[Dorotėja Hopes]

[Tema: Eiliškumo eliksyrai]

Dorotėjos akys spindėjo atidarant pažįstamas duris į Nuodų ir Vaistų kabinetą. Septynis metus ji čia vaikščiojo kaip mokinė, o dabar atidarinėjo duris kaip nauja, persigandusi, tačiau nekantraujanti profesorė. Lauke švietė rugsėjo pradžios saulutė, tačiau požemio be langų ji nepasiekė ir čia spaudė šaltukas. Doros tai visai nejaudino, ji buvo pratusi prie klasės vėsos ir drėgmės. Dabar, plačiai pravėrusi naujos savo darbovietės duris, mergina užuodė tik galimybes ir eliksyrų sudedamąsias dalis. Vis dar negalėjo patikėti savo sėkme. Tik pabaigus mokyklą, net nežinodama kaip galės atsisveikinti su antrais namais tapusia pilimi ji gavo taip išsvajotą Nuodų ir Vaistų mokytojos vietą. Iš jos veido vis nedingo šypsena prisiminus jausmą skaitant laišką nulėmusį jos ateitį.
Tik įžengus į klasę pirmu lazdelės mostu septyniolikmetė sustūmė stalus po du. Pati visad būdavo ta mokinė kuri sėdi po vieną ir neranda partnerio, taigi tikėjosi, jog toks sėdėjimas padės jos uždaresniems mokiniams įsitraukti į klasės reikalus. Dabar svarbiausia išvengti to, jog kiekvienas koledžas susigrūda viename kampe ir viskas bus būtent taip kaip ji ir įsivaizdavo. O įsivaizdavo ji, jog jos pamokos bus tos, per kurias mokiniai ne tik kala informaciją egzaminams, bet ir išeina su geromis nuotaikomis ir šiluma pilve.
Antru lazdelės mostu profesorė ištraukė ateinančiai pamokai reikalingus ingredientus ir paskirstė juos po lygiai į dėžutes. Šios iškart atsidūrė ant stalų, po vieną sustumtam dvisuoliui. Taip greitai pasiruošusi pamokai ji atsirėmė į stalą ir ėmė laukti mokinių. O šie, kaip jai atrodė, rinkosi sraigės greičiu, tarsi turėtų visą pasaulio laiką.
Galiausiai durims užsitrenkus po paskutinio mokinio ji atsistūmė nuo stalo ir ištiesino nugarą. Tik neparodyk nepasitikėjimo, tarė sau ir pradėjo prakalbą.
-Sveiki, esu Dorotėja Hopes, šiais metais gavau garbingą Nuodų ir Vaistų poziciją. Savo mokinius žadu vadinti vardais, taigi ir iš jūsų pusės didelių formalumų nesitikiu, profesorė Dora bus pats tas, - ji šiltai šyptelėjo. -Iš pat pradžių prašymas susėsti taip, jog vienas šalia kito sėdėtų skirtingų koledžų ir kursų mokiniai. Ateinančią pamoką dirbsite po du, bet nebijokit, kiekvienas gausit progų pasireikšti. O dabar, nešvaistant nei mano, nei jūsų laiko, kas ką galite pasakyti apie Eiliškumo eliksyrus? Tiesa, oklumantijos nesimokinau, prieš pradedant pasakykit savo vardą, pabandysiu prisiminti.
Mergina giliai iškvėpė, dar kartą nusišypsojo mokiniams ir grįžo prie savo suolo į kurį pasistengė patogiai atsiremti. Merlino barzda, prašau, kad tik kas atsakytų, nes jei pačiai teks visą pamoką kalbėti turbūt išgersiu nuodų, pagalvojo ji prieš įsiklausant į klasę.
   
[Teorija iki 09.04 vakaro. Apie Eiliškumo eliksyrus sugalvokit po vieną kuo įdomesnį faktą. Vienodų atsakymų neskaitau.]

[Daniela Kravitz]

    Nors saulė maloniai kaitino Hogvartso kiemą ir kiekvieną kabinetą, nuodų ir vaistų požemyje buvo šalta ir nesmagu. Danielai - ypač. Ji buvo truputį pasiilgus šių pamokų, tačiau tik truputį. Temos įdomios, profesoriai dažniausiai - irgi. Bėda buvo tame, kad jai visiškai, siaubingai nesisekdavo.
    Atėjo viena pirmųjų, tačiau savo sėdėjimo vieta dabar nebuvo patenkinta. Nauja profesorė sugalvojo suolus sustumdyti, ir kažkas galėjo bet kuriuo metu prisėsti šalia (Dani tuo pasirūpino - ant gretimos kėdės numetė krepšį). Iš kitos pamokos, kurioje teks dirbi dviese, gal kažkaip išsisuks.
    Profesorė prisistatė ir užsiminė apie kažkokius Eiliškumo eliksyrus. Tokių ji nebuvo girdėjusi. Ir šauti aklai nelabai galėjo - ar tai simbolizuoja eilinius žmones, ar poemų eiles?
    Vis dėlto ji nusprendė prabilti, kol dar bent kažkiek norisi. Nemanė, kad per pamoką pasirodys gerai ar bent patenkinamai, tad reikėjo suktis dabar. Gal profesorė pagirs už drąsą... - dar pagalvojo, mat klasė atrodė slogiai tyli.
 - Sveiki, aš esu... Daniela, - prisistatė po trumpos pauzės, mat kovojo su pagunda pasakyti netikrą vardą. Aš - Zigmunda NekenčiuGrupiniųUžduočių. - Eiliškumo eliksyrai, hmmm, verčia žmogų... kalbėti eilėmis, - nerišliai sumalė, tačiau gėdos dėl tokio skuboto ir vaikiško atsakymo nejautė. Na, o ką dar galėjau sakyti?

[Cristal Daunt]

Požeyje buvo šalta. Tau buvo vienintelis dalykas, kuris jai nepartikdavo per Nuodų ir Vaistų pamokas. Kad ir kaip buvo nesmagu sėdėti tarp sienų, metų metus negavusių normalios saulės šviesos, eliksryrus trylikametei grifei patiko labiau. Per vasarą Cristal buvo išsilgusi šių pamokų, nors jos ir nebuvo geriausiai grifei besisekantis dalykas.
Cristal sedėjo suole viena, kadangi į kabinetą atėjo vieną pirmųjų, ir laukė kol kažkas prisės šalia jos, kad pačiai merginai nereikėtų ieškotis partnerio. Jaunutė mokytoja trečiakursei patiko jau nuo pirmo jos ištarto žodžio. Sulaukusi profesorės teorinio klausimo Cristal likė sėdėti kaip sėdėjusi, tik pasiklausė tolėliau sėdinčios vyresnės klastuolės atsakymo ir tyliai prunkštelėjo. Neatsakė žaliaakė į klausimą ne tik todėl, kad nežino atsakymo. Labiau ji nenorėjo pačią pirmą dieną vaidinti didžios visažinės.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Kišenėje tyliai kurktelėjo Matthew. Deoiridh sėdėjo suole ir bandė nuraminti augintinę. Vis dėlto žmogiškajame pavidale su varlėmis bendrauti vis dar buvo sunku, tad nuraminti niekaip nesisekė. Galiausiai animagė pasidavė. Apsižvalgiusi po klasę suprato, kad sugebėjo atsisėsti tiesiai už Danielos Kravitz - klastuolės, su kuria turėjo itin įdomų susitikimą.
- Kokie mes šiandien švarūs, - pakankamai garsiai, kad Daniela išgirstų, sušnibždėjo Deoiridh. Nesusilaikiusi prunkštelėjo. Vis dėlto anas susitikimas jai baigėsi gerokai maloniau negu klastuolei.
Pasistengusi sutelkti dėmesį į profesorę grifiukė netrukus tokio sprendimo pasigailėjo: panašu, kad artimiausioje ateityje per pamokas teks dirbti poromis. Sigurdas? nejučia iš karto pagalvojo mergaitė, tačiau tuojau pat nustūmė tokią mintį į šalį. Laimei, profesorė lyg ir buvo užsiminusi apie tai, kad mokiniai turės būti tiek skirtingo koledžo, tiek kurso. Kadangi tiek ji, tiek Sigurdas buvo grifai, šio pavojaus bus galima išvengti. O su ta, kuri dabar sėdi priešais, ji tikrai nedirbs.
Profesorė uždavė kažkokį klausimą. Deoiridh nežinojo, ar jis buvo įdomus, ar ne. Vis dėlto kadangi su varlėmis bendrauti tikrai nesinorėjo, buvo galima tinkamai sudalyvauti pamokoje. Tad ji pakėlė ranką ir aiškiai ištarė:
- Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith. Eiliškumo eliksyrai priverčia viską atsiminti eilės tvarka. Veikia taip stipriai, kad bet koks tvarkos pažeidimas labai erzina ir gali netgi paveikti psichologiškai. Pavyzdžiui, jeigu jūs, profesore, išgertumėte tokio eliksyro, įsimintumėte, kas kur sėdi. O jeigu mes apsikeistume vietomis, jums tas labai nepatiktų.
Rudaplaukė nutilo. Nežinojo, ar labai nusišnekėjo, ar atsakė bent kur nors "į tą pusę", tačiau pasišaipyti iš Danielos buvo galima ir netgi reikėjo. Tad Deoiridh pasilenkė į priekį ir sušnibždėjo:
- Pasirodo, tarp mūsų esama poetų, ką?

[Aaron Atkins]

Dar vieni linksmi metai Hogvartse. Dar vieni metai sėdint pamokose, kurias Aaron mylėjo ne per labiausiai. Berniukas nemėgo Nuodų ir Vaistų klasės, nežinia kodėl, tačiau ji jam atrodė kažkuo nepatikima.
Dėžė ant stalo pabudino vaikinuko smalsumą, tačiau jis pasistengė nežvilgčioti į tą dėžę. Kai reikės, tada ir pažiūrėsiu. Nors, neslėpkime, pakankamai akivaizdu, kad ten bus kažkas susiję su eliksyrais. Arba buteliukai, arba ingredientai.
Laikas ėjo lėtai, kol pagaliau paskutinis  mokinys įžengė į klasę. Aaron įsižiūrėjo į profesorę, kuri buvo visiška naujokė. Tiesa sakant, jos netgi prie profesorių stalo nematė, bet čia turbūt jau buvo jo problema.
Įsiminęs ką turėtų sakyti berniukas palaukė savo eilės, o tada jau prasidėjo.
-Aaron Atkins, Aaron su dvejomis a,-trumpai prisistatydamas vaikis įsižiūrėjo į vieną tašką ir šyptelėjo.-Kai kurie Eiliškumo eliksyrai yra labai įdomūs tuo, kad jeigu jų išgersi per daug gali kuriam laikui prarasti atmintį, tik nežinau su kuriais čia taip...-pamiršęs visus pavadinimus vaikinukas šovė vienintelį faktą savo galvoje ir dabar jam beliko tikėtis, kad tai nebuvo visiškas nusikliedėjimas.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw sėdėjo prie jo ir buvo itin nepatenkinta. Tik įėjusi į klasę ji pamatė kažkur matytą mergaitę, tad atsisėdo prie jos. Ir tik vėliau atmintis pakuždėjo, kur jos buvo susitikusios: ogi ledainėje Skersiniame skersgatvyje. Vadinasi, tai yra ta pati kvaila mergiūkštė, kuri apmėtė ją ledais! Deja, tuo metu astronomijos prietaisas jau buvo saugiai pastatytas ant stalo, tad Elliw nebenorėjo niekur judintis. Žinojo, kad teks kažkaip ištverti šitą suolo kaimynę. Bet, žinoma, švilpė su ja nesikalbės.
Profesorė kažką kalbėjo, tačiau rudaplaukė nelabai girdėjo, ką tiksliai. Tikriausiai uždavė kokį nors klausimą, į kurį ji vis tiek nežino atsakymo. Tad velsietė nė nesivargino apie nieką galvoti. Ji tik sėdėjo ir nejudėjo. Šiuo metu teleskopo saugumas buvo pirmoje vietoje.
Išgirdusi porą vaikų atsakinėjant švilpė suprato, kad reikia pasakyti savo vardą. Ji nežinojo, kam tiksliai to reikia, tačiau jeigu profesorė prašė, matyt, reikia. Nebent, žinoma, tie kvailiai patys sugalvojo pasakyti savo vardus.
Elliw skubiai atsistojo. Kėdė, žinoma, nugriuvo, tačiau teleskopas liko sveikas. To kol kas užteko.
- Aš esu Elliw! - garsiai sušuko mergaitė. Nežinojo, ką dar reikia pasakyti, tad kelias akimirkas tiesiog kvailai patylėjo. Galiausiai nutarė, kad reikia atsisėsti. Bandė pasilenkti pasistatyti kėdės, tačiau galva užkliudė teleskopą. Jis skubiai nukrito ant grindų. Ir, žinoma, sudužo.

[Mulungu Kinyonga]

Viena iš pirmų Mulungu pamokų Hogvartse buvo "nuodai ir vaistai", jeigu jis gerai prisiminė pavadinimą. Sėdėdamas klasėje jis mąstė apie tai, kaip sunku buvo rasti reikiamą kabinetą. Skaičiai ant durų atrodė esantys visai be tvarkos, o juk berniukas ieškoti buvo pripratęs visai kitaip...
Vis dėlto dabar jis jau buvo klasėje, tad bent tuo rūpintis nereikėjo. Berniukas sėdėjo klasės priekyje ir klausėsi profesorės. Jį šiek tiek gąsdino faktas, kad ji yra jauna mergina, tačiau stengėsi to neparodyti. Juk pakliuvo į Grifų Gūžtą, kur, jeigu gerai suprato, mokosi drąsūs mokiniai. Vadinasi, reikės kažkaip išmokti nebebijoti mergaičių ir jaunų merginų...
Iš profesorės kalbos vaikas nieko nesuprato. Tiesa, pavyko išgirsti žodį "aš", kuris lyg ir reiškė prisistatymą. Tačiau prieš jį tikrai nebuvo "labas", o iš to, kas buvo paskui, niekas neskambėjo kaip vardas. Ką gi. Koks realiai skirtumas, juk afrikietis vis tiek neketino kada nors kalbėti su šita profesore.
Tada pradėjo šnekėti mokiniai. Kai iš už nugaros pasigirdo pirmas balsas, juodaodis net pašoko. Persigandęs pažvelgė į šnekantįjį - jo siaubui, tai irgi buvo mergaitė. Jaunesnė už profesorę, tačiau vyresnė už jį. Mulungu pajuto, kaip jį kausto siaubas. Vis dėlto kažką daryti reikėjo. Kaip su tuo kovoti?
Pirmakursis sugebėjo išgirsti, kad kiekviena mokinė (kodėl čia vien mergaitės?! Ar jis kažkur ne ten pataikė?!) paminėjo "eiliškumo eliksyrus" ar kažką panašaus. Ar tai pamokos tema? Ar ir jam reikia pakartoti tą patį žodį? Buvo labai kvaila daryti tą patį, ką daro ir mergaitės, tačiau jis buvo tikras, kad atėjo į teisingą pamoką. O jeigu jau atėjo, turi stengtis kažką daryti. Dar kartą nužvelgė klasę. Daugiau lyg ir niekas nekalbėjo.
- Aš Mulungu, - be jokio perspėjimo užbaubė grifiukas. Atrodė, kad nuo garsaus šūksnio net stiklai subarškėjo. O juk jam dar reikėjo pabaigti šnekėti... - Ailiškūmo elyksyrai... - pradėjo jis, staiga pamiršęs, kaip tiksliai skambėjo tie žodžiai, kuriuos pakartojo visos mergaitės. Nesugalvodamas, ką daugiau pasakyti, pridūrė universaliausią anglų kalbos žodį: - Skanaus!
Mulungu patenkintas apsižvalgė. Pats nesuprato, ką pasakė, tačiau stengėsi dalyvauti pamokoje. Galėjo tikėtis, kad tėtis bus patenkintas. Tereikia kuo greičiau parašyti laišką.

[Daniela Kravitz]

    O Dieve, ne. Už Danielos sugalvojo prisėsti ta varlių mergaitė nesuprantamu vardu. Dėl netaktiškos grifiukės replikos atsigręžė ir kuo mandagiau nusišypsojo.
 - Matau, pagaliau išbandei dušą? Pirmas kartas visada džiugina, - ir, užrietusi nosį, nusisuko.
    Tada grifė sugalvojo pati išbandyti laimę ir atsakyti profesorei. Žinoma, atsakymas buvo nei į tvorą, nei į mietą, bet ta pasipūtėlė dar turėjo drąsos pamurmėti apie poetus. Dani pati žinojo, kad bet koks sakinėlis geresnis už josios marmalą prieš tai, tačiau nusileisti neketino. Kol profesorė nepasakė tikrojo atsakymo, ji gali pasipešti.
 - Dei, faktas, kad esu skolinga paslaugą, nereiškia, kad gali tampyti mano nervus, - tyliai pro dantis iškošė. - Ir tai, kad padiktavai ištisą litaniją apie kažkokį eiliškumą, tik parodo, kokia mokytojos augintinė esi. Tiesa, nedaug žmonių į augininius pasirinks gleivėtą varlę... Bet ar aš galiu teisti kitų skonį?

[Cassidy Melens]

Mergaitė po ilgai trumpų atostogų ir vasaros įspūdžių ir vėl sėdėjo šaltame nuodų ir vaistų kabinete.Ji sėdėjo pačiame gale ir gan prastai tamsiame ir niūriame kabinete matė mokytoją.Jau buvo akivaizdu po pirmųjų žodžių ,kad profesorė yra labai patenkintą ir linksmą.Vovere tą dieną buvo visiškai priešingai nusiteikusi.Kol profesorė Hopes kalbėjo antrakursė visaip bandė neužmigti.Po kiekvieno žodžio jai vis labiau merkėsi akys.Kodėl šią naktį man būtinai turėjo būti nemigą. Pyko ant savęs dvylikametė.Ir išgirdusi klausimą ji labai nusivylė ,kad nieko apie tokį eliksyrą ji nežinojo.Kol mieguistu balsu prabilo:
-Aš esu Vovere Krisina,- padarė trumpą pauzę,- eiliškumo eliksyras turi tokį poveikį ,kad jeigu tu jo išgeri du lašus tavo atmintyje viskas susimaišo.
Varniukė viską ką pasakė buvo išgalvojusi remdamasi kitų atsakymais.Tikiuosi gausi bent taškelį. Tikėjosi mergaitė.Ir toliau laukė kai profesorė pradės praktiką.

[Dorotėja Hopes]

Dorotėja gniaužė nuoširdaus džiaugsmo šypseną. Jos pirma pamoka ir mokiniai iš tiesų dalyvauja ir stengiasi. Žinoma netrūko ir mokinių sėdinčių tyliai, nors ir kaip smarkiai akimis ji ragino juos prabilti. Vis dėl to viskas vyko daug geriau nei ji tikėjosi. Mergina akimirką pamiršo esanti mokytoja ir stovinti klasės priekyje, taip susidomėjusi ji klausėsi atsakymų. Ji tik kiek susimėtė vienai švilpei ir grifiui sušukus savo vardus ir nieko daugiau. Buvo aišku, jog gan jaunai atrodantys mokiniai neseka pamokos todėl ji metė į abu piktą žvilgsnį. Jei taip ir toliau sodinsim juos į pirmą suolą, pažadėjo ji sau išbandyti auklėjimo priemonę, kuri,bent jos mokymosi metais, veikė puikiai.
Galiausiai kai buvo aišku, jog nei vienas mokinys nebeturi ko pasakyti, ji atsisutūmė rankomis nuo suolo ir pasilenkusi iš kuprinės išsitraukė užrašinę. Ketvirtais metais Magijos Istorijoje Dora turėjo mokytoją atvykusi trumpam pavaduoti kito, susirgusio. Jis, apkūnus, vidutinio amžiaus vyras, nuoširdžiai domėjosi savo mokiniais ir visą laiką nešiojosi užrašinę su pastabomis apie juos ir taip prisimindavo visus jų uždirbtus taškus, replikas, pasakytus juokelius. Būtent šiuo pavyzdžiu ji ir žadėjo sekti. Mergina atsivertė naują lapą ir pasižymėjo kalbėjusių vardus. Vėl pakėlusi akis ji prabilo.
- Deoiridh, net aš geriau neapibūdinčiau, tikrai yra Eiliškumo eliksyras priverčiantis viską atsiminti eilės tvarka, du taškai. Toliau, klastuolė kaštoniniais plaukais, labai atsiprašau teks pakartoti vardą, irgi du taškai, eilių deklamavimas gan bjaurus būdas sugadinti žmogui dieną. Aaron nors ir netikslus atsakymas, tačiau yra Eiliškumo eliksyras kurį išgėrus atminties seka pasimiršta. Du taškai. Vovere, atsakymas beveik toks pat kaip Aaron, o ir temos neišgirdote, Eiliškumo eliksyrų yra ne vienas, tačiau atsakymas teisingas, taigi viena tašką skiriu.
Profesorė kalbėdama tuo pačiu greitai ir sutrumpintai žymėjosi ką kalba tyliai skrebendama plunksną. Nutilusi nusišypsojo mokiniams kurie taškų negavo tarsi parodydama, jog progų dar bus ir mostelėjo lazdele. Nuo visų dėžių ant stalų nušoko dangčiai ir po klasę pasklido aitrus kvapas.
-Taigi Eiliškumo eliksyrai. Kaip supratau yra nieko apie juos nenutuokiančių taigi traukit plunksnas ir pramankštinkit riešus, šitai bus verta žinoti, - ji padarė pauzę. – Eiliškumo eliksyrai tai gan plati eliksyrų grupė ir kaip galima nuspėti iš pavadinimo, jie dažnai susiję su sekomis, eilėmis, tvarka ir taip toliau. Smagus faktas, jog pirmąjį eliksyrą priklausantį šiai grupei atrado visai neseniai toks Ezekielis Maura ir visiškai netyčia. Kažkur 1970-taisias Ezekielis sumaišė penkis ingridientus ir išgėręs savo ekspermentinio viralo likusią dieną neskyrė kairės nuo dešinės. Taigi pagal ką galima sugrupuoti visus šiuos eliksyrus, jog jie visad bus sudaryti iš penkių ingridientų, tačiau dedant juos skirtinga eilės tvarka gausime skirtingus eliksyrus.
Dar vienas mostas lazdele ir lentoje išryškėjo penkios trumpos eilutės.

Žalias salamandros kiaušinis;
Distiliuotas vanduo;
Čiobreliai;
Džiovinti laumžirgiai;
Šermukšnio uogos.

-Šiandieną visi kurie prieš save matote dėžutes su šiais ingridientais pabus Ezekieliais Maurais. Kad ir kokiu eiliškumu, kiekiu ar laiku juos sumesite į katilą gausite pilnai funkcionuojantį Eiliškumo eliksyrą, taigi  beveik neturite galimybių susimauti, tačiau jei pradinių kursų mokiniams vis viena iškyla problemų nebijokit prašyti pagalbos arba persėsti prie vyresnio kurso mokinio. Dirbkite draugiškai ir nešvaistykit ingridientų veltui, pabaigtą eliksyrą supilate į buteliuką užkemšate, užrašot vardus ir atnešat man. Sėkmės!
Pabaigusi savo tiradą Dorotėja nužingsniavo už stalo ir atsisėdo tačiau akimis toliau akylai apžiūrinėjo klasę pasiruošusi bet kada šokti į pagalbą ir tuo pačiu norėdama geriau pažinti mokinių charakterius.

[Praktika iki 09.16. Aprašykit kokia seka dedat ingridientus, kaip kuriat savo receptą, kas drįsta gali ir išbandyti gautą eliksyrą, mirtinų nėra. Du postai po 1200 arba trys po 600.]

[Cassidy Melens]

Mergaitė išgirdusi ,kad jos atsakymas yra beveik teisingas ji neteko žado.Gal kartais ir dažniau reikėtu sukurti kažkokį faktą. Galvojo Vovere.Ir dar būdama mieguista klausėsi profesorės žodžių.Kai ji baigė aiškinti praktiką antrakursė pasiėmė arčiau dėže su ingridientais. Varniukė iš pradžių pasiėmė čiobrelius.Kiek man jų dėti ?. Paklausė savęs dvylikametė.Ir kokiais penkiais minutes svarstė.Po kiek laiko svarstymo ji į katilą įdėjo keletą čiobrelių.Netikėtai jai į galvą šovė mintis.Ir ji iš kuprinės pasiėmė užrašine.Ir užrašė pirmąjį ingridientą.Gal kažkada padės. Mąstė į ateitį dvylikametė.Ir dar galvodama paėmė žaliąjį salamandros kiaušinį.Ji tada dar nepajuto ką daro ir netikėtai jai iš rankos išsprūdo kiaušinis.Ir jis išsitaškė prie mergaitės stalo.Kai Vovere pajuto ir pamatė kas atsitiko.Ji dar sykį antra dieną neteko žado tik jau blogąja pusę.Antrakursė žiūrėdavo tai į mokytoją tai į kiaušinį.Ką aš padariau ?. Pykdama ant savęs paklausė varniukė.Ir žiūrėjo į kiaušinio lukštus.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deja, reikėjo pripažinti, kad Danielos pastaba apie "litaniją" buvo teisinga. Vis dėlto Deoiridh neketino to pripažinti, tad tiesiog patylėjo. Ką šita purvina mergiotė gali iš viso išmanyti? Jai daug geriau sekasi maudytis mėšle negu atsakyti į tokį paprastą klausimą. O dar kad suprastų varlių grožį... Iš viso tikėtis neverta. Nors dabar ir buvo susipykusi su keturkojėmis draugėmis, vis tiek laikė jas daug vertesnėmis egzistuoti būtybėmis negu šita klastuolė.
Išgirdusi, kad jos atsakymas buvo geras, grifiukė nustebo. Deja, ir Danielos atsakymas buvo tikslus (berods).
- Šaunuolė, gerutė mokinė, - pakankamai garsiai sušnibždėjo rudaplaukė. Kaži kas čia tas mokytojos augintinis? Be didelio entuziazmo nužvelgė ingredientų sąrašą. Nenorėjo nieko daryti. Tuo labiau, kad net neaišku, ką gaus. Nors gal reikėtų sugirdyti šitai? pasvarstė Deoiridh. Suprato, kad Daniela ją erzina vis labiau ir labiau. Vien jau savo egzistavimu. O kur dar tas pasipūtimas!
Vis dėlto atidžiau nužvelgusi lentą Deoiridh patenkinta išsišiepė. Žalias salamandros kiaušinis? pasitikslino mintyse ir jau žinojo, kuo visa tai netrukus baigsis. Argi ji kalta dėl to, kad ta kvaila klastuolė įsigudrino atsisėsti tiesiai prieš ją? Koks skirtumas, kad ji, Deoiridh, atsisėdo vėliau - tai vis tiek Danielos kaltė. Gal pagaliau nustosi pūstis? uždavė klausimą klastuolei rudaplaukė, tačiau garsiai jo neuždavė - geriau ana tegul nesužino plano tol, kol jis nėra įvykdytas.
Pasiraususi dėžėje škotė lengvai rado kiaušinį. Turėjo jį tik vieną, kas reiškė, kad įvykdžiusi savo planą nebegalės padaryti eliksyro. Vis dėlto tokios smulkmenos grifiukei nerūpėjo - daug labiau norėjo pasilinksminti. Tad išsitraukė kiaušinį ir kuo tyliau atsistojo. Nors klasėje nebuvo visiškai tylu, reikėjo, kad Daniela jos neišgirstų. Atsargiai pasilenkė į priekį ir ramiausiai trenkė kiaušinį klastuolei į galvą. Žinoma, kiaušinis sudužo.
- O, - apsimetė nustebusi Deoiridh. - Atsiprašau, netyčia.

[Daniela Kravitz]

    Danielos atsakymas, žinoma, buvo teisingas, tačiau dėl to ir nebuvo kilę abejonių. Atsisukusi į Dei, šnipštelėjo:
 - Pasirodo, net mano poetiškas atsakymas vertas dviejų taškų. Kitą sykį prieš praveriant burną patarčiau pagalvoti.
    Ir išsišiepusi nusisuko. Nuotaiką gadino gal tik tai, kad mokytoja neprisiminė jos vardo. Visų kitų mokinių paminėjo, net laužėsi liežuvį kartodama tą idiotišką grifės "vardą", tačiau neatsiminė paprasčiausios Danielos. Na, ką gi. Antrą sykį tikrai, tikrai nekartosiu.
    Pamoka rodėsi stulbinamai lengva. Tereikėjo sumesti ingredientus ir nepaisant nei dėjimo tvarkos, nei maišymo ypatybių, kažkoks eliksyras gausis. Buvo maža (gal ir truputį didoka) tikimybė, kad penktakursė susimaus.
    Taigi, lenva širdimi Dani peržvelgė duotas priemones: salamandros kiaušinis, uogos, vanduo, čiobreliai, keli laumžirgiai. Deja, džiaugsmas ilgai netruko: mergina pajuto, kaip kažkas tekšteli į pakaušį. Po akimirkos keista, skysta, įtartinai kiaušinio vidų primenanti masė pradėjo tekėti jai kaklu.
    Dei.
    Danielos įniršusi atsisuko. Įsiūčio stengėsi neparodyti, tačiau suraukti antakiai ir įsitempęs veidas greičiausiai ją išdavė.
 - Tu, šlykštyne... - suurzgė. Mintyse praskriejo visi dalykai, kuriuos galėjo padaryti: mesti savo kiaušinį atgal, nuversti jos katilą, panaudoti Crucio ar išvanoti keiksmais. Tačiau Kravitz pasirinko kitą, ne mažiau klastuolišką variantą: iškėlė ranką ir kuo garsiau sučiulbėjo:
 - Profesore Hopes? Šita grifė už manęs sudaužė kiaušinį man į galvą. Iš niekur nieko.

[Cristal Daunt]

Prie Cristal visiškai netikėtai prisėdo mažiausiai jai Hogvartse patinkantis žmogus. Atrodė, kad ir kur šita mergiotė eina, viskas aplinkui griūva, lūžta ir yra keliama sumaištis. Kol kas ji sėdėjo ramiai, tad nespėjo grifei įkyrėti, tačiau jei vėl pradės daryti nesąmones, brunetė ramiausiu persės į kitą vietą. Svarbu, kad nešnekėtų. Jai buvo juokinga, kad su ta mergaite jau buvo susitikusios nemažai kartų, tačiau vardo jos vis tiek nežino. Nelabai ir troško sužinoti.
Po mokytojos klausimo, keliems žmonėms atsakius, šalia Cristal sėdinti nevėkšla per visą klasę suriko savo vardą net nepasakiusi atsakymo. Cristal buvo labai gėda ir ji nusuko akis. Elliw sėdant, žinoma, nukrito jos gremėzdiškas teleskopas ir sudužo. Grifei į teleskopą buvo visiškai nusispjauti, bet ji norėjo pamatyti ką Elliw toliau darys. Galėtų eit lauk iš klasės.
Pamiršusi, ar bent jau stengdamasi pamiršti šalia sėdinčią švilpę, Cristal vėl išgirdo malonų profesorės balsą. Įdėmiai išklausiusi mokytojos užduoties, Cristal iš dežės susižvejojo visus reikiamus ingredientus, nors nebuvo tikra kas yra kas. Elliw ji nusprendė visiškai ignoruoti ir apsimesti, kad jos čia nėra, tikėdamasi, kad mergaitė nenuspręs padėti brunetei gaminti eliksryrą ir visko nesugadins.
Žaliaakė paėmė raudonas uogas, tikėdamasi, kad daro viską teisingai ir sumetė jas į katilą, nesivargindama sužinoti ar reikia uogas susumilkinti ar sutraiškyti.

[Dorotėja Hopes]

Dorotėja ramiu veidu stebėjo klasėje besivystančią situaciją. Nepraėjus nei 5 minutėm pamokos tiesiai prieš jos akis ištiško du kiaušiniai, deja vienas sėkmingiau nei kitas. Ji pakilo nuo stalo pasiruošusi greitai nuraminti įsiaudrinusius mokinius.
-Vovere, surink kiek išeina kiaušinio ir sunaudok, kiekis eliksyre nesvarbus. Likusį sutvarkyk, - maloniu ir ramiu balsu kreipėsi ji į vaizdžiai išsigandusią varnę. Nežadėjo pykti ant mokinės dėl neapdairumo. - Viskas gerai, nepadarei nieko mirtino,- dar pridūrė ji ir jau visai kita veido išraiška atsisuko į ją besikreipiančią mokinę kurios vienintelės vardo niekaip negalėjo prisiminti.
-Dabar bus šitaip. Deoiridh, susirenki likusius ingredients ir persėdi į pirmą suolą ir jei nenori prarasti taškų siūlyčiau susirasti partnerį su dar sveiku kiaušiniu, nes antro negausi. Deinela, gali pasinaudoti kriaukle už mano stalo išsiplauti plaukams, jei nepavyks pabandyk Tergeo burtažodį. Tada prašau gryžti prie darbo. Jei dar kam nors kyla noras pasimetyti iš ingredientų galite eiti iš klasės ir susiradę virtuvėje atliekas nuo pietų svaidytis iš jų, kitaip kentės jūsų koledžo taškai.
Tvirtai užbaigusi savo tiradą ji klestelėjo atgal ant kėdės. Jaunoji profesorė jautėsi puikiai susidorojusi su probelma.