0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

domutis

Tema: Gydomieji kerai
Ruduo. Šiais metais Domantas Varnanagis ir vėl Hogvartse tik ne mokinys ,o profesorius! Lemtis lėmė ,kad mokys Kerėjimą. Langai buvo atidaryti ir švelnus rudens vėjelis meiliai kuteno rudaplaukio skruostus ,o saulutė svilino plaukus. Naujai iškeptas profesorius nužvelgė Kerėjimo klasę. Mokinių dar nei ženklo. Graži klasė. Prisimenu kaip pirma kartą pirmakursiu būdamas į ją įžengiau. Ant darbastalio stovėjo jau beveik ataušusi ramunėlių arbata. Stalčiuose netvarkingai gulėjo pergamento lapai.
Po keletos minučių...
Į klasę pradėjo gūžėti mokiniai. Buvęs Grifas nurijo paskutinį gurkšnį arbatos ir atsistojo.
-Labas rytas. Manęs tikriausiai nepažįstate. Susipažinkime...Aš esu Domantas Varnanagis. Buvęs Grifas ir dabar jūsų naujasis Kerėjimo mokytojas.,-Pasakęs šiuos žodžius padarė pauzę.
Rudaplaukis vilkėjo profesoriui būdingus drabužius. Apsiaustas slinkosi žeme kai mėlynų akių savininkas ėjo per girgždančias klasės grindis link durų.
-Colloportus.
Parėjęs į klasės priekį prabilo:
-Šiandienos tema: Gydomieji kerai. Jūsų teorinė užduotis apsakyti kokius nors gydomuosius kerus.
Baigęs sakyti užduotį parėjo į savo stalą ir atsisėdęs laukė atsakymų.


Parašykite kokius nors gydomuosius kerus. Kerus galite sugalvoti ir patys ,bet tuomet reikia aprašyti burtažodžiui būdingus dalykus. Jums burtažodžio prireiks praktikoje.
Teorija iki 2020-09-05.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Daniela vėl sėdėjo kerėjimo pamokoje. Vasara prabėgo greitai, pernelyg greitai, tačiau tai buvo geras dalykas - Hogvartso šurmulys jai buvo šimtą kartų geriau nei sukežęs namukas už Londono.
    Kerėjimas nebuvo jos mėgstamiausia pamoka, daugiausiai dėl to, kad naujų burtų pramokimas buvo bene vienintelis besisekantis dalykas. Ir... pats nuobodžiausias. Na, bet naujas profesorius, nauji metodai, visko gali būti... - pati tuo netikėdama niūriai mąstė klastuolė.
    Tas naujasis mokytojas buvo labai, labai jaunas, buvęs grifas. Netikusi kombinacija, - vos nenusišiepė Dani. Jis ramiai pristatė temą - gydomieji kerai. Ooo, šito mano mieluosiuose namuose dažnai prireikia...
 - Žinau tokius Lucuntus kerus, - prabilo pirma klasėje, nesivargindama kelti rankos ar galvos. - Tiesa, nors jie galingi, jų veikimas labai ribotas. Jie veikia tik gydant nudegimus, tačiau irgi ne bet kokius: nudegimas turi atsirasti nuo grynos ugnies. Ne nuo puodo, karšto vandens ar dar kokio nieko - tik nuo ugnies.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Lepinama niekur nedingusios, tik truputį priblėsusios rudeniškos saulės Cristal sėdėjo profesoriaus Varnanagio kabinete. Pro pravirą langą trylikametės grifiukės plaukus taršė šiltas ir gaivus rudenio vėjelis. Kad ir kaip ji stengėsi sutelkti dėmesį į naujojo mokytojo aiškinimus, žaliaakės mintys jau pirmąją Kerėjimo pamoką klaidžiojo toli toli. Nors naujo profesoriaus kalba Cristal atrodė padori, pats profesorius neatrodė labai pasiruošęs mokyti, atrodė truputį išsiblaškęs. Tačiau jam uždavus klausimas, brunetės mintys greitai grįžo į kabinetą ir ši, nelaukdama kol kažkas nugvelbs jos atsakyma, švystelėjo ranką į viršų ir kaip žirnius į sieną išbėrė:
- Yra tokie Sutvarstymo kerai. Ištarus burtažodį Ferula tvarsčiai apjuosią sužeistą vietą sustabdydami kraujavimą ir sutvirtindami lūžusius kaulus. Šie kerai taip pat silpininą skausmą.
Įsistikinusi, kad uždirbs du taškus Grifų Gužtai, Cristal toliau ramiai sėdėjo suole ir žvilgčiojo pro langą.
my morning face:

*

Neprisijungęs Aaron Atkins

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • raudona
Atkins stebėjo kiekvieną profesoriaus judesį, mat šis minėjo, kad yra buvęs grifas, o kažkodėl berniukas jo neatsiminė. Gal tuo metu buvo per jaunas? O gal berniukas tiesiog aklas? Beje, tas antras variantas yra artesnis tiesos. Aaron iš tikrųjų regėjimas pablogėjo dėl neaiškių priežasčių. Būtent dėl to jis šioje pamokoje ir sėdėjo arčiau profesoriaus, o ne klasės galo.
Išgirsta pamokos tema privertė berniuką susiraukti. Jis norėjo kažko geresnio, kažko "šaunesnio", tačiau, žinoma, pasirinkimo neturėjo, tad teks prisitaikyti.
-Kiek žinau Reparifors priklauso gydomiesiems kerams... Šis naudojamas negalavimams gydyti,-labai trumpai atsakęs vaikinukas viską dar permąstė galvodamas ar tikrai puikiai atsimena šiuos kerus. Vis dėl to gydomųjų kerų jis nemėgo, kokia jam iš jų esmė, jei auroru nebus?

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
 Ryan'as sugebėjo ateiti į kerėjimą. Nors jis ir tingėjo, bet atėjo. Jam reikėjo rinkti taškus nuo pat pirmos pamokos.  Berniukas vėl labai stengsis, kad tėvai didžiuotųsi juo vėl. Jie labai didžiavosi berniuku kai jis laimėjo dvikovų turnyrą, tad šį sezoną reikės pasitempti, kad surinktų kuo daugiau taškų.
 Jones mąstė apie gyvūnus sėdinčius jo kuprinėje. Šią jis atsinešė ir į kerėjimą. Nenorėjo, kad gyvūnai netyčia pabėgtų, kadangi jie išsigudrino kaip iš jos pabėgti. Tai dar labiau spaudė vaikiną prie zoologijos sodo įkūrimo. Greitai iš apmąstymų vaikiną pažadino profesoriaus klausimas.
- Episkey yra užkeikimas skirtas lengviems ir vidutinio sunkumo sužalojimams, įskaitant lūpų suplyšimą ir nosies lūžimą, gydyti, - pasakė vaikinas. Tada tiesiog klausėsi kitų atsakymų.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Mergaitė ir vėl sėdėjo kerėjimo kabinete.Po atostogų ji beveik viską pamiršo ką buvo išmokusi.Bet ji vis tiek labai džiaugėsi ,kad pagaliau grįžo į Hogvartsą.Kol mokiniai rinkosi Vovere apžiūrinėjo klase ir bandė viską prisiminti.Kai profesorius pradėjo kalbėti dvylikametė atsisuko į profesorių ir pažiūrėjo į jį rimtu žvilgsniu.Išgirdusi klausimą antrakursė nieko neskubėdama palaukė kol visi atsakys.Mergaitė laukdama pradėjo versti savo užrašus tikėdamasi ,kad kažką panašaus suras.Kažkur turi būti. Galvojo Vovere versdama puslapius.Kai visi baigė kalbėti ji dar keliais minutes bandė surasti ar prisiminti burtažodį.Kai pagaliau prisiminė ji pakėlė ranką ir prabilo:
-Yra toks  burtažodis Esirflis. Jis pašaliną žaizdą esančia galvos ar smegenų srityje.Bet tai turi būti silpnas sužalojimas.Kurį nėra labai sunku išgydyti.
Viską pasakiusi nuleido ranką pasiraižė.Antrakursė tikėjosi ,kad pasakė pakankamai.
Pasaulis mane stebina.

*

domutis

Vėjelis toliau maloniai pūtė į skruostus ir vėsino jau spėjusi suprakaituoti Domanto veidą. Mėlynaakis klausėsi atsakymų. Galiausiai atsistojęs tarė:
-Panele Kravitz, atsakymas teisingas tad skiriu du taškus Klastūnynui ir kitą kartą malonėkite pakelti ranką ,panele Daunt, nuostabu. Atsakymas teisingas tad Grifų Gūžta pelno du taškus ,ponaiti Atkins atsakymas teisingas. Du taškai Grifų Gūžtai ,ponaiti Jones, du taškai Švilpynei ,panele Krisina du taškai Varno Nagui. Visi atsakėte teisingai labai tuo džiaugiuosi.,-Įvertino mokinius profesorius.
Nuėjęs prie stalo greitai iškeverzojo taškus ant pergamento ,kad nepamirštų. Vėl atsistojęs tarė:
-Ką gi teorija baigta laikas praktikai.-Nusišypsojo-Ant kiekvieno iš jūsų stalo yra po akmenuką. Jį reiks patrinti ,kad atsirastumėte tam tikroje vietoje. Tai gali būti: Ligoninė, teroro išpuolis ar černobylio katastrofa ar dar kas nors. Pasitelkite vaizduotę ir žinias ,bet toje vietoje turi būti sužeistų žmonių. Jums prireiks kerų kuriuos pasakėte teorinėje dalyje. Tai iliuzija tad niekas apie magijos pasaulį nesužinos. Sekmės.,-Išdėstęs užduoti grįžo prie stalo ir stebėjo kaip vienas po kito išnyksta mokiniai.

Apie Černobylį tai tik pavyzdys aš norėjau pasakyti ,kad galite nukeliauti į kokią nors katastrofą arba teroro išpuolį, žodžiu ten kur yra sužeistųjų. Nebūkite enciklopedijomis. 1-2-3 darbų nevertinsiu ,o skirsiu (T). Jūsų personažas turi teisę ,bet ir turi klysti.
Įrašų reikalavimas:
1 postas po 3000 simbolių
2 postai po 1200 simbolių
3 postai po 700 simbolių
(Tai irgi vertinsiu t.y ilgį)
Sekmės praktikoje.
Praktika iki 09.14 tai reiškia ,kad ir pamoką uždarysiu ta data. Laikas maždaug iki 17:00.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Mulungu nieko nesuprato. Nei ką šnekėjo profesorius, nei ką atsakinėjo mokiniai. Berniukas stengėsi klausytis, tačiau neišskyrė nė kelių žodžių. Tai vaiką šiek tiek gąsdino. Maža to, mokiniai atrodė net nematyti. Grifiukas buvo labai susijaudinęs. Bibliotekoje susirado žodyną, tad nemažą dalį žodžių galėjo išsiversti. Dėl tos priežasties įsivaizdavo, apie ką yra ši pamoka. Deja, suprasti ką nors daugiau tai nepadėjo. Tad nenuostabu, kad per teorinę dalį jis tylėjo. Mokiniams pagaliau baigus šnekėti, afrikietis lengviau atsiduso: prie jo niekas nesikabinėjo, tad galbūt jis nepadarė nieko blogo. Mergaičių ir vėl buvo dauguma, bet šįkart, laimei, atsirado ir bent vienas kažką pasakęs berniukas. Ir, kiek pastebėjo vienuolikametis, jis netgi buvo su Grifų Gūžtos uniforma. Reikės susipažinti nusprendė Mulungu, tačiau tuo metu profesorius jau buvo pradėjęs savo šneką. Ir vėl. Teko susikaupti. Šį kartą pavyko išskirti vieną žodį: sėkmės. Jis nepadėjo nusiraminti. Jeigu jau mokytojas sako "sėkmės", gero, ko gero, verčiau nesitikėti... Tuo labiau, kad grifiukas net nežinojo, ką daryti. Jis norėjo to paklausti, tačiau suprato, kad jo kalbos niekas nemokės. Teko žiūrėti, ką daro kiti.
Arčiausiai sėdintys mokiniai ėmė į rankas akmenukus ir juos trynė. Ar bent jau taip suprato Mulungu. Tai buvo šiek tiek keista: žinoma, ir pačiam yra tekę tą daryti, tačiau tam buvo priežastis: poreikis patikrinti temperatūrą ar pėdsakų senumą. O čia? Sėdint pilyje? Tai buvo labai sunkiai suprantama. Afrikietis jautėsi visiškai sutrikęs. Pasitikrinęs, ar turi lazdelę, galiausiai paėmė akmenuką į ranką. Vaiką gerokai gąsdino tai, kad jis vis dar nežinojo, ką reikės daryti. Įdėmiai apžiūrėjo akmenuką. Tas neatrodė kažkuo ypatingas. Vis dėlto padarė tai, ką matė darant kitus mokinius - patrynė.
Ir iš karto atsidūrė kažkur. Tai buvo taip netikėta, kad Mulungu dar labiau išsigando.
- Kas čia vyksta?! - savo kalba išrėkė vaikas. Turint omenyje, kad jis kalbėdamas normaliu tonu galėjo prikelti numirusį, šauksmas turėjo nuskambėti itin garsiai. Afrikietis pats to nežinojo, tačiau atsidūrė Niujorke iš karto po 2001 metų rugsėjo vienuoliktosios išpuolių. Aplinkui buvo milžiniškas triukšmas: klykė žmonės, kaukė sirenos, kažkas bildėjo... Iš nedidelės Afrikos genties atvykęs vienuolikametis tikrai negalėjo suprasti, kas čia vyksta. Jis su siaubu žiūrėjo į chaosą. Buvo visai pamiršęs, kad dar ką tik buvo pamokoje. Ir nebūtų net pagalvojęs, kad tokie dalykai yra įmanomi. Reikėjo kažkaip gelbėtis. Kad ir kaip jis čia atsidūrė, nebenorėjo daugiau viso to matyti. Mulungu nusisuko nuo chaoso ir žmonių ir pasileido bėgti. Kelis kartus griuvo, nes vis užkliūdavo už gulinčių žmonių ar nuolaužų, tačiau svarbiausia buvo atsidurti kuo toliau nuo visos šitos tragedijos.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Daniela, išgirdusi profesoriaus priekaištą dėl nepakeltos rankos, tik užvertė akis.
 - Ar tau skauda, kai kažkas nemosuoja rankomis prieš ištardamas tris žodžius? - burbtelėjo. Vis vien niekas tada nė nekalbėjo...
    Nepaisant šio mažo nepasitenkinimo, pamokos praktika rodėsi visai įdomi. Žinoma, buvo baisu patekti į vietą, kur per tris sekundes užsikrėstų raupais ar dar kažkuo pavojingu, tačiau jei ten tik iliuzija?
    Ji pagriebė gruoblėtą, osmio pilkumo akmenuką. Tokie pas mane kieme vartosi, - pastebėjo. Pasitikrinusi, ar lazdelė vietoje, atsargiai patrynė akmenį. Kaip mat suprato, kad akmenėlis - tarsi vėluotai veikianti nešyklė: jausmas buvo lygiai toks pat nemalonus.
    Po kelių sekundžių blogulį varančių suktukų penktakursė labai negrakščiai nudribo ant karštų grindų. Net ne karštų, o deginančių - aiktelėjusi Dani pašoko ir apsidairė.
    Ji stovėjo kvadratinėje patalpoje, apstatytoje itin kukliais pilkais baldais. Buvo kelios sukamosios kėdės, platus tvirtas stalas, žiobariškas proktetorius - ar kaip jis ten vadinasi - virš galvos. Kambarys kaip kambarys.
    Staiga pėdas pasiekė nemaloni kaitra, ji puolė šokinėti - karštis persismelkė per batus. Daniela sunerimo.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Patenkinta savimi, kad uždirbo du taškus ir vis dar abejingai vis dirsčiodama į profesorių mergaitė laukė kas bus toliau. Nors tai jau seniai žinojo. Gaus praktinę užduotį, ją įvykdys, gaus gerą pažymį. Viskas taip vyksta nuo pat jos pirmų dienų Hogvartse. Ta rutina Cristal jau buvo seniai atsibodusi, tačiau ką ji gali padaryti? Todėl kaip paprastai sėdėjo kabinete ir klausėsi lalančio profesoriaus apie nusigavimą į kitą vietą ir turbūt žmonių gydymą, nors šitą dalį mokytojas praleido. Arba grifė tiesiog nesiklausė.
Pasičiupusi ant stalo gulintį akmenuką, lyg kažkas galėtų jį iš mergaitės atimti, apsižiūrėjusi jį, svarstė kaip toks kvailas daiktas gali žaliaakę nunešti į kitą vietą. Nusprendusi daugiau nemąstyti, grifė stipriai patrynė akmenuką ir pajutusi tempimą visose galūnose dribo ant baltų grindų.
Atsitokėjus pirma mintis buvo, kad nepasiemė burtų lazdelės. Baisiausiai persigandusi ji išvertė visas kišenes, kol ją rado. Kai jau buvo nusiraminusi, mergaitė apsidairė. Baltos sienos, purvinos grindys ir vaistų kvapas išdavė, kad Cristal yra ligoninėje. Tačiau ji buvo visiškai mažytė, o aplinkui nei vieno žmogaus. Gal taip ir geriau. Kaži ką pamanytų daktarai pamatę mokinę su uniforma ir lazdele rankoje, klūpinčią ant kelių vidury pastato. Tai supratusi, greitai pakilo nuo žemės ir paėjusi priekin apsidairė, visiškai nesijaudindama, kad ją kažkas gali pamatyti.
Prisiminusi ką sakė pamokoje, jai toptelėjo, kad brunetės užduotis veikiausiai yra išgydyti kokį nors ligonį. Tačiau kaip ji taip gali padaryti, jei nežino jokių kerų kurie tai gali jai padėti padaryti?!
Visiškai nusivylusi ji atsitūpė ant grindų ir laukė kol pasibaigs pamokos laikas, kad galėtų grįžti į klasę. Jei profesorius Varnanagis nebus iškrėtęs kokio nors pokšto.
my morning face:

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Mergaitė apsidžiaugė ,kad gavo du taškus.Ir labai patenkinta savimi laukė praktikos.Profesorius Varnanagis paaiškino ką reikia daryti ir ji nieno nelaukdama pasiėmė akmenuką ir jį patrynė.Po akimirkos ji jau stovėjo ligoninėje.O joje visi daktarai ,slaugai ir seselės kažkur skubėjo.Gal paseksiu juos. Pagalvojo Vovere.Ir taip ir padarė.Jie visi ėjo pro didžiules duris.Tad ir antrakursė pravėrė duris už jų buvo pilną lovų ,o ant jų dar daugiau ligonių.Varniukės džiaugsmas dingo.Ar man reikės juos visus išgydyti ?. Nustebusi savęs paklausė dvylikametė.Ir dar atidžiau apsidairė. Visoje patalpoje buvo labai daug ligonių ,nes jeigu sudėtum visus daktarus , slaugus ir seseles vis tiek ligonių būtu daugiau mažiausiai tris kartus daugiau.Tad mergaitė susiėmė ir nuėjo prie artimiausio ligonio.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Nepraėjus kelioms sekundėms, Dani susizgribo, kodėl iš jos pėdos dega karščiu. Apačioje, gal kitame aukšte, o gal rūsyje, kilo gaisras. Ir sprendžiant iš kylančios kambario temperatūros, jis plėtėsi žaibo greičiu.
    O dievai. Penktakursė nė nenumanė, kokiu būdu turėtų kažkam padėti. Nerti į ugnį? Kas tada liks iš jos pačios? O kaip ir kada grįš į klasę? Ar profesorius to nepaminėjo, ar jai kaip visada trūko protelio klausytis mokytojo kalbos?
    Daniela atsiduso. Aišku kaip dieną, jei nieko nedarys, ne tik negrįš į klasę, bet ir negaus taškų. Taigi jos pėdos bus apsvilusios be reikalo. Na, bet jei mirsiu, kaltas bus tas prakeiktas Varnanagis.
    Mergina apsidairė ir išvydo šviesaus medžio spintą. Pribėgusi ją atidarė. Iš pradžių nusivylė, mat ta pasirodė tuščia, tačiau tuomet ji išvydo lyg ir atsarginius marškinius, padėtus ant viršutinės lentynos. Pagriebusi juos, Daniela apsivyniojo nosį bei burną. Norėjo dar rūbą sušlapinti, tačiau prie durų buvusi kriauklė lyg tyčia neveikė.
    Dani pravėrė duris ir net susigūžė - tvojo nepakeliamos kaitros banga. Akys apsiašarojo, kūnas po vilnoniu apsiaustu pradėjo prakaituoti. Prireikė geros minutės suprasti, kad dūmų pripildyta patalpa - pilkas neišvaizdus koridorius. Gale leidosi laiptai, matėsi košmariški ugnies liežuvių šešėliai.
    Jei ten nebus jokio sužeisto žmogaus, aš užmušiu tą profesorių. Įsibaiminusi mergina pasiekė laiptus ir pradėjo leistis pakopomis. Buvo karščiau nei pirtyje, po marškinių kauke trūko oro. Aplinka mirguliavo dėl dūmų kiekio. Staiga klastuolė slystelėjo ir nučiuožė karštais laiptais žemyn, tiesiai į ugnies spąstus.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Priėjusi prie ligonio mergaitė pamatė ant jo galvos esančia žaizdą.Ji išsitraukė lazdelę ir ji jau buvo pasiruošusi ir žinojo kokį burtažodį reikės sakyti.Tad ji tvirtai ištarė:
-Esirflis.
Bet deja žaizdą padidėjo ir iš jos pradėjo bėgti kraujas.O ne dar blogiau. Mintyse išsigando Vovere.Ir burtažodį pabandė dar sykį ,nors žinojo ,kad burtažodis tokios žaizdos neišgydys:
-Esirflis.
Šį kartą nieko neatsitiko. Antrakursei jau atrodė nevertą dar sykį bandyti sėkme tad ji nuėjo prie kito ligonio.Jam žaizdų buvo trigubai daugiau negu pirmajam.Varniukė net nenutuokė kokius kerus reikia naudoti .Tad ji nejudėdama laukė kažkokios pagalbos arba kada baigsis pamoką ir ji galės grįžti į klasę.Po kelių minučių jai jau pasidarė nuobodu ir ji pradėjo daugiau žiūrinėti tikėdamasi kažką pamatyti.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Daniela dundėdama nusivartaliojo degančiais laiptais, iš jos burnos pradėjo lietis keiksmai ir nemažas kiekis kraujo. Ji klykdama atsistojo ir susverdėjo, išvydus ugnies liežuvius ant rankovių. Kelius, blauzdas degė, ir ne dėl karščio - beslysdama viską nusibrozdino iki kaulo.
    Išsigandusi vos sugebėjo tinkamai panaudoti kerus, tad rankogaliai buvo apdegė beveik iki alkūnių. O tuomet, susitvarkius su ta bėda, ją apėmė panika.
    Viskas aplinkui liepsnojo.
    Liejosi raudoni, oranžiniai, geltoni ir netgi juodi atšvaitai. Nesimatė jokio praėjimo. Po akimirkos Dani nebesuprato, kurgi pradingo laiptai.
    Susikaupk, - paliepė sau klastuolė, tačiau suprato, kad verkia. O tai buvo sunkus darbas, nes nuo karščio ašaros išdžiūdavo nė nepalikusios akių. Pamažu mergina suprato, kad išdžiūvo ne tik lūpos, ausys ar akių vokai, o ir visi vidaus organai.
    Kliuvinėdama Daniela patraukė tolyn. Turėjo pripažinti, kad tai daro neieškodama sužeistųjų: ji bandė aptikti laiptus. Po kelių sekundžių (minučių? Valandų?) ji išgirdo kažkieno riksmą.
    Vėliau ji pati nesuprato, kaip, tačiau nuklibikščiavo iki garso šaltinio. Pravėrė liepsnojančių durų likučius ir išvydo sukniubusį siluetą. Vis dar nejausdama savo veiksmų, lazdele apmažino ugnies srautą, levitacijos kerais kilstelėjo figūrą ir pabandė grįžti atgal. Dėl sumažėjusio dūmų kiekio geriau matė ir lengviau orientavosi, tačiau vis vien tris sykius išmetė nešamą žmogų, du sykius susidaužė galvą ir bent penkis kartus turėjo gesinti užsidegusį rūbų skverną. Galų gale, po, rodos, ištisų šimtmečių, užkopė byrančiais laiptais į geriau atrodantį viršutinį aukštą. Numetė žmogų tolėliau, pati susumuko prie vėsios sienos ir užsimerkė.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Užduotis buvo aiški. Cristal reikėjo išgydyti kokį nors sunkiai kraujuojantį ir sulūžusiu kaulu ligonį. Nors trečiakursė vis dar neturėjo plano ir ši užduotis jai pasirodė truputį kompilkuota, mergaitė buvo labai laiminga, kad jai pasisekė ir ji atsidūrė saugioje ligoninėje. Cristal negalėjo įsivaizuoti kokioje padėtyje dabar buvo jos bendraklasiai, patekę pavyzdžiui į karo lauką. Pagalvojus apie susidorojimą su tokia užduotimi, Cristal nukrėsdavo drebulys.
Pabodusi sėdėjimo kampe ir savo pačios minčių atakos, mergaitė atsistojo ir nužirgliojo paieškoti kokių nors sunkių ligonių. Ligoninė atrodė dar kraupiau, nes joje nebuvo daktarų ir seselių. Pasinaudojusi proga ji kyštėlėjo galva pro vienos palatos duris, su numeriu 218, mergaitė nieko nerado. Palata buvo visiškai tuščia.
Nusistebėjusi, Cristal apsisuko ir patraukė artimiausių laiptų link. Kad ir kokiame aukšte ji buvo, čia taip pat nebuvo nei vienos dvasios, išskyrus kažkieno duslų kosėjimą koridoriaus gale. Nubėgusi prie palatos, iš kurios galimai sklido garsas, ji tyliai atidarė duris ir pamatė lovoje gulintį senuką, visiškai nusilpusį, tačiau be paliovos kosintį. Greitai uždariusi duris brunetė susigėdo ir pradėjo galvoti, kokia tikimybė, kad tas senukas buvo užkrečiamas. Tokios mintys jos nepaliko ir atidarant duris dar vienos palatos.
Ten buvo dvi lovos, kuriose gulėjo pagyvenusi moteris, kuri miegojo. Kitoje lovoje, arčiau lango taip pat miegojo jauna moteris, apvyniota bintu galva. Apsidžiaugusi, kad rado kažką, ką galimą išgydyti vieninteliais kerais, kuriuos ji žino, Cristal tyliai uždarė palatos duris.
my morning face: