininkų komandai priklausančių strypų, į kuriuos šiandien kritlis kristi turėjo būtent iš raudonapsiausčių glėbio. Klarė to ir tikėjosi, kad netrukus nagus išskleidusių liūtų komandai pavyks. Pernelyg nesimaišydama geltona apranga mūvinčiai gynėjai, stropiai apžiūrėjo aplinką, ieškodama bent menkiausios užuominos į aukso spalva prabangiai pasidabinusį sparnuotį. Per lietų net arti negirdėtum šmaukšto sparnelių keliamo plazdenimo. Tai dar labiau apsunkino ir taip rodos šįsyk neįmanomą misiją. Žaliaakė suko mažus ratelius, steibelydama į visas įmanomas puses. Kažkur juk jis turi būti? Žinoma, tai buvo tik retorinis klausimas, nebent kas nors pamirštų, bet niekas nebūtų prileidęs tokio žioplio prie kamuolių, tarp kurių buvo ir gyvybei pavojų mėgstantys sukelti muštukai.
Įvairios bukos mintys lindo į galvą, kol akys įnirtingai dirbo bandydamos pastebėti blizgantį auksiuką. Grifų Gūžtos koledžui atstovaujančiai septintakursei taip norėjosi veiksmo, kuris priverstų ir smegenis veikti, jog vietoj to, kad skristų ir tęstų šmaukšto paieškas ramiai, mergiotė valdydama šluotą vis raizgė neaiškius piešinius, gal taip pasiųs signalą kamuoliukui apsireikšti? Blogiausiu atveju nebent ateivius prisišauks. Gal jie padėtų rasti šmaukštą?
Klarė net nepajuto, kaip kvailų minčių genama jau kybojo aukštai, viršum stadiono, kur esant geram matomumui vaizdas būtų buvęs ryškus ir neįkainojamas. Galėtum stebėti visą rungtynių eigą ir žymiai greičiau aptikti auksinį vietoje nenustygstantį kamuoliuką. Bet šiandien šioks toks judesys buvo reikalingas ne tik nesušalti, tačiau ir norint pastebėti kažką daugiau, nei metrą nuo vandens lašais nusėto šluotkočio priekio. Nagi, Karter tiesiog troško to adrenaliną sukeliančio jausmo, kuris priverstų širdį krūtinėje plakti greičiau ir stipriau, o žiūrovus sutelkti dėmesį ne tik į aikštės centrą.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 4,6]
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar