0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
   Faktiškai iškart po Gabrielės linktelėjimo - lyg ji būtų ne mafijos bitė motinėlė, o lietaus deivė, ir linktelėjusi ne jam, o dangui - pradėjo pamažėle lašnoti. Kaip britams, regis, turėjo būti pakankamai aišku, kad paprastai toks lietus pataškymu nesibaigia, tačiau pereina į žymiai smarkesnį. Fasiras nužvelgė į tolumoj besitvenkiančią juodumą, kurios fone šitas rusiškai besikeikiantis ir niūrokų veidų miestas atrodė ganėtinai įspūdingai. Nenoras permirkti pamažėle pradėjo tampyti už apsiausto rankovės it nekantrus vaikis, bet juodaplaukiui dabar nesinorėjo nuo rimtų reikalų pereiti prie kažko buitinio. Aišku, galėtum pasinaudoti magija, bet kaži, ar du neperšlampantys žmonės vidury miesto nepatrauktų nereikalingo neburtininkučių dėmesio.
   - Žinau, - linktelėjo jis. Nepagalvojo, kad sąlygas suformuluoti bei pateikti teks iškart. Nebuvo apie jas pagalvojęs, nes net nenumanė, ko galėtų prašyti ši moteris. - Jūs nebesinaudosit senuoju vardu bei pavarde, nebepalaikysit ryšių su savo mafija ar atskirais jos nariais bei įtaka nusikalstamame pasaulyje, - lėtai dėliojo jis.
   Jautėsi, lyg mėgintų suformuluoti įsakymą nepaklusniam, šlykštaus charakterio namų elfui, kurio hobis yra ieškoti spragų kiekviename šeimininko išsakytame sakinyje. Kaip Padarui.
   Būtų sunku jai pradėti nuo nulio, kaži, ar ji sutiks. Jei sutiks, tai gali reikšti, kad jis pamiršo dar ką nors svarbaus. Ką gi, jis turbūt turėtų dar porą kozirių.
   Reikia atkreipti dėmesį, jog lietus smarkėjo ir sunkėjo.
   - Gal pokalbį pratęsim po stogu? - nenoromis paklausė jaunuolis, mostelėdamas ranka į tiltą - vienintelį pastaruoju metu pamatytą visus draugiškai sutinkančią vietą. Pasiūlytų pokalbį kavinėj, bet tokie dalykai viešumoj nesprendžiami.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
O galėjo jaustis kaip vaikas, kuriam aiškinamas jo likimas ir pasaulio taisyklės. Bet nemanė, kad prašyti paaiškinimo ir patikslinimo - neteisinga, performatyvu ir nebrandu. Tikrai ne tada, kai į klausimą įeina jos mirtingumą su kažkokiais pažadais siejantys burtai. Mirti netyčia būtų labai jau neoru.
Ji neturėjo ketinimu su dar kuo nors iš savo mafijos palaikyti ryšį, kita vertus, niekada negali žinoti, kaip pasisuks tolesnis jos gyvenimas. Buvusi meilė galėjo nuspręsti sugrįžti, kas nors galėjo mėginti kokiais nors būdais prisišlieti, o galų gale, ar sudaroma priesaika turi savo galvą ir esanti abstrakti apima viską, ar apeina tai, kas eksplicitiškai (mandras žodis koks vaje) nepaminėta? O jeigu Gabrielė nežinos bendraujanti su mafijos nariais? Juk ten visada gali pasirodyti naujų. Kaip sakiau, mirti netyčia - nelabai orus reikalas.
Įtaka ir vardas - dalykai, kurių lengvai atsikratoma.
Ji linktelėjo, nors Von Sjuardo jaunesniojo ryšių apibrėžimas jai neatrodė pakankamas. Nusprendė nekibti, vis tiek gi šis susitikimas nebus jų paskutinis. Iš oro kitų jos prašymų neištrauksi.
Menkai šyptelėjo. Lietus taškėsi į veidą ir smigo lašais ant blakstienų, merkė neperšlampamumo kerais neapsaugotus apsiaustus. Grįžtelėjo galvą per petį į tiltą, po kuriuo atsiskraidino ir po kuriuo eks ministras pageidavo palįsti.
- Žinoma, - burbtelėjo ir nusisukusi žengė tuos keletą žingsnių po statiniu. Cha, pagalvojo. Jis norėjo patikimumo įrodymo. Juk taip lengva būtų žiebti kerais man į nugarą. Mintis buvo karčiai linksma, nelabai maloni. Širdis vidujai krūtinės smarkiau suplakė.
Kai iš dangaus krintantys lašai nebesiekė veido nei rūbų, vėlei atsisuko ir paklausė:
- Ar yra dar kas nors, ką reikia (norėtum) aptarti?
Velniai žino, kaip ji ištarė skliaustelius. Čia neatrastas ir sunkiai išvystomas talentas.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
   Pagalvojo, kokį pasitikėjimą savim ar juo demonstravo toks drąsus nugaros atgręžimas, ir skubesniu žingsniu pasivijęs moterį stabtelėjo ten, kur buvo sausiau, bet ne itin maloniai triukšminga. O patiltės laikomos ramiomis ar net romantiškomis vietomis. Kur slypi ūžimo ir nuo pro šalį praplaukiančių laivų teliūskuojančio papilkėjusio vandens romantika, ne Fasirui įžvelgti.
   Pagarbos minute įvertinkime skliaustelių ištarimo talentą. Dar, dar, dar kelios sekundės. Užteks simbolio, ar būsim sąžiningi? Nagi, nagi.
   - Turbūt taip, - pamąstęs atsakė von Sjuardas. Kol galvojo, ar nepraleido nieko smulkesnio, uždavė vieną itin svarbų, o gal net ir patį svarbiausią, klausimą: - Kaip jūs užtikrinsite, kad mafija paliks ministeriją, jei jūsų iš esmės neliks?
   Juk lengva būtų dingti dviejų galingų jėgų trintyje, pasinaudojus ministro ryšiais bei pagalba, bet anuos visus palikus spręsti savų problemų. Galbūt netgi tektų suorganizuoti netikras laidotuves, kad organizuota gauja būtų įtikinta motinėlės mirtim. Tik kur garantas, kad neišsirinks ir nepasodins į sostą naujos?
   Šitą reikalą aiškiai teks aptarti su Vagneriu, geresniu atveju - ir su dar kuo nors, jei tik iš buvusių gynėjų dar atsiras viskuo nenusivylusių ir padėti pasiruošusių asmenų. Fasiras irgi kiek per ilgai miegojo žiemos miegu, šiltoj ispaniškoj irštvoj.
   Po tiltu einančiam takely viena plytelė buvo įskilus ir kreivokai įtaisyta. Tikras perfekcionizmo siaubas. Nėra nieko blogesnio už šaukštą deguto medaus statinėj, net visa deguto statinė ar visa medaus statinė, pilamos ir maišomos santykiu vienas su vienu.
   - Ar turėsit dar kokių nors sąlygų, kurių neišsakėt, ir kaip galėčiau su jumis susisiekti esant reikalui? - dar pora dalykų parūpo buvusiam ministrui. Nustebo, supratęs, kad beveik nebejaučia įtampos, nors būtent dabar galėtų būti lengviausiai supakuotas. Tik kaži, ar Gabrielle taip žaistųsi su juo, jei tik toks jos tikslas ir tebūtų.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Menkai šyptelėjo. Tai tebuvo varganas lūpų kampučio kilstelėjimas, veikiai nepastebimas vėjyje nei ore nei lietuje, kad tokį įžvelgtai, turėtai būti taip arti, idant liestutės nosimis. Bet tada ir per nosį nesimatytų to miniatiūrinio lūpos kampo kilstelėjimo, tad gal tiesiog paprasčiau apsimesti, kad jo nė nebuvo, ir viską, ką čia susakiau, tik įsivaizduojame.
Ir vis tiek - menkai šyptelėjo. Svarstė, ar pasakyti, kad jos mafija ir vis dar su ja laksto palaidai it ką tik akis pramerkę šuniukai, it viščiukai (kurie būna ir pilki, ir geltoni, ir juodi turbūt net), giliai ir ilgai (visą akimirką) kontempliavo, kaip jam kuo gražiau pasakyti, kad užtikrinti nieko panašaus neketino ir negalės. Tačiau iš jos mintijimų nebuvo jokios naudos, mat eliksyras buvo velniškai geras.
- Mafijos ministerijoje, mano žiniomis (juokinga, tiesa? Kad mafijos mamytė tiksliai nežino, ar kas nors iš jos vaikų yra ministerijoje), nėra, - tarė ir susiraukė. Vis dėl to, turėti it kokį antrą liežuvį, kuris pliauškia viską, kas šauna į galvą, nebuvo labai malonu. - O užtikrinti, kad jų ten nebūtų, kaip pats šauniai pastebėjai, negalėsiu, - tik ne su tokia priesaika, pridūrė mintyse, mat, rodėsi, kad eliksyras nusprendė, esą jaunasis Von Sjuardas ir pats susipras. Iš Gabrielės rankų bus atimta (ar taikiai ir gražiai, su jos sutikimu ir troškimu, paimta) bet kokia įtaka ir galia. Kaip jis įsivaizduoja, kad ji kažką ten užtikrins? Pasilikusi kėdėje - to visai nenorėjo - užtikrintų, kad kas nors žiauriai ir negražiai imtųsi vadeliojimo. Kėdę atidavusi užtikrintų, kad jos niekas ir neprisimintų. Gal negražu, kad bet kokią atsakomybę nuo savo pečių perkelia kitiems, bet juk ji visada buvo savanaudė, argi ne? Atsiduso. Juk aurorai visais laikasi turėjo blogiukų gaudymo darbų.
Papurtė galvą. Lietus įsismarkavo, jau ir patiltė nebūtų ilgam jų apsaugojusi nuo vėjo žarstomų vandens šuorų ir šlapių pavasarinių lapų. Upės vanduo raibuliavo ir sroveno po savimi sukdamas vandens žoles.
- Pelėdos paprastai žino, kur mane rasti. Arba kitais susisiekimo būdais, - tarė. Truputį neįtikimai atodytų, jeigu kas sumanytų tikrinti jos paštą. O gal to tikėtis - šiek tiek naivu.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
   Netikėtas atsakymas sugriovė Fasiro vizijas ir apskritai visą šito reikalo esmę. Tai kas gi dabar sėdi ministerijoje, jei ne mafija? Kokia buvo mūšio prasmė, jei ne mafijos mėginimas užsikariauti sau valdžią? Kokia šitų derybų prasmė, kodėl Gabrielle tai sugalvojo?
   - Kaip tai nėra? - kiek susiraukęs paklausė von Sjuardas.
   Nebūtų patikėjęs, bet pats matė, kaip motinėlė išgėrė eliksyrą. Aišku, ji galėjo jam apdumti akis, tarkim, pasinaudojusi slapto asistento, sėdinčio tarp žiūrovų, pagalba. Kas nežino šitų pigių iliuzionistų triukų? Visi tuo pradeda. Gal ir Gabrielle taptų iliuzioniste, jei/kai tik jai pavyks išsikapstyti iš senojo gyvenimo. Čia idėja, prašom.
   Politikas nekvestionavo, na, bent garsiai, kodėl jis turėtų padėti mafijos motinėlei, jei jie ministerijos nevaldo. Atsakymą numanyti buvo nesunku - jei ji nepadės, mafija galėtų pabloginti padėtį šalyje, įvesti rimtą diktatūrą bei panašiai.
   Problema buvo ta, kad ir be Gabrielės žodžio tai galėjo nutikti.
   - Ar galima tikėtis, kad ministeriją pavyks atsiimti be mūšio? - patylėjęs paklausė Fasiras.
   Pastaruoju laiku karts nuo karto bendraudamas su savo šalininkais ir ministerijos gynėjais, jis jau matė mūšio padarytą jiems įtaką. Tragiškai nenorėjo mūšio. Ne todėl, kad tai jį sulaužytų - kaži, ar galėtų įmesti į dar gilesnę duobę, nei jo išsėdėtoji. Be to, dabar jis turėjo Daviną.
   Ir tikrai pasistengtų, kad mūšyje jos nebūtų nei kvapo. Prigirdys migdomųjų eliksyrų, suriš ir atiduos elfo globai, išsiųs paštu tėvams - bet ką, bet į ką purviną blykčiojantį nuo žaibų lauką jos neleis.
   - Veikiau pasiųsiu jums gynėją, būtų patikimiau, - atsiduso von Sjuardas, jau seniai nebepatikintis svarbios informacijos pelėdų sparnams. - Bet bus matyt.
   Nors gal reikėtų pamėginti pasidairyti kokių nors apsauginių kerų paštui? Pavyzdžiui, kad šis susinaikintų, jei pateks į netinkamas rankas. Susisprogdintų, rūgštim aptaškytų šnipinėtojo veidą ar dar kažką, juk galima būti originaliam tokioje srityje.
   - Tuomet turbūt viskas, - dar kažką mąstydamas, bet jau apytvirčiai pasakė jis. - Manau, kitas mūsų susitikimas turėtų būti trijų mėnesių eigoje - nesu tikras, kad man pavyks įvykdyti jūsų sąlygas greitai.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Skėstelėjo delnais ir nežymiai gūžtelėjo. Vėjo ir lietaus šuorai plakėsi užu tilto it furijų mėtomi ir vėtomi. Kad ir kaip ten kam atrodė, mafija didelė nebuvo, o ir kiekvienas turėjo reikalų. Kai kurie gana sėkmingai stumdė piksių miltelius ir dar šį tą linksmesnio, kiti plovė pinigus - ir figuratyviai, ir literaliai, su muilu ir šaltu vandeniu, o dar kiti savo neįmanomu žavesiu išžavėjo paslaptis iš žmonių, kurie paslapčių turėjo per daug. Ir jeigu buvo atlikęs vienas kitas žmogus, kuriam kažkiek rūpėtų vidiniai ministerijos reikalai, tai nebent tiek, kad niekas jų nepersekiotų.
Kažką panašaus, galbūt ne taip detaliai, Gabrielė ir atsakė priblokštam Fasirui. Galbūt būtų norėjusi ir daugiau nutylėti - juk patogu, kai nežino, kad jūsų dešimtys, ir mano, kad šimtai. Be to, jaunasis eks ministras nežinojo vienos svarbios detalės. Mūšis nebuvo mafijos reikalas. Gabrielė jame net nedalyvavo, juo nesirūpino. Žinoma, bet kam, kas būtų gavęs kėdę, būtų pateikusi kaspinėliu aprištą pasiūlymą, kurio negalėtų atsisakyti, tačiau ak, susiklostė visiškai kitaip, ir dabar ji tiesiog naudojosi susidariusia situacija taip, kaip jai buvo patogiau. Būtų galėjusi Ministerijoje nepasirodyti, būtų galėjusi dingti po vandeniu iškart (apie tai svarstė), tačiau kodėl gi paskutinį kartą nepasilinksminus?
Velniai žino, ar šis didelis žinojimas atsispindėjo moters veide, ar ne. Ji jautėsi pačiam Fasirui pateikusi pasiūlymą, kurio jis beveik negalėtų atsisakyti. Atsisakymas gal ir neneštų jam greitos ir neskausmingos mirties, bet ak, o visa Britanija? Tiesą pasakius, Devertes nesuprato, iš kur pas jaunuolį toks pareigos jausmas. Jo vietoje ji būtų viską metusi ir išvykusi į Havajus atostogauti.
- Galima tikėtis, kad ministeriją pavyks atsiimti be mūšio, - atsakė Gabrielė, ir eliksyras nesutrukdė jai, nes tuo buvo pati įsitikinusi. Na, o jei reikalai pasisuks į pietus, bus galima tikėtis bent mažo mūšiuko. Tokį ji irgi galėtų suorkestruoti.
Linktelėjo, suglostė keistą susiglamžymą ant apsiausto. Dangus smarkiai apsiniaukė, kol jie kalbėjo, ir po tiltu tarsi sutemo. Trys mėnesiai rodėsi daug, bet pridėti šalia tų visų kitų mėnesių, praleistų nemiegotų naktų svarstymuose, rodėsi it trupinys laiko. Ji palauks. Pašildys Kėdę.
- Malonu turėti reikalų, - tarė ramiai, tačiau lūpos kamputį kreipė išdavikiškas vypsnis. Greičiau jau linksma, nei malonu. Akimirką dar žiūrėjo į Fasirą, o tada kartu su itin stipriu vėjo gūsiu apsisuko ant kulno ir dingo iš po Žaliojo tilto Vilniaus centre.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
   Besiklausydamas Fasiras tiesiog karts nuo karto palinksėdavo galva, kaskart vis lėčiau, mat šitokio reikalo nesitikėjo. Galiausiai prigavo save, pliaupiančio lietaus fone bepaišantį galimus mūšio vaizdus. Akivaizdu, Gabrielė nutylėjo kažką svarbaus. Nelogiška, kad kelių dešimčių mafiozų grupelė būtų įveikusi gerai apmokytas aurorų gvardijas - jiems kažkas turėjo padėti. Von Sjuardas atsiminė nugirstas kalbas apie politika ne itin patenkintus antgamtus, galbūt čia rolę, didesnę net už mafijos, atlieka jie. Ar verta tokiu atveju jam padėti mafijos motinėlei?..
   Reikės susitarti su Vagneriu, kad šis gautų pilną dabartinės ministerijos sąstatą, dar geriau, kad suuostytų kiek įmanoma tikslesnę situaciją bei kas ką su kuo ten dabar riša.
   - Gerai, supratau, - kiek nudžiugintas galutinės Gabrielės išvados sumurmėjo jis. Į ne itin malonią šypseną, bet visai malonius žodžius beveik nesureagavo. - Sėkmės, - tespėjo pasakyti prieš jai dingstant, tik kaži, ar ji dar spėjo tat išgirsti.
   Užsilikęs vėjo gūsis gerai pataršė apsiausto skvernus. Ministras apsisukęs burbtelėjo neperšlampamų kerų burtažodį - jau nesvarbu, jei ir užmatys koks žiobaras - ir pasuko ten, kur buvo palikęs Baubą. Teks kuo greičiau parsigauti namo ir kažkaip pasiaiškinti Davinai, o vėliau ir papasakoti gynėjams.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Dafydd stovėjo atsirėmęs į kažkokį surūdijusį vamzdį, kurio paskirties visiškai nesuprato, ir nekantriai laukė. Vakarykščiai jiedu su auroru Mayranu Wallfloweriu nešykle atsigabeno į šitą šaltą ir nykią vietą, kurioje, kiek jiems buvo žinoma, svarbų susitikimą šiandien turės kažkoks menkas burtininkėlis, kelis kartus netyčia panaudojęs juodąją magiją.
Na gerai, gal nebuvo jis toks jau menkas, jeigu pats Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas su pavaldiniu atvyko jo gaudyti. Bet kad ir kaip ten būtų, Dafydd dabar labai nekantriai laukė, kada tas pavaldinys teiksis pasirodyti sutartoje vietoje. Nelabai tepažinojo Mayraną, tad negalėjo žinoti, ar jis pramiegojo, ar pasiklydo, ar tiesiog yra toks nepareigingas. Pastarąjį variantą kiek pasvarsčius vis dėlto teko atmesti: garbanius jau ne kartą įrodė, kad į darbą žiūri rimtai.
Norom nenorom raudonplaukio mintys nukeliavo į Londoną. Namo, pas tiesiog dievinamą žmoną ir vaikus. Dafydd kiek prisibijojo, kad galvodamas apie brangiausius žmones nesugebės susikaupti darbui, tačiau šią akimirką jis drąsiai būtų galėjęs apkaltinti Mayraną: jeigu tas teiktųsi pasirodyti laiku, vadovas paprasčiausiai neturėtų laiko galvoti apie tuos, kurių jau dabar buvo be proto pasiilgęs.
Nebegalėdamas nuslėpti nekantrumo vaikinas pradėjo vaikščioti aplink vamzdį kartais vis kaukštelėdamas per jį ranka. Nužvelgė tą daiktą, tačiau tas vis tiek atkakliai tylėjo apie savo paskirtį. Tiesa, toks neaiškus "kūrinys" miesto centre šiek tiek padėjo: galvodamas apie jį Dafydd nemąstė, kokią bausmę reikėtų skirti Mayranui už vėlavimą. Tiesą sakant, vaikinas net nebuvo tikras, kad pavaldinys vėluoja, jam tiesiog buvo paprasčiau galvoti būtent taip: ką nors reikia kaltinti dėl to, kad negali būti namuose. Sunkiai atsidusęs raudonplaukis vėl atsirėmė į neaiškųjį vamzdį. Nužvelgė upės pakrantę. Nutarė, kad čia galbūt būtų visai gražu, jeigu ne taip anksti atskubėjęs ruduo.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Vaikinas žygiavo keistos šalies ir tuo pačiu keisto miesto gatvėmis. Šis miestas visiškai nepriminė Londono. Visų pirma, Vilnius buvo tikrai daug mažesnis už Londoną, o ir hmm. Kalba buvo tikrai keista ir visiškai nesuprantama. Dauguma žmonių gatvėse rodosi, kad nemokėjo normaliai, neklykiant kalbėti ar juoktis, o ir šiaip nebuvo patys draugiškiausi. Mayranas gavo ne vieną keistą žvilgsnį nuo jų vien dėl to, kad atrodė kiek kitaip, nebuvo lietuvis. Kai kurie iš jų gan panašūs į tą keistą, pasipūtusį tamsiaplaukį iš parduotuvių alėjos Londone. Tokie pat idiotai. Na, o galbūt burtininkui taip atrodė vien dėl ilgesio gimtajam miestui. O kas buvo blogiausia, žmonių buvo pilna visur, net ir prie keistos upės kranto, kur šis ir turėjo susitikti su savo bosu. Tai gan trukdė Wallfloweriui, kadangi šis negalėjo pasinaudoti nešyklės pagalba ir nusiteleportuoti į reikiamą vietą, taip sutaupydamas daugiau laiko. Bet šis negalėjo skųstis. Strazdanius bent turėjo progą apsižvalgyti po kitą šalį. Sau nemelavo, Lietuvoj buvo visai gražu, ji turėjo savų, išskirtinių vietų, bet Mayranui prie širdies visvien labiau buvo Londonas. Žingsnis po žingsnio ir netoliese pasimatė ryžų plaukų kupeta. Nepraėjus nė minutei, garbanius jau stovėjo netoliese Dafydd. Pažvelgęs į savo seną, rankinį laikrodį, pamatė, kad atėjo kiek per anksti. Šis sutartoje vietoje pasirodė dešimčia minučių per anksti. Na, arba jo laikrodis tiesiog buvo sugedęs, nors tuo tikėti nesinorėjo.
- Sveiki, bose. - Kiek atsikrenkšdamas, norėdamas, kad Carwyn pamatytų pasirodžiusį pavaldinį, tarė Mayranas. Lazdelė buvo saugiai paslėpta rudeniško, gan senoko, kreminės spalvos palto kišenėje. Žinojo, kad šio laukė dar viena misija ir buvo puikiai jai pasiruošęs, nusiteikęs. Na, bent tikėjosi, kad misija eisis taip pat puikiai kaip ir neseniai vykusi. Tikėjosi, kad pats nepridarys nesąmonių, taip viską sugadindamas...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Neries krantinė (Vilnius, Lietuva)
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Dafydd buvo labai giliai susimąstęs apie tai, ką galės parvežti mylimiausiems žmonėms dovanų, jeigu tik ras bent kelias akimirkas laiko joms nupirkti. Mintyse jau buvo nusipiešęs daugybę scenarijų, kad galėtų pradžiuginti Mayrą, tačiau netrukus krenkštelėjimas viską nutraukė. Raudonplaukis nepatenkintas apsižvalgė ir atsiduso: Mayranas jau buvo čia, vadinasi, reikėjo kibti į darbą.
- Labas rytas, - Dafydd nuomone, visai draugiškai pasisveikino jis. Tik dabar teikėsi patikrinti laiką ir suprato, kad vis dėlto pavaldinys nepavėlavo. Dargi sugebėjo pasirodyti šiek tiek per anksti. Tai nebuvo labai gerai, tačiau suteikė kelias papildomas minutes planui aptarti.
- Jis turi pasirodyti už maždaug penkiolikos minučių. Keli šimtai metrų į tą pusę, - nelabai užtikrintai mostelėjo ranka Dafydd. - Pranešime buvo sakoma, kad jis gali bandyti kai ką parduoti. Kadangi šito tikrai nežinome, prieš imantis veiksmų reikės išsiaiškinti. - Vaikinas susimąstė. Norėjosi prakeikti savo į akis krentančius plaukus, ir šią akimirką to noro nemažino netgi tai, kad Mayra sakydavo esą jie vaikams patinka. - Tą padaryti teks tau. Turėsi išbūti šalia jo pakankamai ilgiai, kad sužinotum šito susitikimo tikslą. Jeigu jis išties kažką pardavinėja, tai labai palengvins mūsų darbą. Kaip tą padarysi, jau ne mano rūpestis, jeigu nori, išsiburk meškerę ir eik žvejoti. Ir nepamiršk apsimesti, kad nieko nesupranti!
Dafydd atsiduso. Tik dabar pradėjo suprasti, kad užduotis gali būti sunkesnė nei atrodė iš pradžių. Galbūt reikėjo pasiimti daugiau pavaldinių? Deja, tam jau buvo per vėlu, tad jiedu turės suktis dviese.
- Kai jie susirinks, duosiu tau kokias dvi minutes, tada pradėsiu artintis pats. Jokiu būdu nesislėpk nuo manęs už jų nugarų, kad spėtum man perduoti informaciją. Žinau, kad planas labai nekoks, tačiau negavome nei laiko pasiruošti misijai, nei tikslios informacijos. O dabar eik.
Dafydd ir vėl atsirėmė į tą patį neaiškų vamzdį. Iš visų jėgų stengėsi susikaupti ties užduotimi, mat menkiausia klaida ar neapsižiūrėjimas galėjo lemti žlugimą. Deja, mintys ir toliau skraidžiojo kažkur tarp Vilniaus ir Vakarų Bromptono.