[Markas Moore]

[Tema: Baubas (ne, ne sovietinis siaubo filmas)]
[Kabineto aprašymas]

 Laikas bėgo, ne, lėkė dar nepramintais takais. Gyvenimo kelias vingiavo, sukosi ir kitaip klaidino juo žengiantį Marką.
 Tuščia. Jo viduje vėl buvo tuščia. Per šią vasarą jo gyvenimas eilinį kartą darė nežinia kokių laipsnių šuolius. Jau vien tai, kad Adelės nebebuvo ir nebebus šalia buvo... Sukrečiantis dalykas. Bet galbūt ruduo, kai keičiasi ir pati gamta, ir buvo tinkamiausias metas pokyčiams?
 Viskas prasidėjo nuo naujojo kabineto. Na, vietos buvo šiek tiek mažiau, viskas labiau aidėjo, bet bent jau nebereikės profesoriui miegoti spintoje trečius metus iš eilės. O tada garbanius pamažu atvirto į lengvai susierzinantį kapinių mylėtoją, kokiu buvo ir anksčiau.
 Kaip ir pernai, Markas stovėjo prie atviro lango ir rūkė žiūrėdamas į geltoniu ir raudoniu besipuošiantį mišką. Pats nežinojo, kodėl grįžo mokyti vaikų, kurie jam tik ėda nervus. Pinigų turėjo, net žiobariškus mokslu pasibaigė - galėtų eit įsidarbint bet kur, tik ne mokykloje. Bet štai, vėl Markas stovėjo prie lango, užgesino cigaretę peleninėje ir atsisuko į klasę.
-Laba diena. Esu profesorius Moore, ir vėl dėstysiu jums apsigynimą nuo juodosios magijos. Šį kartą teorijos nebus, pereisime iškart prie praktikos. Šalia manęs - durys. Tikiuosi visi jas matote,-mokytojas padėjo ranką ant viduryje klasės stovinčių tamsių durų staktos,-Už durų - jūsų užduotis. Bet pirma papasakosiu apie tai, su kuo ten susidursite.
 Turbūt kiekvieną iš jūsų tėvai yra gąsdinę padaru, kurį vadina tiesiog Baubu. Eik miegot ar tai klausyk, o tai baubas ateis ir išsineš, jis slepiasi po jūsų lova, tamsioje spintoje ar toje kraupioje palėpėje, tik ir laukdamas, kada galės pačiupti už kojos ir nusitempti.
 Na, bloga žinia, kad toks padaras iš tiesų egzistuoja. Gera, kad jį beveik tiksliai nupiešė jūsų vaikiška vaizduotė, nors ir pačių baubų būna įvairių. Gal toks tradiciškiausias yra balta pamėklė neproporcingai ilgomis rankomis ir pirštais. Jų raudonos akys žiba tamsoje, kartais galima išgirsti ir šnopavimą. Baubus traukia triukšmas, ypač vaikų verksmas, jie gyvena tamsiose patalpose, dažniausiai slepiasi ankštose erdvėse kaip po lova ar spintoje, todėl kartais painiojami su kaukais. Savo aukų gali tykoti mėnesių mėnesiais, išimtinai kėsinasi tik į vaikus, tad dauguma jūsų į šią kategoriją papuolat. Vienintelis būdas sunaikinti baubą, tai uždaryti jį vietoje, kurioje nebūtų šešėlių. Atbaidymui užtenka šviesos, tam kuo puikiausiai tinka paprasčiausias Lumos.
 Šiandien jūs paliksite savo lazdeles klasėje ant suolų ir eisite žaisti slėpynių su baubu. Turite, pasitelkę savo turimas priemones, išgyventi 20 minučių. Po vieną einate prie durų, jas atidarote ir žengiate į tamsą. Sėkmės.

Durys tamsaus medžio, rankena apvali, pasukama. Už durų - aklina tamsa. Įėjus, patalpa visiškai tamsi, nesvarbu, ar esi atsimerkęs, ar užsimerkęs - tik juoduma, jokio šviesos šaltinio. Kambariai ir koridoriai keičiasi ir mainosi vietomis - negali būti užtikrintas, kad grįši ten, iš kur atėjai. Galite atsidurti koridoriuje su daug durų, statulų ir paveikslų, virtuvėje, miegamajame ar kokioje baldų pilnoje svetainėje - bet apsiribokite patalpomis, kurias rastumėte name. Visi mokiniai atsiduria toje pačioje erdvėje, tad galite susidurti. Jei jus pagauna baubas, tiesiog esate pro duris išmetami atgal į klasę. Pamokai pasibaigus, priešais jūsų veikėją atsiras šiek tiek šviečiančios durys vedančios į klasę.
3 įrašai po 600+ simbolių arba 2 po 1200+.
Į kišenes neprisigrūskit degtukų ir žvakių - galvokite apie tai, ką jūsų veikėjas kasdien nešiojasi uniformoje.
Pamoka iki 09-13 20:00
Jeigu kas neaišku, kreipkitės až.

[Cassidy Melens]

Mergaitė vėl sėdėjo profesoriaus Moore kabinete.Jai kaip eilinį kartą jame buvo baugu dėl visokiausių skeletų ir manekenų.Išgirdusi tema ir ką reikės daryti.Vovere nusivylė ,bet ir apsidžiaugė.Apsidžiaugė ji ,kad nereikės būti tame baugiame kabinete ,o nusivylė ,kad reikės būti aklinoje tamsoje kažką daryti su baubu.Antrakursė nejudėjo iš suolo net tada kai profesorius baigė kalbėti.Ji labai norėjo prieiti prie profesoriaus ir pasakyti ''Ar jums viskas gerai, ar nesuprantate ,kad mes nieko iš tai neišmoksim ''. Bet ji susilaikė.Ir dar kiek laiko sėdėjo suole nieko nedariusi. Kai pagaliau suprato ,kad ji turi savo koledžui pelnyti taškus ,o sėdėdama suole nieko negaus.Tai ji pakilo iš suolo ir nuėjo prie durų.Dvylikametė nieko nelaukdama pasuko apvalią rankena.Įėjo ir atsirado visiškoje tamsoje.Kur aš patekau ?. Paklausė savęs mergaitė.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Dėl kažkokių priežasčių prie to stalo nesėdėjo Elliw. Ši mergaitė atsisėdo prie gretimo. Tikriausiai ir pati nebūtų galėjusi paaiškinti, kodėl. Vis dėlto ji sėdėjo nelabai toli teleskopo - prietaisui, žinoma, nuo to buvo tik saugiau. Profesorius buvo tas pats, kurį Elliw jau įsiminė - Koore. Vis dėlto jam prisistačius švilpė nustėro: Moore? Kada jis spėjo pasikeisti pavardę? Tai buvo taip keista, kad ji beveik nebegirdėjo, ką teleskopais besišvaistantis žmogus kalbėjo toliau. Tik įtarė, kad reikės eiti pro labai jau įtartinas duris klasės viduryje. O tai mergaitę labai gąsdino.
Velsietei pavyko susikaupti tada, kai profesorius pradėjo kalbėti apie tai, kad reikės palikti lazdeles. Nepaisant to, kad neprisiminė nė vieno burtažodžio (net ir to, kuris taiso teleskopus), Elliw savo pagalio nelabai norėjo palikti. Galbūt įmanoma kažkaip jį įsinešti? paklausė savęs mergaitė, bet vis dėlto puikiai suprato: kas jau kas, o ji šito žmogaus tikrai nepergudraus. Tad išsitraukė lazdelę iš kišenės. Vos nepataikė ja sau į akį. Deja, kakta nukentėjo, tad mergaitė pradėjo ją trinti ranka. Kadangi toje pačioje rankoje ji vis dar laikė lazdelę, pradėjo dar labiau skaudėti. Pasirodo, per įdurtą vietą pradėjo ridenti lazdelę... Tą suvokusi Elliw skubiai padėjo ginklą ant stalo. Lazdelė iš karto nuriedėjo ir nukrito ant žemės. Velsietė pasilenkė jos paimti, bet tada pati nuslydo nuo suolo. Skaudžiai susitrenkė galvą. Ir baisiausiai supyko. Ant ko? Turbūt nežinojo ir pati, bet, ko gero, ant profesoriaus.
Šiaip ne taip pavyko atsistoti. Teleskopas vis dar stovėjo ant gretimo suolo - vis kažkoks pozityvas gyvenime. Bet Elliw jau buvo apsisprendusi: ji šitos praktikos tikrai neatlikinės. Priėjo šiek tiek arčiau profesoriaus (bet vis dėlto ne taip arti, kad jis ją pasiektų) ir garsiai ištarė:
- Profesoriau Soore, šita užduotis pernelyg pavojinga. Aš jos nedarysiu.
Elliw neprisiminė, kokia gi ta užduotis, tačiau puikiai suprato: jeigu ją sugalvojo šitas profesorius, ji tikrai yra pavojinga.

[Sabrina von Sjuard]

   Žingsniuojant į Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą nujautė, kad ši diena tikrai ne toji, kurią turėtų vykti Marko Moore pamoka, arba paprasčiausiai ji neturėtų dalyvauti. Nuojauta pasitvirtino stovint čia, priešais garbanių profesorių, amžiumi ją lenkiančią vos keleriais metais.
   Aha, o į tave pasižiūrėjus tai tikrai akivaizdu, kad suaugęs. Neabejoju, kad Baubas nusineštų patį pirmą. Išvaizda laikina, o štai vaikiškas smegenėlės, regis, ne.
   Sukryžiavo rankas dėbtelėdama į profesorių.
   -Tiesa sakant, būtų įdomu stebėti, kaip jūs be burtų pagalbos susidorot su alkanais liūtais jų aptvare,-pasivaipė akivaizdžiai mesdama iššūkį Apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriui.
   -Sabrina... Paskutiniai metai.
   -Žinau, viskas gerai, Fandangai,-trumpam žvilgtelėjo į ant peties tupintį Marso sakalą, kedenantį sau plunksnas ir akylai stebintį Moore.
   Dar kartą dėbtelėjusi į profesorių pakilo savo lazdelę ant artimiausio stalo ir nė nemirktelėdama, mat, pasitikėjo tiek savimi, tiek savo augintiniu žengė durų link. Nesudvejojusi pasuko šią. Auksinės akys susidūrė su aklina, tiršta ir erzinančia tamsa. Net vampyriška rega nesugebėjo nieko išvysti. Šitai baugino. Tamsiausią, gūdžiausią ir baisiausią naktį jai pavykdavo įžvelgti bent menkiausius daiktus, o štai dabar... Už nugaros nuaidėjo trinktelėjimas. Durys užsivėrė ir išnyko. Tiesiai mergaitei po nosimi.
   Kelis kartus sumirksėjo. Nieko. Tiesa sakant, nebejautė skirtumo tarp užmerktų ir atmerktų akių. Pernelyg tamsu.
   -Kliaukis nuojauta.
   Linktelėjo. Tereikėjo išbūti vos kelias, minutes nieko sudėtingo.
   Žengė žingsnį į tirštą tamsą. Tylu, ramu, tamsu ir keistai jauku. Kol kas, regis, buvo viena pirmųjų šitame naujoj "Eyes" žaidimo versijoje.

[Markas Moore]

 Nespėjo Markas ramiai nukulniuoti iki savo stalo ir padėti sėdynės ant kėdės, kai prasidėjo chaosas. Susierzinęs, profesorius atsisuko į garso šaltinį jau ruošdamasis neklaužadą išmest pro vis dar atvirą langą, kai pamatė, kad tai tik Elliw.
-Panele Goff!-keistai apsidžiaugęs tarė garbanius.-Pas mane vis dar likęs jūsų teleskopas. Tikėjausi, kad po vasaros atsiimsite, bet matau, kad jau radote jam pakaitą,-kalbėdamas, mokytojas priėjo prie ant stalo stovinčio žvaigždžių stebėjimo prietaiso ir paėmė jį į rankas.-Jei nenori daryti užduoties, gali pasilikti po pamokos individualiam darbui,-rudaplaukio akyse blykstelėjo kažkokie keisti, nieko gero nežadantys, žiburėliai.
 Kai tikėjosi, kad pagaliau mokiniai išeis atlikti užduoties ir kabinete stos tyla ir ramybė, prabilo dar vienas padaras. Sunkiai atsidusęs, Markas atsisuko į varnę.
-Panele von Sjuard,-pavardė, taip primenanti kažkada jį mokiusį nuodų ir vaistų mokytoją, nuskambėjo su pašaipos gaidele,-Žiobarai be burtų gyvena ištisus šimtmečius, o ir kerais gali pasisvaidyti kiekvienas durnius,-nejučiomis jis prisiminė Domantą, kuris iš mokinio iškart patapo jo kolega.-O jei negali išsiversti be lazdelės, tai nesi jau toks geras burtininkas, kaip tau atrodo. Ne burtažodžiuose, o gebėjime mąstyti slypi galia.
 Kalbėdamas, pagaliau profesorius pasiekė savo stalą ir padėjo ant jo teleskopą. Dar kartą atsiduso. Ir ko jis tikėjosi - kada su paaugliais buvo lengva?

[Sabrina von Sjuard]

   Kurį laiką stovėjo nejudėdama, tarsi laukdama ko nors, kas turėjo įvykti. Nieko. Aplink tebebuvo aklina tamsa.
   Nekantriai pasisukiojo. Pagaliau ši ėmė raibuliuoti. Prieš akis išdygo jaukus, nedidelio namelio vidus. Keli kambariai ir mažutė virtuvė. Savotiškai priminė namus.
   -Kaip manai, kaip greitai iš čia skrisim?
   -Negreitai.
   Šyptelėjo. Žengė kelis žingsnius į priekį, kambariai ėmė keistis vietomis.
   -Ei!-šuktelėjo susierzindama, o tada nerdama į priešais esančią patalpą. Nė nespėjo pastebėti, kokia ši, kliovėsi tik nuojauta. Netrukus kambariai ir vėl susikeitė vietomis. Kūnu perbėgo nemalonus šiurpas. Akimirksniu pasigailėjo, kad čia atėjo.
   Apsidairė. Itin jaukus, gana erdvus kambarys, regis, paauglio. Sienos tamsiai mėlynos, lubos - matiniai baltos, o baldų... Jų čia beveik nebuvo. Stovėjo tik lova ir didelė, o tiksliau - milžiniška spinta. Pasipurtė.
   Kūnu dar kartą perbėgo šiupras, kai vampyriška klausa sugavo šnopavimą. Bjaurų ir nemalonų. Tarsi pati giltinė šnipuotų į ausį.
   Tyliai sušnypštė. Savo klausa niekad nesiskundė, ji - nepriekaištinga, tačiau dabar nustatyti iš kur sklinda garsas tapo neįmanoma.
   -Nepavyks,-nusivaipė žengdama spintos link ir plačiai atlapodama visas duris. Regis, turėjo bėgti, o tiksliau ištverti 20 minučių, tačiau tikrai neieškoti Baubo pati.
   Spintoje nieko nebuvo, tik daugybė įvairiausių drabužių. Atrodė, kad kambario savininkas nusipirkęs bent kelias drabužių parduotuves ir sutalpinęs šias į savo spintą.
   Šnopavimas nenutilo.
   -Sabrina, lova!
   Sureagavo per vėlai. Pamėkliška ranka jau degino kairįjį petį, o visai netrukus buvo išmesta atgal į klasę. Skaudžiai plojosi ant žemės. Suirzusi sušnypštė dėbtelėdama  į profesorių.

[Cassidy Melens]

Mergaitė dar sykį apsidairė buvo visiškai tamsu ir nieko nesimatė.Net nebuvo aišku kur yra daiktai ir jų visiškai nesimatė.Vovere bandė eiti į priekį ,bet atsitrenkė į sieną.Jai pradėjo skaudėti galvą.Antrakursei beliko atsisėsti ant grindų.Netikėtai pasikeitė vietą ji aišku nežinojo į kokią vietą pasikeitė ,bet toje vietoje kur buvo sieną atsirado durys.Varniukė į jas žvilgtelėjo.Gal man jas atidaryti. Pagalvojo dvylikametė.Ir išgirdo garsą ,silpną ,bet ji buvo tikrą šimtu procentu ,kad tas garsas artėja į juos pusę.Baubas. Pagaliau susiprato Vovere.Ir nuskuodė iki durų ,jas atidarė.Ir ji jau buvo mažesnėje patalpoje.Ji kaip ir praeitą kartą mažai ką ir įmatė.Bet ji girdėjo ,kad kažkas ateina ir jai reikėjo veikti.Ji ėjo iki patalpos galo ir buvo užuolaidos ji už jų pasislėpė ir ėmė laukti baubo.

[Daniela Kravitz]

    Daniela, aišku, laukė nesulaukė pirmos apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos. Kažin kas bus dabar? Šmėklos, milžiniški vorai, smėliažmogiai? Ši pamoka buvo vienintelis dalykas, lietingą rudens sezoną prasklaidantis nuobodulį.
    Deja, beklausant profesoriaus po truputį užvaldė siaubas. Ne dėl to, kad ji bijotų kažkokio baubo. Problema buvo tokia: ji visiškai nieko nesitampė kišenėse. Su savimi turėjo tik lazdelę, o ir ją reikėjo palikti. Eeee... Prieš stodamasi, mikliai apsižvalgė. Nagi, apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas, tikrai kažkas bus... Prisiminus, kad šioje patalpoje kiekvieną mielą dieną dvokia cigaretėmis, žvilgsnis smigo į mokytojo stalą. Jei pasiimčiau kokį žiebtuvėlį ir po to gražinčiau, ar tai skaitytųsi kaip vagystė?
    Klastuolė jau ketino slinkti prie profesoriaus Moore darbo vietos, tačiau prie durų besirikiuojančių mokinių banga neštelėjo ją į kitą pusę. Bandydama pranerti atgal, tiesiog negrabiai nustūmė kažkokį studentą nuo paslaptingųjų durų. Na, atsidūriau pirma eilėje, jau nebūtų gražu imti ir pasitraukti, - pagalvojo, jausdama piktus žvilgsnius iš nugaros. Todėl pasuko rankeną ir įžengė į vidų.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant profesoriaus stalo. Mat profesorius KSoore turi tiek įžūlumo vogti Elliw teleskopus! Prieš tai jis kažką sakė mergaitei, bet ji to neįsiminė. Išgirdusi džiaugsmingą toną ji kiek išsigando, tad norėjo pasitraukti toliau. Deja, didžiausiai brangenybei pasaulyje iškilo pavojus, tad reikėjo kažką daryti. Laimei, Soore teikėsi sutelkti dėmesį į kitą mokinę - Tą, kuri apmėtė Elliw knygomis. Per tą laiką švilpė tikėjosi sukurpti planą, kaip atgauti savo teleskopą. Jau nekalbant apie tai, kad Soore praėjusiais mokslo metais iš jos vieną jau pavogė... Ar tik ne apie tai jis ir užsiminė? staiga suprato velsietė. Ir be galo supyko: kam profesoriui reikalingi teleskopai?! O paskui Bastiano turės leisti pinigus pirkdamas jai naują! Ne, taip būti negalėjo. Mergaitė nejudėdama sulaukė, kol profesorius padėjo teleskopą ant stalo, ir tada žengė drąsų žingsnį Soore stalo link. Priėjusi visai arti nepagalvojo sustoti, tad atsitrenkė į baldą. Teleskopas susvyravo, tačiau kažkokiu būdu nenugriuvo. Švilpė nieko nesakiusi čiupo teleskopą ir vos ne bėgte grįžo prie savo stalo. Kaip ji nieko neužkliudė, buvo neaišku. Atsargiai pastačiusi prietaisą mergaitė atsisėdo. Kėdė įtartinai sugirgždėjo, tačiau nesulūžo (stebuklinga diena!). Teliko nuspręsti, ką daryti toliau. Kad neatliks praktikos, Elliw buvo nutarusi tvirtai. Bet nežinojo, ką daryti, kad ir vėl neprarastų brangenybės. Į galvą netgi atėjo mintis pabandyti sukišti jį į kuprinę, bet vis tik rudaplaukė nutarė to nedaryti: tokiu atveju teleskopo likimas būtų aiškus. Kadangi Liucijos pamokoje nesimatė, geriau nerizikuoti. Kur mano kitas teleskopas? pagalvojo mergaitė. Ir tada atėjo proto nušvitimas: štai ką ji turi padaryti šitos pamokos metu: išsiaiškinti, kur yra tas teleskopas, kurį praėjusiais mokslo metais pavogė Soore.
- Ir kas per mokytojai?! - garsiai ištarė ji. - Ne tik daužo per galvas teleskopais, bet dar ir juos vagia!
Dabar teliko sugalvoti planą, kaip įgyvendinti savo sumanymą.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Vėl apsigynimas nuo juodosios magijos. Ir vėl Markas Moore. Toks variantas Deoiridh visai tiko: nors šitas profesorius nebuvo pats maloniausias žmogus, jis savo dalyką lyg ir išmanė. Lyg ir.
Aišku, ta kvėša Elliw negalėjo apsieiti be nesąmonių. Von Sjuard irgi negalėjo patylėti. Tai grifiukę kiek erzino, mat bene pirmą kartą gyvenime ji norėjo atlikti praktiką.
- Jeigu nepatinka, tyli. Ar esi tokia mažvaikė? - suburbėjo rudaplaukė, tačiau nedarė to garsiai: nenorėjo ir pati sukelti kokio nors konflikto.
Kaip ir nenorėjo pirma įeiti pro tas duris. Nelabai suprato, kas tiksliai ten bus, tačiau juto keistą nerimą. Pamačiusi, kaip Daniela kažką nuskynė, Deoiridh kilstelėjo antakius. O ko iš šitos tikėtis? paklausė ji savęs, tačiau netrukus suprato, kad atsidūrė tiesiai klastuolei už nugaros.
- Ir ko gi mes bijome? - jau garsiau paklausė škotė - konflikto su Daniela ji tikrai neatsisakys. Vis dėlto klastuolė arba neišgirdo, arba nenorėjo pripažinti, kad bijo, arba buvo dar kokia kita priežastis, bet netrukus ji dingo už durų. Tada Deoiridh suprato, kad atėjo jos eilė. Ir pajuto kylančią baimę. Jeigu ta purvina višta įėjo, tu tikrai neapsijuoksi neišdrįsdama! griežtai pasakė sau mergaitė ir skubiai atidarė duris. Tamsa ne itin viliojo, tačiau kito pasirinkimo nebuvo: Deoiridh žengė žingsnį į priekį.
- Na, Dani, ko slepiesi nuo manęs? Aš juk ne baubas, - garsiai ištarė rudaplaukė. Tiesą sakant, ji ne tiek norėjo išgąsdinti ar paerzinti klastuolę, kiek šiek tiek numalšinti savo pačios baimę. Dvidešimt minučių, ar ne? priminė sau grifiukė. Tai nebuvo tiek jau daug. Tuo labiau, kad nereikėjo nieko daryti. Tiesą sakant, kaip tik reikėjo nedaryti. Buvo apmaudu, kad pakluso paliepimui palikti lazdelę: kaip būtų smagu paleisti kokius kutulio kerus į tą nelemtą klastuolę! Reikia ją susirasti apsisprendė Deoiridh ir neskubėdama žengė pirmyn. Pasidarė beveik apmaudu, kad praktika netruks ilgai.

[Markas Moore]

 Elliw buvo keistas padaras. Markas, jau kelerius metus studijuojantis įvairias būtybes, negalėjo šios mergaitės priskirti prie kažkurios iš jų. Bet kad ji nebuvo žmogus - tas tikrai akivaizdu.
 Tylėdamas garbanius stebėjo, kaip mažoji švilpė artinosi prie jo stalo. Profesorius atsirėmė į jį ir šyptelėjo, žvilgsniu tirdamas mergaitės judesius. Galėtum palaikyti ją visiškai normaliu vaiku, bet tas atsitrenkimas į mokytojo darbo vietą lyg patvirtino Marko teoriją apie kažkokius neurologinius defektus. Elliw čiupo teleskopą ir nuskubėjo atgal į savo suolą. Mintyse pasižymėjęs, kad ji geba atsiminti, iš kur atėjo, jei vis dar yra toje pačioje patalpoje, Markas lėtai patraukė link švilpės. Nusišypsojęs, nors ta šypsena labiau panašėjo į kažkokią grimasą, jis sustojo prie teleskopų mylėtojos suolo.
-Panele Goff,-ramiu balsu kreipėsi į mergaitę,-Jūs savo teleskopą palikote pas mane praeitais mokslo metais per areštą. Kadangi žinojau, kad grįšite į mokyklą, pasilikau jį pas save. Po pamokos galėsite jį atsiimti.
 Jei dar atsiminsi, kad apie jį šnekėjau.
 Ir kaip tik tuo metu pirmasis mokinys išskrido lauk pro duris, patraukdamas mokytojo dėmesį. Nepatenkintas, Markas susiraukė, o išgirdęs šnypštimą, sustingo. Kryptelėjęs galvą, profesorius priėjo prie von Sjuard ir pritūpė, įsižiūrėdamas į jos gintarines akis. Tokių keistų savybių turintys burtininkai buvo reti, bet ne vieną nenatūralios plaukų ar akių spalvos mokinį garbanius jau buvo sutikęs. Vis dėlto, tas keistas elgesys patraukė jo dėmesį.
 Markas čiupo Sabriną už rankos. Šalta, primenanti įšalusią kapinių žemę. Profesoriaus veidą pamažu papuošė nuoširdi šypsena.
-Von Sjuard, jei nemoki elgtis kaip žmogus, man teks apie šią auklėjimo spragą pranešti tam, su kuo gyveni,-sušnabždėjo Markas ir, paleidęs merginos ranką, atsistojo. Greitai akimis peržvelgęs klasę, jis grįžo prie Elliw.

[Sabrina von Sjuard]

   Lengvu judesiu stryktelėjo ant kojų. Persibraukė ranka per rudus plaukus, kiek susitaršiusius dėl netikėto išsviedimo iš užduoties. Paprasčiausiai nesitikėjo, kad Baubas (šis žodis tebeskambėjo juokingai, tarsi būtų mažas vaikas) puls taip greitai. Prisilietimas išties buvo nemalonus.
   Vos matomai nusipurtė žengdama savo suolo link, tik nesuspėjusi pasiekti jo - stabtelėjo. Žvilgsnis nuklydo prie savo stalo stovinčios Elliw. Ji baugščiai žvelgė į profesorių Moore. Pamokos pradžioje pastebėjo, kad tarp jų kažkas vyko, mažajai švilpei tai akivaizdžiai nepatiko, o štai Apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas tuo mėgavosi.
   Klausiamai žvilgtelėjo į mergaitę vildamasi, kad ji supras, ko iš jos norima, tačiau atsimenant praėjusį kartą... Keista, kaip ji išvis prisimena savo vardą.
   Pravėrė rausvas lūpas ketindama patraukti švilpės dėmesį, kai pajuto artinantis profesorių. Staigiai pasisuko į šio pusę akylai stebėdama. Atrodė, kad vaikinas susidomėjęs ją stebi. Tarsi tirinėtų, o tai Sabrinai nepatiko. Jautėsi, kaip pro padidinimo stiklą stebimas gyvis.
   Įtariai dėbtelėjo į jos rankas laikantį garbanių. Juto, kaip šilti delnai degina jos vėsias, vampyriškas rankas.
   Ant peties tupintis Fandangas sujudo. Neramiai žvilgtelėjo į savo šemininkę, po to į galimą grėsmę. Tyliai klyktelėjo pranešdamas apie savo egzistenciją ir tai, kad neleis žaloti savo šeimininkės.
   -Ar grasindamas man nebijote nukentėti už tai, kaip elgėtės su Elliw?-girdėjo, kaip Švilpynės koledžo globotinė pasiskundė gavusi iš teleskopo per galvą,-atiduokit jai teleskopą,-žvilgtelėjo į mergaitę, o tuomet į Moore. Auksinės akys grasinančiai žvelgė į vaikiną.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant to, prie kurio sėdėjo Elliw. Jis ten stovėjo saugiai ir jaukiai. Mergaitė buvo tikra, kad prietaisui daug labiau patinka stovėti čia negu ant Soore stalo. Deja, nespėjus nei pasidžiaugti, nei pradėti kurti plano, Soore vėl prie jos priėjo. Švilpė kiek išsigando. Vis dėlto šį kartą jis kalbėjo tarsi draugiškai.
- Mano teleskopas! - riktelėjo ji pašokdama. Keista, kad neužkliudė stalo, ant kurio vis dar stovėjo kitas - taip pat jos - teleskopas. - Atiduokit!
Nespėjus daugiau nieko pasakyti ar padaryti profesorius kažkur dingo. Elliw atlėgo širdis: niekaip negalėjo prie šito žmogaus jaustis jaukiai. Rudaplaukė kiek nustebo, kad jis nuėjo prie Tos, kuri ją apmėtė knygomis. Buvo visai įdomu, ko Soore iš jos reikia, tačiau svarbiausia buvo tai, kad dabar galėjo pabūti ramiai. Galbūt netgi atlikti praktiką, kurią jau seniausiai buvo pamiršusi. Tiesa, velsietė pastebėjo, kad klasėje gerokai sumažėjo duris, tad tikriausiai reikėjo eiti pro kažkokias keistas duris. Ji jau beveik stojosi eiti prie durų (žinoma, atmintyje neišliko faktas, kad, pasak jos pačios, užduotis yra pernelyg pavojinga), tačiau tada, nelaimei, prie jos vėl atėjo Soore.
- Ko reikia?! - suriko ji. Juk tikrai nuoširdžiai norėjo atsistoti ir eiti durų link, tačiau profesorius būtinai turėjo ateiti jos gąsdinti! Mergaitės nuostabai, ji netrukus išgirdo prašymą atiduoti teleskopą. Atiduoti jį jai. Elliw nustebusi atsisuko į geradarę ir dar labiau apstulbo: tai buvo ta pati mergina, kuri apmėtė ją knygomis. Velsietė dėkingai pažvelgė į vyresnę mokinę. Galbūt ji vis tik nėra tokia jau bloga?
- Taip! Atiduokite man teleskopą! Noriu atlikti praktiką!
Elliw žvilgtelėjo į prietaisą, stovintį ant stalo. Tas, lyg pajutęs žvilgsnio galią, nukrito ant žemės.
- Tai tavo darbas! - užriko ji ant profesoriaus Soore.

[Daniela Kravitz]

    Pravėrus duris, pirmas dalykas, kurį pajuto (be ją persekiojančios Dei pašaipų), buvo kvapas. Sodrus senutėlių knygų kvapas, sumišęs su dulkėmis ir ilgai neplautomis grindimis. Įdomus derinys.
    Dani apsidairė. Stovėjo tamsiame kambaryje, siaurame ir ilgame. Vos matėsi neryškūs stalo, kėdžių kontūrai. Gal valgomasis? Geresnės vietos baubams gyventi nebūtų įsivaizdavus.
    Daniela nejučiomis nusipurtė. Vienintelis dalykas, prasklaidęs šešėlius, buvo trumputis šviesos srautas Danielai atidarius duris, tad joms užsitrenkus penkiolikmetė jautėsi kaip akla višta. Pirmą sykį klastuolė užsinorėjo draugijos, tad neoriai išbėgo iš kambario.
    Mergina įnėrė į... tualetą, tą suprato klubu dunkstelėjus į plačią varinę vonią (arba keistą gigantišką kibirą). Nustebusi apsižvalgė, griebėsi lazdelės, kuri, deja, tingiai gulėjo klasėje. Kas statosi tualetą prie pat pietų stalo? - paklausė savęs penktakursė, nenorėdama pripažinti, kad ši patalpa tiesiog negalėjo būti viename name su siauruoju valgomuoju. Iš nuskambėjusio aido tuo momentu, kai klastuolė atsitrenkė į vonią, ji suprato, kad kambarys užėmė didesnį plotą, nei jos pačios namai.
    Kažkas už jos sujudėjo. O, velnias.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deoiridh žygiavo sparčiu žingsniu. Jeigu "sparčiu žingsniu" galima pavadinti nuolatinį stabčiojimą ir apsižvalgymą. Žinoma, mergaitė nieko nepastebėjo, nes buvo aklinai tamsu. Reikėjo laukti, kol apsipras akys. Arba kol ji atsitrenks į Danielą, kad galėtų ją dėl visko apkaltinti. Iš galvos nėjo nuodų ir vaistų pamoka, kur, Deoiridh nuomone, tikrai ne ji buvo kalta. Jos galvoje pamažu brendo keršto planas. Tereikia ją susirasti. Ir nepakliūti baubui, žinoma. Buvo šiek tiek apmaudu, kad Elliw lyg ir dar nebuvo pradėjusi praktikos: tokiu atveju būtų akivaizdu, į ką kėsintųsi baubas. Dabar reikėjo saugotis.
Grifiukė žengtelėjo porą greitesnių žingsnių. Viskas baigėsi tuo, kad ji atsitrenkė į sieną. Keiktelėjusi ji apsižvalgė, tačiau, žinoma, nieko nepamatė. Neįsivaizdavo, kur yra. Teko judėti apčiuopomis. Tokios situacijos grifiukei nuo vaikystės kėlė siaubą. Netrukus ji suprato: čia ji turės ne keršyti, o kažkaip įveikti visas savo baimes. O tai bus neįtikėtinai sunku.
Dar kiek paėjusi į priekį Deoiridh suprato atsidūrusi kažkokioje patalpoje. Iš kvapo buvo galima spręsti, kad tai virtuvė, tačiau nepavyko įžiūrėti nieko, kas šį spėjimą patvirtintų ar paneigtų. Netrukus rudaplaukė išgirdo kažkokį dunkstelėjimą. Daniela? viltingai pagalvojo ji, tikėdamasi, kad tai nėra baubas. Žengė garso pusėn. Vėl atsitrenkė į kažkokią sieną, tačiau pagaliau pavyko išeiti iš patalpos, kurią ji palaikė virtuve. Labiau pajuto nei pamatė judesį priekyje. Žinoma, tai galėjo būti tas, nuo kurio reikėjo slėptis. Vis dėlto Deoiridh tikėjosi, kad taip nėra. Tad ji tik gana garsiai sušnibždėjo:
- Danieeelaaaa...