[Markas Moore]

 Bent kartą nuobodžią pamokų kasdienybę praskraidino spektaklis, kuriame, deja, Markas vaidino vieną iš pagrindinių veikėjų. Žinoma, skųstis negalėjo, tai buvo žymiai įdomiau nei kiurksojimas prie stalo su knyga rankose, bet akis draskanti septyniolikmetė vampyrė ir kažkokia gamtos klaida, gebanti mąstyti tik apie teleskopus, nebuvo pati maloniausia kompanija.
-Goff, man iš tavęs nereikia nieko. Tai tu baubi apie teleskopą, manęs nesiklausydama,-jau susierzinęs mestelėjo profesorius.-Von Sjuard, jeigu įspėjimus laikote grasinimais, siūlyčiau izoliuotis nuo visuomenės, kol išmoksite nekelti jai pavojaus. Ir užuot aiškinusi, kaip man dirbti savo darbą, verčiau susitelkite ties mokslais, nes pro duris išskridote pirmoji, nors nesate pirmakursė. Diskusija baigta. Goff, lieki po pamokos, von Sjuard, nusiramini ir nešdiniesi pro duris.
 Deja, niekas dar nesibaigė. Teleskopas, pavojingai susvyravęs, šoko ant grindų, visai suprantamai nutraukdamas savo kančias. Piktu žvilgsniu perlieję Elliw, Markas tik burbtelėjo:
-Susitaisyk. Reparo yra pirmo kurso burtažodis.
 Atsisėdęs prie stalo, garbanius atsiduso. Po velnių, ir kam grįžo į Hogvartsą?

[Sabrina von Sjuard]

   Krūptelėjo. Kabinetą sudrebino garsus šūktelėjimas. Per garsus vampyriškai klausai. Kiek rauktelėjusi antakius žvilgtelėjo į Elliw. Markas, regis, ir jai nepatiko. Gadino šios taip mylimus teleskopus. Tiesa, iš kur mažoji švilpė turėjo šių tiek daug, nė neįsivaizdavo. Turtingi tėvai? Geras krikštatėtis? Vyptelėjo. Ypatingais giminaičiais pasigirti negalėjo, na, galbūt sūnėnu - buvusiu ministru, bet visuomet žinojo, kad namuose jos laukia ją mylinti ir be galo išsilgusi būtybė - Saiko. Be abejo, ir Sorenas.
   Netrukus susilaukė dėkingo žvilgsnio. Linktelėjo dėbtelėdama į profesorių. Markas akivaizdžiai neketino sušvelninti savo tono ir gražiau bendrauti su Goff. Gražiau bendrauti neketino ir ji, Sabrina.
   -Vienintelis, kuris turėtų izoliuotis, esate jūs,-nė nemirktelėdama atrėžė,-Elliw neliks viena,-gūžtelėjo pečiais. Žengusi kelis žingsnius prisiartino prie puikų balsą turinčios mergaitės.
   -Subingalvis,-šyptelėjo šiai tarsi bandydama paguosti,-padėsiu atsiimti prarastąjį, o šį,-žvilgtelėjo į sudužusį teleskopą,-sutvarkysim,-mirktelėjo išsitraukdama burtų lazdelę. Nujautė, kad tokiai, kaip Elliw, kliūnančiai už visko ir visada, ištarti burtažodį teisingai bus neįmanoma.
   -Reparo,-iš šermukšnio pagaminta lazdelė perskrodė orą, rausvas lūpas apleido burtažodis. Sugadintas teleskopas akimirksniu ir vėl stovėjo ant stalo lyg naujas.

[Sigurd Eddi Hallgrimsson]

Sigurdas pakėlė galvą ir sukluso. Negi jis ką tik girdėjo Deoiridh balsą apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje? Jis negalvodamas ištempė kaklą ir ėmė ieškoti jos mokinių grūdalynėje. Deja, škotės nepamatė: rudaplaukių galvų čia buvo gana daug. Pajuto menkutį nusivylimą, bet po to tuojau prisiminė, kaip praeitais mokslo metais ji pabėgo nuo jo. Susikrimto, susierzino, tačiau kažkokiais būdais vis dar pasitikėjo mergaite. Nesisielok dėl tos panikės. Viskas bus gerai. ūmai islandas išgirdo balsą savo mintyse. Užsičiaupk! atkirto jis Mjornirui, naujam augintiniui.
Šis Liuterio kranklys, kurį Sigurdas vasarą nusipirko, buvo kelių metų senumo. Paukštis buvo kažkur jau įgijęs patirties, bet apie praeitį nieko nepasakojo. Net leido pakeisti vardą, tačiau jis išties buvo gana malonus ir išmintingas gyvūnas. Juodasparnis nebuvo pamokoje, tačiau puikiai matė, kas dedasi vaikinuko galvoje. Dažnai jam tai nelabai patikdavo, bet dabar šiauriečiui truputį palengvėjo, į minčių eigą įsiterpus Mjornirui.
Neišgirdęs jo atsako, pradėjo keikti save, kad taip negražiai kalbėjo su augintiniu. Jis nukreipė akis į tamsias duris, ieškodamas šiokios tokios paguodos. Bet jos nerado.
Staiga virstelėjusios durys pagavo jo žvilgsnį, pasirodė, kad už jų dingo Deoiridh. Islandas sustingo. Norėjo riktelėti, bet laiku susivokė, kad čia tik pamoka, jai nieko neatsitiks. Nuo kada ji man pradėjo rūpėti? savęs paklausė Sigurdas. Gal ir būtų susimąstęs daugiau, tačiau atėjo jo eilė. Atplėšęs duris penktakursis skubiai dingo tamsoje.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Kaip ji gali susitaisyti teleskopą? Negi Soore tikrai tiki, kad tai įmanoma? Elliw liūdnai gūžtelėjo pečiais. Suprato: teks ieškoti Liucijos, kad ji sutaisytų prietaisą. Kodėl ji neatėjo į pamoką? liūdnai pagalvojo velsietė. Puikiai žinojo - jeigu pasaulio gelbėtoja būtų šiame kabinete, ji jau seniai būtų atskubėjusi gelbėti Elliw - ir teleskopo.
Pamačiusi, kad Ta, kuri ją apmėtė knygomis, artinasi, švilpė dar labiau išsigando: manė, kad ir vėl gaus per galvą. Jau norėjo sprukti, kai išgirdo ne itin gražų žodį. Iš pradžių pamanė, kad jis taikomas jai, tad norėjo vėl užrikti. Vis dėlto tada mergina pradėjo šnekėti apie teleskopus. Ir šnekėti teigiamai. Tai tą pačią akimirką pakeitė rudaplaukės nusistatymą jos atžvilgiu.
- Ačiū! - garsiai sušuko ji. Buvo be galo laiminga: atrodo, kad surado dar vieną žmogų, kuris supranta šį bei tą apie teleskopus! - Koks tavo vardas?
Švilpė apsidairė po klasę: gal reikėtų pradėti pamokos darbą? Kiek prisiminė, ji jau seniai norėjo tą daryti, bet šitas pabaisa profesorius jai sutrukdė. O paskui sako, kad turiu pasilikti po pamokos! net pakraupo mergaitė. Berods jis tą sakė ir šį kartą?.. Ne, Elliw tikrai to nedarys. Ji geriau ramiausiai atliks praktiką (kad ir kokia ji bebūtų), o paskui kaip įmanoma greičiau maus iš pamokos. Rudaplaukė ryžtingai atsistojo. Įtarė, kad liko jau ne tiek daug pamokos laiko, tačiau tikėjosi bent ką nors spėti nuveikti. Nekreipė dėmesio nei į Soore, nei į naująją teleskopų gelbėtoją. Norėjo atlikti praktiką. Ryžtingai nužingsniavo iki durų, pro kurias, kaip spėjo ji, reikėjo įeiti. Ir tuo momentu sėkmė baigėsi: velsietė nepagalvojo durų atidaryti, tad tiesiog plojosi į jas.

[Mulungu Kinyonga]

Mulungu sėdėjo klasėje ir bandė suprasti, kas čia vyksta. Nebuvo tos dalies, kur profesorius kažką šneka, o vaikai (kodėl daugiausia mergaitės?!) atsakinėja. Ne, šį kartą profesorius kažką pašnekėjo, o tada visi pradėjo eiti pro tas keistas duris. Na, ne visi. Buvo mokinių, kurie tarsi prieštaravo profesoriui. Afrikietis niekaip negalėjo suprasti, kodėl kažkokia mergaitė atsitempė teleskopą. Jis jau išsigando, kad tą reikėjo padaryti visiems, o jis kaip kvailys pamiršo... Vis dėlto daugiau šių prietaisų nematė, tad nutarė, kad suklydo ji. Tai šiek tiek pataisė nuotaiką, tad berniukas buvo nusiteikęs atlikti praktiką.
Kadangi nesuprato, ką šneka profesorius, buvo kiek nejauku. Žinoma, nesuprato ir instrukcijos palikti lazdelę, tad prie durų prisiartino su ja kišenėje. Kita vertus, juk nežinodamas, ką ten reikės daryti, nežinos ir kaip panaudoti lazdelę.
Stovėdamas eilėje berniukas jaudinosi. Visi kažkodėl eidavo po vieną ir būtinai po savęs užsidarydavo duris. Mulungu apsižvalgė ieškodamas, ko galėtų paklausti, kaip tiksliai čia viskas vyksta. Vis dėlto mokiniai buvo arba užsiėmę praktika, arba ginčais su profesoriumi. Arba teleskopais vis dar nesuprasdamas, kuo čia dėtas tas daiktas mąstė Mulungu. Dabar reikėjo susitelkti ties praktika. Nors ir nežinojo, ką turės daryti, berniukas buvo išsiaiškinęs, kokia yra pamoka, kurioje atsidūrė. O tai reiškė, kad už durų laukė kažkas baisaus. Tai buvo labai nejauku. Ar jam kas nors padės? Jeigu atsitiks nelaimė, ar profesorius juos išgelbės? O jeigu jis bus pernelyg užsiėmęs teleskopais? Afrikietis jau bodėjosi eiti prie profesoriaus ir pasiklausti, tačiau suprato, kad tarp jo ir durų nebėra nė vieno mokinio. Nenorėjo, kad kas nors jį palaikytų bailiu. O būtent taip atrodys, jeigu dabar paims ir pasitrauks. Ne, dabar jau reikėjo eiti vidun. Susijaudinęs vaikas paėmė už apvalios rankenos. Pasuko. Nieko neįvyko. Nesupratęs, ar daro kažką ne taip, ar taip ir turi būti, Mulungu pasuko rankeną į kitą pusę. Durys atsidarė. Jis nedrąsiai įėjo vidun ir rūpestingai uždarė paskui save duris. Buvo visiškai tamsu. Mulungu užsimerkė ir atsimerkė. Neprašviesėjo. Vaikas sudrebėjo, tačiau bandė eiti pirmyn. Teliko tikėtis, kad profesorius žinojo, ką daro.

[Sigurd Eddi Hallgrimsson]

Sigurdas įsidrąsinęs žengė kelis žingsnius, tačiau pajuto, kad yra kažkokiame kambaryje. Kiek dvejodamas ištiesė ranką. Pirštai užčiuopė kažką šalto ir kieto. Jis krūptelėjo, bet virpančia širdimi apčiuopomis tyrinėjo toliau. Iš viso šito vargo paaiškėjo, kad tai tiesiog buvo kažkokia statula. Grifas lengviau atsiduso, tačiau norėjo ištrūkti iš čia. Užtruko kelias minutes, kol rado duris. Per tą laiką jis spėjo surasti tik dar daugiau skulptūrų, stovinčių gana siauroje patalpoje. Galerija? Toks buvo jo spėjimas, kurio tikrai nenorėjo patikrinti.
Atsidūrė dar vienoje tamsoje, kurioje vėlgi nieko nematė. Vis dėlto kažką išgirdo. Tai buvo negirdėtas vardas, bet tariamas puikiai pažįstamo balso.
-Deo? - islandas pasuko galvą ten ir pabandė įžvelgti škotę, bet nieko nepamatė. Neėjo jos pusėn, nes kirbtelėjo mintis, kad kažkur netoliese yra baubas. Galbūt jis tik ir laukia, kol mokiniai susitiks, o tuomet bus galima vienu šūviu nušauti du zuikius. Tačiau Sigurdas nežinojo padaro išsivystymo lygio, todėl prabilo, nepajudėdamas iš vietos:
-Tu čia?
Balsas kiek virpėjo tariant žodžius. Širdis nežymiai pradėjo plakti greičiau. Kvailyskvailyskvailys! Kas tau darosi? Ar negali nusiraminti? Visai suskydai! Laimei, taip kalbėjo ne Mjorniras, o tik vidinis balselis. Dabar trūksta tik apsiverkti! Sarkastiškai pridūrė jis ir nutilo. Vaikinukas stovėjo tamsoje, nelabai žinodamas, ką daryti.
-Ateinu... - galiausiai pratarė penktakursis ir lėtai žengė škotės link.

[Ryan Jones]

 Jones kaip ir visi mokiniai stovėjo eilutėje. Na, ta eilutė buvo tik iš dalies eilutė, bet plius minus į ją kol kas dar buvo panašu. Visi mokinukai laukė mokytojo užduoties. Greitai pasigirdo profesoriaus balsą. Vaikamas teks žaisti gaudynes su baubu ir dar be lazdelių. Jones iš baimės sukando savo lūpą. Burnoje greitai pajautė kraujo skonį, tad jam teko atleisti ją. Ryan'ui buvo baisu. Kažkada po jo lovą ,,gyveno" baubas. Košmarai susiję su juo tuo metu šešerių metų Jones kankindavo kiekvieną naktį, o dabar jam teks susidurti su baime. Švilpis nurijo seiles. Jo eilė priartėjo. Lazdelė jau seniai gulėjo ant stalo, tad berniukas dar kartą atsiduso ir lėtai pasuko durų rankeną, bei atidarė duris. Tada perkėlė koją per slenkstį ir atsidūrė kambaryje. Tai buvo  berniuko kambarys. Matėsi iš mašinyčių, kurios buvo išmėtytos po visą kambarį. Tai Ryan suprato užlipęs ant vienos iš jų.
 Rudaakis sunkiai nurijo seiles. Baubas šimtu procentu bus po lova šnibždėjo jam pasąmonė gąsdindama berniuką. Jis jau ir taip labai bijojo, o dar ta draugiška, labai draugiška pasąmonė su paloviu. Po net nesvarstomos minties likti kambaryje, Ryan'as dingo iš jo. Dabar jis žingsniavo kažkokiu plačiu koridoriumi. Jis žvalgėsi ir staiga pajuto kaip kažkas perbraukia per ranką. Jis pažvelgė į ranką. viskas gerai, tai tik pačios parasčiausios užuolaidos tarė berniukas sau, mintyse.
 Jones žingsniavo koridoriumi lėtai. Tada išgirdo žingsnius visai šalia savęs. Baubas! iš karto mintyse suprato. Rudaakis net negalvodamas pasileido bėgti visu greičiu. Jis dar ir klykė kaip kokia mergaitė, tad matyt visi girdėjo jį. Po kažkiek laiko berniukas pribėgo svetainę, tad tiesiog pasislėpė už sofos ir laukė kol tas pabaisa dings.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Daniela nereagavo. To priežastys galėjo būti kelios: ji neišgirdo, ji neišsigando (ar bent mokėjo apsimesti, kad neišsigando) arba jos ten net nebuvo. Deoiridh buvo tikra, kad paskutinysis variantas nėra įmanomas, tačiau tikrinti nenorėjo - artintis prie kito žmogaus šitoje tamsoje tikrai nesinorėjo. Mergaitė stovėjo ir svarstė, ką daryti. Kodėl baubas turėtų pasirinkti mane? paklausė savęs rudaplaukė. Išties: juk mokinių buvo gerokai daugiau. Jeigu ta pasaulio nelaimė Elliw teikėsi įeiti vidun, baubas, žinoma, rinksis ją. Deoiridh veide atsirado patenkinta šypsenėlė: ji pasijuto esanti visiškai saugi.
Deja, jausmas gerokai pasikeitė, kai staiga išgirdo Sigurdo balsą. Ji krūptelėjo. Prisiminė, kaip pabėgo nuo vaikino per jų paskutinį susitikimą. Neįsivaizdavo, ką jis dabar galvoja. O štai jis ir vėl čia. Ir, atrodo, jos ieško. Kodėl? Ko jam iš manęs reikia? svarstė grifiukė niekaip negalėdama apsispręsti: ar manyti, kad vaikinas jos ieško norėdamas padėti, ar tik pagąsdinti. Jis ne toks bandė save įtikinti rudaplaukė. Norėjosi tikėtis, kad Sigurdas specialiai negąsdintų. Bet tu pasielgei kaip tikra kiaulė!
Deoiridh atsisuko į tą pusę, iš kurios girdėjo balsą, tačiau, žinoma, nieko nepamatė. Kažkodėl bijojo garsiai ištarti vaikino vardą. Girdėjo, kad jis lyg ir artinasi. Nebent, žinoma, tai baubo gudrybė perspėjo save Deoiridh. Ji nežinojo, ar padaras, nuo kurio reikia slėptis, yra bent kiek protingas, tačiau rizikuoti nesinorėjo. Kita vertus, norėjosi tikėti ir tuo, kad tai yra būtent Sigurdas, o ne kažkokia tamsos būtybė.
- Čia tu? - labai kvailai paklausė mergaitė. Staiga iš galvos visiškai išgaravo bet kokios mintys apie baubą, pamokas ir visa kita. Deoiridh juto, kad turi padaryti kai ką svarbaus.
- Atsiprašau, - tesugebėjo ištarti ji. Žinojo, kad atsiprašo už tą pabėgimą, nors nebuvo tikra, kad vaikinas tą supras. Norėjo pasakyti dar ką nors. Deja, norint žengti žingsnį kojos už kažko užkliuvo ir ji nusivertė tiesiai Sigurdui po kojomis. Na, tikėjosi, kad tai buvo Sigurdas, o ne koks nors kitas padaras.

[Markas Moore]

 Sėdėdamas už stalo Markas bent šiek tiek pasijautė kaip mokytojas. Iš vienos pusės, šioks toks chaosas pamokose buvo gerai. Iš kitos, visa tai jau labai sparčiai mažino mokytojo nervinių ląstelių atsargas. Dar kartą atsidusdamas, profesorius persibraukė pirštais per susivelti spėjusias garbanas ir tarė:
-Puiku, panele von Sjuard. Nuo šiol pamokose prižiūrėsite panelę Goff, jai viską aiškinsite ir rūpinsitės, kad ji nesugriautų pilies. Nuo to priklausys jūsų įvertinimas. Taigi, ir Elliw nebus viena, ir man bus ramu. O dabar nepamirškite priminti, kad po pamokos ji turi pasilikti kabinete.
 Per likusį pamokos laiką išskrido dar keli mokiniai (tokių Markas suskaičiavo net šešis iš viso), o visi kiti kuo ramiausiai baigė užduotį. Iki varpo dūžio buvo likęs dar kelios minutės, tad profesorius tiesiog užrakino magiškas duris ir išvarė mokinius pro nemagiškąsias lauk. Galbūt Elliw pasiliks, galbūt ne. Bet kokiu atveju, reikėjo pasiruošti.
 Mokytojas, žiūrėdamas į duris, pagaliau prisidegė dar vieną cigaretę.