0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
|Tema: Išgyvenimas negyvenamoje saloje|
 
 Beaumont pavardės savininkas lėtai žingsniavo klasės link. Kadangi buvo ankstus rytas, jaunasis transfigūracijos profesorius turėjo daug laiko pasiruošti pamokai. Tuo rudaplaukis buvo patenkintas.
 Galiausiai profesorius įžengė į klasę. Ji buvo visiškai nepakitusi nuo metų kai pats Rafeal'is mokėsi Hogvartse. Buvęs švilpis neplanavo labai daug ko keisti. Jis tiesiog burtų pagalbą knygų lentyną nustūmė į klasės galą. Vietoje jos atsirado iš bambuko supintos durys. Profesorius jas atidarė, patikrindamas ar viskas vietoje, o tada jo veidą papuošė šypsena, kadangi viskas buvo gerai. Mėlynakis nebesinervino taip stipriai kaip ankščiau.
  Suskambėjus varpui į klasę po truputį susirinko mokiniai. Jiems atsisėdus ir nutilus Beaumont lūpos prasivėrė ir vyras prakalbo.
- Labas rytas visiems. Aš Rafael Beaumont. Šiais metais jums dėstysiu transfigūraciją. Tikiuosi, kad sutarsime, o jei ne gausite areštus. Beje ant mano stalo Hadas, - parodė varlę, kuri sėdėjo ant stalo. - Poseidonas, - parodė į katiną gulintį prie stalo. - Ir vienintelis bei nepakartojamas Dzeusas, - pasakė omenyje turėdamas kobrą, kuri ilsėjosi ant vaikino pečių. - Neišsigąskite jų. Jie jums nieko nedarys jeigu jūs nelysite prie jų, - ištarė profesorius. Tikėjosi, kad vaikai nebijos jo augintinių.
 - Dabar prašau pasakykite kokie trys daiktai jūsų manymu yra svarbiausi negyvenamoje ir kodėl jie svarbūs išgyvenimui? - paklausė klausimo profesorius ir atsisėdo į savo kėdę, kadangi prieš tai visą laiką stovėjo. Vyras labai tikėjosi, kad nors vienas mokinukas atsakys į jo klausimą. Juk jis tikrai nebuvo sunkus.

Teoriją baigsiu 17d apie 9:00h. Jeigu kas neaišku rašykit į a.ž
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Alrisa sėdėjo pamokoje. Visų pirma, ją čia atvedė smalsumas. Antra, vis dar stebino naujai atrastas burtininkų pasaulis, nors ir nebuvo tobulas. Tiesą sakant, kaip tik dėlto jis ir patiko. Priminė ją pačią, jos gyvenimą.
Vyrui pagaliau pradėjus kalbėti, juodaplaukė garsiai atsiduso, kojos tabalavo ore, kartkartėmis atsitrenkdamos į kėdę ar stalą, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio.
-Niekam neįdomus tavo vardas, vis tiek į tave kreipsimės ,,profesoriau'', profesoriau, - sumurmėjo, nenuleisdama akių nuo gyvūnų. Ji parėmė galvą ranka ir susimąstė. Ar ką nors su jais darysim? Gal juos transfigūruosim ar ką ten burtininkai daro... Tiesiog praleidusi pro ausis augintinių pristatymą, klastuolė išgirdo kitus Beaumont žodžius. Ir čia vadinasi pamoka?! Kadangi klausimas pasirodė lengvas, ji nusprendė tuoj pat atsakyti:
-Manau, kad svarbiausia saloje - turėti maisto. - trumpam nutilo, padarydama reikšmingą pauzę, po kurios visi turėjo suprasti, kad šiam sakiniui nereikio jokio paaiškinimo. - Toliau gėlas vanduo, nes jūroje esantis vanduo yra sūrus. Ir galiausiai - geras kišeninis peiliukas. Su juo viską galima padaryti: kažką atsipjauti, nukirpti... Tikiuosi, kad apie jį žinojot, profesoriau.
Pirmakursė aiškino taip detaliai, nes jau buvo patyrusi, kad burtininkai dažnai nežino paprasčiausių žiobarų išradimų. Tik save taip vadinti liežuvis nesivertė (koks bjaurus žodis!).
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Alrisa Fuentes »

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Mergaitė sėdėjo klasėje kurioje beveik prieš metus ji bandė salamandra trancformuoti į granatą.Ji visą laiką kol dar rinkosi mokiniai ji apie tai galvojo ir Vovere labai tikėjosi ,kad užduotis nesikartotų.Bet jos mintis sustabdė varpas kuris reiškė pamokos pradžia.Tad ji patogiai įsitaisė ir pradėjo klausyti profesoriaus prisistatymo.Antrakursė atkreipė labai didelį dėmesį į profesoriaus augintiniusManau ,kad čia trancfiguracija  ,o ne magiškų gyvūnų pamoką. Pagalvojo varniukė.Ir toliau klausėsi. Išgirdusi klausimą ji dar labiau supyko ant profesoriaus Beaumont.Ką jis sau mano atsinešą į pamoką gyvūnus ir užduoda visiškai nepanašų į trancfiguracijos klausimą . Mintyse dvylikametė dar labiau supyko ant profesoriau.Ji jau norėjo jam kažką piktai išrėžti ,bet ji laikėsi norėdama neprarasti nei vieno taško.Ji jau pradėjo ilgėtis profesorės Ginger kuri buvo griežtą ,bet jos nuomone gerai išmanė trancfiguracija.Voverei buvo pikta ,kad šiemet mokytojauti pasamdė kažkokį klouną kuris nė plaukelio neišmanė apie trancfiguracija.Ir pamoką bando paversti magiškų gyvūnų priežiūrą arba žiobaratyra.Mergaitė net suabejojo atsakyti į klausimą ar atlikti užduotį kuria pasakys tas klounas.Dvylikametė piktai žiūrėjo į profesorių ir sėdėjo savo vietoje nieko nedarydama.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Teleskopas stovėjo ant stalo. Stalas buvo kažkoks netvirtas. Ar taip buvo jau ir anksčiau, ar tai buvo Elliw kaltė, ši mergaitė nežinojo. Ji tik suprato, koks didelis pavojus jos teleskopui gresia. Apsižvalgiusi pagalvojo, kad gal reikėtų persėsti prie kito stalo. Vis dėlto balselis galvoje pateikė mintį, kad kitas stalas gali būti dar labiau iškleręs, tad švilpė liko savo vietoje. O ši nebuvo tokia jau bloga: pirmas suolas, kaip tik tinkamas astronomijos pamokai, kurioje galima ko nors išmokti. Atmintis sugebėjo nupiešti vaizdą, kaip Liucija sako, kad teleskopas yra skirtas žvaigždėms stebėti. Tad rudaplaukė dabar buvo patenkinta, kad pagaliau galės panaudoti savo prietaisą.
Į kažkokius gyvūnus velsietė nebūtų net dėmesio atkreipusi, jeigu profesorius nebūtų jų pristatęs. O tai buvo klaida: dabar mergaitė taip išsigando, kad pamiršo esanti pamokoje. Kur ji atsimins, kokioje pamokoje sėdi...
- Profesoriau Soor... Profesoriau, - garsiai kreipėsi Elliw. - Manau, kad gyvūnai šioje pamokoje nėra reikalingi.
Švilpė ir pati nesuprato, kodėl tačiau labai bijojo. Išplėstom akim stebėjo kažkokią gyvatę, kurią profesorius laikė ant savęs. Elliw niekaip negalėjo suprasti, kaip jis nenumiršta iš baimės. O jis sugebėjo ne tik nešiotis tą gyvatę, bet dar ir kalbėti su mokiniais taip, tarsi nieko neturėtų! Tai buvo taip sunkiai suprantama, kad švilpė nutarė iš viso nieko nesakyti. Ji klausimą išgirdo - ir netgi jį suprato. Vis dėlto gavo ir vėl nustebti: klausimas neturėjo nieko bendro nei su astronomija, nei su gyvūnais. Tiesą sakant, jis atrodė nesusijęs su niekuo, netgi su Hogvartsu. Rudaplaukė susiraukė. Šitas profesorius atrodė vis labiau įtartinas. Ar jis buvo pavojingesnis už Soore? Šito mergaitė nežinojo, tačiau suprato, kad reikia elgtis atsargiai, neatkreipti į save nereikalingo dėmesio. O tam pirmiausia reikėjo nesudaužyti teleskopo. Kad netyčia jo neužkliudytų, Elliw atsitraukė kiek įmanoma toliau nuo savo judančio stalo. Išklausė vieno atsakymo (ta bjauri mergiūkštė, kuri nėra Liucija, sugebėjo pasakyti kažką protingo?!), tačiau kiti bent kol kas tylėjo. Švilpė nusprendė, kad reikia nutraukti tą nejaukią tylą. Liucijos ji klasėje nepastebėjo, o buvo tikra, kad savo draugę pamatytų bet kur. Tai reiškė, kad nebuvo kam gelbėti pasaulį. Ką gi, jeigu čia nėra nuolatinės pasaulio gelbėtojos, jos pareigas perims Elliw. Ji garsiai ir aiškiai ištarė:
- Profesoriau Soore. Profesoriau kažkoks ten. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl norite mus nužudyti su savo gyvūnais? Ir ką bendro turi jūsų klausimas su pamoka, kurioje mes esame? Kiek prisimenu, tai yra astronomija!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
 Rafael'is stebėjo mokinius. Jiems kažkodėl nelabai patiko jo augintiniai, kadangi visi mąstė, kad jo Dievų vardus nešiojantys pasiuntiniai yra visiškai nereikalingi. Deja, jie klydo. Poseidonas, Hadas ir Dzeusas buvo patys reikalingiausi dalyviai šioje pamokoje.
- Aš manau, kad prisistatymas yra reikalingas, nes jums reikia žinoti mano  vardą jeigu netyčia kada jums prireiktų rasti mane arba, kad į mane pamokoje kreiptumėtes profesoriau Rafael'i ar profesoriau Beaumont, - tarė rudaplaukis rimtai ir atsistojo nuo kėdės. Tada pradėjo žingsniuoti pirmyn atgal.
- Panele Goff gyvūnai yra reikalingi šioje pamokoje, nes jums reikia bijoti ne tik manęs, bet ir jų, - ištarė pasitvarkydamas savo plaukus ir paleido Dzeusą šliaužioti ant stalo. Žinojo, kad jo kobra niekur nebėgs, o jis dar ir bus gąsdinantis paskatinimas netinginiauti. Deja, ji nepadėjo. Prakalbo tik vieną Klastūnyno mokinė. Jaunojo profesoriaus lūpas paliko liūdnas atodūsis. Kol kas jam sutarti su mokiniais nepasisekė.
- Panele Fuentes, jūsų atsakymas puikus. Visi šie dalykai jums tikrai pravers negyvenamoje saloje. Ir taip žinau kas yra kišeninis peiliukas. Labai naudingas išradimas. Mano gyvūnai jūsų nenužudys. Deja, panele Goff, čia nėra astronomijos pamoka. Tai yra transfigūracija. Gal man reiktų priminti, kad teleskopas nėra reikalingas joje? O klausimas yra susijęs su šios pamokos praktika, - išpylė viską transfigūracijos profesorius. Tada padarė pauzę ir priėjo prie bambukinių durų. Jas atidarė. Papūtė švelnus vėjas, o tada durys vėl buvo užvertos. - Šiandien jūs atsidursite negyvenamoje saloje. Joje jums reikės išgyventi visą likusią pamoką! Deja, jokių daiktų išgyvenimui aš jums neduosiu. Jums reikės juos transfigūruoti iš ten rastų daiktų. Pavyzdžiui randate kokį nors akmenį, tada jį transfigūruojate į maistą ar šiaip kokį reikalingą daiktą. Beje, transfigūruoti galėsit tik penkis kartus arba panaudoti kokius nors penkis transfigūracijos burtažodžius tokius kaip Avifors, - lėtai viską pasakė, o tada padarė pauzę. - Iš salos galėsite dingti ne tik pasibaigus pamokai. Jūs galite išsikviesti pagalbą, pabėgti iš salos pavyzdžiui pasidarę plaustą ir trečiasis, ne pats maloniausias variantas yra būti surytam ko nors panašaus į Dzeusą, na tik dvigubai didesnio, - nusijuokė. - Taigi galite pradėti. Eikite po vieną, nesigrūskite.

Atsirandate saloje. Visi atsirasite skirtingose salose, tad susidurti negalėsit. Ieškote daiktų, juos transfigūruojate. Tada vienu iš keturių būdu dingstate iš salos. Trys postai po 600 simbolių arba du postai po 1200. Jeigu kas nors neaišku laukiu jūsų pelėdų savo a.ž. Pamoka baigsis 27d. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Rafael Beaumont »
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Pamokos kaip pamokos, o Marlena kaip Marlena - ir vėl dalį jos pramiegojo atsigulusi ant suolo. Naktiniai pasivaikščiojimai miške jau spėjo sunaikinti tai, kas buvo jos miego ritmas, ir dabar varnė bandė pasinaudoti bet kokia proga, kad bent kažkiek pailsėtų.
 Pajutusi švelnų vėjelį glostant jos veidą, mergaitė sutriko. Negi ji užsnūdo miške? Pakėlusi galvą mažoji Hatfield iš pradžių net nesusigaudė, kokioje pamokoje sėdi, mat vėl daugumą vedė visiškai nematyti profesoriai. Tik šis galbūt buvo keistesnis ir lengviau įsimenamas. O ir iš praktikos užduoties Ashley spėjo, kad atsivilko į transfigūraciją. O vargeli... Delnais persibraukusi per veidą, mergaitė dar kartą įsispoksojo į profesorių ir jo augintinius. Varlė, katinas ir gyvatė. Marlena nusišypsojo. Galbūt pagaliau pasitaikys dar viena įdomi pamoka?
 Šiaip ne taip prisivertusi atsistoti, Marlena kartu su iš mokinių susidariusia upę patraukė į klasės priekį, tik, jau beveik priartėjusi prie durų, šastelėjo į šoną. Kažkokia praktika saloje, kurioje būtų galima tik miegoti, neatrodė labai geras dalykas. Reikia pasipraktikuoti transfigūraciją, o jeigu tik penkis kartus galima kažką daryti... Na, to tiesiog nepakanka!
 Delne suspaudusi lazdelę, mergaitė pro mokinių galvas stebėjo naująjį profesorių, svarstydama, ar šis, kaip ir didysis herbologas, nemoka naudotis lazdele. Buvo galima patikrinti tik vienu būdu.
-Colovaria,-tyliai sušnabždėjo varnė, mostelėdama lazdele. Mokytojo kobra pamažu nusidažė ryškia neonine rožine spalva.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Marlena Ashley Hatfield »

*

Neprisijungęs Ashton Hughes

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
 Ashtonas stebėjo keistąjį profesorių, apsiginklavusį gyvūnais. Kobra buvo gyvatė, o gyvatės Hughes nepatiko, nes priminė Klastūnyną, o šis koledžas jam nepatiko, nes nebuvo Grifų Gūžta. Didelis klausimas buvo kaip visas šitas yra susijęs su transfigūracija. Negyvenamos salos? Juk jis ne koks renesanso žiobaras, nusprendęs paplaukioti laivu ir nežinantis, ar liks gyvas. Kol kas buvo su abiem akim, visom reikalingom rankom ir kojom, be papūgos ant peties, tad lobio smėlyje ieškoti dar nesiruošė.
 Pala pala, jūs norit pasakyti, kad aš turėčiau jau mokėti burtažodžių? Čia mano pirmoji pamoka. Prieš Hogvartsą neturėjau lazdelės! Na gerai. Nemažai kartų mėgino pavogti mamos lazdelę, tačiau nieko gero neišeidavo. Ypač su tokiais burtažodžiais, kurie turėtų ką nors pilnai pakeisti. Turbūt paskutinis kartas buvo tuomet, kai mėgino Morą paversti puodeliu. Vargšas varlius įgavo puoduko formą, tačiau šokinėjo ir kurkė. Teko jį nešti mamai.
 - Profesoriau,- kreipėsi priėjęs prie mokytojo.- Gal galite išmokinti kokių nors burtažodžių? Aš pirmakursis.
 Nors buvo kiek peraugęs kaip pirmakursiui, tačiau Ashtonas nenorėjo šitos pamokos paversti žiobarotyros ir visą laiką darytis akmens amžiaus kirvį ir bandyt nukirst medį. Kas tas Avifors?
 Grifas žvilgtelėjo į bambukines duris, tačiau tuoj pat nusuko žvilgsnį ir pamatė, kaip ta šlykšti kobra dažosi rožine spalva. Vos sutvardė juoką. Neįsivaizdavo kas tai padarė, tačiau jautėsi dėkingas. Bent kas nors gero šitoje pamokoje.
If you stand for nothing, what’ll you fall for?- A.Ham "Hamilton"


*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
 Mokiniai nebuvo per daug aktyvūs nei teorijoje nei praktikoje. Visi pro duris žengė gana nedrąsiai. Profesorius nesuprato kodėl vaikai bijo durų. Juk tenais viskas tik iliuzija ir niekas nieko blogo jiems nepadarys. Net ir gyviai esantys ten yra tik magijos pagalba sukurta iliuzija. Profesoriui apie viską bemąstant pasigirdo pirmakursio balsas. Jis prašė išmokyti kokių nors burtažodžius. Beaumont trinktelėjo sau per galvą. Jis visai pamiršo, kad pirmakursiai nemoka transfigūracijos.
- Taip, žinoma. Pamokysiu tave burtažodžių, kurie tau bus naudingi saloje. Taigi pirmi tau reikalingi kerai yra sukeitimo kerai. Jie pakeičia vieną daiktą kitu ir šie kerai yra naudingiausi saloje, - tarė jaunasis profesorius, o tada pasakė burtažodį bei parodė rankos judesį. - Dabar pakartok, - pasakė rimtai. Po kelių akimirkų jaunuolio lūpas paliko išgąsčio pilnas atodūsis. Jo Dzeusas ROŽINIS! Beaumont iš karto pribėgo prie savo kobros ir susiraukė.
- Panele Marlena, labai gerai, kad mokate colovaria kerus, bet šiukštu jokių transfigūracijos kerų negalima naudoti ant MANO GYVŪNŲ, - pasakė vaikinas susiraukęs. - Gaunate areštą. Prašau pasirodyti mano kabinete po pamokų, o jei ne Varno Nago koledžas praras 50 taškų, o dabar prašau eiti į salą pro duris, - tarė griežtu balso tonu. - Colovaria, - tarė tyliai ir jo mylimasis Dzeusas atgavo savo įprastinę spalvą.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Marlena šypsojosi. Neoninė rožinė gyvatė atrodė juokingai, bet juokingiausia buvo profesoriaus reakcija. Čia juk ne bulvė, kuri rėkia waah, o tiesiog... Rožinė kobra. Ir už tokią smulkmeną skirti areštą! Pf, koks nuoboda. Tavo gyvūnai, tavo gyvūnai, o mano Konstantinas taip ir liko kambaryje... Varnė pavartė akis ir žengė pro tas keistas duris.
 Iškart Ashley apakino aukštai danguje kabojusi saulė. Dėl uniformos netrukus ją išmušė prakaitas ir, užsivyniojusi apsiaustą ant galvos kaip kokį šydą, mergaitė apsidairė. Šalimais smėlėtą paplūdimį skalavo melsva jūra, kiek tolėliau augo keletas keistų bei nematytų medžių, užtat salos viduryje buvo milžiniškas akmuo, aukštas kaip triaukštis namas. Susižavėjusi, varnė patraukė link šio didingo gamtos kūrinio.
 Ranka braukdama per grublėtą uolienos paviršių, mergaitė pastebėjo, kad ji buvo labai tinkama lipimui. Įsidėjusi lazdelę į kišenę, Marlena užsikabino už užsikišimo ir pradėjo ropštis į viršų.
 Prakaituotos rankos slydo, akmuo apgaulingai žėrėjo, galva sukosi, bet varnė pasiekė viršūnę. Ji stovėjo kaip ant kokios mažos platformos - antras žmogus jau nebūtų tilpęs. Gaivus vėjas glostė nuo prakaito šlapią odą, o lyžtelėjus lūpas galėjai pajusti sūrų jūros skonį.
 Kaip nuostabu. Viena, kažkur. Beveik košmariškai nuostabu. Marlena ištiesė ranką į saulę. Ką ten sakė profesorius? Pabėgt iš salos arba mirtis? Bet gyvenimo salos savo noru niekas nepalieka. Kaip ir čia - trys nususę palmės ir akmuo. Ar ji turi transfigūruoti akmenį? Į ką? Ji nėra tokia protinga.
 Silpna, nemokša, kvailė.
 Marlena žvilgtelėjo į žemę. Toli. Įdomu, ar iliuzijoje skauda? Pritūpusi, mergaitė susidomėjusiu žvilgsniu tyrinėjo savo kelią į laisvę. Duris, vedančias į klasę. Ne, ji bailė, nežiūrės. Geriau nusisuks, paskutinį kartą žvilgtelės į neįtikinamai mėlyną dangų, atsidus, nuris paskutinius savisaugos instinktus ir...
 Nušoks.
 Krytis nebuvo ilgas. Ką reiškia mirti? Varnės širdis daužėsi. Viskas atrodė taip tikra, viskas buvo taip tikra...
 Atsidarė klasės durys ir Ashley iškrito pro jas. Smūgis, išmušęs iš plaučių orą, niekaip nenurimstanti širdis. Lėtai pakėlusi rankas prieš akis, mergaitė nusivyniojo nuo galvos apsiaustą ir atsistojo ant vis dar nuo adrenalino drebančių kojų. Pasitvarkiusi plaukus, atsisėdo į vieną iš pirmų suolų. Negi ji grįžo pirmoji? Šyptelėjusi, Marlena paklausė profesoriaus:
-Tik tiek? Neturite kažkokios sunkesnės užduoties, ar teks palaukti arešto?

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
 Liucija ilgai dairėsi, bet niekur klasėje nematė Elliw, dėl ko sunerimo. Negi mažoji nelaimėlė pamiršo apie transfigūraciją? O gal pasiklydo? O gal kur nukrito ir susižeidusi dabar guli ir šaukiasi jos?
 Tokios nerimo persunktus mintys vietoj teorijos sklandė baltaplaukės galvoje, kol ji neišgirdo draugės balso. Apsidžiaugusi, Liucija beveik pašoko iš suolo, bet, išgirdus, kokia užduotis jų laukia šiandien, jai teko nurimti. Ji negalėjo leisti Elliw vienos į salą, ne, nes jos ten lauktų tik siaubinga mirtis, nuo kurios košmarai sapnuotųsi kelias savaites! Bet ji negalėjo sėdėti šalia rudaplaukės, pačiai juk reikėjo atlikti praktiką. Bet, galbūt, tik galbūt, jeigu ji viską padarytų labai labai greitai, dar spėtų grįžti iki Elliw nusigaunant iki durų ir ją sustabdyti? Profesoriaus pagalbos prašytis nenorėjo - čia buvo pirmi jo metai mokant Hogvartse, o iš reakcijos buvo akivaizdu, kad jis dar nebuvo girdėjęs apie šią nelaimėlę.
 Galiausiai Liucija patraukė durų link. Ne, ne tų, kurios vedė lauk iš kabineto, bet tų, už kurių slypėjo praktikos užduotis.
 Ji atsidūrė vietoje, kurią galėjai pavadinti sala. Na, bet tai nebuvo ta negyvenama sala su tonomis smėlio, palmėmis ir palaimingu jūros bangavimu. Ne, šią vietą buvo galima pavadinti tik akmuo ir ledinis vanduo. Negano to, kad tamsios, siautulingos jūros bangos daužėsi į aštrias uolas taškydamos sūrų vandenį į visas puses, iš dangaus taip pat pylė dar šaltesnis lietus. Liucija per kelias sekundes kiaurai permirko ir itin garsiai nusikeikė. Jai čia, kaip ir visur kitur, itin pasisekė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
 Jaunasis profesorius paėmė savo kobrą į rankas ir nunešė ją ant spintos. Ten jo Dzeusas turėjo būti saugus nuo visokių Marlenų. Apsaugojęs savo mylimą augintinį, profesorius grįžo prie pirmakursio, kuris prašė išmokyti kokių nors kerų.
- Taigi kaip tau sekėsi kol aš gelbėjau kobrą? - pasidomėjo Rafael'is stebėdamas berniuką. Tikėjosi, kad jam neblogai pasisekė kerai, kadangi kitaip saloje jis neišgyvens. O jo užduotis juk tokia... Staiga po klasės duris atgal įspovė mokinę ir ne jokią kitą, o Marleną. Buvusio švilpio lūpas paliko atodūsis.
- Kaip supratau, panele Marlena, saloje nieko netransfigūravote, tad savo transfigūracijos žinias jums teks parodyti čia. Prašau atlikti kerus Avifors, Flintifors, o tada suminkštinti akmenį, kuris guli ant štai to stalo. Beje paukščius turėsite sugaudyti ir uždaryti į narvus gulinčius prie stalo, - tarė profesorius ir parodė stalą ant, kurio guli akmuo, mažas pieštukas ir kažkokia statulėlė, o šalia jo ir keli narvai. Visus burtažodžius pasakė saugius savo gyvūnams, tad buvo ramus ir tikėjosi, kad mokinė su užduotimi susitvarkys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Rafael Beaumont »
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
 Iš dangaus krentantys stambūs lediniai lašai kaip mažos adatėlės badė odą, o ledinis vėjas, košiantis kiaurai, uniformą grasino paversti ledo gabalu. Jūra, įsiutusi ir nenuspėjama, kaip viena tamsi masė bangavo, grasindama viską pasiglemžti. Uolos, ant kurių dabar stovėjo švilpė, atrodė nugludintos, bet vis tiek vietomis pavojingai aštrios.
 Liucija nusibraukė šlapias sruogas nuo veido ir apsidairė. Dėl smarkaus lietaus ir vėjo nelabai ką įžiūrėjo apart akmenų ir kerpių. Pritūpusi, mergaitė vos neapsivertė, bet galiausiai nusilupo gabalėlį akmenų dangos. Mostelėjusi lazdele, ji tarė:
-Engorgio.
Cypiantis vėjas nusinešė baltaplaukės balsą tolyn, bet burtažodis suveikė ir netrukus Liucija galėjo palįsti po išdidėjusia kerpe, taip šiek tiek apsisaugodama nuo vėjo ir lietaus.
 Šlapi rūbai nemaloniai lipo prie odos ir ją šaldė, o dantys be perstojo barškėjo. Kad ir ką bandydavo sugalvoti Liucija, viskas pasibaigdavo tuo, kad ji tiesiog nežinojo pakankamai transfigūracinių burtažodžių. Ar jai dabar reikės laukti pamokos pabaigos? Bet reikia ir apsaugoti Elliw! Ji negali pasiduoti!
 Dangų perskrodė žaibas, akimirkai viską panardindamas į akinamą baltą šviesą. Tada Liucija prisiminė, kad jai nebūtina ištrūkti iš salos. Užtektų prisišaukti pagalbos.
 Palietusi lazdele uolas, baltaplaukė su Colovaria nudažė jas ryškiai oranžine spalva, o tada, nukreipusi magiškąjį įrankį į dangų, sukūrė ryškiai raudonų kibirkščių stulpą. Laikas nemaloniai lėtai ėjo, mergaitė dar kelis kartus sukūrė kibirkštis, kai pastebėjo tolumoje siūbuojantį laivą. Šis pamažu artėjo, artėjo...
 Ir pavirto durimis saloje. Liucija kelis kartus žioptelėjo ir, palikusi peraugusią kempinę, įvirto pro jas atgal į klasę.
 Nežinia, kas buvo maloniau - tai, kad ausyse nebešvilpė vėjas, ar šiluma, glostanti kiekvieną sušalusį kūno lopinėlį. Vanduo lašėjo nuo uniformos, palikdamas savotišką pėdsaką, kai Liucija prisiartino prie Elliw ir savo ledinėmis rankomis suėmė mergaitės veidą.
-Niekur neisi,-spoksodama švilpei į akis tarė Liucija, vis dar nepatraukdama savo šaltų rankų nuo jos veido.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Marlena prunkštelėjo ir pavartė akis. Iš kur tas buožgalvis žino, ar ji naudojo transfigūracinius kerus, ar ne? O galbūt ji koks jaunasis genijus, susidorojanti su praktika per kelias minutes?
 Užduotis vis tiek neatrodė sunki. Dauguma burtažodžių buvo atidirbti per praeitus mokslo metus ir Marlena kuo puikiausiai išlaikė transfigūracijos egzaminą ir tada Luna gavo laišką, dėl kurio Marlena gavo lupt... Nors ne, ten buvo treniruotė. Lupt gavo vėliau, irgi per treniruotę. Nors gal ten jau buvo ne už švilpį, o už tai, kad suvalgė beveik visą pyragą viena... O gal niekas ir nepastebėjo?
 Žodžiu, Marlenai transfigūracija nebuvo kažkas neįkertamo, o ir profesorius jai taip nepatiko, kad jo paties užduotį varnė norėjo panaudoti prieš jį.
 Mergaitė persėdo prie stalo, kur buvo jai reikalingi daiktai. Bet koks įdomumas versti pieštuką paukščiu ar degtukų dėžute? Na, jeigu gali taip paerzinti profesorių...
-Avifors, Avifors, Avifors...-mosuodama lazdele, Marlena pavertė visus ant stalo buvusius daiktus paukščiais, kurie iškart purptelėjo į orą, o vienas nusitaikė nusileisti ir ant profesoriaus. Nieko nelaukdama, Ashley nusitaikė į grindis ir tarė:
-Spongify.
Visoje klasėje grindys šiek tiek pašviesėjo, o kai Ashley padėjo ant jų koją, ji pasijuto beveik kaip ant batuto. Dėl visa ko, varnė dar nukreipė lazdelę į profesoriaus stalą ir su Flintifors pavertė ją degtukų dėžute.
-Profesoriau! Atlikau užduotį!
Aplink buvę baldai pradėjo pavojingai šokčioti į viršų nuo Marlenos žingsnių.

*

Neprisijungęs Élise Juliette Charron

  • VII kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  Eh, tie rytai. Élise nebuvo ankstyvas paukštelis, tačiau ir nesivartydavo lovoje iki vakaro. Tik taip anksti keltis, žinant, kad reikės ropoti iki kabineto ir ten kažką transfigūruoti. Pažanga, bent jau tvarkaraštį įsikirto. Iki šiol užkrenta, kokiame koledže pasidėjus tupi.
  Afroamerikietė gaudė kiekvieną jaunojo profesoriaus žodį. Kad ir kaip tai sunkiai jai sekėsi, tai bent jau užduotį išgirdo. Tik dar atsukus laiką atgal, khem, susižavėjo prancūziška Beaumont kilme. Norėjo paklykti iš laimės ir pradėt pilstyti kalbas iš tuščio į kiaurą prancūziškai. Kalbėk prancūziškai, prašau, nekalbėk ta suknista anglų.
  Atsidususi pakilo iš sėdėjimo vietos, pasitaisė trumpą baltą sijonėlį, derantį prie šiosios tamsaus megztinio su mėlynom ir auksinėm gijom ties kaklu ir rankovių kraštais. Vis dėlto, tai bent kažkam sakė iš kokio koledžo randasi. Vis tiek tie Klastūnynai, Varno nagai ir dar, bala žino, kas, per daug nekrutino prancūzaitės smegenėlių. Ši palengva praėjo pro tas bambukines duris (šiaip, kietai, pati tokių norėtų). Lengvos bangos purslai pabučiavo šiosios itin švelnų veidelį. Tik virš negyvenamosios salos kyboję debesys neatrodė tokie jau ir švelnūs. Ir čia varnės smegenys įjungė racionalųjį rėžimą, o visame kūne suveikė savisaugos instinktas.
  Apžvelgė teritoriją, įprastos džiunglės, šiek tiek smėliuko ir uolos. Uolos jai patiko, su savo kūno sudėjimo galėjo laisvai jomis laipioti, o dar ir neturėdama mirties baimės, tai iš viso, galėtų pasakyti astalavista beibi ir laimingai dar užsimuštų. Tačiau pirmasis dalykas, kuriuo nusprendė užsiimti, tai transfigūracija, ko gi čia daugiau reiktų šioje saloje. Debesys pranašavo lietų, gal net audrą. Pastogė, po pastogės plaustas, kokį nors krabą nusidobsiu ir išsivirsiu. Eina sau, galiu čia ir pasilikt. Tik pastogės darytis laiko neturėjo, tad pirmą psitaikiusį gyvą padarą pasivertė taure, panaudojusi Vera Verto. Reikėjo tik romo ir degtukų. Ir voila, bus ugnis. Pripildė taurę vandeniu iš vandenyno, dar kartą mostelėjo lazdele ir bum, jau turėjo romą. Kam jai to reikėjo? Sukelti gaisrą ir tokiu būdu pranykti iš salos, na, dar ir išgerti, nes kodėl ne.
mais le soleil se couche et tout redémarre

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Buvęs švilpis norėjo, kad ši pamoka kuo greičiau baigtųsi. Jo nervai nebuvo geležiniai ir Rafael žinojo, kad bet kada viskas gali išsiveržti, o tada niekam gerai tikrai nebus. Apie tai bemąstant, Marlena visus tris daiktus paukščiais. Profesorius suraukė savo antakius, kadangi nesuprato kodėl ji taip pasielgė. Juk daviau jai visiškai netokią užduotį! pagalvojo vaikinas. Tada ant jo peties peties atsirado paukštis, kurį Beaumont sučiupo už kojų ir įgrūdo į vieną iš narvų. Vos transfigūracijos profesoriui tai padarius, gridys suminkštėjo. Rudaplaukis sukando lūpą norėdamas nerėkti, bet tada jo stalas buvo paverstas degtukų dėžute.
- Panele Marlena, ar jūs esate kurčia ar tiesiog kiek atsilikusi? Ar tiesiog nesupratai užduoties? Jei nesupratai tiesiog galėjai paprašyti ją pakartoti, - pasakė griežtu ir piktu tonu Rafael'is. Jis pyko už nepaklusnumą ir užduočių neišklausimą. Juk tai yra nepagarba vyresniam žmogui.
- Duro, - pasakė profesorius ir nukreipė lazdelę į grindis. Jos ir vėl buvo tokios kaip ankščiau, sudarytos ir akmens. Dabar jam teliko atitaisyti stalą ir sugaudyti paukščius. Stalą gražinsiu į stalą po pamokos, o paukštį bent vieną pagaus Poseidonas pamąstė ir sugriebė antrą paukštį už kojų bei patupdė jį į narvelį.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr