[Cristal Daunt]

Rankos tvirtai spaudė kamuolį, tad atrodė, kad varžovė traukia grifę prieš jos valią. Cristal pasidarė smalsu, ar švilpė suvokia, kad ji, galima sakyti, rankose laiko ne tik kamuolį, bet ir trylikametę mergaitę su visa jos šluota. Vis dėlto ta trylikametė mergaitė buvo pasiryžusi kritlio nepaleisti. Deja, kad ir kaip atkakliai Cristal bandė išlaikyti kamuolį, Švilpynės puolėja pasirodė besanti žvitresnė, ir jaunesnės mergaitės reakcijos nepakako. Vyresnioji varžovė staigiu judesiu atsiplėšė nuo trečiakursės, ir kritlis jau skriejo kažkur virš Cristal galvos. Rudaplaukė keiktelėjo ir kurį laiką mąstė, ar verta vytis lekiantį kamuolį, bet netrukus jau buvo šaukštai po pietų. Laimei, Ryan'as, kuriam buvo skirtas kritlis, žiopliškai jo nepagavo, ir Cristal patenkinta suriko:
- Ir kas tave į komandą kvietė, ką? Net tokio paprasto veiksmo nesugebi atlikti!
Nesvarbu, kad ir pati komandai nedavei daug naudos... Po kelių akimirkų kamuolys jau puikavosi iš kažkur netikėtai išdygusios Deoiridh rankoje. Nusivylusi savimi Cristal žinojo, kad komandos draugė tuoj pat mes kamuolį į lankus, tad perdavimo tikėtis neverta. Vis dėlto apsisukusi trylikametė nuskrido paskui komandos draugę, link Švilpynės lankų, nes vis dėl to buvo puolėja, o puolėjų užduotis - būti su kritliu. Nuleidusi galvą mergaitė skrido pakankamai lėtai, nes nebuvo reikalo lėkti kaip akis išdegusiai. Už ją geresnė žaidėja Deoiridh kamuolį tuoj pat pataikys į lanką, tad ji tik laukė, kas bus toliau. Švilpynės gynėja nebuvo labai pasižymėjusi kaip pati geriausia lankų gynimo srityje, tad grifei net nekilo abejonių, kad kritlis tuoj Grifų Gūžtai atneš dešimt taškų. Deja, tai nebus Cristal nuopelnas. Niekas šiose rungtynėse dar nebuvo Cristal nuopelnas, nes viskas, ką grifė darė, buvo maišymasis po kojomis. Net ta kvaiša Elliw būtų pasiekusi daugiau. Būtų kelis kartus nulėkusi nuo šluotos, bet turbūt bent kritlį sugebetų atimti. Kvidičas grifę buvo taip išvarginęs, kad mergaitė nebejautė išvis nieko. Dar pradžioje ji pyko ar džiaugėsi, bet dabar jautėsi tiesiog visiškai išsunkta. Mergaitė žinojo, kokia apimta euforijos bus, kai rungtynės baigsis. Ne tik dėl to, kad pagaliau galės nulipti nuo šluotos, bet ir dėl pasiektos pergalės. Grifų Gūžta tikrai laimės, jei žaliaakė nesimaišys kur nereikia. Tai reiškia visur.
Crisal jautėsi kvailai stebėdama, kaip Deoiridh lekia link lankų mesti kamuolį. Jautėsi beveik kaip žiūrovė, gavusi geriausius bilietus į rungtynes. O juk vis dėl to reikėjo apsimesti, kad kažką veikia, kitaip gali būti apšaukta. Kadangi to visai nesinorėjo, ji nusisuko nuo Švilpynės lankų ir skrido priešinga kryptimi. Juk apie įmestą kritlį išgirs pranešime, tad neverta sekti kiekvieno komandos draugės žingsnio.
Paskendusi savose mintyse ji nepajuto, kaip prarado suvokimą, kas vyksta aplinkui. Pasaulis, ar bent jau kvidičo aikštė, atrodė kaip išprotėjęs. Grifai ir švilpiai skraidė lyg patrakę, o muštukai buvo mušinėjamas iš vienos aikštės pusės į kitą. Netikėtai pro Cristal dešinįjį šoną pralėkė vienas iš juodųjų kamuolių, aiškiai nutaikytas į toliau esantį grifų komandos kapitoną. Žaliaakė norėjo jam sušukti, kad šis būtų atsargus ir pasitrauktų, tačiau juk tai buvo jos užduotis saugoti komandos narius nuo muštukų. Suklikusi ji priskrido prie komandos kapitono ir visomis savo apsaugomis bandė jį uždengti nuo pareinančio muštuko smūgio.

[Bandymas uždengti Adam Green stojant tarp jo ir skriejančio muštuko į jį: 3; 4]

[Rosemarie Mortimer]

RPG vertinimas

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 10
Klarė Konė Karter: 10
Amira Eliadė: 9
Delfė Digori: 7
Adam Green: 9
Kupidonas Monro: 9
Ashton Hughes: 10
Nikita Borelič: 8
Cristal Daunt: 9

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith [7,5] - Delfė Digori [7,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Deoiridh.
Delfė Digori [7,5] - Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith [7,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Delfei Digori.
Adam Green [9] - Amira Eliadė [9,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Adam Green.
Kupidonas Monro [9] - Adam Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Kupidonui Monro.
Ashton Hughes [7] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ashton Hughes.
Nikita Borelič [9] - Adam Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Nikitai Borelič.
Cristal Daunt [6,5] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Cristal Daunt.

Komandinis koeficientų palyginimas

Grifų Gūžta [2,5] - Švilpynė [2,0] = KKS [0,5] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 5, 6
Klarė Konė Karter: 1, 1
Amira Eliadė: 6
Delfė Digori: 1
Adam Green: 2
Kupidonas Monro: 1
Ashton Hughes: 2, 6
Nikita Borelič: 1
Cristal Daunt: 5

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith taikliai meta kritlį į lankus.
Klarė Konė Karter nesugauna aukso šmaukšto.
Amira Eliadė nepastebi aukso šmaukšto.
Delfė Digori sėkmingai apgina lankus.
Adam Green netaikliai muša muštuką į Amirą Eliadę.
Kupidonas Monro netaikliai muša muštuką į Adam Green.
Ashton Hughes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas paleistas netaikliai.
Nikita Borelič veiksmas anuliuojamas, nes muštukas paleistas netaikliai.
Cristal Daunt veiksmas anuliuojamas, nes muštukas paleistas netaikliai.


Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis skrieja oru. Švilpynės puolėjas gali mėginti jį sugauti, Grifų Gūžtos – perimti.
Kitame rate gaudytojai gali rinktis po papildomą skaičių.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 - 10 Švilpynė.

[Klarė Konė Karter]

Raudona sportine uniforma vilkinti gaudytoja pasigailėjo nepradėjusi skaičiuoti, kiek kartų aukso šmaukštas išsisuko nuo jos persekiojančių gniaužtų. Buvo bemaž tikra, jog būtų galėjusi siekti jei ne absoliutaus, tai bent ilgą laiką siekusio mokyklos antirekordo. Strazdanė tuo išties nesididžiavo, nors taip galėjo ir pasirodyti, bet jei jau kažko pasiekei, galėjai tai panaudoti.
Šmaukštas murgdė septyniolikmetę tarytum vos ant šluotos užsėdančią bobulę, besitikinčią pasiekti krautuvę, kur galės nusipirkt tokių pat sustabarėjusių karamelių. Ir jei išties pripažintų, Karter jautė šiokią tokią gėdą prieš savo komandos draugus ir Grifų Gūžtos sirgalius, tokiu bjauriu oru susirinkusius stebėti, kaip ne kartą savo pranašumus įrodžiusi gaudytoja kapanojosi kaip į unitazą nuleistas tarakonas.
Tik vienu galėjo džiaugtis, lenktynėse su auksaspalviu bėgliu ji kol kas varžėsi viena. Ir nors rami šmaukšto paieškų fazė gerokai  tampė kaštonplaukės nervus, fiziškai lėkti pagal visur pabūvoti užsimaniusį sparnuotą blizgutį buvo daug sunkiau. Mergiotė bandė visus planus, kurie tik šovė į lietaus išplautą makaulę. Tačiau kiekvienas užgeso taip greit, kaip permerktas vandens užgesdavo ir žiobariškas pigus fejerverkas. Jėgas taupyti buvo tikrai ne metas ir ne vieta, bet sprintas virto maratonu, o tokiam tikslui septintakursė turės gerokai apskaičiuoti jėgas.
Nuo nuolatinio šluotkočio spaudimo lietaus permerktos Karter rankos tirtėjo. Žiobarai iš praktiškumo būtų barstę aguonas bandelių fabrike, o štai burtininkai mėgavosi sportu ant šluotų, retkarčiais pakeičiant per kelioliką metų kiek pabodusius veido bruožus itin greitas ir veiksmingas paslaugas siūlančių muštukų pagalba.
Žaliaakė net nepajautė, kaip vydamasi šmaukštą vėl atsidūrė prie savųjų lankų. Nepailstantis kamuoliukas nėrė pro kairį lanką priversdamas Klarę prunkštelti. Tokio auksaspalvio kamuolėlio manevro aikštėje ji dar nebuvo mačiusi.
- Mažiau, gink lankus, ar nematai, kad kamuoliai skraido? - Faktiškai atsigulusi ant šluotos, kad tilptų paskui grobį šūktelėjo Ashtonui. Tuo metu net nepagalvojo, jog lengviau būtų buvę tiesiog apskritimą aplenkti. Aukštaūgės laimei, greitis nebuvo toks didelis, kad kabintų lanko konstrukciją. Bent toks reginys turėjo pradžiuginti gaudytoją stebinčius žiūrovus. Juk ne kasdien pamatysi metrą ir tris ketvirčius siekiančią peraugusią paauglę, besivejančią kamuoliuką, pasipuošusį sparniukais, niurktelint pro milžinišką lanką, kybantį vidury dangaus. Visai kaip cirke, tik dar ir už bilietus nereikia mokėti.
Tačiau nedidelis spektaklis neužsitęsė ilgai. Išbandęs grifiukės vikrumą lanku, auksaspalvis kamuoliukas tarsi raketa šovė aukštyn į dangų, priversdamas raudonosios komandos atstovę prisiminti, kad tai ne parodomoji programa. Už akrobatinius triukus čia niekas taškų nerašė. Staigiai kylant aukštyn lietaus lašai prausė septyniolikmetės veidą, tarsi ledinis dušas. Tai matyt buvo vienintelė priežastis, kodėl žiūrovai dar neknarkė dangų raižančiose tribūnose. Karts nuo karto pasigirsdavo tai apmaudo, tai džiaugsmo gaidelių kupinas triukšmas. Pakilus aukštyn nebebuvo atliekamų rankų ir kojų rinkinių, tad žaidimas tapo greitas ir lengvai manevringas. Toks, kokį mėgo iššūkius mėgstanti drąsą vertinančio koledžo atstovė. Klarė spaudė šluotą lėkti kiek įmanydama. Kitu atveju būtų išvadinta beprote, bet mirtinai reikėjo pagauti aukso šmaukštą. Išskėsti pirštai tiesėsi priekin, kad šmaukštas prarastų galimybes pasprukti.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 3;6]

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deoiridh džiaugsmas buvo begalinis. Pagaliau! Pagaliau ji nuveikė kažką naudingo komandai! Mergaitė buvo visiškai įsitikinusi, kad pelnė taškus, mat vos supratusi, kad kritlis lekia tiesiai į tikslą, nusisuko į aikštės vidurį. Norėjo pažiūrėti, ar komandos draugai matė jos sėkmę. Kad Švilpynė turi gynėją, Deoiridh visai pamiršo. Jos supratimu, rezultatas dabar buvo lygus.
Neaišku, ar dėl didelio džiaugsmo, ar dėl to, kad rungtynės gerokai nusibodo, bet grifiukė nutarė šiek tiek pakvailioti. Jai būtinai reikėjo kažko naujo, mat dabar laukiantis švilpių vaikymasis neviliojo visai. Į galvą atėjo mintis. Rudaplaukė apsižvalgė: dėl visa ko jai reikėjo, kad aplinkui nebūtų pernelyg daug žmonių.
Atsargiai beveik nuslydusi nuo šluotos Deoiridh staigiai permetė vieną koją per kotą. Rankomis jautė didžiulę  įtampą, tad kurį laiką sėdėjo ant šluotos tarsi ant kėdės, rankomis tvirtai laikydamasi iš abiejų pusių. Laimei, buvo susiprotėjusi kiek sumažinti greitį. Po kurio laiko raumenys kiek atsipalaidavo, tad škotė suprato galinti baigti triuką. Permetė per kotą kitą koją, tad dabar ant šluotos sėdėjo atbula - veidu į virbus. Žinoma, kotas kitoje pusėje nebuvo pritaikytas laikytis rankomis, tad nebuvo labai patogu, tačiau dabar rudaplaukei daug svarbiau buvo tai, kad jai smagu. Kol kas apie atsisukimą atgal ji negalvojo.
Iš pradžių viskas sekėsi tiesiog puikiai. Grifiukė nežinojo, ar nieko jai už nugaros nėra, ar visi paslaugiai pasitraukia, bet kurį laiką nieko neatsitiko. Mergaitė nesusidūrė nei su kamuoliais, nei su žaidėjais. Nei, žinoma, stulpais. Deja, sėkmė nėra toks daiktas, kuris ilgai mėgaujasi to paties žmogaus draugija. Nenuostabu, kad ji greit apleido ir Deoiridh. Ji nežiūrėjo, kur skrenda, ir netrukus pajuto, kad koto galas, paprastai laikomas rankomis, rėžėsi į kažką gyvo. Smūgis buvo stiprus, matyt, tas kažkas judėjo pakankamai nemažu greičiu. Po susidūrimo Deoiridh prarado šluotos kontrolę. Visiškai nebegalėdama nieko padaryti ji pajuto, kad krenta. Kadangi susidūrimas įvyko visai netoli tribūnų, Deoiridh rėžėsi į jas ir skaudžiai žnektelėjo ant suolo. Šluota kažkur nusirito. Grifiukė gulėjo ir dejavo, o žiūrovai, atrodė, kažkur išnyko, ir niekas jai nepadės. Rudaplaukė būtų neprieštaravusi taip ir likti čia tysoti, tačiau suprato savo pareigą. Ji gyva - vadinasi, turi stotis ir žaisti.
Atsisėsti buvo labai sunku, tačiau tą padariusi ji sugebėjo ir atsistoti. Susirado šluotą, kuri, laimei, išliko sveika - ar bent jau sveikesnė negu jos savininkė. Deoiridh atsiduso. Labai nenorėjo to daryti, bet Adam'as ir Klarė ir taip jau turbūt ja nepatenkinti. Dar šiek tiek padūsavusi rudaplaukė užlipo ant šluotos (normalia kryptimi, žinoma) ir atsispyrė nuo suolo. Netrukus ji jau buvo ore.
Dabar skraidė kur kas atsargiau. Buvo smalsu, ar kas nors pastebėjo, kad viena iš Grifų Gūžtos puolėjų buvo kuriam laikui dingusi. Vis dėlto Deoiridh to paklausti negalėjo, nes stengėsi laikytis atokiau nuo kitų žaidėjų - penkiolikto susidūrimo šiose rungtynėse nesinorėjo. Besižvalgydama po aikštę netyčia pakėlė akis ir nemažame aukštyje pamatė raudoną dėmelę. Tai galėjo būti tik Klarė. Kadangi ji atrodė kaip raudona saulė, buvo puikiai matoma - taip pat ir Kupidonui Monro. Grifiukė žinojo, ką reikia daryti. Tik šįkart kažkokiu būdu reikėjo nesipainioti komandos gaudytojos kelyje. Deoiridh kiek padidino greitį ir pasileido Klarės Konės Karter link.

[Bandymas uždengti Klarę Konę Karter stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 1,6]

[Adam Green]

Kamuolys skriejo Amiros link. Adam'as buvo visiškai dėl to tikras, tačiau nuojauta kuždėjo kad viskas nebus taip paprasta. Vaikinukas žiūrėjo muštukui pavymui, kol pastebėjo, kad juodasis vis dėlto iki varžovų gaudytojos nenuskriejo. Ne, jis atsitrenkė į kažkokią mažę. Green'as nusikeikė. Jautė, kad sėkmė visai sprūsta iš rankų (ar blokšto), o tai, deja, nepridėjo daugiau noro žaisti. Kapitonas ar ne, tačiau grifas jautė, kad rungtynės tęsiasi gerokai per ilgai. Galėtų ji jau sugauti tą šmaukštą piktokai susimąstė Adam'as net pamiršęs komandos draugės vardą.
Po nesėkmingo atmušimo vaikinas skraidė padangėje ir net nemąstė apie muštukus. Tiesą sakant, iš galvos tarsi išgaravo tas faktas, kad jis turi vaikytis kažkokius kamuolius. Labiau rūpėjo žiūrėti, kaip sekasi komandos draugams. Tikėjosi, kad pamatys kurį nors iš jų susimaunant: tokiu atveju galėtų aprėkti prasikaltėlį ir taip numalšinti pyktį.
Nespėjus rasti nė vieno, kuris butų vertas būti apšauktas, dėmesį patraukė kažkas kitas. Mažas auksinis daikčiukas, praskridęs pro pat ausį. Šmaukštas! mintyse riktelėjo vaikinas ir jau norėjo pasileisti paskui mažąjį kamuoliuką. Laimei, tada prisiminė esantis kitoje pozicijoje ir kad mažylį gaudo jo bendraamžė mergina. Adam'as skubiai pasitraukė kelis metrus į šoną ir tą padarė labai laiku: kelios akimirkos ir jiedu su Klare būtų neišvengiamai susidūrę. Ir kaip tik tą akimirką Green'as pajuto stiprų smūgį į šoną. Neatrodė, kad tai muštukas. Staigiai atsisukęs pamatė, kad tai jo komandos draugė neištariamu vardu. Ar ji išties skrido atbula?!
- Kvaiša, tu, ką darai?! - užriko rudaplaukis ir tik tada suvokė krentąs žemyn. Nuslydęs nuo šluotos iš paskutiniųjų bandė ją sulaikyti, o čia, deja, nepadėjo blokštas, laikomas rankoje. Vos nenudribęs į purvą Adam'as šiaip ne taip sugriebė šluotos galą. Transporto priemonė nevaldomai pradėjo skristi pažeme. Green'as buvo taip žemai, kad apsiaustas vilkosi per purvą. Tarsi to būtų maža, blokštas, laikomas rankoje, pavojingai siūbavo tiesiai priešais veidą, kol galiausiai trenkė tiesiai Adam'ui į nosį, kai jis bandė pakelti galvą, kad apsižvalgytų.
- Gausi į galvą, kvaiša! - užriko Adam'as galiausiai stipriau suėmęs šluotą ir pagaliau ant jos atsisėdęs. Dabar jo apsiaustas buvo išmirkęs ne tik lietuje, bet ir purve. Vaikinas suprato: tai nelemtai varlei geruoju nesibaigs. Vis dar jausdamas maudulį šone Adam'as pakilo iki aikštės vidurio. Norėjo susigaudyti, kas šiuo momentu vyksta, tačiau nebuvo labai aišku. Atrodė, kad kritlis yra dingęs iš aikštės, varlė tikriausiai eilinį kartą susimovė.
Vos tik pagalvojęs apie Deoiridh, Green'as ją pamatė. Atrodė, kad skraidžioja visai beprasmiškai. O ko daugiau iš šitos tikėtis? nepatenkintas susimąstė grifas ir kiek dvejodamas ją nusivijo - nusibodo trankyti muštukus, dabar iš blokšto gaus ne kas kitas, o šita idiotiška mergužėlė, gadinanti visai komandai rungtynes.
Adam'as niekaip negalėjo suprasti, kodėl komandos "puolėja" (nors ar galima taip pavadinti žmogų, kuris visas rungtynes tik praranda kritlį ir daužo komandos draugus?) kyla į viršų. Įtarė, kad ji vėl sugalvojo kokią nors nesąmonę, kuri tik pakenks komandai. Tu komandoje per kitas rungtynes tik per mano lavoną mintyse pagrasino Adam'as mergaitei. Vis dar sekė paskui ją, nes blokštas buvo labai pasiilgęs darbo. Jiedu kilo vis aukščiau ir aukščiau, kai Adam'as staiga pamatė, kad jiedu yra visai netoli Klarės, kuri vis dar kankinosi su šmaukštu. Vaikinas apsidairė, ar kur nepamatys muštuko.



[Bandymas uždengti Klarę Konę Karter atmušant į ją skriejantį muštuką bet kur į aplinką: 2, 4, 6]

[Ryan Jones]

Kamuolys skrido tiesiai švilpiui į rankas. Berniukas jau braukė per kamuolio odą, bet staiga jis ėmė kristi žemyn. Kritlis atsirado Deoiridh rankose ir ji metė kamuolį į lankus. Švilpis net nebesekė ar ji pataikė į lankus ar ne. Tik žinojo, kad sugadino visą komandos žaidimą. Jeigu būtų pagavęs kamuolį, būtų bandęs mesti į lankus, o tada gal pelnęs komandai taškų, bet ne. Jis nesugebėjo nieko padaryti, nes jis labai nenaudingas ir tiesiog sudėtinė komandos dalis. Švilpis išleido tylų atodūsį. Atodūsis reiškė jo nenaudingumą ir susinervinimą. Jis pyko ant savęs, pyko ant oro ir pyko ant kamuolio dėl to, nes jis buvo labai labai slidus ir šlapias. Juk jei netokia jo būsena, berniukas tikrai būtų jį sugavęs ir galbūt pelnęs savo komandai taškų. Tada būtų buvęs tikrai naudingas... O dabar kritlis pas tą varlę animagę. Švilpis susiraukė ir nuskrido nuo susibūrimo vietos. Jis buvo baisiai nepatenkinas.
Berniukas skrido kažkur kvidičo aikštėje. Jis ieškojo muštuko. Pilkaplaukis norėjo, kad tas velnio kamuoliukas pataikytų į jį. Taip būtų naudingas ir bla bla.  Deja, rudos berniuko akys muštuko nepastebėjo. Atrodė, kad muštukas dingo kažkur aikštelės platybėse. O ir abiejų atmušėjų nesimatė. Švilpukas suraukė savo antakius ir nusprendė, kad jam bus geriau ieškoti kritlio, o nemuštuko ar atmušėjų. Jam reikia arba pirma apginti Amirą arba Kupidoną arba antra susirasti kritlį ir jį mesti į lankus. Antras variantas švilpuką viliojo daug labiau. Jis nors ir norėjo palysti po muštuku, bet nusprendė, kad daug geriau bus rasti kritlį  ir gal taip švilpis mažiau susižeis. Taigi berniukas ėmė skristi visu greičiu Švilynės lankų link. Kažkur ten atrodė, kad matė kritlį. Staiga visi plaukai nuo šlapumo užkrito pilkaplaukiui ant akių. Jis nieko nebematė. Tada pasileido nuo šluotos abiem rankomis ir pasitaisė plaukus, bet tada pradėjo kristi žemyn nuo šluotos. Trečiakursis tiesiog susilenkė į kamuolį ir pasiruošė skaudžiam kritimui. Žinojo, kad krenta iš aukštai ir, kad stipriai susižeis krisdamas, bet ką padarysi.
 Atrodė, kad puolėjas tuoj išsitėkš, bet tada ištiesė ranką ir sugraibė savo šluotą. Tada pabandė ant jos atsisėti ir jam pavyko. Berniukas neišsitaškė į tūkstančius dalelių ir išliko gyvas. Pilkaplaukis pakilo į viršų kvėpuodamas labai tankiai. Jis drebėjo iš baimės ir vėl nukristi. Švilpukas apsikabino šluotą ir kilo viršun. Tai darydamas jis pastebėjo kritlį. Iš karto pasisuko į tą pusę ir pradėjo skrieti kritlio link. Žinojo, jautė, kad tas kamuolys turi būti jo. Jis turi sužibėti mesdamas kritlį į lankus arba atlikdamas kokį meistrišką perdavimą. Švilpis iškvėpė susikaupusį orą ir pasileido skristi visu greičiu. Laukė susidūrimo su kritliu ir tokio jo pagavimo. Tai lyg ir buvo jo planas, tad berniukas tiesiog skriejo. Jis jautė stiprų vėją ir adrenaliną. Dar šiek tiek bijojo, kad nuo tokio greičio suluš jo šluota ar kažkas su ją įvyks, na pavyzdžiui nuo greičio ji gali ir užsidegti. Bet dabar Jones tai rūpėjo neperdaugiausiai. Jam svarbiausias buvo kritlis. Galiausiai priskridęs pakankamai arti, Ryan išskleidė rankas tik kojomis laikydamas ant šluotos ir ėmė laukti kritlio atskrendančio į jį.

[Gaudymas: 1, 2, 3, 4]

[Ashton Hughes]

 Taip pat greitai kaip užsinorėjo, Hughes ir apsigalvojo, tad netrukus jau vėl artėjo prie (ne)mylimų Grifų Gūžtos lankų. Dar Adam'as jį pamatys ne pirmą kartą ir tikrai išspirs iš komandos, o to nereikėjo. Skrido lėtai, neskubėdamas, nes čia nebuvo kur priskubėti. Puolėjai toli, kitoje aikštės pusėje ir bent kurį laiką nesiartins. Jei Deoiridh ar Cristal pataikytų, greičiausiai išgirstų laimingus grifus palaikančius mokinius, o jeigu nepataikytų, tai irgi užtruktų nemažai laiko, kol švilpiai pamėtytų kritlį vienas kitam, o grifai mėgintų atimti. Taip pat, koks tikslas skristi greitai, jeigu reikės ilgiau kabėti ore ir šalti? Dėl Godriko meilės, jei grifų elementas ugnis, nereikia priversti ją mylėti šitokiu būdu. Škotija nebuvo labai malonus ir šiltas kraštas.
 Ashtono kantrybė seko ir jaunasis gynėjas norėjo rungtynių baigties. Žinoma, kad Karter sugaus šmaukštą. Ji labiau patyrusi, ne kartą sugavo sparnuotuosius gražuolius ir kitaip nei Amira, nebuvo įlėkusi į purvą iki pusės (taip, pirmakursis jau spėjo nužiūrėti, kad kita gaudytoja atrodė lyg po kovos su pelkių troliu). Jo komanda turėjo nuostabią gaudytoją, kuri būtų dar nuostabesnė, jei greičiau sugautų šmaukštą.
 Berniukas atsisuko į lankus ir nustebo vėl pamatęs raudonapsiaustę Klarę. Šmaukštas! Ji tikrai matė šmaukštą ir jį vijosi. Nepamesk jo iš akių, Klare! Kvailelis auksinis kamuoliukas užsimanė pabūti šimtu keturiasdešimčia taškų mažiau vertingu kritliu ir pasilinksminti kertant lankus. Jeigu tik Deo metimas būtų toks taiklus... Keista, kad savavalis, tačiau nė vienos komandos nepalaikantis kvidičo dalyvis elgėsi šitaip. Kiek Ashtonas žinojo, tai nėra jam būdinga.
 - Ei, į gaudytojus ėjai tu, ne aš!- sušuko Konei nuskrendant į viršų.
 Labai gera žinia - ji tikrai matė šmaukštą ir Hughes tai galėjo patvirtinti, nes lietuje spėjo išvysti žibantį kamuolėlį. Tik, žinoma, jo gaudymą paliko vyresnei merginai. O kas nutiktų, jei aukso šmaukštą sugautų ne gaudytojas? Tai turėtų būti įmanoma. Reiks pasiskaityti arba nusiųsti klausimą į šluotų naujienlaiškį.
 Deja, Klarė nuskrido ir vėl nebebuvo įdomu. Kol nieks neatskris pakovoti dėl taškų, pakalbėti ar uždaužyti blokštu, teks toliau šalti ir nuobodžiauti. Žinoma, kuomet pasakos apie rungtynes kitiems, praleis šią dalį, nes kam pasakoti apie tai, kaip manei, jog numirsi iš šalčio, kai gali sudominti labai kritlį vaizduojančiu šmaukštu? Be gaudytojos ir jo, to nematė niekas ir greičiausiai niekad nebepamatys tokio fenomeno. Unikalus įvykis kvidičo istorijoje.
 Grifiukas padarė keletą kilpų, jog arčiau šių lankų nusprendę sėdėti sirgaliai taip nesigailėtų pasirinkę tokias vietas, nes jau senokai čia nieko nevyko. Pirmoji pavyko labai gerai, ties antrąja dar reikėtų patobulėti, tačiau nustojo, nes pasirodė, kad Adam'as jį gali pastebėti ir supykti dėl tokio elgesio rungtynių metu, tad sustojo ir pasirinko patį neįdomiausią variantą - būti vienoje vietoje ir spoksoti į aikštę šąlant. Šis šaltis ir drėgmė vieną dieną pirmakursį pribaigs ir jis tai žinojo beveik nuo pradžių, kai atvyko į Hogvartsą. O žiema dar neprasidėjo. Žieminė mantija taps nuostabiausiu dalyku. Gal nereikės žaisti kvidičo, kai bus labai šalta?
 Berniukas giliai atsiduso ir toliau spoksojo į aikštę, tikėdamasis, jog atlėkę puolėjai jį ištrauks iš nuobodybės gniaužtų.

[-]

[Nikita Borelič]

Grifų atmušėjas buvo siaubingas. Muštukas taip ir niekur nenuskriejo. Dėl dievo meilės, nejaugi grifai nemoka daryti visiškai nieko? Apgailėtina. Na taip, gal jų gaudytoja ir atliko savo pareigas žymiai geriau negu Amira, bet tai ne barsukų, o pačios kapitonės kaltė ir savo atsakomybę už tai atsiimti turėjo pati gaudytoja. Be to, žaidynės ir tai jau tęsėsi per ilgai, tad grifė galėjo pasistengti ir labiau.
Po nesėkmingo muštuko paleidimo, švilpė gyveno geriausią gyvenimą. Be jokių pareigų, sąlygų, išlygų. Skraidai po aikštę ir svajoji. Ar visą šitą darė ir Ryan, kai Nikita varinėjosi kritlį pirmyn, atgal ir atbulai? Tiesą sakant, rudaakė irgi nenorėtų pakilti atgal į lankų aukštį ir aukoti savo visų galūnių gyvybes dėl kamuolio, tad puolėją kiek suprato.
Bet visgi, atsibudo mažas sąžinės prijaukintas burundukas, kuris skausmingai pradėjo graužti baltarusės skrandį ir žarnas. Nemalonios mintys apie šiaip nemalonius dalykus pradėjo lįsti į mintis ir septintakursė buvo priversta skristi prie grifų lankų. Tikėjosi, jog geriausiu atveju Ryan'as su kritliu susitvarkė puikiai ir dabar gali turėti sunkumų su mažuoju gynėju arba šiaip, Nikitai reikėjo ten būti, kad nuramintų savas mintis.
Septintakursė nesistengė iki raudonųjų saugomos erdvės skristi visu greičiu, tikrai ne. Ne planuose jai buvo uždusti ar, kaip sako liaudis, gauti pompą ieškant to švilpiūkščio pilkais plaukais. Tačiau skraidant lėtai, prefektė matomai susiliejo su lašais ir kažkoks raudonas apsiaustas praskriejo pro pat Nikitos pakaušį. Raudonplaukė garsiai šūktelėjo. Deja, tas aklas praskraidytojas net nesureagavo ir, iš viso, abejotina, kad pamatė, jog beveik sumindė dėmelę ore raudonais plaukais. Neturiu aš jokio kritlio, dėl Dievo meilės, nelįskit prie manęs...
Lietaus išplauti purvini baltarusės batai nudilo nuo nesibaigiančio dušo ir pradėjo leisti vandenį. Sušlapus strazdanės kojinėms, pasidarė daug šalčiau, negu buvo anksčiau ir šiurpuliai atrasti lankus tikrai trukdė.
Visgi, nepaisant jokių trukdžių, Grifų Gūžtos lankai jau buvo pasiekti ir, paauglės nusivylimui, nieko švilpė ten nerado. Reiškia, situacija buvo daug blogesnė ir visas veiksmas vyksta prie Švilpynės lankų, kas buvo labai nepatogu bei pavojinga vieta žaidynėms švilpių atžvilgiu.
Vargšas Ryan! Nikita tuojau pat stipriau suspaudė savo slidžiai nuvarytą šluotkotį ir apsisukusi nuskrido link priešingos pusės. Labai keista, bet šis varinėjimas per aikštės galus jau tapo nostalgija ir septyniolikmetės veide įsitvirtino menka šypsenėlė.
Nikita iš tolo matė visą veiksmą. Kūnas nuėjo nemaloniais pagaugais, stebint grifų puolėją metant pro lankus. Ir nieko Nikita dėl to padaryti negalėjo. Norėjosi sau pačiai užsidengti akis, tačiau to nereikėjo. Delfė, būdama tikra šaunuole, sėkmingai atmušė kritlį! Iš laimės apsiašarojusi prefektė nieko nelaukusi prišoko prie gaujelės žaidėjų ir apibėrusi Švilpynės gaudytoją pagyromis leido Ryan'ui pagauti kamuolį.

[-]

[Cristal Daunt]

Grifų Gūžta nepelnė dešimties taškų. Nors Cristal ir nesipainiojo po kojmis, švilpė vis dėl to sugebėjo apginti nelemtus lankus. Tad gal trylikametė mergaitė iš tiesų ne taip jau ir trukdo šioms rungtynėms. Žinoma, kol nepradeda periminėti kritlio, arba kol jo nebando mesti, arba kol jo niekas nesikesina atimti. Žodžiu, kol neliečia kritlio. Jei mergaitė būtų buvusi kokia atmušėja arba gynėja, gal būtų sekęsi geriau. Arba ji tiesiog per daug pasitikėjo savo jėgomis ir manė, kad yra puiki žaidėja, nes keletą kartų jai pavyko apžaisti brolį, kuris jai turbūt pasidavinėjo. Kad ir kaip ten bebūtų, ji buvo puolėja, o kaip puolėja ji turėtų žinoti, ar bent numanyti, kur yra kritlis, o taip visiškai nebuvo. Po to kai kamuolys kartu, su Deoiridh, nuskrido Švilpynės lankų link, Cristal jo nebematė ir net neįsivaizdavo, kas gali jį turėti. Pati Deoiridh buvo vėl kažkur prasmegusi, kaip tik kai jos labiausiai reikia. Žaliaakė manė, kad puolėjai turi bendradarbiauti, tačiau jos su Deoriridh žaidė tarsi kiekviena už save, o ne už visą komandą. Plavinėdama kažkur ore brunetė žvalgėsi muštukų, mat nenorėjo gauti galvon ir po to atsibusti ligoninėje už savaitės. Gal rungtynių pabaigoje būti nutrenktai muštuko nebūtų taip blogai, tačiau kol šios nesibaigė geriau butų, jei nereikėtų susidurti su šlykščiuoju kamuoliu, mat grifė dar gali būti reikalinga. Vargu, bet ką gali žinoti.
Cristal ieškojo kritlio. To darė visur - palei žemę, aukštai ore, kažkur netoliese savęs. Trečiakursė neįsivaizdavo kur jis galėtų būti. Ar kažkur plavinėja ore, ar guli pas kažką po pažaščia. Gera žinia buvo ta, kad nei į ją, nei į kokį kitą komandos narį kol kas nesikėsina muštukas, tad ji gali ramiai ieškoti kritlio. Bet kaip tai daryt? Nuo kur pradėti? Apžergusi šluotą mergaitė skraidė iš vietos į vietą lyg už uodegos tampomas šunelis. Tribūnose žiūrovai buvo turbūt tokie pat sutrikę kaip ir Cristal. Mergaitė bent jau buvo apsipratusi su dideliu greičiu, kurį jos šluota sugebėjo pasiekti. Pradžioje bijojo greitai skristi, bet dabar brunetė net bando atrodyti mandresnė laikydama šluotą tik viena ranką, kol kita dažniausiai plėvesuodavo jai už nugaros. Baimė nuslysti ant šono ir nukristi vis dar buvo, tačiau Cristal jau nelabai rūpėjo ar taip įvyks. Juk vis tiek niekas jos nepasiges. Gal reiktų susirasti Deoiridh ir kartu ieškoti kritlio? Grifė ėmė burnoti, nes ją jau ėmė nervinti tas betikslis ieškojimas. Kelintą kartą nusikeikusi mergaitė apsisuko ir pasukusi priešinga kryptimi pakilo aukščiau, ten kur buvo dar labiau šalta. Staiga Cristal dėmesį patraukė kažkas judantis žemiau jos. Iš pradžių pagalvojusi, kad tai kvailas muštukas trylikametė nusisuko, bet norėdama įsitikinti, kad ten tikrai ne jos persekiojamas kamuolys, dar kartą pasižiūrėjo ir buvo maloniai nustebinta. Neaišku iš kur atsiradęs kritlis skrido oru, o žemiau esantis žioplys Ryan jį aiškiai gaudė. Oru skrendančio kamuolio Cristal vis tiek nesugaus, tad palaukė kol jis atsirado Ryan'o rankose ir tada, jam nespėjus susiprasti kas vyksta, mergaitė jau iš visų turimų jėgų traukė kamuolį į save.

[Perėmimas iš rankų: 3]

[Amira Martin]

Jeigu nebūtų nusileidus prie pat vandens balučių aka purvo vonių, būtų tikra - šmaukštas maudosi jose, patenkintas, kad jie niekas neranda. Vis tik, vargu ar šmaukštas turėjo bent kokią valią. Jis tebuvo magiškas prietaisas, kuriam liepta kerais skraidyti bet kaip kvidičo aikštės ribose. Gal pradėjus "mąstyti" taip pat, kaip auksinukas, jį rasti galima būtų greičiau? Tokią teoriją patvirtinti tokiu oru neįmanoma. - Kad tave patį perkūnas nutrenktų ir nukristum į kokią balą. Tada niekas tavęs nerastų niekada! - Išbarė skraiduolį. Psichologiškas poveikis jo nepritrauks, bet bent nuramins pačią vampyrę.
Nenutuokė, kad prieš aštuonis metus vyko daug ilgesnės rungtynės. Rodos iki vakaro užsitęsė. Bent oras tądien geras buvo. O čia. Jeigu iki vakaro užsitęs rungtynės, tai tikrai pateks į Hogvartso istoriją kaip ilgiausios ir siaubingiausios visų laikų rungtynės.
Ak, kaip nuostabu būtų dabar sėdėti kokiame nors Kiaurame Katile ir gerti vyną. Nors anas ir neskanus, bet mieliau išmauktų visą statinę, nei būtų čia. Nusipurtė, prisiminusi siaubingą ugninės skonį. Va šmaukšto ieškojimas buvo lygus ugninės gėrimui. Šaunu, kai turiu ieškot to nelemto kamuolio, galvoju apie alkoholį pagyrė save su sarkazmo gaidele mintyse. Žinoma, kad dabar nebuvo tinkamas laikas galvot apie alkoholinius gėrimus. Ypač svarbiose rungtynėse.
Kalėdų dvasia 2019 sklandė po aikštę elektrinio paspirtuko, kuriame nustatytas pradedančiojo režimas, greičiu. O tai, žinokit, buvo labai mažas greitis tokiame aukštyje ir plote. Šaltis po truputį pradėjo talžyti liekną švilpės kūną, nors pati mergina to dar nejuto. Labai pasigailės išsimaudžiusi toje vandens baloje. Į ligoninės sparną gal ir nepateks, bet raumenis skaudės siaubingai. Vienas iš batų nuo vandens išsiplėtė ir savaime paliko Amiros koją būti basa. Antrasis buvo ant ribos. Dėl visa ko stipriau suveržė kojų apsaugas, šių prarasti nenorėjo. Net jei vėliau ant kojų bus mėlynės.
Šmaukšto vis tiek niekur nesimatė. Klarės Konės Karter irgi niekur nesimatė. Atrodo buvo kelis kartus pakeliui sutikusi savo bendrakoledžius, tačiau tuo įsitikinusi nebuvo. Optinės iliuzijos ar haliucinacijos šiandien pamėgo lankyti rudaplaukę. - Gal kažkas į mano maistą primaišė kokių nors nesąmonių? - Pradėjo svarstyti septintakursė. Kito paaiškinimo nematė. Priešų šioje magijos mokykloje per tris metus prisirinko nemažai. Kažkuris tikrai galėjo nunuodyti Eliadę, siekdamas naudos arba sau arba visam savo koledžui. Tai nebūtinai galėjo būti grifas. Klastuoliai keistai žiūrėdavo į klastūnyno uniformą dėvinčią švilpę. Raudonų akių savininkė patrynė akis. Jos jau skaudėjo nuo pastoviai patenkančio lietaus vandens. Dėl šios problemos sunku buvo įžiūrėti kažką ryškesnio. Deja, vėl ir vėl lėkdavo ten, kur rodėsi tas sparnuotas rutuliukas. - Prakeikiu visą šią aikštę ir šias rungtynes, jeigu nesiseka man, tegul nesiseka ir kitiems. - Suburbėjo. Nepasitenkinimo lygis pastoviai kylo. Nujautė, kad rungtynių pabaigos nesulauks, jeigu ji neįvyks tuoj pat. (Gaila, iš aikštės vis tiek niekur dingti negalės, pergalės grifams atiduoti labai nenorėjo). Viltis durnių motina jau irgi blėso. Kapitonė galėjo tik nustebti kitų savo komandos narių noru kažką nuveikti šiose rungtynėse. Keistuoliai kažkokie, nevispročiai nuoširdžiausiai pagalvojo apie Kupidoną, Ryan'ą, Nikitą ir Delfę. Jų nepažinojo ir geriau nepažinos. Galėjo tik spėti, kad visa mokykla galėtų susidėti iš tokių pat mokinių. Juk ten, apačioje, tie kvailiai vis tiek sėdėjo ir stebėjo lietų.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą, kurį jau persekioja varžovų gaudytojas: 1, 4, 6]

[Rosemarie Mortimer]

RPG vertinimas

Klarė Konė Karter: 10
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 10
Adam Green: 10
Ryan Jones: 7
Ashton Hughes: 10
Nikita Borelič: 9
Cristal Daunt: 9
Amira Eliadė: 9

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith [7,5] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Deoiridh.
Adam Green [9] - Kupidonas Monro [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Adam Green.
Ryan Jones [7] - Delfė Digori [7,5] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Ryan Jones.
Cristal Daunt [6,5] - Ryan Jones [7] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Cristal Daunt.

Komandinis koeficientų palyginimas

Grifų Gūžta [2,5] - Švilpynė [1,5] = KKS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Grifų Gūžtos žaidėjams.

Kauliuko rezultatas

Klarė Konė Karter: 3, 6, 4
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith: 3, 1, 2
Adam Green: 4, 5, 3
Ryan Jones: 6
Ashton Hughes: -
Nikita Borelič: -
Cristal Daunt: 6, 2
Amira Eliadė: 3

Klarė Konė Karter pagauna aukso šmaukštą.
Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith veiksmas anuliuojamas, nes muštukas nebuvo paleistas į Klarę Konę Karter.
Adam Green veiksmas anuliuojamas, nes muštukas nebuvo paleistas į Klarę Konę Karter.
Ryan Jones nesugauna kritlio.
Ashton Hughes neatlieka veiksmų.
Nikita Borelič neatlieka veiksmų.
Cristal Daunt neperima kritlio.
Amira Eliadė nepastebi aukso šmaukšto.


Kvidičo rungtynės baigtos

Rezultatas: Grifų Gūžta 150 - 10 Švilpynė.
Pergalę švenčia Grifų Gūžta.

O kritlis krenta krenta krenta.
Būtų gražu, jei užbaigtumėte savo veiksmus ir rungtynes RPG kontekste.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Atrodė, kad Deoiridh seks paskui Klarę iki pat saulės. Gaudytoja vis kilo ir kilo - ar bent jau taip atrodė rudaplaukei. Labai norėjosi būti netoliese, nes Monro jau buvo spėjęs parodyti, kad moka muštukais švaistytis taikliai.
Vis dėlto nei Kupidonas, nei joks muštukas taip ir nepasirodė, o grifiukei nusibodo kilti taip aukštai. Tuo labiau, kad ji pamatė besiartinantį Adam'ą, kuris jai pasirodė esantis keistai piktas. Tad animagė paprasčiausiai apsuko šluotą ir didindama greitį praskrido pro komandos kapitoną ir nuskriejo žemyn. Specialiai nė nežvilgtelėjo į komandos kapitoną, mat kažkodėl kirbėjo įtarimas, kad pyktis yra nukreiptas būtent į ją. Ar tai buvo Adam'as? prisiminusi susidūrimą, kuris baigėsi žnektelėjimu į tribūnas, staiga pagalvojo Deoiridh. Ot šaunuolė: sugeba įsirėžti ne į bet ką, o į pati komandos kapitoną! Akivaizdu, kad jos dienos komandoje suskaičiuotos, nors, reikia pastebėti, mergaitė dėl to visiškai nesigailėjo.
Atsidūrusi nelabai toli lankų, į kuriuos, jos nuomone, taip sėkmingai pataikė kritlį, gavo sutrikti: kritlis lėkė suplotasnukio varlių skandintojo link, tačiau jis, atrodo, nebuvo nusiteikęs to kritlio gaudyti. Ką gi, jeigu tas vaikinukas jau ne pirmą kartą nesugeba sučiupti tokio didelio kamuolio, Deoiridh tikrai nesnaus. Gaila, kad jis netapo Švilpynės gaudytoju, tada pergalė grifams būtų garantuota iš anksto.
Rudaplaukė priskrido ir paprasčiausiai pasiėmė kamuolį, kurio taip atkakliai vengė Ryan'as. Pasvarstė, ar reikėtų numesti dar kokią kandžią pastabą, tačiau šį kartą nutylėjo. Priskridusi prie lankų ruošėsi mesti, tačiau pagalvojo, kad reikėtų bent kartą pasidalinti kamuoliu ir su kita komandos puolėja, Cristal. Kad ir kur ji dabar bebūtų pagalvojo rudaplaukė, tačiau beveik tą pačią akimirką pamatė raudoną apsiaustą, aiškiai nepriklausantį nei Klarei, nei vaikinams, tačiau, deja, tolstantį nuo jos.
- Cristal! - riktelėjo Deoiridh net nepagalvodama apie tai, kad Adam'as, sužinojęs, kokias nesąmones ji ir vėl daro, tikrai nebūtų patenkintas. Nusivijo komandos draugę, nes užsispyrė nemesti kamuolio į lankus pati. Juk ji savo dešimt taškų jau pelnė, argi reikia atimti šitą malonumą iš jaunesnės mergaitės? Ne, keturiolikmetė tikrai ne tokia beširdė. Tad ji atkakliai vijosi komandos draugę, kol, žinoma, ir vėl būtinai turėjo su kuo nors susidurti. Šį kartą kliuvo nulaužtavirbei, tik šiuo atveju ne jos virbams, o šonui.
- Ak, pasitrauk! - užstaugė Deoiridh nė negalvodama atsiprašyti. Jos įsitikinimu, ji tikrai nebuvo dėl to kalta. Tuo labiau, kad būtent ji skrenda su kritliu, o ką daro geltonu apsiaustu vilkinti mergina? Tikriausiai paprasčiausiai tinginiauja. Kai kurie žmonės akivaizdžiai nesugeba nuveikti nieko naudingo komandai stengdamasi negalvoti apie tai, kad ji pati visas rungtynes tiesiog daužosi tiek į savus, tiek į svetimus žaidėjus, o priešininkų taškus pelnė ne kas kitas, o ta pati nulaužtavirbė.
Deja, trumpas susidūrimas "padėjo" rudaplaukei pamesti Cristal iš akių. Tai privertė Deoiridh dar labiau supykti ant varžovės, tad ji apsisuko ir norėjo paleisti kritlį jai į galvą. Deja, per tą laiką, kol grifiukė dairėsi komandos draugės, nulaužtavirbė irgi kažkur išnyko. Na ir nesiseka! apmaudžiai pagalvojo rudaplaukė. Galiausiai ji sustojo ir pradėjo mąstyti, ką daryti toliau. Logiškiausia buvo tiesiog grįžti prie lankų ir bandyti jau antrą kartą įveikti priešininkų gynėją. Nutarusi, kad ne dėl savo kaltės negalėjo perduoti kamuolio Crista, Deoiridh pasileido Švilpynės lankų link. Užsimojo sviesti kamuolį į vidurinį lanką, kai per visą aikštę nuskambėjo garsus švilpukas, permušantis ir lietaus, ir visus kitus garsus. Jis galėjo reikšti tik viena: Klarė pagaliau sugavo aukso šmaukštą! Deoiridh dėl visa ko vis tiek paleido kritlį į lanką, o tada apsisukusi nulėkė ieškoti komandos draugės. Netrukus pamatė ją - ir aukso gabaliuką jos delne. Kuo skubiau prilėkusi prie gaudytojos Deoiridh pabijojo ją apkabinti, tad tik sušuko:
- Nuostabu!
Visa švytėdama iš laimės, kad šita nesąmonė pagaliau baigėsi, grifiukė nusileido ant klampyne virtusios žemės.

[Adam Green]

Adam, as kilo į viršų bandydamas prisivyti Klarę, nors gal labiau tą kvailą mergužėlę per kurią dabar Green' as buvo murzinas ir turėjo kęstį stiprų skausmą kažkur šone. Jis vilėsi, kad ta varlė nepažeidė, kurio nors gyvybiškai svarbaus organo.
Kai tave prisivysiu, tu tikrai gausi iš blokšto, - mįsilijo septintakursis, tačiau fiziškai jis nesiruošė skriausti tos neišmanėlės, jis ras kitų būdų, kaip ją pamokyti.
Šiandien vaikinui buvo labai sunki diena: blogas oras, daug kritimų žemyn, didžiulis guzas kaktoje, maudulys šone, galunių nušalimas bei nesėkmingas muštuko paleidimas. Visa tai ėmė atsibosti, jis buvo pasiruošęs pasuoti, bet dar taip rūpėjo atkeršyti Kupidonui už jo beveik tikslų smūgį į patį Grifų Gūžtos kapitoną, tačiau nebebuvo jėgų ir jo pareiga dabar buvo saugoti Klarę, juk neaišku ką dar planuoja tas kvailelis Monro. Nors paskutinius kartus jis buvo pakankamai klišas. 
- Klare, na pagauk! - Garsiau šūktelėjo rudaplaukis, su viltimi, kad bus išgirstas ir suprastas. Vienintelis žmogutis, kurį jis vertino ir gerbė - Karter. Galbūt, todėl, kad jie bendraamžei ir tiek pat patyrę arba dėl to, kad ji tokia pat motyvuota laimėti šias Kvidičo rungtynes. Na, prašau.. Su lyg šiuo prašymu jis pasvyro labiau į kairę pusę, norėjo susilyginti su mergina, tačiau.. Viskas pasisuko Grifų Gūžtai naudinga linkme. Tas mažas, auksinis golfo kamuoliukas dabar puikavosi gaudytojos delne. Ir kaip nesidžiaugti ką tik taip garbingai išplėšta pergale?
- Klare! Nuostabu! - Garsiai sušuko ir iškėlė dešiniąją ranką į viršų. - Taip ilgai užtrukai, - kilstelėjo lupų kampučius.
Nieko nebelaukdamas Adam' as nukreipė šluotos kotą į apačią ir visų greičiu ėmė leistis į lietaus išmirkytą žemę, juk pagaliau rungtynės baigtos. Tos nelemtos Kvidičio rungtynės baigtos..
- Ačiū jums visiems! - Garbingai linktelėjo savo komandos nariams, vos tik tvirtai kojomis pasiekė žemę.

[Cristal Daunt]

Kritlio mergaitė taip ir nepamatė. Cristal vaidenosi, kad jį matė jau mažiausiai penkis kartus, bet, žinoma, ten buvo iliuzija. Viena iš daugelio, kuriamų lietaus. Mergaitė taip buvo pavargusi nuo kvidičo, kad tik svajojo apie tvirtą žemę, kuri buvo žemiau nei trylikametė norėjo. Nors ir šalta, persisunkusi vandens, tačiau stabili ir nejudanti, nesikėsinanti brunetės numesti nuo šluotos. Kritlio vis dar nesimatė, Deorirdh taip pat aplinkui nebuvo matyti. Viena pati Cristal blaškėsi po lietų bei vėją ir vėl buvo beprarandanti savitvardą. Kodėl gaudytoja taip ilgai nesugauna šmaukšto? Keiktelėjusi žaliaakė vis dėl to nenuleido rankų ir pasileido aukščiau kilti. Tegul Deoiridh saugo komandos narius nuo muštukų, vis tiek tai jai sekasi geriau. Viską palikusi apačioje mergaitė ir viršuje nieko neįžlibino. Nei kritlio, nei muštukų nesimatė. Nusileidusi žemiau jai tiesiai pro kairįjį petį nelabai dideliu greičiu praskrido muštukas. Išgąsdinta Cristal prarado pusiausvyrą ir nuslydusi nuo šluotos, už jos koto laikėsi abiem rankom, kurios su kiekviena sekunde vis labiaus slydo. Jei būtų tokiu oru pradėjusi kristi, niekas jos neišgelbėtų, nes per lietų nebūtų nieko įmanoma matyti. Tad gerai, kad ji nenuslydo. Vos ne vos užkėlė vieną koją atgal ant šluotos, o įsisiūbavus užkelti antrąją nebuvo sunku. Vėl gražiai sėdėdama ant šluotos Cristal sekundę sau davė atsikvėpti, mat buvo nemžai išsigandusi. Apsižiūrėjus ar aplink nėra muštuko trečiakursė pasileido žemyn toliau ieškojo kamuolio.
Cristal kamuolio vis dar nebuvo radusi, kai iš tribūnų pasigirdo didžiulės ovacijos ir šūksniai. Apsisukusi mergaitė pamatė Grifų Gūžtos gaudtyoją, kurią kaip bitės medų buvo apspitę kiti komandos nariai, laikančią ne ką kitą, kaip Aukso Šmaukštą. Didžiulei šypsenai aplankius mergaitės veidą ji kartu su visa savo komanda garsiai šaukė ir gyrė Klarę. Kiti irgi atrodė nemažiau patenkinti, kad rungtynės baigtos. Nuostabus jausmas buvo būti laimėjusiųjų komandoje žaidžiant pirmus metus, kai pergalė buvo net ne Cristal nuopelnas.
Pagaliau nusileidus ant išsvajotosios žemės komandos kapitonas visiems padėkojo. Cristal irgi norėjo kažką pasakyti, bet susigėdusi tik dar plačiau nusišypsojo.

[Klarė Konė Karter]

Kaštonplaukė nespėjo nė mirktelti ir šaltas kamuoliukas nustojo plakti sparnais jos rankose. Ir nors tai buvo toli gražu ne pirmas Klarės pagautas aukso šmaukštas, po tokių ilgų gaudynių viskas taip paprastai pasibaigė. Gal sekundę ar net kelias, tokiu metu laikas slenka neadekvačiai, auksinės spalvos ir vertės kamuoliukas tūnojo jos rankose. Tik tada Grifų Gūžtos gaudytoja suvokė, kad reikėjo skelbti rungtynių pabaigą. Sužvarbę pirštai iškėlė pergalės įrodymą aukštai į dangų ir septyniolikmetė tikėjosi, jog upeliais šniokščiantis lietus nesutrukdys rungtynių teisėjams pamatyti, jog reikia skelbti rungtynių pabaigą.
Svarbiausias rungtynių švilpukas nuaidėjo. Merginos veide švietė šypsena. Tokios plačios niekas seniai strazdanės veide nematė. Skruostuose įsispaudė duobutės, o lietaus išskalbtoje galvelėje neliko kitos minties tik laimėjom, laimėjom, laimėėėėjom!
Matyt raudonais apsiaustais vilkinčios komandos nariai buvo netoliese, mat netrukus jau susispietė aplink pergalingą taškų kiekį atnešusį kamuoliuką laikančią Karter. Ir nors aukštaūgė rungtynių metu norėjo pasėti pastabų komandos nariams: už pasimaišymą ne vietoj, ir dėmesį nuo pagrindinės jos pareigos nukreipiančius komentarus, dabar tai buvo nebesvarbu. Galės pasakyti juos kitu metu, o gal ir išvis pamiršti. Dabar buvo laikas džiaugtis.
Pasileido abi rankas ir viena vis dar laikydama savo grobį pasisukdama į draugus atliko neaišku kokį pergalės šokio judesiuką. Šluota susvyravo, tačiau po tokių rungtynių jau nebijodama dribti žemėn septintakursė tik nusijuokė ir vieną ranką vis dėl to nusprendė prisilaikyti.
- Mes čempionaaai! - Grifiukės balsas buvo gerokai užkimęs, dar žemesnis nei įprastai, bet laimę jame įžvelgti galėjo kiekvienas. Nenustodama šypsotis strazdanė apžvelgė netoliese esančius komandos narius. - Na, ką plešiam šlapius drabužius lauk ir drožiam arbatos, kol niekas neprarado nereikalingų galūnių? - Žaliaakė nusijuokė ir ėmė leistis žemyn.
Jei ne įtampai atslėgus nuovargį prisiminęs kūnas, septyniolikmetė būtų skridusi šluota iki pat pilies. Kvidičo aikštė buvo virtusį balų nusėta pliurzyne tinkama kiaulėms. Nenorėdama išsidrėbti visiškai sustabdė pergalę padėjusią atnešti šluotą ir tik tada, kai kojos tvirtai įklimpo į pliurzą, nusiropštė nuo padangėse karaliauti skirto įtaiso. Muštuko apdaužyta nugara priminė apie savo egzistenciją, tad prieš pergalei atšvęsti skirtas linksmybes, sportininkei teks aplankyti ligoninės korpusą.
Paskutinį kartą apžiūrėjusi aikštę Klarė ištempė po apsiaustu paslėptą kasą, išsigręžė vandenį iš dabar toną rodos svėrusių plaukų ir iškeliavo ruoštis švęsti vieną įsimintiniausių dienų Hogvartse.