0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Magdelė

Ats: Antra NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
 Vilė ėmėsi eliksyro. Užkaitė katilą ir ištirpdė ledą. Tiesa, vos pavyko paimti luitą į rankas, nes jis buvo slidus it muilas.Ilgai spoksojo, kaip ledas virsta bespalve, vėsia mase. Tuomet puolė trolio dantį. Sugrūdo jį ne iki miltelių, o iki smulkučių smiltelių. Tos pasklido po kambarį it dulkės. Vos pavyko jas sugaudyti ir vėl uždaryti į buteliuką. Milteliai buvo pilkšvos spalvos ir priminė cemento granules.Nieko gero...- pamanė Vilė ir gamino gėralą toliau.
    Miltelius sumaišius su spanguolių ekstraktu gavosi pilka pliurė. Neatrodė labai nuostabiai, o ir dvokė lyg actas su uogiene, bet vis dėlto mergaitė suvertė ją į katilą.Tikriausiai troliai nepažįsta tokio išradimo, kaip dantų šepetukas- pamanė , užspausdama nosį. Skystis ėmė burbuliuoti, kunkuliuoti. Pavirus 9 minutes  jis ir virto neoninio žalsvumo eliksyru, peršokdamas geltonają fazę lyg niekur nieko. Matyt jis buvo itin šaltas, nes katilas apšerkšnijo. Vilė ilgogai stoviniavo, tikėdamasi, kad gėralas atšils, tačiau nuo jo nebetvoskė deginantis šaltis.Matyt taip ir turi būti...Neveltui recepte yra ledas iš Šiaurės ašigalio.
     
     
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Tas duslus bumbtelėjimas nuaidėjo jo ausyse. Jei ne aplinkiniai, greičiausiai būtų susiraukęs nuo tylos, kuri stojo po to. Bet dabar tik sumirksėjo. Neturėdamas kito pasirinkimo, Sigurdas pasisuko į Deoiridh, ruošdamasis atsiprašymui. Bet dėl nežinomų priežasčių jis liko neištartas. Be žodžių stebėjo, kaip paėmė aptirpusį ledokšnį ir ištiesė grifui. Nebuvo apstulbęs, tik buvo keista, kad ji elgėsi gana šaltai. Kita vertus, jis irgi galėjo taip elgtis, juk turėjo tokią teisę, ar ne? Daugiau nieko nesvarstydamas paėmė ledo gabalą, žvilgtelėjo į škotę. Pirštus nutvilkęs šaltis priminė, kad islandas taip ir nieko neatsakė.
-Aha. Ačiū. - bespalviu balsu prabilo jis, nors padėka buvo vos pastebimai švelnesnė, malonesnė.
Paskutinė mergaitės replika atrodė nei į tvorą, nei į mietą. Ji šiek tiek žeidė. Netgi ne šiek tiek. Tai sunaikino sutrikimą, nuostabą ir tą trupinėlį nepasitikėjimo savimi, kuris nejučia atsirasdavo būnant šalia jos. Juk tai kuo puikiausiai žinau! Kam man ji tai sako? Akys žybtelėjo, veidas persikreipė, norėdamas ištarti nemalonius žodžius, adresuotus kaip tik jai. Ar tai buvo kažkas iš praeities? Tai, koks jis buvo anksčiau? Deja, ko ketino, nespėjo atlikti. Ei, ką darai?! Mintis perskrodė šaižus šūksnis, privertęs Sigurdą nukreipti žvilgsnį į už Deoiridh peties pasirodžiusį puikiai pažįstamą snapą. Atsipeikėk! Ir grįžk dirbti!
Jis atsitokėjo ir keliskart kaltokai sulapnojo blakstienomis. Kas man pasidarė? Kvailyskvailyskvailys! Dabar visai netroško susidurti su grifės akimis, tad savąsias nukreipė kitur - į tirpstantį ledo gabalą ir žengė savo suolo link.
Vaikinukui einant pro šalį, animagė galėjo girdėti tylut tylutėlį atodūsį:
-Atsiprašau...
Jam ištarti prireikė nemažai pastangų. Laimei, daugiau jau niekas nestoviniavo ir nesižavėjo jo augintiniu, tad buvo galima ramiai pradėti dirbti. Aišku, kranklys taip smarkiai nevarė, suprato, kaip jaučiasi islandas. Veiksmai padėjo užsimiršti. Niekur nežvilgčiodamas, jis ištirpdė likusį ledą, sutrynė miltelius iš trolio danties, juos sumaišė su spanguolių ekstraktu. Taip lėtai, tačiau sekdamas instrukcijas, šiaurietis dirbo. Palikęs nuodus virti devynioms minutėms, leido sau atsipūsti.
Nejučia šyptelėjo, pamatęs kokias nesąmones išdarinėja jo koledžo draugas. Tačiau linksmumas greitai dingo, vos tik Sigurdas prisiminė, kad yra prefektas. Šiokia tokia atsakomybės našta prislėgė pečius ir turėjo pripažinti, jog nuo to neišsisuks. Matėsi, kad berniukas nesuprato, ką daro. Jam reikėjo pagalbos.
Atsidūrė keletą metrų nuo jo suolo, bet sustojo, pastebėjęs, kaip jis džiaugiasi atliekamu darbu. Kiek padvejojęs, šiaurietis nusprendė jo kol kas netrukdyti. Mintyse pasižadėjo sau po pamokos susirasti tą pirmakursį ir šiek tiek pasišnekėti su juo.
Jis grįžo prie savo katilo, kur jau kunkuliavo ne ryškiai, o purvinai geltonas viralas. Giliai atsiduso, žvilgtelėjęs į jį. Tiek daug. Visko. Norėjosi pasidėti galvą ant suolo bei apmąstyti, gal net keikti save, kad nesivaldė, susimovė ar... Kodėl? Kodėl? Tai neabejotinai būtų skambėję ištuštėjusioje galvoje, jei ne Mjorniras, kuris privertė jį užbaigti pamokos darbą (laimė, eliksyro spalva truputį pasitaisė).

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Antra NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Dorotėja pakėlė galvą ir suvokė, jog buvo užmigusi. Darbų gausa ir bemiegės naktys tikrai pradėjo atsiliepti jos sveikatai. Panašiai atrodė ir visa klasė. Mokiniai daro kiekvienas kas ką ir tik keletas iš ties sugebėjo pabaigti eliksyrus. Vis dėl to nuskambėjo skambutis ir jaunoji profesorė nesuspėjo nieko paauklėti. Ji tikrai nebuvo laiminga šia pamoka, tačiau guodėsi, kad bent sugebėjo normaliai išdėstyti teoriją kuri turėjo būti mokiniams įdomi. Mokiniams po vieną slenkant iš kabineto ji mostelėjo lazdele, kad sutvarkytų betvarkę kuri jau buvo įprasta Nuodų ir Vaistų pamokoms. Antru mostu pradangino ledą ir susiraukė, kadangi jo buvo sumažėję visai nedaug. Be reikalo ji trenkėsi jo ieškoti. Jai įsiskaudėjo galva ir susigadinusi nuotaiką visai dienai Dora užtrenkė klasės duris iki kitos pamokos.