[Ashton Hughes]

 Nuodai ir vaistai atrodė kažkoks neįžengiamas ir nesuprantamas tamsus spygliuočių miškas, tad sėdėdamas prie kažkokios baltaplaukės švilpės, Ashtonas svajojo apie minkštą lovą ir dar minkštesnę ir jį mylinčią pagalvę. Kažkoks nesuprantamas eliksyras ir apie jį kažką žinantys mokiniai kiek erzino ir galvojo apie galimybę ,,netyčia" padegti tokius šviesius švilpės plaukus, kurie turbūt įdomiai atrodytų pajuodę. Kažką užsirašė pergamente, bet nelabai ką suvokė.
 Prieš jį buvo reikalingos priemonės ir neseniai nusipirktas katilas, kuriame ir turėjo virti eliksyrą. Iš savo gebėjimų virtuvėje žinojo tik tiek, kad nereikia ko nors prisvilinti, tad iš dėžutės išsitraukė buteliuką ir į katilą šliūkštelėjo šiek tiek vandens, kažką palikdamas bendrasuolei. Tuomet užkaitė katilą ir pauostė čiobrelius, kurie tragiškai smirdėjo. Senelė gerdavo smirdinčią čiobrelių arbatą, prie kurios kvapo priprasti nebuvo įmanoma. Įmetė kelis, tikėdamasis, jog šitas kažkoks specialus vandenėlis padarys čiobrelius ne tokiais smardžiais. Virsim arbatą.
 Klasėje įvyko sujudimas ir Ashtonas iškart pakėlė galvą. O taip. Kažkokia grifė kažkokiai klastuolei į galvą trenkė kiaušinį. Taip jai ir reikia,- nusprendė apsidžiaugęs, kad nukentėjusioji liko klastuolė, o ne atvirkščiai. Gal ir būtų ramiai viręs savo pradedančią smirdėti žolelių arbatą, tačiau kišenėję visą laiką ramiai tupėjęs Moras nusprendė pramankštinti kojas ir iššoko iš kišenės. Iš pradžių ant suolo, bet kadangi buvo jaunas, gražus ir mokėjo gerai šokinėti, tad nusprendė pasisveikinti su profesore ir šokavo tiesiai link jos. Ne ne ne ne ne... Nelįsk pas tą raganą, išvirs tave su kažkokiais kvialais savo eliksyrais.
 Pirmakursis grifas pašoko iš suolo ir pradėjo bėgti link Moro, tikėdamasis jį sugauti.

[Cassidy Melens]

Mergaitė buvo sutrikusi netgi po profesorės Hopes nuraminimo.Kai pagaliau nusiramino ji atsistojo nuo suolo ir nuėjo kur buvo kiaušinio likučiai.Ten jų buvo nedaug.Tad ji pasiėmė šalia esančia lėkštute ir į ją bandė įsidėti bent šiek tiek likusio kiaušinio.Kai baigė darbą ją padėjo ant savo suolo.Ir ėmė dairytis ar kažkur galėtu būti šluotą.Kur ji ? Ar šioje klasėje nėra šluotų ?. Sutrikusi savęs paklausė Vovere. Tad pasiėmė lazdelę ir ištarė:
-Acio šluotą.
Už akimirkos jau šluotą buvo jos rankose.Ji greituoju būdu Viską išvalė.Kai jau buvo švaru ji ištarė:
-Evanesca.
Šluotą dingo ir ji nieko nelaukdama grįžo prie suolo.Ji buvo įsitikinusi ,kad atsilieką ir jai reikią paskubėti.Antrakursė paėmė lėkštute su kiaušiniu ir viską kas ant jos buvo sudėjo į katilą.Tikiuosi užteks. Tikėjosi dvylikametė.

[Liucija Andersson]

 Liucija, įžengusi į klasę, nepastebėjo nė vieno pažįstamo žmogaus, tad klestelėjo šalia kažkokio jaunesnio grifo. Žinodama, kad norint tapti hileriu reikia puikiai išlaikyti nuodų ir vaistų egzaminą, švilpė šioms pamokos skyrė itin daug dėmesio. Ar bent jau stengėsi tą daryti.
 Bet dabar buvo pati mokslo metų pradžia, priešais klasę stovėjo kažkokia nepažįstama mokytoja, o Alfonsa, itin užsispyrusiai išsekusi ją iš bendrojo kambario, dabar tingiai tupėjo ant mergaitės kojos. Tingėjo ir Liucija. Pasirėmusi galvą ranka, baltaplaukė net nesiruošė ieškoti informacijos knygoje arba galvoje, tad tiesiog suko aplink pirštą kelias iš kuodo iškritusias sruogas.
 Pagaliau pasibaigus teorinei daliai, švilpė perkėlė Alfonsą sau ant peties ir užkaitė katilą. Nebuvo jai įdomu nei pasitaškymas kiaušiniais, nei dar kokios kitos peštynės. Vis dar nelabai suprasdama eiliškumo eliksyrų panaudojimo, mergaitė supylė buteliuke likusį vandenį į katilą. Žinoma, vandens neužteko, tad Liucija atsisuko į bendraklasį, jau pasiruošusi piktai paburbėti ant grifo, bet pamatė tik ant suolo esančią varlę. Alfonsa patenkinta kurktelėjo ir pati kažkur nusprendė dingti, dėl ko Liucija per daug nesijaudino. Išsitraukusi lazdelę, ji nukreipė ją į pabėgėlę grifo varlę ir mostelėdama tarė:
-Wingardium Leviosa.
Žaliaodė pakilo į orą ir priartėjo prie suolo.
-Atnešk distiliuoto vandens ir susirink varlę,-suburbėjo Liucija, laikydama berniuko augintinę savotiška įkaite.
 Bet kur Alfonsa dingo, ji net nesusirūpino - žaliaodė draugė visuomet grįždavo pas ją.

[Ryan Jones]

 Ryan'as apie Eiliškumo eliksyrus nebuvo girdėjęs nieko, tad jam teko eilinį kartą pratylėti per visą teorijos dalį. Vėliau mokytojai diktuojant ką rašytis, Ryan'as viską užsirašė ant pergamento. Po kelių akimirkų baigęs viską rašyti, berniukas išgirdo kurkimą. Jis prisiminė, jog jo kišenėje sėdi Varlytė. Berniukas trinktelėjo sau per galvą ir paleido draugę. Žinojo, kad ji šokuos pas savo drauges, kurių kabinete turėjo būti nemažai. Berniukui  patiko, kad varlių yra daug. Taip jo Varlytė galėjo bendrauti su saviškėmis beveik dvidešimt keturias valandas per parą.
 Jones turėjo  problemą. Jis neturėjo su kuo daryti praktikos. Prie pažįstamų ar draugų vietos buvo užimtos. Visi jo nors kartą sutikti žmonės jau gamino eliksyrus su kitais. Liko vienintelė vieta prie Marlenos. Rudaakis sunkiai nurijo seiles ir atsiduso. Kad ir kaip nenorėjo daryti praktikos su ta maža mušeika varniuke. Juk ji tikrai gali vėl sumušti berniuką jei šis ką nors blogai padarys. Ryan'ui buvo baisu. Jis labai bijojo mergaitė, bet  jam teks daryti praktiką su varne. Galiausiai Ryan'as prisėdo šalia mergaitės.
- Sveika. Kadangi prie jokių kitų vaikų vietos neliko mums praktiką teks atlikti kartu, - pasakė Jones ir atidarė dėžutę. Čia rado visus ingridientus, kurie buvo parašyti ant lentos. Pilkaplaukis surado atrodo džiovintus laumžirgius ir juos įmėtė į katiliuką. Tikėjosi, kad nesusprogdins katilo ir pamoką iš Nuodų ir Vaistų nepavirs į pamoką katilėliai bum bum.

[Daniela Kravitz]

    Daniela kone svaigdama iš laimės stebėjo pakylančią ir nueinančią Dei. Kokia nevykėlė. Išsitraukusi lazdelę, nusiplovė kiaušinio trynį ir lukštus tokiu pat burtažodžiu, kokį naudojo ir grifė tą dieną duobėje. Prisiminus tas akimirkas, nesmagiai pasimuistė. Ar ji gailėjosi, kad įskundė tą mergiotę profesorei?
    Nė kiek. Kitą sykį pagalvos, prieš mėtydama į mane kiaušinius.
    Dabar, aišku, reikėjo susitelkti į užduotį. Profesorė ir taip įtariai į jas skersakiavo, o jei dar sužinos, kad ir Dani nelabai tinkamai elgėsi... Ne, prie šios mokytojos pabus nuskriaustas angeliukas, bent jau pirmus du mėnesius. Klastuolė įkaitino katilą ir darsyk peržvelgė ingredientus. Logiškai pagalvojus nusprendė pradėti su vandeniu - supylė absoliučiai visą duotą kiekį ir stebėjo, kaip jis sparčiai užvirė.
    Tada nuojauta patarė jai įdėti žaliąjį kiaušinį. Su lukštu ar be? - sumišus pagalvojo. Profesorė minėjo, kad nesvarbu, ką darysiu, kažkas gausis... Dani tiesiog gūžtelėjo pečiais. Jei klasė sprogs, kalta bus tikrai ne ji.
    Ką tik energingai besijautusi, penktakursė suprato, kad ją apėmė tingulys. Vadinasi, su lukštu. Mergina vangiais judesiais įmetė kiaušinį ir garsiai atsiduso. Skystis katile buvo blankios apyžalės spalvos. Norėtųsi užkąsti...

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deoiridh klausėsi, ką kalba profesorė, ir tiesiog negalėjo patikėti savo ausimis: tai dabar ji kalta dėl šitos nesąmonės? O šita, matote, geriausias pasaulio angeliukas?! Tai buvo taip neįtikėtina, kad grifiukė nerado ką pasakyti. Ji piktai susirinko savo daiktus ir nuėjo į klasės priekį. Labai norėjo gerai trinktelėti Danielai per galvą, bet nutarė, kad šiek tiek laiko reikia pasielgti ramiai. Kai profesorė patikės, kad jai pavyko nuraminti aistras, bus galima tęsti "darbą". Tik reikėjo sugalvoti, kaip tą padaryti.
Deoiridh atsisėdo taip, kad akies krašteliu galėtų stebėti priešininkę. Matė, kad ji jau ramiausiai dirba. Nuoboda užvertusi akis pagalvojo rudaplaukė, tačiau suprato, kad Daniela elgiasi gana protingai: vartydama akis ir nedarydama nieko, ko prašė profesorė, ji pati tik pritraukia daugiau dėmesio.  Tad dar kartą perskaičiusi ingredientų sąrašą galiausiai nusprendė pradėti nuo čiobrelių. Klastuolė lyg ir pradėjo nuo vandens, o Deoiridh neketino taip žemintis, kad ką nors darytų taip pat kaip ana.
Sumetusi čiobrelius į katilą mergaitė išgirdo tylų kurktelėjimą. Gerokai nustebo: visai pamiršto, kad atsinešė Matthew į šitą pamoką. Praėjusią naktį juodai susipyko su varlėmis ir buvo tikra, kad daugiau į draugystes su jomis nesileis. Kurį laiką liūdėjusi Deoiridh turėjo pripažinti, kad varlės nėra niekuo geresnės už žmones. Ką gi...
Kaip tik tuo metu pastebėjo profesorės link iš kažkur šokuojančią varlę. Ne, į draugystes ji nesileis. Bet... Galbūt galima atkeršyti visiems iš karto? Tiek varlėms, kurios išmetė ją iš savo kompanijos, tiek tai pasipūtusiai klastuolei? Deoiridh patenkinta kilstelėjo antakius ir išsitraukė lazdelę. Tyliai sumurmėjo:
- Accio varles.
Neilgai trukus ant jos stalo buvo bent trys varlės. Kiek padvejojusi grifiukė prie jų padėjo ir Matthew. Susirinkusi ketveriukę į rankas mergaitė atsistojo. Žvilgtelėjo į profesorę, tačiau nutarė geriau jos nepaisyti: jeigu Daniela yra angeliukas, ji, Deoiridh, kentės bet kuriuo atveju. O tada jau geriau turėti už ką kentėti. Rudaplaukė patikrino, ar nepames nė vienos varlės, ir patraukė to stalo, prie kurio prieš tai sėdėjo, link. Priėjusi prie Danielos piktai išsišiepė. Akis užkliuvo už katilo. Vanduo jame virė. Velnias keiktelėjo grifiukė. Atsargiai išsitraukė lazdelę ir nukreipusi ją į klastuolės katilą sušnibždėjo burtažodį. Nežinojo, ar tikrai pavyko bent kiek atvėsinti vandenį, tačiau jis akivaizdžiai nebevirė. Buvo šiek tiek gaila varlių - viralo spalva tikrai nebuvo maloni. Vis dėlto Deoiridh prisiminė jų elgesį praėjusią naktį. Prisiminė Danielos elgesį... Visada. Tad galiausiai nieko nesakiusi sumetė visas keturias keturkojes į pasipūtusios klastuolės katilą. Taip nieko ir nepasakiusi Deoiridh ramiausiai grįžo į savo suolą. Žvilgtelėjusi į savo katilą sumetė šermukšnio uogas. Juk ji tik ramiausiai dirba pamokoje, profesorė tikrai negalėtų nieko prikišti.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Profesorė nesutaisė teleskopo. Tiesą sakant, ji Elliw iš viso ignoravo. Ar bent jau taip pasirodė šiai mergaitei. O kokia nauda iš tokios profesorės, kur nesiteikia panaudoti to paprasto burtažodžio, kurio velsietė niekaip negali prisiminti? Mergaitė supyko. Žiūrėjo nepatenkintu žvilgsniu į profesorę ir nutarė, kad nieko nedarys. Jeigu profesorė nieko nedaro (t.y. nesutaiso teleskopo), kodėl Elliw turi elgtis kitaip? Ne, ji tik sėdės atsišliejusi į kėdės atlošą ir nejudės. Tokiu atveju gal netgi kabinetas nesprogs. Velsietė nugirdo žodžius "beveik neturite galimybių susimauti" ir be galo susidomėjo. Galbūt net jai pavyks padaryti tai, ką reikia? Visas noras sėdėti ir nejudėti kažkur išgaravo.
- Mes turime dirbti kartu, taip? - kreipėsi ji į Tą, kuri išterliojo ją ledais, ir nelaukusi atsakymo įkišo ranką į dėžę. Su pasišlykštėjimu ją greit ištraukė. Tarp pirštų laikė kažkokį sudžiūvusį vabzdį.
- Fu! - garsiai ištarė Elliw. Šita profesorė jai patiko vis mažiau ir mažiau: ne tik kad nesutaiso teleskopo, bet dar ir prikiša į dėžes kažkokių šlykštynių... Ji norėjo padėti vabzdžius ant stalo, bet tie išsprūdo iš rankos ir tėškėsi tiesiai stalo kaimynei į veidą. Elliw nesiteikė atsiprašyti. Nemanė, kad tai jos kaltė, be to, ką gali žinoti, galbūt tie padarai dar gyvi ir nuskrido ten patys?
- Reikia kiaušinio, - žvilgtelėjusi į lentą ištarė velsietė. Nelabai suprato, ką reiškia "distiliuotas", mat ji įsigudrino perskaityti "distiliuotas kiaušinis". Vis dėlto antrasis žodis buvo visiškai aiškus, tad švilpė įkišo galvą į dėžę - nebenorėjo nieko nematydama kišti ten rankos, maža kokią šlykštynę išsitrauks dabar? Gerai viską apžiūrėjusi rado kiaušinį, tad atsargiai jo siekė. Deja, kažkas netikėtai išgąsdino mergaitę, tad ji padarė staigų judesį ir pirštai visiškai sutraiškė kiaušinį.
- Fu! - vėl riktelėjo ji skubiai ištraukdama ranką. Norėjo nusišluostyti ranką į savo apsiaustą, bet netyčia paėmė ne savo, o Tos, kuri ją išterliojo ledais, apsiausto skverną. Tas netrukus visas buvo išterliotas kiaušinio mase.

[Cristal Daunt]

Kai aplink buvo sumaištis, dužo teleskopai ir skraidė kiaušiniai, Cristal jautėsi gerai valdanti padėtį, kuri buvo aplink ją. Tai buvo Elliw. Mergaitė kol kas nesikišo į grifės eliksyro darymo procesą ir tikėjosi, kad jai nešaus į galvą kažkas netikėto. Už vis labiausiai trylikametei patiko, kad profesorė visiškai nekreipė dėmesio į Elliw ir nesutaisė jos teleskopo. Taip jai ir reikia, galvojo brunetė.
Įmetusi į katilą uogas, mergaitė jau siekė dėžės pasiimti kitą ingredientą, bet Elliw greičiau už ją įkišo ranką ir tuoj pat pasišlykštėjo, mat mergaitė užčiuopė džiovintą laumžirgį. Vietoje to, kad būtų vabzdį padėjusi atgal į dėžę, Elliw, būdama Elliw, sumanė pamaigyti laumžirgį. Viskas baigėsi, kad mergaitė nenulaikė vabzdžio ir jis visu savo grižiu atsidūrė Cristal ant veido. Grifė sugniaužė lazdelę, tačiau prisiminė, kad ant jos veido yra džiovintas vabzdys ir ją paleidusi nusišluostė veidą. Kadanors ji Elliw už tai atsilygins, bet ne pamokoje, nes nenorėjo prarasti taškų.
Kol žaliaakė spėjo atsitokėti ir susitvarkyti, jos porininkė ir vėl sukliko iš pasišlykštėjimo. Šį kartą ji per daug suspaudė salamandros kiaušinį ir tas buvo sutraiškytas pačioje dėžėje.
Atrodė, kad taip gerai Cristal valdoma padėtis slydo jai iš rankų. Kaip tik Elliw atsisėdo šalia jos, trečiakursė turėjo tuoj pat persėsti, o dabar pyko pati ant savęs, kad taip nepadarė ir pirmą nuodų ir vaistų pamoką baigia viską sugadinti. Viskas per tą mergiotę. Brunetė stengėsi neprarasti pusiausvyros, tačiau jautė kaip rankos ima drebėti. Paskutinis lašas buvo kai Elliw sutraiškiusi kiaušinį rankas nusivalė į Cristal apsiaustą. Grifė mikliai išsiyraukė lazdelė ir iškart pasijautė visagalė. Kaži ar Elliw moka gerai burti. Nukreipusi lazdelę tiesiai į priešais ją sėdinčią mokinę, Cristal ištarė:
-Rictusempra.
Grifei buvo nesmagu, kad ji temoka tokį menkutį kutenimo užkeikimą, tačiau trečiakursė juk nenorėjo stipriai nuskriausti Elliw. O sunkesnį butažodį juk gali visada panaudoti po pamokų, svarbu, kad profesorė Hopes neatimtų taškų.

[Zoey Richter]

Zoey įdėmiai klausėsi pamokos. Ji stengėsi mokytis. Labai norėjo šį sezoną pasistengti ties mokslais ir nukreipti mintis. Nenorėjo prisiminti vasaros įvykių ir panašiai. Tai jai buvo labai skaudūs įvykiai, kurie sužeidė. Gerai, kad viskas baigėsi gerai, bet jei būtų nesibaigę?
 Apie viską bemąstydamas mergaitė net neišgirdo mokytojos teorinio klausimo. Ji tiesiog plaukiojo savo mintyse it kokioje jūroje. Galiausiai tai bedarydama suprato, kad nelabai yra su kuo atlikti praktiką. Juk negalėjo jos atlikti su Markizu, kuris nušokavo kažkur į klasę. Turbūt, kad rado varlių irštva kur nors šiame kabinete pamąstė Zoey ir šyptelėjo. Tada dar kartą apžvelgė klasę ir pamatė, kad berniukas Mulungu, kuris visus kvietė prie kalvos sėdėjo vienas. Richter pavardės nešiotoja lėtai priėjo prie jo ir atsisėdo šalia.
- Labas. Aš Zoey, jei nepameni matėmės prie kalvos. Siūlau tau atlikti praktiką kartu, - pasiūlė blondinukė. Tada nesulaukus atsakymo iš dėžutės ištraukė kiaušinį ir įdaužė jį į katilą. Tikėjosi, kad kitą veiksmą padarys berniukas, tad ėmė laukti.

[Mulungu Kinyonga]

Nepaisant to, kad Mulungu labai norėjo draugų, visai džiaugėsi, kad dabar sėdi vienas. Visai nesuprato užduoties, tačiau tikėjosi, kad kažkaip pavyks išsiaiškinti. Vis dėlto didžiąją daugumą mokinių sudarė mergaitės, o Ashtonas jau dirbo su kažkuo kitu. Ar kažką ten darė. Mulungu nesuprato, iš kur ten atsirado varlė, tačiau dabar ne tai buvo svarbiausia. Afrikietis atsisuko į lentą ir perskaitė, kas ten parašyta. Tiksliau, bandė perskaityti. Deja, tekstas buvo sudarytas iš labai ilgų ir nesuprantamų žodžių. Berniukas jau ruošėsi šaukti (!) profesorę, kai prie jo kažkas atsisėdo. Atsisukęs pamatė mergaitę - ir gerokai išsigando. Taip, mergaičių čia buvo daug, tačiau Mulungu prie to vis dar nepriprato.
- Labas, Zoey! - pasistengė kuo linksmiau pasisveikinti grifiukas. Jo balsas peršaukė net ir tą triukšmą, kuris viešpatavo klasėje. Berniukas dėl to jautėsi labai sutrikęs: įsivaizdavo, kad mokiniai per pamokas tyliai sėdės suoluose ir darys tai, ką liepia profesoriai. O čia... Lakstė varlės, dužo kiaušiniai, kažkokia mergaitė pradėjo vaikščioti po klasę...
Zoey kažką padarė. Paėmė kiaušinį ir dėl vien tik dievams suprantamų priežasčių įmetė jį į katilą. Dar ir sudaužytą. Mulungu visai sutriko. Išsitraukęs jau gerokai apsitrynusį lapelį susirado reikiamą žodį ir užstaugė:
- Kodėl?
Žvilgtelėjęs į dėžę pamatė ten kažkokias uogas. Išsitraukė. Pauostė. Kvepėjo visai skaniai. Vieną nusiskynęs Mulungu norėjo paragauti. Klausiamai žvilgtelėjo į mergaitę, tačiau nelaukdamas pritarimo (arba ne) įsimetė ją į burną. Buvo netikėtai šlykštu, tad Mulungu pradėjo spjaudytis. Gal ir šitas uogas reikėjo sudėti į katilą? susimąstė afrikietis. Viskas vis dar buvo labai neįprasta. Galiausiai padvejojęs jis įmetė uogas į katilą. Buvo įdomu, kas dabar bus, tad prikišo veidą. Iš katilo pasklido klaikus kvapas. Grifiukas nežinojo, ar taip ir turi būti, tačiau su pasišlykštėjimu skubiai atstūmė kėdę.
- Ne! - užbaubė jis.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Vos tik spėjo (o gal net nespėjo) nusišluostyti rankas, kai staiga kažkas pradėjo kutenti. Tai buvo labai netikėta, tad Elliw nieko nelaukusi nusivertė nuo kėdės ir juoktis. Galvoje sukirbėjo mintis, kad turbūt atrodo kaip idiotė, tačiau negalėjo nieko padaryti.
- Ar... Tai... Tu... Kažką padarei? - vos ne dusdama nuo juoko šiaip ne taip paklausė Tos, kuri ją išterliojo ledais. Neįsivaizdavo, kas čia vyksta, bet juk ji yra magijos mokykloje. Tai reiškia, kad čia įmanoma viskas.
Ilgokai kikenusi ant grindų Elliw pastebėjo šalia gulintį teleskopą, kurio bjaurioji profesorė taip ir nesutaisė. Švilpė kiek supyko. Tai padėjo nekreipti dėmesio į kutenimą, tad buvo galima susitelkti ties prietaisu. Mergaitė labai atsargiai paėmė brangenybę į rankas. Kažkokia dalis įtartinai kabėjo, kas rudaplaukei itin nepatiko.
Kažkokiais būdais jai pavyko ir pastatyti kėdę, ir grąžinti teleskopą ant stalo. Netgi ir pati atsistojo.
- Ar gali sutaisyti mano teleskopą? - paklausė ji grifiukės, jau pamiršusi, kad ką tik jos kaip ir susipyko. Dabar buvo daug svarbiau, kad prietaisas ir vėl būtų sveikas.
Suirzusi Elliw atsisėdo ant kėdės - ir kažkaip nenugriuvo. Pamoka buvo visiškai nesėkminga: teleskopas sudužo, ji atsisėdo prie nemėgstamos mergaitės (kur Liucija, kai jos reikia?!), nežino, ką čia reikia padaryti... Dabar ji jau net neprisiminė, kokioje pamokoje sėdi. Beveik neabejojo, kad ne astronomijoje, tačiau net ir tuo nebuvo visai tikra. Tik žvilgtelėjusi į lentą pamatė kažkokį sąrašą ir kažką prisiminė. Dar kartą žvilgtelėjusi į dėžę pamatė ten vandenį. Na, su šituo viskas paprasta apsidžiaugė velsietė ir išsitraukė indą. Atsargiai pradėjo pilti vandenį į katilą. Deja, netrukus nutiko tai, ko ir reikėjo tikėtis: dėl kažkokios priežasties sudrebėjo mergaitės ranka, ir didžioji skysčio dalis atsidūrė ant jos stalo kaimynės apsiausto.

[Daniela Kravitz]

    Iki kito Dei antpuolio Daniela spėjo atlikti beveik viską: įmetė sutrintas šermukšnio uogas, pamaišė, tuomet sudėjo laumžirgius, vėl pamaišė. Įdomumo dėlei sugalvojo pažaisti su ugnies stirpumu - jį šiek tiek padidino, o tada atsirėmė į kėdės atkaltę. Jautėsi gerai, mat tai buvo pirmas sykis per penkis metus, kai netikslingas darbas neatnešė jai problemų. Čiobrelius įmesti ketino vėliau, kai nusistovės eliksyro spalva (dabar ji nepasisprendė, būti blyškiai raudona ar marmeladine oranžine).
    Staiga akys pagavo grifės judesį. Mergina atsistojo, jos lūpose žaidė nieko gero nežadanti šypsena. Sparčiai atsistojo ir klastuolė, nepaisydama kelių keistesnių žvilgsnių. Dei išsitraukė lazdelę. Ką ji dar sugalvojo...
 - Varlyte, žiūrėk, kur... - pradėjo šnypšti, bet Dei ją ignoravo: ištarė kažkokį burtažodį ir sumetė keturias varles į Danielos viralą. Sumetė keturias šlykščias varles į beveik baigtą eliksyrą.
    Dani garsiai nusikeikė, tiek, kiek leido balsas ir nenoras pakliūti į mokytojos akiratį. Per ateinančią sekundę atsistūmė kėdę, patogiai atsistojo ir išsitraukė savo lazdelę.
 - Levicorpus! - šūktelėjo ir, nė nepažiūrėjus į kerų rezultatą, suskato ieškoti kiaurasamčio. Kaip įmanoma greičiau išgrabaliojo varles ir nutėškė jas ant gretimo, kažkieno užimto stalo. Nebenorėdama daugiau staigmenų, pagriebė čiobrelius ir nėmaž nesismulkindama sumetė juos į katilą.

[Cassidy Melens]

Kai jau kiaušinis buvo sudėtas į katilą.Mergaitė pasiėmė buteliuką vandens.Ji nežinodama kodėl pradėjo jį kratyti.Gal geriau veiks. Tikėjosi Vovere.Ir įpylė vandenį į katilą.Antrakursė pabandė pauostyti katilo turinį.Kvapas buvo šlykštus.Tikiuosi jis veiks. Ir ji su tokiomis mintimis įdėjo visas uogas kuriais rado dėžėje.Tikėdamasi ,kad jos padės padidinti katile esančia mase.Varniukė pasikrapštė dėžėje ir rado džiovintus laumžirgius.Kodėl didžioji dalis ingridientų yra tokie bjaurūs   . Paklausė savęs dvylikametė.Ir įdėjo porą į katilą.Ji tada pažvelgė į lentą ir ant jos parašytus žodžius.Kaip ir visi ingridientai sudėti. Nudžiugo Vovere.Ir kelis kartus pamaišė visą turinį.Ir pasiėmė netoli esantį stiklinį buteliuką.Ir į jį įpylė violetinį skystį.Ir užklijavo ant jo lapeli su užrašu ''Vovere Krisina''. Varniukė jau norėjo jį nešti mokytojai.Bet ji laiku pastebėjo ,kad buteliukas buvo neužkimštas.Tad ji jį užkimšo ir nunešė prie mokytojos stalo.Ji jį ten padėjo į vietą ir išėjo iš klasės.

[Cristal Daunt]

Keletą minučių pasikvatojusi nuo vaizdo kaip Elliw purtosi iš juoko, Cristal kilo noras vėl ją užburti. Tačiau negalėjo to daryti be priežasties, kitaip profesorė tikrai būtų davusi areštą, o pačioje pirmoje nuodų ir vaistų pamokoje, ji nenorėjo susigadinti reputacijos.
Atgavusi kvapą ir dalį geros nuotaikos, kuri ją lydėjo iki pat tol, kol šalia jos atsisėdo Elliw, Cristal grįžo prie eliksyro gaminimo ir stengėsi kaip įmanoma labiau susikaupti. Mergaitė greitai, kol jos porininkė nesusizgribo ko nors daryti, sumetė džiovintą laumžirgį ir ištiškusio kiaušinio likučius, kuriuos pavyko sugraibyti, į katilą.
Puikiai ir efektyviai toliau dirbančią žaliaakę iš vėžių išmušė Elliw prašymas sutaisyti jos teleskopą. Tarsi ji neturėtų daugiau rūpesčių, kaip tik teleskopo taisymai. Metusi į mergaitę piktą žvilgsnį ji nusisuko ir greitai pagriebusi iš dėžės čiobrelius, juos taip pat įmetė į katilą.
Kadangi eliksyre dar nebuvo vandens, visi ingredientai buvo teisiog sukibę į vieną gniutulą ir nemažai smirdėjo. Viskas per tą kiaušinį. Cristal ranka jau siekė vandens indo, tačiau Elliw ranka buvo greitesnė. Ji pačiupo indą ir atsargiai iškėlusi pradėjo pilti į katilą. Pagaliau atėjo į protą. Tačiau Elliw sėkmė ir Cristal lūkesčiai tuom ir baigėsi. Sudrebėjusi mergaitės ranka lėmė, kad pusė vandens atsidūrė ant trečiakursės apsiausto. Įsiutusi Cristal pašoko nuo kėdės ir kaip įmanydama ėmė trinti šlapią apsiaustą. Viena laimė, kad tik vanduo. Nusišluoščiusi didžiąją dalį vandens Cristal pasižiūrėjo į Elliw nutaisytą veidelį, kuris sakė, kad mergaitė visiškai nėra kalta, kad per ją brunetė negali žmoniškai pabaigti pamokos darbo. O juk tiek mažai betrūko iki taškų Grifų Gūžtai! Tereikėjo supilti likusį vandenį ir išmaišyti.
Mergaitei nebelaikė nervai. Per visą klasę ji nuėjo iki mokytojo stalo ir papasakojo jai viską, ką šiandien iškrėtė Elliw. Baigusi savo kalbą, ji tikėjosi, kad švilpė gaus areštą.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Danielai pradėjus keiktis Deoiridh patenkinta išsišiepė. Panašu, kad jai pavyko išties sunervinti klastuolę, o būtent toks ir buvo jos tikslas šioje pamokoje. Mergaitė jau norėjo patenkinta grįžti į savo vietą ir tęsti darbą, kai pajuto, kad kabo ore. Tai grifiukę supykdė, tačiau ji stengėsi to neparodyti. Pasiraususi atmintyje ji prisiminė reikiamą burtažodį. Nors kabant aukštyn kojomis nebuvo labai patogu išsitraukti lazdelę, škotė šiaip ne taip tą padarė ir negarsiai ištarė:
- Liberacorpus.
Nors nukrito ne itin grakščiai, tai nebuvo svarbiausia. Kelias akimirkas paliko varles ant to stalo, ant kurio jas patalpino pasipūtėlė Daniela. Ne, už tai du dar atsiimsi piktai nusprendė Deoiridh ir jau kūrė naują keršto planą. Deja, niekas į galvą neatėjo, tad ji tiesiog grįžo prie savo suolo. Supylusi vandenį į katilą pastebėjo, kaip jos koledžo draugė eina profesorės link. Ar kartais ne ji turėjo laimę dirbti kartu su Elliw? paklausė savęs rudaplaukė ir žvilgtelėjo ton pusėn. Taip ir buvo. Pasaulio nelaimė šiuo momentu buvo viena. Deoiridh veide atsirado pikta šypsenėlė. Nežinojo, kurią sunkiau pakęsti: Elliw ar Danielą. Tad kodėl neatkeršijus abiems? Grifiukė vėl atsistojo ir priėjo prie mažosios švilpės.
- Jeigu nežinojai, pamokos praktiką reikia atlikti dviese, kad vyresni mokiniai tau galėtų padėti, - sučiulbėjo ji. Tikėjosi, kad ana nesusivoks, kad ji ir dirbo dviese - su Cristal. Deoiridh apsimetė, kad žvalgosi. Pamačiusi vieną Danielą nusišiepė. - Žiūrėk, ji dirba viena, gali padėti jai.
Grifiukė paėmė jaunesnę mergaitę už rankos ir pradėjo tempti ją klastuolės link. Sustojusi gana netoli stumtelėjo Elliw priešininkės link ir tarstelėjo:
- Sėkmės.
Grįžusi į savo suolą stengėsi per daug nesijuokti ir nežvilgčioti, kaip gi sekasi naujai sudarytai kompanijai. Deoiridh apsimetė, kad skaito ingredientų sąrašą. Pažvelgusi į katilą pradėjo mąstyti, ko dar nesudėjo. Be didelio entuziazmo paėmė džiovintus laumžirgius. Neįsivaizdavo, kiek jų dėti, tad sumetė visus. Jeigu galima daryti bet kaip ir bet ką, kažkas vis tiek išeis.