[kablelis]

- Gerai... Igori, - kiek užsikirto prieš kreipdamasi vardu Stevie. Jai tas buvo šiek tiek keista, tačiau ją jau padarysi. Jeigu prašo, tai teks taip ir kreiptis. Tuo labiau, kad nebūtų žinojusi, kaip kitaip galėtų kreiptis į tą žmogų.
Ji kiek nedrąsiai prisėdo ant kėdės. Viskas buvo nauja ir dėl šios priežasties be galo įdomu. Mergina mielai jau dabar būtų pradėjusi praktiką, tačiau žinojo, kad pirmiausia reikia pergyventi visą nuobodžiąją dalį. Kaip viskas vyks, kas bus jos vadovas ir panašiai. Stevie tokiems dalykams kantrybės niekada neturėjo.
- Man tinka ir savanorystė, - ramiai pasakė Green, žinodama, kad tai yra tiesa. Juk ji čia atvyko tik pasibandyti. Tikriausiai išbus kokias dvi savaites ir skubiai nešdinsis lauk...
Iš Igorio paėmusi hilerių sąrašą Stevie permetė jį akimis. Dėl kažkokios priežasties ji būtų norėjusi dirbti kartu su moterimi. Tobulu atveju jauna. Deja, nieko tokio sąraše nepasitaikė. Bent jau kažko, kas būtų užkliuvęs grifei už akių. Tad rudaplaukė nutarė priimti paprasčiausią sprendimą. Nors jautėsi kiek droviai, tačiau būdama grifė - ir dar Green - negalėjo drovumui leisti jos įveikti. Tad galiausiai ji paklausė:
- Ar galėčiau dirbti su jumis?
Išgirdusi, kad naktinių pamainų negaus, Stevie kiek nusivylė, tačiau puikiai suprato, kodėl Igoris pasakė būtent tai. Juk ji tik naujokė ir dar nesulaukusi septyniolikos. Kitaip tikrai negali būti. Keista, kad ją iš viso čia priėmė... Ypač turint omenyje pažymius. Apie kuriuos Igoris nepraleido progos užsiminti.
- Ar galėčiau drabužius gauti tada, kai atvyksiu į pirmąją praktikos dieną? Manau, kad man taip būtų patogiau, - pratarė mokinė. Tikėjosi, kad tai nebus palaikyta blogu tonu, tačiau tikrai tingėjo juos kur nors dabar tįstis.
Stevie atsisuko į vaikiną ir nusišypsojo.
- Jau žinai, tačiau aš Stevie.
Ji paspaudė ištiestą ranką ir tada susimąstė: kodėl ji niekada su šituo vaikinuku nepabendravo mokykloje?

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Igoris nenuleido akių nei nuo Eriko, nei nuo Stevie. Šiai prabilus, apie savanorystę, jaunas vyras tik linktelėjo. Nereikėjo būti legilimantu, jog suprastai, kad mergina nori save "pasimatuoti" profesijoje. Visgi, širdyje sukirbėjo noras, kad Green pasiliktų čia kaip ir hilerė - ne dėl kokių jausmų, o tik dėl fakto, kad Skutelio ligoninei trūko darbuotojų. O jei prakalbus apie jausmus, išgirdęs klausimą, Igoris trumpam sutriko ir susierzino, tačiau visa tai greitai ir profesonaliai paslėpė.
Ne.- automatiškai mintyse suskambėjo atsakymas.
Jis negalėjo leisti tam įvykti. Negalėjo, jog Stevie taptų jo kaip ir mokine! Po paraliais, jis - vilkolakis! Bent išsisuko nuo jos naktinių pamainų - tiesa buvo ir ta, kad savanoriams nebuvo leidžiama per naktis budėti dėl mokslų, tačiau tiesa ir ta, jog nė nenorėjo aiškintis jai, jog per pilnatis tampa kraujo ištroškusiu vilku ir dėl to jos gyvybei iškiltų pavojus. O ir darbo sutartyje juodu ant balto buvo surašyta punktai, ko negalės ir galės daryti kaip vilkolakis, o ne kaip normalus sveikas žmogus. Vienas iš jų - neturėti "po savo sparnu" savanorį ar ir hilerį praktikantą.
Prakeiktas Miltonas. Sakiau, jam, kad pašalintų mano vardą iš sąrašo, bet ne, turėsiu palaukti. Kas jau kas, tai Skutelio biuriokratija šiuo klausimu slinko kaip vėžlys papuldimyje.
Igoris sukando dantis, atidžiau nužvelgė hogvartsietę.
Tačiau darbuotojų trūksta.
-Gerai, gali,- liežuvis pynėsi. Neradęs tinkamo paaiškino, kuris nesukeltų įtarimų apie jo rasę, Igoris nusileido. Kas bent nutiks, tai tik tai, kad ji labiau pamėgs žalią mėsą. Ką gi, teks išklausyti tiradas, kai vedėjas sugrįš. Puikumėlis.
-Žinoma.
Igoris pakilo nuo kėdės, vos kai Stevie su Eriku pradėjo pažindintis. Hileris pažvelgė pro langą ir susiraukė. Nematyta pelėda skriejo dienos šviesoje. Hogvartso pelėda.
Igoris greitai atidarė langą, laplandinė pelėda žaibiškai įšvilpė į patalpą su laišku, langas vėl buvo uždarytas. Lauke vaikščiojantys žiobarai nė nežvilgtelėjo į keistąjį įvykį.
Laiškas kaip mat atsidūrė Igorio rankoje. Mėlynai pilkos akys šokinėjo per eilutes. Laplandinis suūkė.
-Erikai imkis savo daiktus, aš imuos savo. Pomfri atsiuntė laišką apie užpultą kentaurų mergaitę. Lūžiai ir nubrozdinimai. Po dešimt minučių lauk manęs prie pagrindinio Skutelio kelionmilčių židinio. Stevie, rodos, tavo savanorystė prasidėjo dabar. Todėl keliausi su mumis.
Lorijanas dar greitai Erikui paaiškino, jog Pomfri reikalavo skubiai atvykti, o tam nebus laiko pasikviesti pirmojo skyriaus hilerio.
Po dešimties minučių, kaip ir Igoris nurodė, jis stovėjo prie kelionmilčių židinio, pasiruošęs ir pasiėmęs krepšį su antrojo skyriaus eliksyrais ir kitais magiškos medicinos įrankiais. Priminė, jog jie turi atsidurti Hogvartso kelionmilčių kambaryje ir iš ten nuvykti į ligoninės sparną.
Pakilo liepsnos ir Igoris pats pirmas pradingo jose.

[Eric Nocturn]

Linktelėjęs merginai Erikas draugiškai šyptelėjo. Kad tik nepamiršti vardo... Pasistengdamas užfiksuoti galvoje, mat per tuos kartus kai į ją kreipėsi vardu jis nekreipė dėmesio, vaikis žvilgtelėjo į Igorį.
Pelėda. Garbanius kiek įsitempė. Ne jo skyrius, ne jo vadovas... Bet gal paims? Gal pagaliau vaikis įgis kažkokių žinių ir pagaliau kažkam padės. O jei pelėda, o ne pats žmogus, turėtų būti svarbu. Berniuko galvoje ėmė žaisti senos svajonės, kaip jis kovoja su žvėrimis ar net burtininkais gelbėdamas žmones... Gal reikėjo jam tapti auroru?
Erikas nenuleido akių nuo vyriškio laukdamas, kas buvo tame laiške. Aišku, buvo šansas, kad šis nieko nesakys, bet bent jau pasiteisint kažkaip turėjo... Ir vis dėl to. Vaikio svajonės buvo išpildytos jau su pirmaisiais žodžiais.
Garbaniukas reagavo labai greitai. Jis dar pasvarstė, kaip gerai būtų mokėti keliauti oru, bet prisiminęs, kokių kartais nesėkmių su tuo būna susikaupė ties artėjančia užduotimi ir įsitikinęs, kad turi reikalingus daiktus įlipo į židinį.
Keli žodžiai ir Erikas dingo liepsnose kaip ir Igoris. Ir kai tai vyko vaikinukas pasvarstė, kaip keista bus grįžti ten, į tą didingą pilį...

[kablelis]

Kurį laiką trukusi tyla po to, kai Stevie paklausė, ar galės dirbti su Igoriu, merginą kiek sutrikdė. Ar jis nenori priimti mokinės po savo sparneliu? Jeigu yra būtent taip, kokia to priežastis? Ar pernelyg banguojantys rezultatai? Tačiau kam tada reikėjo priimti Stevię kaip savanorę?
Tačiau galiausiai vyriškis teikėsi pateikti atsakymą. Laimei, jis buvo teigiamas. Nors grifė ir jautėsi šiek tiek nejaukiai, nes vis dar atrodė, kad Igoris nelabai nori su ja dirbti, svarbiausia, kad prašymas nebuvo atmestas. O dabar Green pasistengs įrodyti, kad Igoris sutiko ne be reikalo.
Nespėjo ji net dorai susipažinti su Eriku, kai Igoris įleido į kambarį pelėdą, kuri akivaizdžiai atnešė kažkokią svarbią žinią. Kai Stevie išgirdo, kad iš karto teks kažką daryti, ji susijaudino. Tai buvo įdomu, tačiau kartu ir šiek tiek baisu. Juk grifė vis dar nežinojo, ką tiksliai čia daro... Bet nebuvo ką daryti, juk dabar nesislėpsi po lapais. Tad rudaplaukė neprieštaraudama linktelėjo. Ji nebuvo didelė kelionmilčių mėgėja, tačiau panašu, kad šį kartą neišsisuks. Ko gero, kažkas skubaus... Kad tik nebūtų kas nors iš mano draugų susijaudinusi pagalvojo Stevie. Į galvą atslinko mintys apie Mioną, Adelę, Kaylie... Ne taip ir daug tų draugių ji turėjo, tad labai tikėjosi, kad sužeista mergaitė bus ne viena iš jų.
Palaukusi, kol Igoris ir Erikas pradings liepsnose mergina paėmė žiupsnį miltelių ir įmetė juos į ugnį. Netrukus ji taip pat išnyko židinyje.