0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

domutis

Reino krioklys (Šveicarija)
« Prieš 3 metus »
Krioklys išskirtinis tik tuo ,kad jis pats vandeningiausias Europoje. Manoma kad krioklys susiformavo prieš maždaug 17 000 metų. Krioklys yra 150 metrų pločio ir 23 metrų ilgio. Kodėl krioklys ,,Reino,, niekas tiksliai nežino. Krioklio vandenyje galima nusimaudyti ,bet kaip į tą vandenį patekti ir kur saugu maudytis žino tik vietiniai gyventojai. Aplink stovi namai. Nuoma čia nepigi juk toks vaizdas atsiveria... Turistai mėgsta apsupti visą stebėjimo aikštelę. (Beveik kojos nėra kur padėti). Tiltas jau senas ,bet stiprus tad tikrai norint čia patekti į vandenį neįkrisi. Ant stebėjimo aikštelės yra daug spynų čia jaunavedžiai jas užkabina ir tikisi ,kad meilė nežus.

Ta diena atėjo Domantas oficialiai baigė Hogvartsą ir ten grįžti galės nebent jį pakvies mokyti ten. Na ,o kadangi jo dar niekas nekviečia kodėl gi nepasitrankius po pasaulį? Susirinkęs visas žiobariškas santaupas išvyko į nuostabiają Šveicariją. Ši šalis buvo viena iš sąraše esančių šalių. Buvęs Grifas šeip ten nevažiuotų geriau jau trankytis po Dubajų į Šveicariją jis vilkosi vien tik dėl Reino krioklio. Daiktų Domantas neėmė labai daug juk visada galima išsiskalbti arba persirengti kerų pagalba. Manau Šveicarijoje yra burtininkų ,bet dauguma šalies gyventojų žiobarai. Domantui labai nepatiko ,kad reikia slapstytis ,kad niekas nesužinotų apie magijos pasaulį. Būtų mano valia nereiktų slapstytis. Iš vienos pusės tai buvo gerai ,bet tuo pačiu ir blogai. Autobusas pasiekė miestelį keistu pavadinimu buvęs Grifas nesugebėjo jo perskaityti. Išlipęs iš autobuso tarė:
-Kita stotelė Reino krioklys.
Velniava kodėl negaliu būti keliautojas oru? Nueičiau į kokį pakampį ir nukeliaučiau į tą krioklį tai ne reikia eiti pėstute ir dar slapstytis nuo žiobarų. Einant šaligatviu mirgėjo užrašas ,,Reino krioklys 1 kilometras,, žinoma tai buvo užrašyta šveicariškai ,bet žiobarų technologijos labai padeda. Žiobarai išradingi. Nuėjęs visą trumputį kelią jau girdėjo krioklio ošimą. Magija mano ausims. Garsas vis didėjo ir didėjo ir prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas. Buvęs Grifas nufotografavo žiobarų vadinamu ,,Išmaniuoju telefonu,, vaizdą ir atsistojęs klausėsi ošimo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Morisas Banoveris

Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
  Štai pagaliau atėjo vasara ir laikinai baigėsi darbas Magijos Ministerijoje. Nors darbas ten jam visai patiko, bet gamtoje visada būdavo fainiau. Čia jis galėdavo pasijausti laisvas kaip oras kurį suvaržyti galėdavo nebent tik per daug sandari patalpa kur toks dalykas net neprasiverždavo, o tuo labiau ilgai neužsibūdavo. Kadangi diena buvo visai nieko Morisas nusprendė kiek pakeliauti po Šveicariją. Kadangi nebuvo įvaldęs keliavimo oru vaikinui kiek apsisunkino ši kelionė, bet šiaip ne taip beveik nusigavo į tą vietą kur ir norėjo būti. Kadangi iki galutinės vietos teko kiek paeiti tamsiaplaukis nieko nelaukęs leidosi į kelią. Tikriausiai buvo galima nusigauti ir kokiu nors transportu, bet ėjimas jam atrodė geriausias sprendimas, na bent tuomet kada jis dar nebuvo pavargęs.
  Šiaip ne taip pasiekęs krioklį buvęs klastuolis nusistebėjo jo grožiu. Nors šis buvo iš dalies panašus į kitus krioklius, bet taip pat jis buvo vienas iš gražesnių jo matytų. Apsidairęs aplink pamatė, kad vienintelis čia esantis žmogus be jo yra kažkoks kitas jaunuolis, kuris išmaniuoju telefonu fotografavo krioklį.
  -Sveikas, -iš savo vietos pasisveikino Morisas. -Graži diena diena buvimui gamtoje.
Vaikinas tikėjosi, kad nepažįstamasis jį išgirdo per krioklio ošimą.

*

domutis

Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Krioklio ošimas praleido pro ausis visus pašalinius garsus kuriuos tik galėjai išgirsti išskyrus žmonių žodžius. Vaizdas kas akimirką darėsi vis gražesnis ir nuostabesnis. Vaikinas giliai įkvėpė gaivaus oro. Domantas išgirdo batų kaukšėjimą ,bet batų garsas praeidavo ,kas penkias minutes. Išgirdęs pasisveikinimą suprato ,kad žmogus tikrai ne Šveicaras ,o Britas! Apsisukęs išvydo maždaug dvidešimtšešerių vyro veidą. Kur aš jį mačiau? Jis gi Morisas Banoveris! Dirba ministerijoje.
-Ar jūs kartais ne Morisas Banoveris?,-Paklausė rudaplaukis.
Jei tai ne jis geriau išvis patylėti. Nusprendė mėlynų akių savininkas. Vaikinukas pasielgė labai nemandagiai ir nusisuko nuo galimai Moriso Banoverio žvelgdamas į krioklį.

*

Morisas Banoveris

Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Morisas dairėsi aplink į aplink jį supančią vietovę grožėdamasis visu grožiu kurį galėjo suteikti ši vieta. Netoli jo stovintis vaikinas vos ne iš karto atsisuko ir keletą akimirkų stebėjo tamsiaplaukį tikriausiai bandydamas suprasti, kas jis toks yra. Supratęs, tai išmaniojo telefono žmogus taipogi su juo pasisveikinau, kiek sutrikdydamas buvusį klastuolį. Šį žmogų jis matė pirmą arba bent kaip atrodė pirmą kartą, o jis jau žinojo jo vardą. Įdomu ką jis dar žino apie mane ar mano gyvenimą.
  -Taip, aš Morisas, bet norėčiau paklausti jūsų ar mes esame pažįstami, ar apie sklando kažkokie gandai ar dar koks mėšlas? Taip pat kokiu vardu reiktų kreiptis į jus?
  Vaikinas stovėjo ir bandė prisiminti iš kur šitas jaunuolis žino jo vardą ir pavardę. Jeigu šis būtų pasakęs tik jo vardą tuomet tamsiaplaukis būtų pamanęs, kad tai tėra laimingas spėjimas, bet su pavarde spėjimas buvo kiek sunkesnis.

*

domutis

Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Rudaplaukis stebėjo kaip gąlimai Morisas Banoveris sutrinka. (Tai pasirodė juokinga). Dirba Magijos Ministerijoje ir dar klausia iš kur aš jį pažįstu.
-Malonu susipažinti, aš esu Domantas Varnanagis (Ištiesė ranką) -Apsižvalgė ar nėra žiobarų- ,o jūs esate Morisas Banoveris ir dirbate Magijos Ministerijoje.,-Tarė Domantas.
Gerai ,kad greičiau išveblenau žodžius tai dar būtų žmogus kokį širdies smūgį gavęs. Šią mintį pagalvojo labai rimtai.
Krioklio ošimas vis dar stebino ,bet ne ką mažiau stebino Moriso Banoverio nuostaba ,kad rudaplaukis žino jo vardą ,o juo labiau pavardę. Magijos žinios apie jį rašo ,o jis pats to nežino. Domantas nusišypsojo (Norėjo juoktis ,bet pagalvotų visi ,kad jis nesveiko proto)

*

Morisas Banoveris

Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Krioklys šniokštė garsiau negu prieš tai, kas galėjo reikšti du ar netgi daugiau dalykų: ateinantį stiprų lietų, tai kad vėjas (neaišku kokiu būdu) pravalė ausis ir jis dabar garsą girdėjo aiškiau arba dar kokį kitą (ne)keistą dalyką. Nepažįstamam prisistačius ir pareiškus, kad jis yra Domantas Varnanagis Morisas pabandė sulaikyti nedidelę juoko dozę iš turisto pavardės, tad ne parodydamas blogų manierų vaikinas tiesiog nusičiaudėjo ir ištiesė ranką leisdamas anam ją pakilnoti. Iš kur jis žino apie mano darbo vietą? Aš juk nesu koks kvidičo komandos žaidėjas, atlikėjas ar dar bala žino koks svarbus ar pusiau svarbus asmuo ėmė svarstyti tamsiaplaukis po to kai buvo paminėta, kad šis dirba Magijos Ministerijoje.
  -Ką dar žinote apie mane, o tuo labiau iš kur visą tai žinote?
  Buvęs klastuolis buvo kiek nepatenkinas, kad buvo knaisiotasi po jo gyvenimą ir dabar šis keistuolis apie jį žinojo dalykus kurių nežinojo net jo artimiausi kaimynai, nors tie kaip žinojo jis pats taipogi buvo burtininkai. Na taip, kaimynai tikriausiai žinojo jo pavardę, bet visada manė, kad jis Londone dirba žiobarų saldumynų krautuvėje kasininku. Nors melas ir nebuvo pats geriausias, bet atrodė, kad veikia, tad Morisas nesijaudino, kad apie jo darbo vietą gali sužinoti nereikalingi asmenys iki šio momento, kai buvo pareikšta, kad jis dirba Magijos Ministerijoje.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Velniai žino, kokios nuostabios klausos turėtų būti žmogus, kad užsiropštęs tiesiai ant krioklio vidury stūksančios uolos, pačioje politiškai palankiausioje, kai spaudžia karai ir negandos, šalyje, galėtų išgirsti, ką jam sako. Gabrielė, čia atsidanginusi ir spėjusi kone kiaurai peršlapti savo tris vieną ant kito suvilktus vilnonius apsiaustus, be galo nuostabios klausos neturėjo. Ko gero, jai teks naudotis kerais.
Žinoma, tokią dramatišką vietą moteris susitikimui pasirinko tik tam, kad galėtų būti dramatiška. Kartais, kai gyvenimas stovi ant byrančio bedugnės krašto, dramatizmas tampa labai svarbiu dalyku.
Taigi apsiaustai nesiplaikstė, moteris stovėjo vidury tykštančių purslų ir į kaulus besismelkiančios drėgmės, ir laukė.
Tądien turėjo nutikti dalykų. Paaiškėti, ar buvęs ministras sutiks su jos sąlygomis, ar atsineš savų, ir ak, o kas bus liudininkas jų nesulaužomos priesaikos? Gabrielė greičiausiai per vėlai pasvarstė, kad būtų pravartu paieškoti, ar tikrai nesulaužoma priesaika tokia mirtinai nesulaužoma. Ką gi, o gal pavyks jį įtikinti, kad magiška sutartis arba kraujo paktas yra kur kas šaunesnis ir kur kas šiais laikais populiaresnis būdas priversti priešus elgtis pagal tavo valią.
Virš galvos slinko debesys, o tolumoje, beveik pranykstantys už horizonto tamsavo namai, kurių nuoma turėtų būti išties nepigi. Na, būtų keista, jei būtų pigu - Šveicarijoje daug aukso ir kvarcinių laikrodžių.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
   Iš vakaro Fasiras apsilankė  Khomriche ir pasiėmė šiaip jau itin retą ir galingą derybų objektą, kuris kažin, kiek būtų jam atsiėjęs, bet dėkuidie, kad yra toks geras daiktas kaip šeima ir kraujo ryšiai.
   Į tokį susitarimą Sorenas žiūrėjo vis dar griežtai ir atsargiai. Pabrėždamas, kad tai - sūnaus sprendimas, tačiau visgi aiškiai išreikšdamas savo priešišką tokiam poelgiui poziciją.
   Galbūt pavyktų atsakomybę užkrauti Vagneriui ant pečių, bet nei tai būtų sąžininga, nei Vagneris būtų toks durnas, kad sutiktų. Argi yra daugiau pasirinkimų? Taip padaręs von Sjuardas gal būtų bent jau ateičiai pripažintas neblogu politiku, nors magijos istorijoje būtų svarstoma, kokie buvo jo šalutiniai, asmeninės naudos tikslai. Antgamtas sunkiai atsikvėpė - gal dabar netgi būtų visai su malonumu ištrynęs save iš Anglijos istorijos. Mirtingojo kvėpavimą nesunkiai užgožė krioklio šniokštimas. Gal tai ir neverta jo atsakomybės?..
   Buvęs ir teisėtas ministras pasirinko neutralią Europos šalį, o esanti ir neteisėta ministrė - vietą, drįsčiau pastebėti, ne tokią neutralią. Du politikai nusileido ant Reino krioklio viršaus, mat Vagneris, prieš patekdamas į susitikimo vietą, pageidavo pasižvalgyti po garsią vietovę. Šįkart burtininkas išsyk apsirūpino neperšlampamų kerų apsauga.
   Ryte Fasiras tespėjo su Davina išgerti arbatos - dabar tas kartumas, sumišęs su cinamonu, ir laikės burnoj. Regis, šiek tiek stipresnė nei įprasta arbata. Vagneris, užsimetęs ant pečių storą ir prabangiai atrodantį apsiaustą baltais kraštais iš kažkokio žvėries kailio (apie kurį Fasiras neklausė, žinodamas, kiek Kalvinas blevyzgotų), gurkšnojo raudoną vyną iš taurės. Įdomu, ar atsigabentą, ar išsiburtą - ech, bet kokia tokio klausimu prasmė, juk rezultatas visai identiškas.
   „Įdomu, apie ką galvoja“, - pamintijo Fasiras, nors neaišku, apie kurį iš dviejų šalia jo stovinčių žmonių, kai visas trejetas jau stovėjo už krioklio vandens užuolaidos. Vienas pusvampyrio lazdelės mostas - ir krioklys jiems nutilo.
   - Sveiki, - linktelėjo von Sjuardas jaunystės ištroškusiai susitarimo šaliai.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Galbūt turėtų būti šiek tiek keista, kad Gabrielė nustebo, mat nustebti greičiausiai ir nebuvo ko, tačiau jos akyse vis dėl to suspindo šioks toks susidomėjimas trečiu asmeniu, bei nebylus klausimas, kokio velnio šitas puošeiva su visais savo gražiais plaukais ir apsiaustu atsidangino kartu su von Sjuardu. Tada tose pačiose mėlynose akyse žybtelėjo ir akimirkos nušvitimas. Ak, ji sumetė, kad eks ministras vis dėl to neatsisakė tos baisiai nemalonios nesulaužomos priesaikos idėjos. Kita vertus, juk ne viena ji bus saistoma mirtino susitarimo. Jeigu tik eks ministras slystelės kokioj nors būsimos bėglės nuo tragiškos praeities apsaugoj, jam ant kaklo užsiverš nematoma kilpa ir jis grius negyvas. Gabrielė iš tiesų nežinojo, kokiais būdais ateina mirtis nuo nesulaužomos priesaikos sulaužymo, tačiau jai patiko manyti, kad šią įmanoma kaip nors mintimis manifestuoti į kosmosą ir į Merlino kelnes, kur paprastai vyksta ir keliauja visi su netikėta bei atsitiktine magija susiję keiksmai ir maldavimai. O ar vienam pakračius kojas, kitas atleidžiamas nuo priesaikos vykdymo? mintyje pasvarstė moteris.
- Puiki diena, - atsakė į von Sjuardo pasisveikinimą, neužgožtą krioklio ūžimo. Linktelėjo trečiam asmeniui, kilstelėjo antakį, o kartu su antakiu ir lūpų kampą. Anas vyras atrodė žavingai iškritęs iš konteksto. - Kokia tvarka turėtų viskas vykti? Ar pirmiausia priesaika, ar kitos mano sąlygos išpildymas? O gal dar yra kas nors, ką reikia aptarti? - lygiu tonu ir galbūt šiek tiek perdėtai mandagiai moteris pasiteiravo eks ministro. Jai norėjosi greičiau eiti prie reikalo, nerūpėjo ir susipažinti su puošeiva. Be to, ant krioklo buvo gana šalta, o pasinaudoti išdžiovinimo kerais ji tingėjo. Permirkęs ir dėl to sunkus apsiaustas lenkė prie žemės.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
   - Logiška būtų aptarti visas sąlygas ir neaiškumus, keliamus tek iš jūsų, tiek iš mano pusės, - užtikrintu tonu pasiūlė Fasiras, viduj slapčia pasidžiaugdamas, kad šįkart moteris bent jau kol kas į reikalą žiūri rimtai ir neišsikalinėja, kaip jau jai buvo būdinga. Galbūt tai bylojo jos rimtus ketinimus. - Tada surašysim sutartį. Jei abiem pusėm ji tiks, sudarysim, - tęsė juodaplaukis.
   Toptelėjo, kad reikėtų pridurti, kad derybos būtų nutrauktos, jei tik ponia sugalvotų pridėti papildomų punktų arba ką nors savavališkai išmesti, bet pamanė, jog, būdama galimai visai išsilavinusi ir nuovoki moteris, ji ir pati šitą supras. Galbūt išrėžti į akis netgi nebūtų pagarbu.
   Von Sjuardas pagavo save bemąstantį, kad jam būtų vis tiek, jei ji ir pamėgintų kažkur juodu apgauti ir jie turėtų šį reikalą nutraukti. Juk tai tebūtų nepavykusi sutartis. Ne dėl jo kaltės nepavykusi. Jis galėtų dingti iš čia be jokių papildomų problemų. Juk kvepėjo ne kuo kitu...
   - Jūs pradėkite, - patylėjęs pridūrė von Sjuardas. - Detaliai.
   Toptelėjo, kad peršlapusi ir šąlanti būtybė kaži, ar gebėtų tvarkingai išdėlioti savo norus ir mintis, bet visgi į šitą reikalą kol kas nesikišo. Jei Gabrielę būtų sunku suprasti, pavyzdžiui, dėl dantų kalenimo, arba pasidarytų gaila tirtančio ne itin inteligentiško padaro, gal ir prabiltų, bet...
   Vagneris iš lėto ir besimėgaudamas gurkšnojo vyną, jo viršesniajam kolegai rodėsi, kad to gėrimo taurėje nė kiek nemažėjo.
   „Kad tik neprisiluptų iki susitikimo pabaigos“, - niauriai pamintijo juodaplaukis, akimis sugrįždamas prie rašaluotapirštės susitarimo dalyvės. Galbūt derėtų paprašyti, kad išeidama iš ministerijos ji išsivalytų ir savo rašalo dėmes iš ministro kabineto - mat vaizduotė tik ir paišė rašaluotų pirštų antspaudus ant visų sienų, stalo ir spintelių stiklo. Taip, vienoj vietoj rašalas visai nebūtų pamaišęs - savaime aišku, ant buvusių ministrų portretų veidų. Bet niekur kitur.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Nežymiai švystelėjo atviru delnu, patrynė nuo šalčio ir kitų substancijų pamėlusius pirštų galus. Kaip pageidaujate, gerasis pone, mintyse šyptelėjo. Jos norai ir ketinimai nepasikeitė, vis dar tebenorėjo beveik amžinos jaunystės ir beveik amžinos apsaugos, bet vidujai kirbėjo, kad von Sjuardui gali tai nepatikti. Kokią kainą jis pasiruošęs mokėti už kažkokią kėdžiūkštę? Galbūt savo normandiškas šaknis truputį užmiršusi Gabrielė kartais buvo kvailoka ir pernelyg į susikoncentravusi į save, tačiau lygiai taip galbūt ji mokėjo pasimatuoti kitų žmonių batus. Šįkart, stovint permirkus kažkur vidury neutralios, turtingos ir baisiai konservatyvios šalies žemyne, ties baltais kalnais, kurie taip skaudžiai jai nepažįstami, į šviesiaplaukę pavargusią galvą atėjo suvokimas, kad joks sveiko proto žmogus nenorėtų sau užsikrauti atsakomybės dėl kito žmogaus gyvybės. Na, nebent tai susiję su meile ar kokiu kitu keistu apsėdimu. Tiesa, negaliu būti visiškai tikra, kad Fasiras sveiko proto. Tuolab, kai anas žmogus lyg ir priešas, lyg ir kliūtis einant lyg didybės.
- Ką gi. Sąlygos iš mano pusės - minėtasis eliksyras ir mano vardo bei veido nebepainiojimas su Krikštamote. Mes tai jau aptarėme. Ištrynimas iš istorijos, jeigu norime šnekėti vaizdžiai, - tarė ir papurtė šlapią rankovę. Keli ledinio vandens lašai ir spinduliuojantys kristalėliai nutiško į šoną. Apsaugos reikalavimus nutylėjo.
- Tau reikalinga kėdė ir maniškis bet kokių ryšių nutraukimas, - pridūrė po sekundės tylos. Tada galiausiai neapsikentusi šalčio ir vandens, trūktelėjo lauk lazdelę ir labai aiškiai ja sumojavusi į savo pačios pusę, burbtelėjo kažką po nosimi. Akimirką nuo rūbų pakilo garas, kitą akimirką nuo apsiausto vandens lašai riedėjo kaip nuo žąsies. Tiesa, batai vis dar buvo šlapi. Kad palaikytų susierzinimą.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
   Rankos nuslydo į kišenes - neaišku, ar tik dėl šalčio, ar dar ir dėl neturėjimo apskritai kur dėtis. Vagneris galimai būtent dėl šitos priežasties ir atsitempė vyno taurę - kol jie tarsis, jam nereikės akimis šukuoti ribotų horizontų arba svarstyti, kokių rūšių žuvys gyvena prie krioklio bei kaip jos jaučiasi, kai pavojingai garmantis vanduo žemyn nubloškia ir jas. Ar susitrenkia galveles, ar joms skauda jas... Mat, sako, poezija, kaip ir filosofija, gimsta iš kankynės - įdomu, ar krioklių žuvys esti meniškesnių sielų. Von Sjuardas jau ruošėsi lėtai dėstyti numanomus reikalavimus iš savo pusės, bet Gabriellei viską glaustai ir aiškiai apibendrinus, beliko linktelėti galva.
   Tyliam pusvampyriui mostelėjus lazdele, melsva plunksna ore ant pergamenčioko ėmė kreigalioti abiejų pusių sąlygas. Apsauga nebuvo paminėta, tad ir nebuvo užrašyta.
   - Ar šitos sąlygos jums tiks? - paklausė Fasiras, tiesdamas lapelį moteriai, prieš tai užmetęs akį pats.
   „Fasiras von Sjuardas suteiks Jaunystės eliksyrą bei ištrins Gabrielle Salliete Dévertes vardą iš ministerijos archyvų, Gabrielle Salliete Dévertes grąžins Fasirui von Sjuardui kėdę ministerijoje bei nesinaudos ir nepalaikys ryšių su „Krikštamotės“ mafija. Sutartis bus laikoma paslaptyje.“
   Auksaakis dėbtelėjo žemyn krentantį vandenį, nuo kurio triukšmo trijulę vis dar dabojo nutildymo kerai - šitai vertė pasijusti šiek tiek nepatogiai - gal todėl, kad krioklys čia buvo vietinis ir bosas, o jie - tik įsibrovėliai.
   Fasiras pirštuose spustelėjo plunksną - įdomu, kiek tokių sutarčių Gabrielle jau buvo pasirašiusi. Gal jam daugiau jau jų ir neteks?..

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Menkai šyptelėjo išvydusi slaptumo reikalavimą ant ano popierėlio. Ką gi, gal ir gerai, kad nei vienas nevaikščios po barus ir smukles nešdamiesi riziką prisilakus išpliurpti visas pikantiškas susitarimo detales. Gabrielė laikė pergamento skiautę dviem sustirusiais pirštais ir mintyse su šiokiu tokiu kartėliu mėgino prisiminti, kelinta tai bus josios pasirašyta magiška sutartis. Dėl Merlino ir kitų šventųjų, jos kaukolėje deimantu įrėžtas kiekvienas atvejis it skaičiuojamos dienos - užbraukyti brūkšnelių rinkiniai. O dar kiek tokių bus sudaryta - Gabrielė nedrįso pagalvoti.
Magiškai nutildytas krioklys po kojomis vyniojo savo vandenis ir jūržoles ir žuvytes į sūkurius, grėsmingai vilnijo. Ji pasukiojo lazdelę tarp pirštų, galiausiai linktelėjo. Kartą įkvėpė, įsistebeilijo į neaiškios spalvos Fasiro akis, užmetė žvilgsnį ir į ryškiai nuobodžiaujantį trečiąjį asmenį. Vis dar neturėjo nuotokio, kam jis čia reikalingas.
Batuose šąlantys kojų pirštai pamažu ėmė prarasti jautrumą. Tuoj vardą ir veidą pakeisianti moteris pamosavo lazdele virš pergamento, paskutinį kartą išraitė savo tikrąjį vardą. Raidės akimirką suspindo auksu. Ji ištiesė pergamentą atgal Fasirui, o kartu su juo ir laisvą delną, į kurį turėtų nusėsti jos sąlygos išpildymas.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
   Raidžių sužėrėjimas atsispindėjo šąlančios moters veide - šitą akimirką Fasirui dingtelėjo, jog kaip tik pavyko išvysti jos raganišką pusę, trokštančią pabėgimo nuo galimo sudegimo ant laužo. Kaži, ar galėtų ji pasidžiaugti tuo legendiniu kojų kutenimu, kokiu džiaugdavosi burtininkų senoliai, besimėgavę dramomis baikščių ir kraujo užsimaniusių žiobarų akyse, jei atimtų iš jos lazdelę. Kaži, ar pavyks pačiai išlaikyt liežuvį už dantų ir tų liepsnų išvengti, nesvarbu, kiek čia slypi metaforos.
   Užrašė ir savo vardą ant sutarties. Čia kerų nebūtų pavykę išvengti net tokiu atveju, jei kas nors būtų buvę užrašyta neteisingai, mat ir apie šitą von Sjuardas buvo pagalvojęs. Ir kaip tik tuo metu prisireikė vynelį maukiančio trečiojo asmens pagalbos - taip ir neištaręs anei žodžio (Kaip jam nebūdinga, - nusistebėjo Fasiras), jis iškėlė lazdelę ir patvirtino sutartį - iš pergamenčioko lyg iš to kieto lenkų paveikslo su Jėzum į žemę nusidriekė raudoni ir balti spinduliai, it ateivių laivai pažiburiavo į abiejų sutartį pasirašiusiųjų veidus, o tuomet akis pjaunančiai žydrai žybtelėjęs dingo.
   - Sutartis patvirtinta, - pranešė Vagneris.
   Buteliuką, slėptą apsiausto kišenėje, dabar Fasiras jau nedvejodamas įteikė jau seniai to laukusiai Gabriellei - na, turbūt jau ne Gabriellei, kas žino, kokiu vardu prisidengus ji dabar krės niekšybes ar gerus darbus pasauliui (nors dėl pastarojo varianto ministras gana smarkiai dvejojo). Jau ne jų ir reikalas.
   - Turbūt su tuo ir viskas? - dėl visa ko dar pasiteiravo Fasiras. - Ačiū, gero vakaro, - atsisveikindamas nežymiai ir dirbtinokai kilstelėjo lūpų kampą.
   Garsus oro pokštelėjimas ne tik pradangino Šveicarijos kraštų du kostiumuotus vyriškius, bet ir grąžino kurtinantį krioklio gausmą. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Reino krioklys (Šveicarija)
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Ji pažiūrėjo, kaip jaunasis von Sjuardas raito savo įmantrų vardą ant pergamento, pasimarkstė ties šviesomis ir slapta tyliai pasidžiaugė, kad ak, pagaliau ji gali kvėpuoti. Kartu su blyksniais ir jos kruopščiai kurtos, o paskui apleistos tapatybės pabaiga įgavo pagreitį, artėjo prie skardžio. Gabrielė (paskutinįjį kartą) suspaudė rankoje delne butelaitį, nenulaikė ir kreivokos, tačiau tikrai neabejotinai nuoširdžios šypsenos. Tiesa, ji veide pasirodė vos akimirką, o ir nemanė, kad eks ministras šią per daug sureikšmintų.
Linktelėjo, neištarė daugiau nė žodžio - kam be reikalo vartyti liežuvį, juk viskas jau pasakyta. Aniems vyrams dingus, sugrįžo krioklio šniokštimas, tiesiog baisingai užgulė jau ir prie tylos pripratusias moters ausis. Ji akimirką dar ten pastovėjo sustirusiais pirštais laikydama buteliuką, dar akimirką svarstė, ar išmaukti dabar, ar kokiam nors bjauriam Londono skersgatvy sugrįžus į miestą, kurio taip nekentė, kad net mylėjo.
Galiausiai tyliai pokštelėjo kamštis. Neskaudėjo. Maždaug dvidešimčia metų pajaunėjusi moteris išsitraukė iš kišenės kortelių ir pergamentų ir popierių šūsnelę ir ten pat, ant akmens vidury krioklio, lazdelės galu padegė juos magiška ugnim. Žiūrėjo, kaip pelenais virsta jos vardas ir veidas, kiti išankstinį egzistavimą byloję dokumentai. Pelenų krūvelę ir vėjas, ir jos pačios rankos nušlavė į riaumojantį vandenį. Ji beveik nevalingai šyptelėjo.
Prieš išsidangindama, kilstelėjo lazdelę ir ore išvyniojo auksines raides, savo naują vardą. "Brielle Siri Devers". Akimirką į jas žiūrėjo, o kai įsitikino, kad amžiams įdegino sau į vyzdžius, raides nupūtė vėjas, o Brielė tyliu pokštelėjimu dingo.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"