0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1817
  • Lytis: Moteris
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Jausmas buvo nenormaliai keistas, bet Dori negalėjo sakyti, kad blogas. Na taip, šiek tiek pasuko pilvą, bet tik tiek. Sunkiausia buvo tada, kai kelionė baigėsi, mat Mendel plojosi ant šaltos žemės.
- Auč!
Tamsiaplaukė greit atsistojo, pasivalė kelius. Kažkur toliau mėtėsi tas kartoninis tualetinio popieriaus rulonėlis, kurį Dori griebė ir įsikišo į kišenę. Kaži, ar ateis laikas, kai nešyklė ims veikti? Jeigu ji yra mergaitės kišenėje, ar ji ims ir iškart vėl persikels į tualeto kabiną Kings Kroso stotyje? Kas, dėl Merlino barzdos, ten išvis tą nešyklę padėjo? Ir kodėl? Ir kur, dėl Hario Poterio akinių, Dori išvis yra?!
Mergaitė apsidairė. Apsidairė ir aiktelėjo. Prieš akis ji pamatė didžiulį, nepaprastai gražų krioklį. Dieną, saulėkaitoje, šis krioklys tikriausiai atrodytų dar įspūdingiau. Tačiau dabar buvo naktis. Dar viena vasaros atostogų naktis, tačiau... kitokia. Dabar niekas nebus taip, kaip buvo. Ar Dori išvis kada nors dar galės įžengti į Hogvartsą? Jeigu apskritai pavyks grįžt iš šitos vietos... Norėjai pabėgti? Pabėgai, šaipėsi pati iš savęs mergaitė ir ėmė vaikštinėti ratukais. Ašaros jau buvo išdžiūvusios, nors šiaip jau Dori atrodė tikrai siaubingai. Visa nusiverkusi ir susivėlusi. Delnuose buvo įspaudai nuo nagų. Bėgo kraujas. O ji to net nepajautė! Kad prieš tai taip stipriai gniaužė kumščius! Įkvėpusi gaivaus oro Dori suprato dar ir tai, kad čia buvo tikrai šalta. O ji net megztinio neturėjo... Kuo baigsis ši naktis?

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 122
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
     Keista - Šveicarijoje, prie šio krioklio, Gloria jau praleido keturias dienas. Keturias! Tai... Labai siurealu. Paprastai nė vienoje vietoje Gloria neužsibūna daugiau nei naktį, o čia dabar - keturios dienos! Neįtikima. Bet vis dėl to, yra dėl ko čia pasilikti. Pirma, tai be galo graži gamta, ypač krioklys, prie kurio Gloria ir apsistojo. Antra, visame name, kurį išsinuomojo albinosė, ji yra viena! Ir trečia, čia buvo neišpasakytai jauku, net nėra žodžio tam apibūdinti.
     Sakysiu tiesiai - per keturias dienas nėra neįmanoma pastebėti, jog prie krioklio dienos metu, nu, neina prieiti, o ką jau kalbėti apie vienatvę, be kurios Gloria neištvertų? Tam, žinoma, moteris pasilikdavo naktis. Kai visi jau giliai sumigę, Clarke pakilo ir fotelio, kuriame skaitė knygą, ir patraukusi link spintos iš jos išsitraukė baltą viešbučio rankšluostį, tokį pat baltą chalatą ir prigriebusi savo maudimosi kostiumėlį, Gloria patraukė į miegamąjį, ten nusimetusi savo juodąją mantiją užsivilko maudimosi kostiumėlį ir užsimetusi chalatą patraukė link krioklio.
     Vos žengusi žingsnį pro duris į lauką, Gloria pajuto šaltį, tačiau buvo užsigrūdinusi ir net nesusigūžė. Tuomet tiesiu taikymų nušlepsėjo prie krioklio. Tenai išsispyrusi iš šlepečių ir nusimetusi baltąjį chalatą ant žemės, šalia atsinešto rankšluosčio, baltaplaukė užsilipo ant gana aukštos uolos, iškėlė rankas į viršų, įkvėpė deguonies, pasiruošė šuoliui ir... Šoko. Gloria panėrė giliai po vandeniu ir jos kūną nusmelkė šaltis. Atsispyrusi nuo akmenuoto dugno ji išniro į paviršių ir plūduriuodama vandens paviršiuje nusibraukė vandenį nuo akių. Tuomet skvarbiu žvilgsniu nužvelgė kriokį ir tarė sau: Aš jau pasiruošusi. Kitas šuolis bus nuo tavęs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Gloria Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1817
  • Lytis: Moteris
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Dori nuėjo arčiau to krioklio. Ji kvėpavo gaiviu ir tyru oru. Nustojo drebėti dėl patiriamų emocijų, bet toliau drebėjo nuo šalčio. Gal pasišildyti burtų pagalba? Ne, ji dabar negali to daryti. Jau dabar tai ją tikrai susektų. Dėl Merlino barzdos, Dori šiuo metu tikrai negalėjo naudoti magijos. Tai kėlė paniką, bet tamsiaplaukė stengėsi laikytis. Ji nenorėjo daugiau prapliupti ašaromis. Tačiau kodėl ji atsidūrė čia? Tame tualete tikrai būtų buvę šilčiau. Mergaitė plonai apsirengusi, negalėjo burti, ir kaip tyčia atsidūrė prie vandens, prie kurio visada yra vėsiau!
Ji ėmė dairytis aplink. Čia buvo nemažai prabangių namų. Galbūt pavyktų kažkur įsmukti ir praleisti naktį šilčiau nei čia? Į kokį sandėliuką ar panašiai. Dėl išrinktojo Poterio, Dori, iki ko dasiritai... Ir viskas dėl tų suknistų tėvų žiobarų!
Dori dairėsi ir dūsavo, kol galiausiai ir vėl įsispoksojo į vandenį. Ir ten ji pamatė... žmogų. O Merline, ten tikrai buvo žmogus! Naktį! Vandenyje! Mergaitei ėmė tankiai plakti širdis. Ar tas žmogus skendo? Ji neįžiūrėjo, kas ten tiksliai vyko, tačiau buvo beveik tikra, kad reikės pagalbos. Na ir kas vidury nakties eis maudytis?!
- Ei! - ėmė garsiai šaukti. - Tu! Vandenyje! Ar tau reikia pagalbos?

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 122
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
     Prisirusi link karto, Gloria stipriomis ir raumeningomis savo rankomis prisitraukė užsikabinusi už uolos krašto ir išlipo į krantą. Kaip tik tuo pat metų užpūtė atšiauraus vėjo "srovė" ir Glorios pirmoji mintis buvo šokti atgal į vandenį, nes ten kur kas šilčiau tokiu oru ir dar susišlapinus, tačiau ta mintis per sekundę dingo, nes jos tikslas visai ne toks. Jos tikslas buvo nušokti nuo to aukštojo krioklio.
     Visa laimė, kad Gloria buvo tikrai užsigrūdinusi ir stipri, žiūrint fizinio pasiruošimo atžvilgiu, tad įkopti į šimto penkiasdešimties metrų aukščio uolinį kalną, nuo kurio tekėjo vandens srautai, taip sudarydami nuostabų krioklį, nebuvo didžiausias iššūkis, priešingai, tai buvo beveik vieni juokai. Žinoma, albinosė galėjo pasirinkti ir kitą variantą - tiesiog nukeliauti oru ant to krioklio viršaus, tačiau tuomet būtų dingęs visas įdomumas.
     Galiausiai pasiekusi viršūnę, Gloria giliai atsikvėpė šaltu oru ir patraukė link krioklio krašto. Pasiekus vandenį ir jam aptaškius kojas, jis vėl atrodė šaltas, nes per tą laiką, kol baltaplaukė užkopė į kalno viršų, jos kūnas priprato prie lauko temperatūros, o vandens temperatūra pasidarė šaltesnė. Pasiekusi krioklio kraštą, ekstremalaus sporto mėgėja vėl ištiesė rankas į viršų, sulaikė kvapą, priartėjo prie pat pat krašto ir pasileido žemyn.
     Jos kūnas šimtą penkiasdešimt metrų žemyn krito tikrai ne sekundę, ir ne dvi, tad tai buvo tikras smagumas - krentant pajusti tą baimę, jaudulį ir galvoti apie tai, kas bus nusileidus. Jei Gloria nebūtų ekstremalaus sporto mėgėja, tai nuo krioklio šokusi ji tuo labiau nebūtų buvusi, o dabar, tai buvo tikrų tikriausia laimė.
     Gloria į vandenį pliūkštelėjo su tokia milžiniška jėga, jog vandens purslai mažiausiai metrą turėjo iškilti į viršų. Atsispyrusi nuo dugno, Clarke vėl iškilo į paviršių, pasitrynė sudrėkusias akis ir... Ir išgirdo kaip KAŽKAS SUTRUKDĖ JOS PASIBŪVIMĄ VIENATVĖJE!
     - EIKIT VELNIOP! AŠ ČIA NE TAM IŠĖJAU PASIMAUDYTI NAKTĮ, JOG NEGALĖČIAU PABŪTI VIENA PATI!!! - baisiausiai užspiegė Gloria, nes jos ramybė ir kantrybė lyg kokia styga nutrūko. Jei tik tas žmogėnas prisiartins pakankamai arčiau, turės gigantiškai didelį ir amžiams užsilikusį randą ant veido, kuris bus trenktas iš Glorios rankos iš visų jėgų, viso nepasitenkinimo ir pykčio.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1817
  • Lytis: Moteris
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Dori lyg kokį spektaklį žiūrėjo tos moters šuolį nuo krioklio. Buvo beveik įsitikinusi, kad toji moteris yra burtininkė, mat ar paprastas žiobariūkštis ryžtųsi tokiam šuoliui? Nebent ji būtų savižudė, bet plaukikė tokia neatrodė.
Tačiau paklausti, ar ji yra ragana, Mendel taip pat negalėjo. O jeigu ne? Tuomet visai mergaitę beprote palaikys ar dar iškvies tų netikėlių medikus, jeigu tamsiaplaukė nepataikė ir besipliuškenanti moteris yra žiobarė. Tačiau jeigu ji žiobarė ir ryžosi tokiems dalykams, tai jai turbūt pačiai psichiatro reikia, suprunkštė mergaitė.
Dori šią akimirką buvo pamiršusi ašarų pakalnes, nes vaizdas išties buvo prikaustantis akis. Tačiau vos po akimirkos papūtė labai stiprus vėjas. Pirmiausia mergaitė pagalvojo apie tai, kad tai moteriai turėtų būti nenormaliai šalta. Bet vis tik tai yra jos pačios, o ne Dori reikalas, tad kodėl tai turėtų tamsiaplaukei rūpėti? Tačiau šalta buvo ir Dori. Žvarbu. Nesvarbu, kas yra toji ekstremalė ir kodėl ji sugalvojo čia maudytis, tačiau galbūt ji galėtų kai kuo pasitarnauti Mendel? Juk dvylikmetė šiandien tikrai negalės burti, o yra ir bus šalta. Kai plaukikė pašaukė Dori, mergaitė iškart suprato, kad apie kažkokią bičiulystę negalės būti nei kalbos, bet... bet gal ekstremalė duotų Dori kokį nors megztinį?
- Gal gali padovanoti man megztinį? Ir pažadu, aš atstosiu!
Mendel žinojo, kad jos prašymas tokioje situacijoje skamba tiesiog nesveikai, bet šaltukas kuo toliau, tuo labiau spaudė ir bet kokiais būdais reikėjo imtis priemonių.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 122
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
     Tai neįtikėtina - kodėl visokių pašlemėkų renkasi netgi čia! O juo labiau naktį! Neįmanoma gyventi, kai kiekvienas praeivis tau trukdo su savom  bėdom ar dar nežinai kuo. Glorios pyktis augo, tačiau, žinoma, ji mokėjo ir jį numalšinti. Pyktį Gloria visada pakeisdavo monotoniškumu, tad taip ir šį kartą - vos pratrūko, iškar ją užliejo monotoniškumo banga ir nuplovė visą paviršutinišką pyktį. Žinoma, viduje Gloria putojo kaip verdantis žiobarų mitų raganos katilas, tačiau išorėje ji tapo visa monotoniška. Buvusi profesorė Hogvartse pasinėrė giliai po vandeniu ir ėmė nardyti vandens gilumoje. Čia, bent jau, buvo lengviau pamiršti tai, kas vyksta viršuje - virš vandens. Čia nesigirdėjo paviršutiniškų garsų, čia reikėjo įtempti akis, kad pamatytumei dugną, tad buvo galima nustumti mintis kita tėkme. Iš vis, vanduo buvo kažkas tokio...
     Viskas, ko norėjo baltaplaukė, buvo vienatvė. Ir vanduo tai tarsi suteikdavo. Pasinėręs po vandeniu galėdavai užmiršti visą kitą pasaulį, likdavai tik tu ir povandeninis pasaulis, kuriame nėra erzinančių žmonių, žiobarų, burtininkų ar raganų.
      Ir tebuvo vienintelis minusas - jei nepasitelki jokių kerų ar eliksyrų, kvėpuoti po vandeniu būdavo neįmanoma. Kaskart vos tik panėrus po vandeniu, iškart reikėdavo išnerti atgal ir įkvėpti naujo oro, deguonies, kuri palaiko gyvybę. Ir nebūdavo jokio kito pasirinkimo. Todėl ir šis kartas neišskirtinis - Gloria atsispyrė nuo akmenuoto dugno ir išnėrė į paviršių. Tuomet godžiai įtraukė oro  ir išgirdo riksmą, to pačio žmogystos, kuris jau ir ankščiau buvo Clarke sutrukdęs. Visas monotoniškumas išsisklaidę per akimirką ir ji vėl užriko pasikliaudama vien vidiniu pykčiu:
     - ARGI NELIEPAIU AŠ TAU NEŠDINTIS IŠ ČIA?!!!
     Tačiau greitai monotoniškumas vėl paėmė viršų ir giliai įkvėpusi Gloria, nors vis dar ir pykdama, išlipo į krantą pažiūrėti kas čia toks nemokša vis ant jos rėkauja. Staiga jos akys aptiko mažą žmogystą, aiškiai dar vaiką. Tačiau Gloria nebuvo iš tų, kurie jeigu pamato nuskriaustą vaiką iškart jo pasigaili, priešingai, albinosė jų nekenčia.
     Nekreipdama dėmesio į tai, kad yra vien su maudymosi kostiumėliu, ji galingais žingsniais nužirgliavo link to vaiko, stipriai suėmė jį už rankos, gerai papurtė ir monotoniškai šaltai užriko:
     - Jūs, žiobarų vaikigaliai, esate baisiai apgailėtini! Kur tavo tėvai?! Eik pas juos ir prašyk to savo megztigalio! Kad man čia nerėkautum ir netrukdytum!!!
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1817
  • Lytis: Moteris
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Regis, Dori tą keistą moterį stipriai įsiutino, mat ši ėmė dar labiau ant mergaitės rėkti. Staiga tamsiaplaukė susiraukė. Šis rėkimas jai jau buvo kažkur girdėtas. Ir tada į galvą atėjo stulbinanti mintis. Dėl Merlino barzdos, ar čia ne Clarke? Mendel prisiminė, kaip magijos istorijos profesorė Gloria aprėkė visus vaikus paskutinę pamoką prieš atostogas. Tada mergaitė buvo vos pirmakursė. Paskui Clarke dingo. Ji nebedėstė Hogvartse ir niekas nežinojo, kur ši pasidėjo.
Šviesiaplaukė moteris, apimta pykčio, ėmė žingsniuoti link Dori. Priėjusi ji sugriebė mergaitei už rankos, ją papurtė ir toliau šaukė. Tada Dori nebeliko jokių abejonių. Taip, tai buvo Clarke. Tačiau ji, laimei, mergaitės nepažino. Dori neturėjo jėgų parodyti nustebimo. Imti kažką pasakoti. Ji tik žiūrėjo į Glorią nuverktomis akimis ir tarė:
- Aš nesu žiobarė. Aš esu burtininkė. Tu tikriausiai taip pat, jeigu jau užsiminei apie žiobarus, tuos išsigimėlius, ir jeigu plaukioji čia naktį. Aš prisidirbau. Labai prisidirbau. Dabar negaliu burti. Negaliu grįžti. Nes aš pabėgau. Atsidūriau čia netyčia nešyklės pagalba. Nežinau, kaip man iš čia išeiti. Man reikia bent sumauto megztinio, nes čia nenormaliai šalta. Ir išvis, kas čia per vieta? - apsidairė. - Kur mes?
Tačiau Gloriai nespėjus nieko pasakyti Mendel pajuto, kad... kad nešyklė ją ėmė nešti kažkur kitur ir mergaitės prie krioklio neliko nei kvapo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Burtininkas
  • **
  • 22
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #22 Prieš 1 savaitę »
Dar viena duktė – nevertėlė. Kaip taip gali būti, kai tokia anomalija pasitaiko itin retai? Kaip gali pusė dukterų būti nevertėlės?! Mažiausiai pusė, kaip dažnai sau primindavo Leonardas, mat tos, kuri liko Anglijoje, jis taip ir nepažino. Ir, žinoma, neketino pažinti.
Pasakęs žmonai ir dvynėms, kad darbo reikalais kelioms dienoms vyksta į sostinę, iš tiesų išvyko pailsėti ir pabūti vienas. Atvairavo automobilį iki Reino krioklio ir išlipęs apsidairė. Kol vylėsi… Ne, kol žinojo, kad abi mergaitės yra raganos, dažnai veždavosi jas į kalnus ir kitas nuostabias Šveicarijos vietas. Taigi krioklys įspūdžio nepadarė. Tuo labiau, kad buvo vasara, kas privertė čia atsigrūsti krūvą turistų. Vis dėlto čia galima pailsėti nuo minčių apie nevertėlę dukrą. Apie tai ant kaktos juk neparašyta, ar ne? Taigi Leonardas neskubėdamas užlipo į stebėjimo aikštelę ir užsigalvojęs įsispoksojo į krentantį vandenį.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • II kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
  • Guess who's back, back again Shady's back, tell a friend
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #23 Prieš 1 savaitę »
Willow Ivy patikdavo atostogauti. Nors nuo tėvo mirties keliaudavo mažiau, bet visgi atostogos yra atostogos. Šiais metais mergaitė norėjo aplankyti Šiaurės ameriką, bet Bela mano, kad Charlottei bus per sunku taip toli keliauti. Willow šiek tiek pyko, bet kai mama pasiūlė aplankyti Šveicariją, šiek tiek apsiramino. Bela dar galvojo apie kelionę į Daniją, bet švarus oras padės Willow su migrena. Na ir ji neklydo. Mergaitė tikrai jautėsi geriau, galva nebebuvo tokia sunki kaip švinas. Jai atsibodo tyliai sėdėti viešbuty kol Charlotte miega, todėl ji išėjo pasivaikščioti. Lauke pūtė lengvas vėjelis, bet šiaip buvo pakankamai šilta. Grifiukė susidomėjusi užlipo į stebėjimo aikštelę. Ten jau buvo kažkoks senukas. Willow tyliai pradėjo žiūrėti kaip tyška purslai. Nenorėjo kalbėti su tuo vyru, nes jis atrodė kažkoks piktas.
Kissin' in the blue dark

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Burtininkas
  • **
  • 22
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #24 Prieš 6 dienas »
Nors vaizdas nebeatrodė įspūdingai, vanduo keistai ramino. Leonardas kiek atsipalaidavo ir nusprendė priėmęs teisingą sprendimą. Tiesiog negalėjo žiūrėti į šeimos nares, iš kurių viena buvo nevertėlė. Ko gero, grįžęs dar labiau pasiners į darbą ir namuose beveik nė nesirodys.
Mintis pertraukė žingsniai. Susiraukęs vyras dirstelėjo į tą pusę. Kažkokia mergiotė. Tik ką toks mažas vaikas čia veikia visai vienas?
- Dar viena nevertėlė, - netyčia garsiai burbtelėjo. Tiesa, tą padarė angliškai. Čia dažniausiai kalbėdavo prancūziškai ar vokiškai, bet susierzinęs ar sunerimęs grįždavo prie gimtosios kalbos. Dar kartą dirstelėjo į vaiką vildamasis, kad mergaitė bus dingusi. Tik ar dvi nevertėles dukras turinčiam vyrui gali pasisekti?..

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • II kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
  • Guess who's back, back again Shady's back, tell a friend
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #25 Prieš 5 dienas »
Kai tas senis pasakė, kad ji esą yra nvertėlė, Willow į niršo.
- Aš nesu nevertėlė! Aš grynakraujė ir manau mano kraujas net grynesnis už jūsų! - mergaitė visada supykdavo, kai kas meluodavo. Willow sudiraukė, sukryžiavo rankas ir stebėjo tą vyrą. Po kurio laiko pastebėjo, kad jo akys mėlynos, o plaukai žilstelėje.
- Bet, kodėl jūs iš viso taip pamanėt?
Ji nesuprato kodėl jis ją pavadino nevertėle. Bet Willow buvo įdomu kodėl jis susidarė tokią nuomonę.
Kissin' in the blue dark

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Burtininkas
  • **
  • 22
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #26 Prieš 4 dienas »
Kartais norėdavo prakeikti anglų kalbą ir tai, kad gimė Britanijoje. Kodėl jo gimtoji kalba negali būti kokia nors nesąmonė, kurios niekas nesupranta? Dabar prašneko angliškai ir, aišku, buvo suprastas.
- Man atrodo, kai kam reikėtų pasimokyti pagarbos kalbant su vyresniais, - ramiai ištarė jis ir pasigailėjo, kad šiandien apsivilko labai jau paprastus drabužius. Niekaip nepasakytum, kad jis dirba Šveicarijos banke ir kiekvieną dieną stumdo (kartais tikrąja to žodžio prasme) tūkstančius galeonų. Šitai mergiotei tikrai reikėtų pasimokyti mandagumo.
- O kur panelytės mamytė ir tėvelis, ką? Gal jeigu nesitrintum viena, išmoktum, kaip reikia bendrauti su suaugusiaisiais, - dar pasakė jai. Atrodė kiek vyresnė už dvynes, turbūt Hogvartso ir Biobetonso amžiaus. Neatrodė, kad šnekėtų su prancūzišku akcentu, tad tikėtina, kad mokosi Hogvartse. Tiesa, viso šito nė neketino klausti. Vis tiek tuoj apsisuks ir keliaus kur nors, kur galės pamiršti tiek šitą nemandagią mergiotę, tiek net dvi nevertėles dukras.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • II kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
  • Guess who's back, back again Shady's back, tell a friend
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #27 Prieš 3 dienas »
— Vienintelis kam reikėtų išmokti pagarbos, tai jūs. Jūs ką tik pavadinote mane nevertėle. Nežinau, bet man tai neatrodo mandagu.
Willow taip stipriai nebeniršo, kiek apsiramino. Bet vistiek nesuprato šio senio poelgio. Ar kokie jo buvo motyvai. Apskritai ji nesuprato kaip žmogus taip gali elgtis nieko nežinodamas.
- Ne jūsų reikalas - atkirto Willow Ivy. Ir dar pridūrė:
- Aš moku bendrauti. Vienintelis kuriam trūksta bendravimo įgūdžių esate jūs. Willow nuspręndė ir toliau grožėtis kriokliu ir nekreipti dėmesio į tą vyrą, kuriam aiškiai trūksta dėmesio. Ir turbūt veiklos jei tiesiog žiūri į krioklį, o ne daro ką nors naudingesnio.
Kissin' in the blue dark

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Burtininkas
  • **
  • 22
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #28 Prieš 2 dienas »
Na ir susireikšminimas! Nepaisant to, kad išties šitą mergiotę pavadino nevertėle, dabar neketino to pripažinti. Tereikėjo tik rasti būdą išsisukti, ir Leonardas nesunkiai jį rado.
- O iš kur panelytė ištraukė, kad aš kalbėjau su ja? - maloniai paklausė. - Tai tebuvo garsiai išreikšta ir su tavimi nesusijusi mintis! Kažko prisigalvojai ir, maža to, įsižeidei! Jau tas jaunimas šiais laikais...
Žinojo neturintis terliotis su kažkokia mergužėle, bet ji stebėtinai gerai išvalė mintis. Tokia proga nepasinaudotų tik kvailys, o toks Leonardas tikrai nebuvo.
- Sakai, moki bendrauti? - pasitikslino ir nesusilaikęs garsiai nusikvatojo. - Tiesiog trykšti mandagumu ir draugiškumu, ar ne?
Mergiotė tarsi elgėsi protingai - nusisuko, kas leido spėti, kad ji nebenori tęsti šio, hm, pokalbio. Bet Leonardas pajuto azartą, o jau tada jį sustabdyti sunku.
- Atsisuk, kai su tavimi kalbu, - pareikalavo jis žengdamas arčiau. Stebėjo vaiką ir svarstė, kuo čia viskas baigsis.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • II kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
  • Guess who's back, back again Shady's back, tell a friend
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #29 Prieš 2 dienas »
Willow netikėjo vyru. Kodėl jis to nepasakė iš pradžių? Tada būtų išvengęs šitos diskusijos.
- Nemanau. Jūs tą pasakėte kai būtent aš įėjau. Bet jeigu tai tiesa, kodėl iškarto nepasakėte? Aš būčiau jus supratusi. - gūžtelėjo pečiais mergaitė. Ji stengėsi kuo gražiau ir mandagiau su juo kalbėtis, nes nežinojo ko reikėtų tikėtis jai jis supyktų.
Pagalvojusi dar ramiai pridūrė:
- Jeigu ištiesų suklydau, tai atsiprašau, kad supykau.
Willow ištikrųjų pradėjo jaustis kalta ir ta kuri ir yra neteisi šiame pokalbyje. Ji lėtai žengtelėjo žingsnį toliau nuo vyro.
Bet kai jis nusikvatojo ir pasakė, kad Willow nemoka bendrauti, ji pradėjo justi kaip vėl rausta žandai ir ausys.

Ne, ne Willow nusiramink!

Ne, nesiraminsiu jis mane įžeidinėja!


Deja, žala jau buvo padaryta.

- JŪS pavadinot mane nevertėle! JŪS sakot, kad aš nemoku bendrauti! - išrėkė Willow ir nejučia pridėjo ranką prie lazdelės kišenėje. Žinojo, kad ji negali naudoti magijos, nes nėra pilnametė, bet senis, nežinai ką gali padaryti.
Į kitus jo žodžius neatsakė, vietoj to stebėjo krioklį.
- Aš jūsų nepažįstu. Tu neturi teisės man įsakinėti - ganėtinai ramiai atsakė ji. Ir neatsisuko.
Jis neturi jokios teisės man įsakinėti. Jis tik kvailas senis.
Kissin' in the blue dark