0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Palata antrame aukšte
« Prieš 3 metus »
 Chirurginiame skyriuje buvo daug palatų, į kurias sugrūsdavo žmones su panašiomis traumomis. Visi kambariai buvo kartu ir vienodi, ir skirtingi. Tik personalas sugebėdavo įvardinti tuos nelabai žymius skirtumus, kurie neleisdavo jiems pasiklysti.
 Šiek tiek paėjus baltu koridoriumi ir atidarius lygiai tokias pat baltas duris, įžengdavai į vidutinio dydžio palatą su šešiomis įprastomis ligoninės lovomis. Trys buvo dešinėje, o likę trys - priešingoje pusėje. Prie kiekvienos buvo spintelė daiktams pasidėti bei pigi plastikinė kėdė, mačiusi geresnių dienų. Į patalpą dienos šviesa patekdavo pro milžinišką langą, o vakare, sutemus, ant jo užsitraukdavo tamsiai mėlyna žaliuzė. Lovas dengė braškanti, balta ir ligoninės kvapo įsigėrusi patalynė su mėlynom smulkiomis gėlytėmis ant pagalvių užvalkalų. Prie kiekvieno komplekto buvo ir ryškiai žalias, hilerių uniformos spalvos, aksomo švelnumo apklotas, kuriuo dažnas pacientas užsidengdavo, jei pajusdavo nors menkiausią šaltuką.
 Vakare, ligoninės personalui išjungus šviesas ir palatą apgaubus tamsai, galėjai pamatyti lubose šviečiantį naktinį dangų, kuris nebyliai stebėjo patalpoje vykstančias dramas ir tragedijas.
 Tokioje prieblandoje galėjai tik užuosti nežymų dezinfekanto kvapą ir išgirsti nebent kaimyno knarkimą. Na, o jei tas įkyrės, paskambinus šalia lovos kabančiu varpeliu, ateis hilerė ir šią bėdą sutvarkys.

Nešyklė nukėlė juos priešais kažkokį pastatą. Mayrai pasisekė, kad aplink nebuvo nė gyvos dvasios, nes mergina iškruvintomis rankomis ir vyriškis su žaizda nugaroje tikrai būtų atkreipę nereikalingą praeivių dėmesį. O to dabar mažiausiai ir reikėjo žinant, koks chaosas vyksta Ministerijoje.
 Vitrinoje stovintys manekenai tuščiomis ir abejingomis akimis spoksojo į atvykėlius, rūpindamiesi tik savo kvailais perukais ir skudurais. Juodaplaukė nevilties kupinu žvilgsnius apsidairė. Ji viena Luko nepakels, tam buvo per silpna. Kerai liko vienintelė išeitis, velniop tą Slaptumo statutą, tegul naujas ministras susikiša jį kur tik nori. Švelniai kruvinais pirštais perbraukusi per išbalusį sužadėtinio veidą, ji mostelėjo lazdele, kad jis bent šiek tiek, kerų prilaikomas, taptų lengvesnis ir paėmė į rankas.
 Vienas žingsnis, antras. Jie lėtai ir kartu ir greitai artėjo prie įėjimo į užmaskuotą ligoninę. Praėjus pro manekeną, iliuzija išnyko ir jie atsidūrė priimamajame. Hileriai iškart atkreipė dėmesį į kraują, kuris buvo persigėręs per Luko tvarsčius ir dabar lėtai lašėjo ant švarių grindų.
 Operatyvus komandinis darbas ir tuoj šalia atsirado lova ir Lukas buvo paimtas iš jos rankų. Turbūt vienas ar kitas nelaimėlis iš mūšio irgi čia pateko arba hileriai jau tiek buvo visko matę, kad jiems tai nebebuvo naujiena.
 Mayra nužingsniavo į tualetą nusiplauti rankų. Nežinia kiek laiko mazgojosi jas beveik verdančiu vandeniu. Tiesiog stovėjo ir plovė ir plovė. Iš krano bėgančio vandens šniokštimas pripildė jos mintis. Galiausiai ašaros, Ministerijoje neprasiveržusios dėl adrenalino, pradėjo tekėti skruostais. Kokia nesąmonė. Kokia bereikšmybė. Ar turėjo mirti visi tie žmonės? Ar reikėjo tiek griovimo?
 Mayra nebežinojo, kodėl verkia. Galbūt ji apraudojo visas šiandien prarastas gyvybes, galbūt ir savo gyvenimą ir jo nelaimes. Mergina susmuko ant grindų ir įsitaisė kamputyje. Kaip dabar norėtų išnykti! Nejausti nieko! Nieko nematyti ir nesuprasti!
 Į duris pasibeldė hilerė, klausianti, ar viskas jai gerai. Gergždžiančiu balsu juodaplaukė  šūktelėjo ,,taip", bet išėjusi rado moterį vis dar jos laukiančią. Žinoma, pamatę Luko žaizdą jie norėjo įsitikinti, kad ir jai viskas gerai, o kadangi traumos buvo tik psichologinės, Mayra gavo stikliuką raminančio eliksyro ir buvo paleista.
 Gal dar dešimt minučių ji pravaikščiojo ratais priimamajame kaip šmėkla, kol, įtikinusi hilerius, kad taip, ji Luko sužadėtinė, buvo įleista į palatą.
 Mayra atsisėdo ant tos bjaurios plastikinės kėdės šalia lovos ir pažvelgė į savo sužadėtinį. Pykčio nebebuvo nė krislelio. Taip, jis vis dar jai rūpėjo. Sunėrusi savo rankos pirštus su jo, švelniai spustelėjo. Nežinojo, kiek jam nuskausminamųjų davė. Gal prabus.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Lukas neįsivaizdavo kas darosi, o ir savo protu šiuo metu nelabai norėjosi pasitikėti. Girdėjo Mayros ir Lunos balsus sakančius kažką. Galbūt tai buvo burtažodžiai, nes buvo tariami garsiai ir aiškiai, o galbūt jos tiesiog kalbėjosi, o skausmas nugaroje sustiprino balsus.
Atrodė, kad praėjo vos kelios sekundės nuo to momento kuomet vaikinas buvo padurtas į nugarą, bet šis nujautė, kad praėjo tikrai ne kelios sekundės, nes šiuo metu jis gulėjo ant kažko pakankamai minkšto. Buvo galima išmąstyti vos kelis variantus ant ko jis galėjo gulėti ir kur būti. Vis dar Magijos Ministerijoje ir guli ant lavonų arba kokioje nors ligoninėje ir guli ant lovos. Po tokių išmąstymų kažkurioje iš savo rankų pajuto kitą, kiek mažesnę ranką. Rudaplaukio širdis pradėjo plakti kiek sparčiau ir jis galų gale iš lėto ėmė merkti akis iki tol kol šviečianti šviesa apakino jį. Buvęs klastuolis pabandė pasukti galvą ir pasižiūrėti ar tas kas yra netoli jo yra Mayra, bet jėgų nebuvo net šiam paprastam veiksmui, tad teko tiesiog paklausti
 -Mayra? -Lukas nutilo lyg neseniai prakalbęs vaikas supratęs, kad gali kalbėti, bet vien tik šiuo klausimu nenorėjo apsiriboti. -Kas nutiko?
Vaikinas ir pats suprato, kad šis klausimas buvo nei šioks nei toks, nes ir pats iš dalies žinojo kas nutiko. Bet tikėjosi, kad sužadėtinė papasakos kas vyko po to kai jis tiesiog atsijungė. Ir kodėl aš vėliausi į šitą nesąmonę? Galėjau būti namuose, o dabar tenka būti čia.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
 Nežinia kiek laiko taip rymojo Mayra. Tamsios merginos akys, kuriose matėsi tik nevilties bedugnė, stebėjo sužadėtinį, ieškodamos bent menkiausio krustelėjimo. Mažiausio ženklo, kad jis dar čia ne tik kūnu. Atslūgus adrenalinui ir įtampai, juodaplaukės pečius užgulė nuovargis. Turbūt dar ir tas raminamasis eliksyras suveikė, mat ir tą liūdnai į pasaulį žvelgiančią juodumą grasino paslėpti akių vokai.
 Mayra, nei šiame, nei kitame pasaulyje sėdėjo ant plastikinės ligoninės ir žiūrėjo nematydama į savo sužadėtinį. Pajutusi krustelėjimą pirma bandė save įtikinti, kad tai buvo tik jos vaizduotės žaismas. Bet štai, jos vardas, aiškiai nuskambėjęs mažame kambarėlyje, išsklaidė visas abejones.
-Lukai, dėl Šėtono meilės, tik nesikelk,-pašokusi nuo kėdės mergina švelniai padėjo ranką sužadėtiniui ant peties, tikėdamasi, kad jam nuo jos prisilietimo nesuskaus.-Tave padūrė. Ministerijoj. Mes dabar Skutely. Hileriai sakė, kad tau pasisekė, bet gydymą, na, jį turės pabaigti vėliau. Randas liks,-liūdnai šyptelėjo Mayra. Ar gavai tai, ko norėjai? Giliai įkvėpusi, juodaplaukė nurijo klausimą, bandantį ištrūkti lauk. Ne, ji dabar nenorėjo aiškintis santykių, nenorėjo kalbėti apie įvykius, kuriuos prisiminė kaip per miglą ir nenorėjo net žinoti apie mūšio pabaigą. Ne, dar ne laikas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Vos Lukas spėjo užbaigti klausimą prie jo pribėgo Mayra ir rankos pagalba paguldė jį taip sutrukdydama jam bent šiek tiek apžvelgti apie jį esančią aplinką. Palyginus su kitais vaikino turėtais pokalbiais atsakymai atėjo pakankamai greitai, kad vaikinas nespėtų pamiršti ko klausė. Rudaplaukis dar prieš mūšio pradžią tikėjosi, kad jam čia neteks papulti, bet įvykiai susiklostė prieš jo valią kaip ir visada, tad tiesiog teko susitaikyti su savo likimu. Buvusiam klastuoliui dabar buvo svarbus vienintelis dalykas, kad visi ką jis myli būtų sveiki, na, o dėl dalykų kurie yra susiję su mūšiu pasirūpins vėliau.
 -Kaip tu? -trumputis klausimas paliko Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesoriaus burną.
Lukas tikėjosi, kad ne dabar, bet bent kažkada mergina atleis jam už visą šitą. Nors ne, jis visų labiausiai tikėjosi, kad kažkaip jam pavyks susigrąžinti buvusį tamsiaplaukės pasitikėjimą juo. Joks įvykis nebūtų be pamokos, na, o šioji buvo ta, kad žmogų reikia saugoti, kai jis žino, kad jį saugai ir dėl ko tai darai. Na taip, galbūt buvo ir daugiau pamokų, bet šita buvo pati svarbiausia.
 -Mayra, -kreipėsi rudaplaukis ir pabandė pasislinkti lovoje, bet pajuto, kad lašelinės sustatytos iš abiejų šonų tam trukdo. -Eh, būčiau pasiūlęs atsigulti prie manęs, bet šitie daiktai trukdo, -rankų mostu parodė į du skruzdėlių dydžio dangoraižius ir šyptelėjo ką tik šiaip ne taip išgyvenusio žmogaus šypsena. -Bet jeigu nori gali vistiek prisijungti prie mano gulėjimo veiklos, tik, kad vietos bus mažiau negu norėjau tau duoti.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
 Mayra sutriko. Ji nesuprato, kaip Lukas galėjo į visą šią situaciją žvelgti... Taip ramiai. O ir nuovargis kantrybės atsargas sumažino kelis kartus. Sustingusi, mergina žiūrėjo į sutvarstytą sužadėtinį.
-Tu...-ji papurtė galvą.-Absoliutus šiknius,-ranka, kuri prieš kelias akimirkas švelniai lietė vyro petį, pakilo ir skambiai pliaukštelėjo rudaplaukiui per veidą.
-Tu bent pagalvojai apie mane?! Ko tu čia trenkeisi?! Ir dabar, tik pamanykit, atsigult šalia! Cha...-atsidususi, Mayra nužingsniavo prie lango, užtraukto žaliuze, ir sunėrė rankas ant krūtinės.
-Ir kaip dabar pasiteisinsi? Aš buvau pavojuje, bet man nieko apie tai nereikėjo pasakyt? Ką tau jie pažadėjo, Dubajau? Ko dar tau trūksta? O tu pagalvojai, kad jei manęs ir Lunos nebūtų buvę šalia, tu būtum dabar negyvas? Ar tai tau nieko nesako? Ar tu, kaip ta gauja idiotų, įžengei į ministeriją su tikslu mirti?-pykčiui vėl sukilus, Mayros skruostus vėl plovė ašaros. Mergina greitai rankove nusivalė jas ir šniurkštelėjo nosimi.-Kvailys. Absoliutus kvailys.
Ir kodėl aš tave pamilau... Ką aš tavyje mačiau, Dubajau?

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
  Lukas į visą šitą dalyką reagavo per ne lyg ramiai ir tikriausiai ramiausiai iš visų padurtų ir gyvų žmonių. Bet ar tai buvo jo kaltė, kad net ir tokią akimirką išliko ramus? Ir taip, ir ne. Nes kokia nors smegenų kertelė turėjo jam pranešti, kad taip elgtis vos nemirus nėra labai gerai, bet kitu atžvilgiu kaltas buvo ir jo gyvenimas, nes šiam niekada neteko būti taip arti arba iš viso arti mirties slenksčio. Tad šią pamoką vaikinas mokėsi dabar patirdamas tai savu kailiu oda.
  Gavęs nuo Mayros vaikinas tik šiek tiek susiraukė nuo skausmo kurį dabar patyrė ir ėmė klausytis merginos klausimų. Į juos net jis pats nežinojo atsakymų, o ir nelabai manė, kad sužadėtinė nori į juos sužinoti atsakymus, nes tikriausiai jau žino pati arba mano, kad žino ir jokie atsakymai nepakeis jos nuomonės.
  -Apie tave aš galvojau nuo tada kada pranešė, kad tau gali kažkas nutikti jeigu nevykdysiu nurodymų, -iš lėto pradėjo vaikinas, -bet niekaip nepagalvojau kuo šitas mano rūpinimasis tavimi gali baigtis.
Rudaplaukis norėjo pasakyti, kad ne jis čia atsitrenkė, o, kad jį atgabeno tamsiaplaukė, bet nesinorėjo šios akimirkos dar labiau sugadinti.
  -Aš čia trenkiausi, nes man atrodė, kad taip yra geriausia norint apsaugoti tave.  Ir net nebandyk sakyti, kad padariau blogai, nes ir pats tai žinau.
Buvęs klastuolis nutilo ir ėmė klausytis Mayros toliau. Jeigu būtų koks kvailys (koks dabar ir buvo) ir nesupratęs, kad kažkas blogai po to, kai buvo pavadintas Dubajumi būtų, tai tikriausiai galų gale supratęs. Klausimų ir priekaištų konkursas galų gale baigėsi ir padurtasis pagaliau galėjo atsakyti į juos.
  -O kodėl aš turėčiau teisintis dėl dalykų kuriuos padariau žinodamas ką darau? Taip gal ir pasielgiau šūdinai, bet nematau reikalo daryti tokio dalyko. Taip, tau reikėjo pasakyti, bet dabar nesiruošiu kurtis laiko aparato kuris mane nukeltų į praeitį, kad galėčiau pakeisti šią sušiktą ateitį, -Lukas trumpam nutilo, įkvėpė oro ir tęsė toliau. -Ko man dabar reikia, tai yra sielos kuri neplanuoja palikti manęs ir tavo meilės, o ne priešiškumo. Jeigu tai tau yra taip svarbu, tai man siūlė daug ką. Galeonų, šlovę dar ten ką, bet nei vieno iš šitų dalykų man nereikėjo ir nei vieno nepriėmiau. Kaip turėtum žinoti aš dar nespėjau pagalvoti, kad jeigu ne jūs dvi toje situacijoje aš būčiau negyvas. Bet jeigu jūsų ten net nebūtų buvę aš gal būčiau gyvesnis negu dabar, tad šitas dalykas šitoje situacijoje net nėra svarbu. Nematau esmės svarstyti kas būtų jeigu būtų taip ar kitaip. Nes čia galėjo nutikti bet kas, -vaikinas niekada dar nebuvo kalbėjęs tiek daug ir tiek mažai tylėjęs, tad kas kiek laiko darydavosi trumpas pertraukėles balsui atgauti. -Į šitą dalyką trenkiausi, ne dėl mirties, o dėl kažko kito, tikriausiai dėl meilės tau, bet tu kaip suprantu čia ėjai mirti, nes tau su manimi yra bloga būti.
  Rudaplaukis pabandė stotis norėdamas prieiti prie merginos ir jam tai iš dalies pavyko nors ir turėjo remtis į sieną ir paskui save temptis lašelines iš kurių vieną jam teko patraukti į lovos galą, kad galėtų tęsti savo kelionę. Tamsiaplaukė po truputį artėjo link jo, na, o tiksliau jis artėjo link jos, bet toks dalykas dabar nebuvo svarbus. Viens, du, trys. Skaičiavo eidamas paskutinį tarpą tarp lovos ir sienos ir jam jau buvo beveik pavykę, kai viena iš lašelinių  sumanė užstrigti ir buvęs klastuolis švelniai griuvo ant žemės šiaip ne taip išsigelbėdamas nuo skaudžesnių traumų.
  -Nežinau ar planuoji ką kviesti, bet nieko nekviesk padėti man, -iš apačios prakalbo padurtasis.
  Šiojo planas apkabinti sužadėtinę buvo nelabai vykęs ir dabar Lukas patyrinėjo jo pasekmes.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Ašaros vis dar grasino paplūsti. Mayra itin piktu žvilgsniu spoksojo į mėlyną žaliuzę ir klausėsi Luko žodžių.
-Nurodymų. Niekas nebūtų pastebėjęs, kad tavęs mūšyje nėra. Tu matei, kiek ten žmonių. Ir dauguma jų dabar lavonai. Jei aš tau taip rūpėjau, galėjai likti su manimi, o ne žygiuot į ministeriją.
 Sekantys vyro žodžiai privertė pyktį prasiveržti:
-Tu nežinojai, Lukai! Būtent, kad nežinojai! Nė vienas iš mūsų nežinojo, tad nustok apsimetinėti ypatingu! Gerais norais kelias į Pragarą grįstas. Ir pasakyk, kam man tos meilės, jei tave turėsiu užkasti po žeme? Išmok būt suknistu savanaudžiu. Aš tokia esu. Savanaudė. Ėjau ne dėl tavęs, ne dėl kažkokių suknistų Iano tikslų, o dėl savęs. Man patinka tas chaosas, ta rizika, todėl ten jaučiausi gyva. Todėl pasielgiau kaip tikra savanaudė ir dariau taip, kaip man geriau. Nes lavonui jau nusispjaut, kas aplink jį verkia.
 Nežinia kur nusprendė ropoti Lukas, bet Mayra nėjo artyn jam padėti. Tiksliau, traukėsi atgal, kol atsirėmė į netoliese stovėjusią lovą. Iš merginos lūpų ištrūko gilus atodūsis. Vien nuo minties apie sužadėtinio prisilietimą pasidarydavo bloga, tad ji net nesiruošė eiti jam padėti.
-Kelkis,-piktai metė.-Jei tave pamatys čia besivoliojantį, lauksi ilgiau, kol pilnai viską sutvarkys.
Meilė. Kas ta meilė, kai gyvenime reikia pačiam kabintis už visko, kad išgyventum? Meilė nesutvarstys žaizdų ir nepadės maisto ant stalo. Meilė yra nieko vertas dalykas. Meilė kurčia, akla ir durna. Man to nereikia.
-Keliauju namo. Gal jau bus sutvarkytas židinių tinklas,-pavargusiu balsu tarė Mayra ir pažvelgė į ant grindų besivoliojantį Luką.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Viskas ėjosi ne taip kaip Lukas tikėjosi, tikriausiai vien dėl to, nes ne visi buvo kaip jis. Jeigu norėjai, kad jis ant tavęs supyktų ilgesniam negu kelių valandų laikotarpiui tuomet turėdavai labai pasistengti. Jeigu net būtum nužudęs kažką jam svarbaus jis būtų galų gale atleidęs, nes kerštas prarastojo nebūtų sugrąžinęs. Mayrai vėl imus kažką šnekėti Lukas net nesiklausė. Per visą savo gyvenimą dar nebuvo girdėjęs tiek sakomų pamokslų ir nepatyręs tiek pykčio skubančio jo kryptimi. Kadangi žemė buvo šalta, o vienaip ar kitaip ant jos nesinorėjo būti, o tuo labiau užmigti rudaplaukis iš lėto pasiremdamas į lovos rėmą pradėjo stotis.
  Ėjo minutė po minutės, kaip ir ėjo buvusio klastuolio aukštis. Buvo likęs vos vienas atsistūmimas iki tol kol padurtasis būtų pagaliau atsistojęs, bet Lukas niekur neskubėjo, nes dar kiek laiko rymojo atsirėmęs į metalą. Viens, du trys... sulig trečiuoju skaičiumi atsidūrė ant kojų ir iš lėto vėl ėmė grįžinėti lovos link paskui save tempdamas lašelines. Grįžti atgal buvo žymiai lengviau negu buvo prieš tai einant iki sužadėtinės. Priartėjęs prie lovos vėl, lyg niekur nieko sustatė lašėjimo aparatus ir atsisėdo ant krašto.
  -Aš žinau, kad tu dabar pyksti ant manęs, bet aš tavęs tikrai atsiprašau. Už visą šitą dalyką ir už tai ką padariau ir padarysiu. Tikriausiai niekada man neatleisi, bet bent žinok, kad aš tave myliu nesvarbu kas benutiks, -vaikinas trumpam nutilo. -Jeigu jau išeini, tai būk atsargi.
  Galbūt rudaplaukiui ir reikėjo bandyti sustabdyti Mayrą, bet jis to nedarė vien dėl to, nes matė, kad šiai reikia miego normalioje namų, o ne ligoninės lovoje.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
 Lukas, besikeliantis nuo grindų ir sėlinant atgal į lovą, atrodė kažkaip liūdnai. Gal Mayra tikrai jį mylėjo ir toks vaizdas ją skaudino? Nežinia. Dabar viską buvo apėmęs sunkus pykčio debesis, besisvaidantis žaibais bei grasinantis bet kurią akimirką prapliupti.
 Trūkčiojančiai įkvėpusi oro, mergina prabilo:
-Tu žinai,-jos balsas užlūžo.-Ir aš tave myliu. Tu esi pirmasis žmogus, kuris mane mylėjo. Aš buvau niekam nereikalinga nuo pat gimimo, kol sutikau tave,-juodaplaukė pradėjo pasikūkčiodama verkti. Nuleidusi galvą, tiesiog stovėjo apsikabinusi save ir liejo ašaras. Tada ji žengė kelis žingsnius artyn, kol keliais atsirėmė į lovą, kurioje gulėjo jos sužadėtinis.
-Palik mane. Aš nemoku mylėti, tad pamažu plėšysiu tavo širdį į skutelius, kol iš jos nieko neliks. Aš tave pražudysiu, Lukai. Prašau, būk savanaudis ir išsigelbėk,-ašaroms kapsint ant tobulai baltos ligoninės patalynės kalbėjo Mayra. Visos tos melsvos gėlytės žiūrėjo į ja tarsi norėtų pasityčioti. Jos tarsi kikeno ir mintyse aidėjo jų šnabždesys: ko čia dabar verkti?
-Atsiprašau,-greitai mestelėjo juodaplaukė ir nuskubėjo prie palatos durų.-Rytoj aplankysiu.
Dar kartą šniurkštelėjusi nosimi, taip ir nepakėlusi akių į Luką, Mayra išėjo iš palatos.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Lukas sėdėjo ant lovos ir bandė įžvelgti Mayros veidą nakties tamsoje. Atrodydavo, kad jis jau šmėžuoja jam prieš akis, kai staiga jam sumirksėjus jis ir vėl dingdavo. Atrodė, kad mergina pagaliau nusiramino, nes dabar jos balsas nebebuvo toks griežtas, bet pripildytas liūdesio, kas taipogi nebuvo labai gerai. Liūdną tamsiaplaukę jam matyti, na, o dabar jausti buvo sunkiau negu piktą.
  -Aš nepaliksiu tavęs, nesvarbu kas nutiktų. Jau greičiau paaukosiu savo gyvybę gindamas tave, bet netapsiu savanaudžiu kaip tu dabar nori.
  Vaikinas norėjo prieiti ir apkabinti tamsiaplaukę, bet ši skubiai atsiprašiusi jo ir pranešusi, kad aplankys rytoj dingo už durų palikdama rudaplaukį vieną šioje palatoje. Štai ir vėl aš vienas, kaip senais, ne tokiais gerais laikais. Biški liūdna, bet bent galėsiu pabūti su savimi ir viską apgalvoti. Atsigulęs į lovą Lukas pasivertė ant šono ir užmerkęs akis apsimetė, kad miega, nes, tai buvo vienintelis kelias saldaus miego link.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Palata antrame aukšte
« Atsakymas #10 Prieš 1 valandą »
Auris stengėsi ramiai laikytis. Nors pyko. Pyko ant Elioto, kuris niekada neklausė kas sakoma. Pyko ant kvailo likimo. Kuris padiktavo taip, kad jo tada nebuvo kambaryje iki pareikalavimo. Jei būčiau ten buvęs. Galvojo žiūrėdamas į berniuką tysantį lovoje. Jei būčiau ten buvęs Oliveriui būtų viskas gerai. O dabar jis gulėjo lovoje tylus ir ramus.
Jį čia atgabeno bemaž iškart, kai Eliotas jį pasigavęs ant laiptų papasakojo kas nutiko. Mokyklos slaugė, kurią Auris iškvietė pasiųsdamas gynėją, kuris pranešė, kad reikia ateiti į kambarį iki pareikalavimo pasakė, kad reikės vykti į ligoninę.
Ir štai jie čia. Auris pyko ir nerimavo žvilgčiodamas į berniuką. Dabar laukė, kol atvyks Dafydd ir Mayra. Ir rikiavosi žodžius, kurie padės viską papasakoti plačiau. Pasiuntė jiems tik gynėją pasakydamas, kad atvyktų į ligoninę. Dar nurodė palatą ir pasakė, kad Oliveris sužeistas.
Tą kvailą karūną, kurią dvynys uždėjo jam ant galvos atidavė hileriams patyrinėti. Niekas dar nežinojo kas tiksliai yra Oliveriui. Karūna galėjo būti nežinia kokio senumo. Kad ir kelių šimtmečių amžiaus. Juk tiek šlamšto mokiniai yra prislėpę tame kambaryje.