0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Dafydd be galo mylėjo Mayrą. Tokiomis akimirkomis jis tuo buvo visiškai tikras. Ši mergina buvo pirmas žmogus, kuris taip puikiai jį suprato. Būtent ji parodė vaikinui, kad ir jis gali būti laimingas ir mylimas. Kuo toliau, tuo labiau jis įsitikino, kad tai, ką jautė Mionai, tebuvo vaikiškas prisirišimas prie žmogaus, kuris teikėsi su juo kalbėti kaip su žmogumi. Dabar viskas buvo kitaip. Dafydd jautė tokį Mayros supratimą, su kokiu gyvenime nebuvo tekę susidurti. Dėl to dabar stovėjo apsikabinęs ją ir nieko negalvojo. Klausėsi, ką juodaplaukė kalba, tačiau daug svarbiau nei jos žodžiai buvo buvimas šalia.
- Aurorai tikrai nelips jums ant kulnų, - sumurmėjo Dafydd. Žinojo, kad negalėtų įduoti šitos grupės teisėsaugai. Įtarė, kad anksčiau ar vėliau už tai pateks į bėdą, tačiau daug svarbiau buvo apsaugoti Mayrą. Jis ką nors sugalvos. Po metų, praleistų kanalizacijoje, suklastoti informaciją atrodė kaip juokų darbas. - Ačiū tau...
Vaikinas puikiai suprato Mayros nurodymus - ir ką jie reiškia. Žinojo, koks vienišas jausis vakare. Tačiau taip buvo geriau negu visa tai matyti. Be to, pagaliau tikrai įsitikino, kad yra svarbus mylimai merginai. Tai teikė neįsivaizduojamai daug laimės. Jos dar daugiau suteikė Mayros prašymas grįžti namo. Dafydd tvirtai paėmė jos ranką. Mintyse aiškiai išvydo daugiabutį Vakarų Bromptone. Po kelių akimirkų pasigirdo pokštelėjimas, ir jiedu dingo iš miško.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
 Prieblanda gaubė pasaulį, o pilnėjantis Mėnulis vis kopė aukštyn ir aukštyn su savo žvaigždžių palyda. Trumpa žolė kuteno basas Mayros kojas. Turbūt, jeigu nebūtų visko ruošusi, aplinka atrodytų tikrai magiškesnė, bet ir dabar nebuvo galima neigti, kad žolėje šviečiančios žvakės, tamsus patiesalas ir ant akmens išdėliotas altorius neatrodė kraupiai nuostabiai.
 Spausdama Dafydd ranką, juodaplaukė ėjo tiek daug nekaltųjų kraujo sugėrusia žeme. Stingdantis šaltis, bandantis kilti kojomis aukštyn ir pasiekti širdį, kur amžiams apsigyveno Tamsa. Ak, per daug gerai viskas pažįstama, nors proga jau kita. Atsargiai perlipdama ugninius žiburėlius stikliniuose narvuose, mergina pagaliau pasiekė ant žemės patiestą medžiagos gabalą, kurie galėjo susisupti ji su Dafydd.
 Sėdantis maloniai šiugždėjo tamsi suknelės medžiaga. Vestuvinės suknelės. Nors mylimojo pavardę nešiojo jau pakankamai seniai, visa tai tebuvo tik formalumas - tikrosios jų jungtuvės turėjo įvykti čia ir dabar.
 Tyliai šnabždėdama žodžius, juodaplaukė degtuku uždegė dvi ant akmens stovėjusias žvakes.
-Kaip jautiesi?-nenuleisdama žvilgsnio nuo liepsnos paklausė Mayra ir paėmė Dafydd rankas. Padrąsinamai nusišypsojusi, švelniai spustelėjo jas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Dafydd be galo jaudinosi. Neįsivaizdavo, kaip viskas turės vykti, tačiau tik atsidūręs miške, kuriame prieš pusmetį žuvo jo motina, suprato, kad sprendimas susituokti buvo teisingas. Iki šiol jis manė sutikęs tik dėl mylimosios, tačiau šią akimirką buvo tikras: visa širdimi trokšta to ir pats.
Laikydamas Mayros ranką gal kiek stipriau nei reikėjo, vaikinas žengė kartu su ja ir žvalgėsi aplinkui. Giliai širdyje pripažino, kad savo vestuves įsivaizdavo ne taip, tačiau svarbiausia buvo tai, kad buvo kartu su Mayra. Tai svarbiausias momentas jų abiejų gyvenime. Dafydd labai stengėsi nustumti nejaukumą į šoną ir galvoti tik apie tai, kad kai viskas baigsis, jiedu bus tikrai susituokę.
Atsisėdęs ant medžiagos šalia merginos raudonplaukis atidžiai ją stebėjo. Jautėsi kiek sutrikęs: kažkodėl buvo įsitikinęs, kad ritualą stebės visa Mayros grupė, o, atrodo, jiedu buvo dviese. Dafydd klausiamai žvilgtelėjo į mylimąją, tačiau ji atrodė labai susikaupusi, tad nesinorėjo trukdyti. Klausimas, kurį uždavė mergina, buvo labai sudėtingas. Išties, kaipgi jis jautėsi?
- Tiesą sakant, labai jaudinuosi, - sumurmėjo jis ją apkabindamas. Nebuvo tikras, ar gali kažko klausti, ar leisti įvykiams tekėti sava vaga. - Bet kartu esu ir labai laimingas, - sušnibždėjo Dafydd tiesiai mylimajai į ausį. Tamsa, žvakės, altorius ant akmens... Tai nebuvo labai jauku, tačiau vaikinas žinojo: viskas bus gerai, nes jis buvo kartu su Mayra.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
 Žvakės liepsna atsispindėjo tamsiose Mayros akyse. Naktis uždengė savo tamsiu apklotu žemę, liepdama gamtai miegoti. Buvo tik jiedu. Kol kas.
-Jeigu kas, sakyk. Nebūtina viską pereiti. Ir prisimeni, ką sakiau? Pirma iškvietimas, tada palaiminimas, tada įžadai ir kraujo priesaika. Kaip sutartis tarp mūsų, kurią galima nutraukti, bet po to neįmanoma atnaujinti,-prisiglaudusi prie Dafydd tarė mergina, glostydama vaikino ranką. Žvakių liepsna toliau degė ramiai, kas buvo kaip ir ženklas, kad galima pradėti.
 Ištrūkusi iš mylimojo glėbio, Mayra iškėlė rankas į viršų. Pirmiausiai, žinoma, etiketas. Pradėjusi šnabždėti žodžius viena iš senųjų kalbų, juodaplaukė nusilenkė, kakta paliesdama žemę. Tamsa lėtai kaupėsi šešėliuose, išryškindama kontrastą tarp šviesos ir šešėlių. Toks pažįstamas aidas iš niekur, kur ji tiesa savo rankas... Net ir paprastam žmogui būtų galima pajusti šį pokyti. Ne tik pajusti, bet ir pamatyti - būtent dabar virš jų galvų visu gražumu pasimatė giedras naktinis dangus.
 Tamsus, tamsus burbulas.
 Po to sekė dar daugiau murmėjimo panosėje ir įvairių daiktų kilnojimo, tarsi Mayra šnekėtųsi su tuo, kuris buvo šalia. Net ir vestuviniai žiedai, iki šiol dar nenešioti, ir tie turėjo būti užkalbėti liežuvį laužančiais žodžiais. Galiausiai merginos dėmesys vėl grįžo prie raudonplaukio. Žvakių šviesa žaidė ant jos pabalusios odos, o laimės kupina šypsena puošė veidą.
-Dafydd, ar tu pasiruošęs?-tiesdama jam savo kairę ranką pasufleravo ji.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Dafydd laikė mylimąją glėbyje ir klausėsi jos balso. Vien tai labai ramino, nors tai, ką ji kalbėjo, greičiau veikė priešingai. Didžiausią nerimą kėlė tai, kad vaikinas beveik nieko nesuprato. Įžadai dar buvo aiškus daiktas, bet iškvietimas? palaiminimas? kraujo priesaika? Viso šito raudonplaukis iki galo taip ir liko nesupratęs, tad teliko tikėtis, kad pernelyg nesusimaus.
Paleidęs Mayrą iš glėbio Dafydd nenuleido nuo jos akių. Iš anksto žinojo, kad jam mažai kas čia bus suprantama, tačiau dabar suvokė: tikėjosi, kad visa tai padarys kažkas kitas, kad jiedu su Mayra turės tiesiog pasakyti žodžius ir apsikeisti žiedais. O dabar... Raudonplaukis jautėsi beveik nereikalingas per savo paties vestuves. Labai norėjosi nutraukti tylą, kurią Mayros šnibždėjimas kažkodėl darė dar nejaukesnę, tačiau Dafydd pabijojo tai padaryti. Nenatūrali ir dėl to nejauki tamsa ir šaltis privertė jį sudrebėti. Buvo labai neramu, nes Mayra buvo labai išblyškusi, tačiau jos veide švietė šypsena.
Paėmęs ištiestą ranką ir atsistojęs vaikinas įdėmiai nužvelgė mylimąją. Atrodė šiek tiek keista, kad ji per savo šventę turi būti tokia pavargusi ir išbalusi - būtent taip, Dafydd nuomone, atrodė Mayra.
Raudonplaukis stovėjo priešais mylimąją ir nežinojo, ką daryti. Galbūt ir žinojo, tačiau jautėsi labai jau nejaukiai. Vis dėlto jis pabijojo, kad Mayra ar kažkas, kas galbūt buvo šalia, pamanys jį dvejojant, tad galų gale, jausdamasis kvailai, prabilo:
- Mayra, atsiradai mano gyvenime tada, kai mažiausiai tikėjausi, ir nušvietei jį kitomis spalvomis. Tu buvai ta, kuri patikėjo, kad aš irgi žmogus. Mayra, tu man esi viskas, aš myliu tave ir pažadu mylėti visą gyvenimą. Visada būsiu šalia tavęs kad ir kas benutiktų. Padarysiu viską, kas mano valioje, kad būčiau geras vyras ir tėvas. Mayra, myliu tave ir prisiekiu niekada tavęs nepalikti.
Dafydd nutilo. Vis dar šiek tiek stebėjosi, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris paliudytų, tai, kas vyko miške. Vis dėlto atrodė, kad elgiasi teisingai, tad virpančia ranka paėmė žiedą iš dubenėlio, stovėjusio ant akmens. Jausdamasis dar kvailiau nei prieš tai, labai tyliai pridūrė:
- Tegul šis žiedas bus mano meilės tau įrodymas...
Tą akimirką vaikinas apsidžiaugė, kad jų niekas nemato. Visa laimė kažkur dingo. Liko tik nepatogumo jausmas. Dafydd drebančiais pirštais užmovė žiedą Mayrai ant rankos ir pažvelgė jai į akis. Nedrąsiai nusišypsojęs laukė, kada ji atliks savo dalį.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
 Jeigu jie tuoktųsi bažnyčioje, kunigas be perstojo kalbėtų maldas, kviesdamas juos melstis kartu. Bet dabar to nereikėjo. Nereikėjo jokio tarpininko, tiksliau, ji ir buvo tas tarpininkas. Tik jos maldos buvo kitokios ir aukojo ji ne duoną su vynu.
 Žiūrėdama į Dafydd, Mayra jautėsi neapsakomai laiminga. Jos vestuvės. Tik jie dviese. Jokių svečių, jokio triukšmo, tik aplink šnabždanti Tamsa, Valdovas ir jie. Klausydamasi priesaikos žodžių mergina stengėsi nesigraudinti, tačiau auksiniam žiedui atsidūrus ant jos piršto, teko greitai nusibraukti kelias išdavikes ašaras. Paėmusi šiltą Dafydd delną, juodaplaukė šiek tiek drebančiu balsu prabilo:
-Dafydd, aš prisiekiu besąlygiškai tave mylėti, nepalikti net didžiausioje bėdoje ir atleisiu tau visas klaidas. Suklupus gyvenimo kely būsiu tavo atrama. Ir nors mano siela priklausom kitam, atiduosiu tau viską, ką turiu, nes net jei rytoj ateis amžina naktis, atsivers Pragaro vartai ir mane šauks pareiga, tu būsi mano vienintelė gyvenimo šviesa ir ramybės sala.
 Negrabiai sustingusiais pirštais suėmusi žiedą, Mayra atsargiai užmovė jį raudonplaukiui ant piršto. Pakėlusi akis, ji žiūrėjo į Dafydd ir, prisiglaudusi visu kūnu, pabučiavo.
 Lyg parašas ant dar vienos sutarties.
 Šypsodamasi, mergina nubraukė vieną ryškia plaukų sruogą mylimajam už ausies ir sušnabždėjo:
-Liko dar vienas dalykas.
 Taip, lyg dar viena pasirašyta sutartis, ir ši negalėjo apsieiti be kelių išlietų kraujo lašų, tad Mayra vėl atsisėdo prie akmens-altoriaus ir iš už jo ištraukė taurę (kuri matė jau ne vieną šiurpesnį ritualą) ir sidabrinį ąsotį, iš kurio ji įpylė vyno.
-Tik keli kraujo lašai. Štai taip,-paėmusi peilį, ji jau įgudusiu judesio įsipjovė į pirštą. Keletas tamsiai raudonų kraujo lašelių susiliejo su panašios spalvos alkoholiniu gėrimu. Nuvaliusi ašmenis apklotą, ji ištiesė peilį Dafydd.
-Atsigeriam kartu ir bus oficiali dalis baigta,-pranešusi šią puikią naujieną nusišypsojo juodaplaukė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
Dafydd jautėsi be galo įsitempęs, tad Mayros akyse sužvilgusios ašaros tikrai nepadėjo. Vis dėlto klausydamasis jos žodžių pajuto, kad ir patį ima graudulys. Tačiau tai buvo laimės ašaros, tad vaikinas žiūrėjo į mylimąją ir šypsojosi, nepaisydamas ašarų, kurios grasino pasileisti iš akių.
Ranka dabar virpėjo dar labiau, tačiau netrukus jis gavo apsikabinti Mayrą ir pasijuto be galo laimingas.
- Nuostabiai atrodai, - sumurmėjo jis. Nemokėjo sakyti komplimentų, retai tą ir darė, tačiau tai buvo visiška tiesa, Dafydd tiesiog negalėjo akių atitraukti nuo mylimosios. Labai norėjo, kad šis bučinys užbaigtų kiek nejaukią ceremoniją, bet Mayra netruko sunaikinti tą viltį. Ir vis dėlto žiūrėdamas, ką ji daro toliau, raudonplaukis prisiminė, kad seniai duotas pažadas bus įvykdytas. Galvojo apie tą dieną, kai pasakė, kad priims merginą tokią, kokia ji yra. Jis puikiai suprato, kad jokiu kitu atveju nedalyvautų tokiame rituale. Bet šis atvejis buvo kitoks - tai buvo jo ir Mayros vestuvės. Vadinasi, viskas buvo gerai. Ši mintis į galvą atėjo labai laiku, nes žiūrėti, kaip mylimoji įsipjauna sau į pirštą, nebuvo lengva. Nenoromis prisiminė naktį, kuri baigėsi ligoninėje. Vis dėlto dabar viskas vyko taip, kaip buvo suplanuota, tad Dafydd nieko nesakė, tik iš paskutiniųjų laikėsi, kad nepripultų prie mylimosios išplėšti peilio jai iš rankų.
Virpančia ranka paėmė ištiestą ginklą. Nenorėjo pasirodyti kaip kvailys, tačiau specialiai pjaustytis nebuvo lengva. Galiausiai teko sukaupti drąsą - vėlgi labiausiai tam, kad niekas nepamanytų, jog jis abejoja. Bakstelėjęs peilio galu į pirštą vos susilaikė neaiktelėjęs, tačiau, atrodo, pavyko. Dafydd žengė žingsnį arčiau Mayros ir leido kraujo lašams įvarvėti į taurę. Jau ketino nuvalyti peilį į kelnes, bet paskutinę akimirką apsigalvojo ir tiesiog padėjo jį ant akmens. Įsitaisęs šalia mylimosios vaikinas apkabino ją viena ranka. Pasidėjęs galvą jai ant peties pasijuto netikėtai ramus ir, žinoma, labai laimingas.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
 Stebėdama, kaip keli tamsūs kraujo lašai susimaišo su taurėje buvusiu vynu, mergina šypsojosi. Paskutiniai žingsniai ir ji iš dalies atsitrauks nuo Tamsos gniaužtų. Nebereikės dalintis savo kūnu su kitais, jis bus skirtas tik Dafydd. Ši mintis ramino merginą, kai, paėmusi taurę, ji švelniai maišė skystį joje.
-Dafydd,-sušnabždėjo Mayra ir pridėjo indą prie lūpų. Metališkai saldus vynas pakuteno jos skonio receptorius. Paskutinė auka, susieti kraujo ryšiu, kuris tarpusavyje sukuriamas tik kartas, ir kurį nutraukti - sunku ir skausminga. Ir mergina nelabai norėjo, kad jos sutuoktinis įvykdytų tokį kanibališką dalyką - juk turėtų užtekti vos kelių lašų nuo jos lūpų, kad sutartis būtų pasirašyta krauju.
 Tą ji ir padarė. Dar kartą gurkštelėjo iš taurės ir iškart suglaudė jų lūpas, leisdama raudonplaukiui irgi pajusti tą svaiginantį skonį. Mayros šalta ranka palindo po Dafydd marškiniais ir ji atsargiai parvertė vaikiną ant apkloto. Visa tai kažkuo priminė rytą prie Tauerio, bet kartu viskas buvo ir kitaip. Jie pažinojo vienas kitą, jos pirštai jau drąsiai lietė vaikino odą, o sagos viena po kitos nėrėsi iš kilpų, apnuogindamos raudonplaukio krūtinę.
-Dafydd,-sušnabždėjusi ir geismo kupinu žvilgsniu nužvelgusi mylimąjį, Mayra dar kartą įsitraukė į aistringą bučinį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Dafydd buvo tikras, kad jam reikės gerti tą skystį. Ta mintis nelabai žavėjo, bet, tiesą sakant, tai buvo menkniekis - dėl mylimosios jis būtų galėjęs padaryti daug daugiau. Vis dėlto kai Mayra išgelbėjo vaikiną nuo tos prievolės, jis tikrai neprieštaravo. Tvirtai laikydamas mylimąją glėbyje atsakė į bučinį, kai pajuto jos šaltas rankas.
- Mayra... - iškvėpė jis. Kažkodėl nemanė, kad jų vestuvinė naktis įvyks čia, tačiau, žinoma, tam neprieštaravo. Merginos žvilgsnis ir tyliai ištartas jo paties vardas pasakė daugiau nei reikėjo. Ranka perbraukęs per medžiagą suprato nelabai turėjęs reikalų su suknelėmis. Dar vienas bučinys, kuriuo Mayra apdovanojo vaikiną, tarsi pakuždėjo jam, kad dabar jiedu išties yra vyras ir žmona. Niekas negalės sakyti, kad ju santykiai paremta tik nauda. Ne, Dafydd be proto mylėjo tą, su kuria dabar turėjo laimingiausias gyvenimo akimirkas.
- Myliu tave, Mayra... - sugebėjo tarp bučinių sumurmėti vaikinas. Atrodo, vos palietė jos pečius, kai visas suknelės nepatogumas dingo - kartu su visa suknele. Dafydd nusišypsojo mylimajai ir lengvai susitvarkė su kitomis kliūtimis. Švelniai stumtelėjęs ją nuo savęs netruko beveik griūte užgriūti ir vėl prisiglausti. Neilgai trukus gavo įsitikinti, kad ši naktis tikrai buvo ypatinga: dar niekada nebuvo taip gera. Nenorėdamas taip greitai paleisti mylimosios perbraukė per jos nuogą odą ir galiausiai priglaudė delną prie apšepusio žando.
- Mayra... - tyliai sumurmėjo jis, tvirtai apkabindamas ir pabučiuodamas merginą. - Ar aš nesapnuoju? Ar tikrai galiu vadinti tave savo žmona?
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
 Aistros liepsnų karštis ir gėla nuo Tamsos vijų buvo tobulas derinys. Saldūs Dafydd žodžiai svaigino ir kiekvienas prisilietimas buvo nepakartojamas. Suknelė, kaip ir buvo suplanuota, vos nutraukus medžiagą nuo pečių išlaisvino juodaplaukę ir jos kūną palietė nakties vėsa bei blausi žvakių šviesa.
 Net ir tai, kad po nugara ją nuo kietos ir šaltos žemės skyrė tik apklotas, o Jis buvo šalia, nestabdė Mayros. Glausdamasi prie Dafydd, mergina gėrė mylimojo šilumą į save ir, atodūsiui palikus jos lūpas, sušnabždėjo:
-Jeigu tai sapnas, nežadink manęs.
 Pirštai, švelniai lietę šiurkštų raudonplaukio žandą, įsivėlė į jo plaukus, o merginos lūpos nukeliavo Dafydd kaklu žemyn.
 Tik jie, po žvaigždėtu dangumi. Žvakės viena po kitos geso, savo pilkomis sielomis iškeliaudamos anapilin ir galiausiai liko tik ant akmens kaip kokie žiburiai šviečiantys vaško cilindrai. Ir nors naktis ėjo gilyn, tiršta Tamsa išsisklaidė, tarsi jos, nešventosios liudininkės, net nebūtų buvę.
 Mayra, dengiama dalies apkloto, glaudėsi prie Dafydd. Širdis vis dar tankiai daužėsi, o taip neseniai patirtos emocijos ir pojūčiai niekaip nesileido užmirštami. Vėsia pėda perbraukusi per sutuoktinio koją, juodaplaukė žaismingai šyptelėjo.
-Man skauda nugarą, bet tingiu judintis iš čia. Ir sušalsim,-tai tarusi, ji dar labiau (jeigu tai buvo įmanoma) prisiglaudė prie Dafydd bei, padėjusi galvą ant jo krūtinės, laiminga užsimerkė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
Ko gero, pagrindinė priežastis, dėl kurios Dafydd nebūtų galėjęs gyventi be Mayros, buvo ta, kad jam dažnai atrodydavo, kad laimingesnis būti nebegali, tačiau mergina netrukdavo įrodyti priešingai. Dabar buvo taip nuostabiai gera, kad vaikinas būtų mielai gulėjęs ant šio apkloto amžinai. Jausti mylimosios kūną šalia, laikyti ją glėbyje buvo tarsi visų svajonių išsipildymas.
- Mayra, ar žinai, kad padarei mane laimingiausiu žmogumi pasaulyje? - sumurmėjo Dafydd nepaliaudamas mėgautis mylimosios odos švelnumu. Jis jautėsi kaip apsvaigęs, galvojo tik apie tą, kuri buvo čia su juo. Galbūt dėl to Mayros pastebėjimas, kad jiedu gali sušalti, nustebino. Pats būdamas visiškai pasinėręs į jausmų ir emocijų audrą apie tokius praktiškus dalykus nė nesusimąstė. Nenorėdamas judintis pradėjo ranka naršyti aplinkui ir pagaliau rado marškinius. Nenoromis apsiautė jais mylimąją ir įsitaisė taip, kad ją nuo žemės ir apkloto skirtų jo šilumą, jeigu ne karštį, skleidžiantis kūnas. Pakišęs rankas po marškiniais pradėjo glostyti merginai nugarą. Taip tikėjosi dvigubos naudos: pačiam buvo be galo gera tą daryti, o šioks toks masažas gal padės ir Mayrai?
Tiesiog gulėti ant žemės nebuvo labai patogu, tačiau Dafydd to nepaisė. Buvo pernelyg nuostabu būti kartu su savo mergaite, kuri tapo jo žmona. Galvoje šmėkštelėjo mintis, kad vos prieš metus jis užmigo Kings Kroso stotyje ant suoliuko, o po to ten pat bandė iškišti narkotikų kažkokiam paaugliui. Kuo skubiau nustūmęs tą mintį į šoną vaikinas, nenustodamas glostyti mylimajai nugaros, pratarė:
- Ačiū, kad mane suradai. Ačiū, kad esi. Ačiū, kad leidi tave mylėti...
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
 Dafydd marškiniai kuteno šiek tiek jautrią Mayros odą, o vaikino kūnas šildė ne prasčiau nei koks elektrinis šildytuvas. Sukikenusi, mergina pabučiavo raudonplaukį.
-Tikiuosi. Ir tikiuosi, kad tai pasakysi dar ne kartą,-kalbėdama šypsojosi Mayra ir iškėlė kairę ranką. Ant bevardžio piršto altoriaus žvakių šviesoje žibėjo žiedas. Juos dabar siejo visi įmanomi ryšiai - niekas, net ir Jis, nebegalėsi paneigti, kad ji priklauso Dafydd. Ta mintis ramino, tarsi atsakomybė už save nebebuvo tik jos našta.
 Maloniai nugarą liečiančios raudonplaukio rankos ir žodžiai, glostantys ne tik savimeilę, bet ir kažką giliau viduje. Padėjusi galvą ant ritmiškai besikilnojančios vaikino krūtinės, Mayra pirštais atsargiai ant jo odos vedžiojo simbolius. Taip jie reikšmės neturėjo, tiesiog leido mintimis nenuklysti ten, kur nereikia.
-Dafydd. Jeigu ne tu, nežinia, kur dabar būčiau. Prie Tauerio nemelavau - tikrai mane pykino dėl to, kad nebevartojau. Jeigu ne vaikai... Jeigu ne tu...-mergina trumpam nutilo.-Jeigu ne tu, manęs čia nebebūtų,-šnabždėdama užbaigė savo mintį ji. Dvyniai ir Dafydd buvimas šalia jai padėjo atsispirti pagundai oranžinių tablečių pavidalu ir vien mintys apie jos šeimą padėjo, kai ji gulėjo ligoninėje. Ir nors Mayra nežinojom kaip išreikšti savo dėkingumą, ji tikėjosi, kad raudonplaukis žino, koks jis jai svarbus. Ir kokia ji laiminga.
-Dafydd, žinau, kad tau patinka mane taip čiupinėti, bet prašau, keliaujam namo. Noriu nusiprausti,-pasirėmusi ant alkūnių, juodaplaukė kalbėdama žiūrėjo į mylimojo akis. Trumpam suglaudusi jų lūpas, Mayra nusirideno nuo vaikino ir prieblandoje pradėjo ieškoti savo tamsios suknelės.
 Netrukus, prisidengusi kūną rūbais, Mayra surinko aplink išdėliotus daiktus ir išgėrė taurėje likusį vyną su tais keliais lašeliais kraujo.
-Mmm... Suvyniok apklotą ir keliaujam,-pildamasi dar vyno tarė ji.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1040
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Dafydd siurbė tą laimę į save ir nenustojo šypsotis. Vis dar negalėjo patikėti, kad gavo tokią didelę džiaugsmo porciją. Vis klausė savęs, kuo nusipelnė kam nors, kas tokius dalykus dalino.
- Su mielu noru pasakysiu tau tą kasdien, - sumurmėjo vaikinas. Žvilgtelėjęs į žiedą ant mylimosios piršto, pažvelgė ir į savąjį. Buvo neįtikėtina, kad jis, Dafydd Carwyn Llewellyn, išties vedė be proto mylimą merginą. Šią akimirką tikėjo, kad praeities nuoskaudos nebegriaus gyvenimo: Mayra suteikė pernelyg daug džiaugsmo, kad būtų galima jį kažkuo užtemdyti.
- Žinau, kad nemelavai, bet negalvok apie tai. Svarbiausia tai, kad esame kartu, - ištarė vaikinas. Vis dar buvo apmaudu, kad prarado ištisus tris mėnesius, kuriuos būtų galėjęs praleisti kartu su Mayra, tačiau to nepakeisi. Tad nustūmęs tą mintį į šoną pridūrė: - Esame ir visada būsime kartu. Esu be proto laimingas ir padarysiu viską, kad ir tu tokia būtum. Pamirškime visas praeities negandas.
Dafydd nežinojo, ar kiti merginos žodžiai buvo priekaištas, ar ne, tad šiek tiek sutriko. Vis dėlto miške tikrai nebuvo šilta, tad raudonplaukis įtikino save, kad jiems išties laikas keliauti namo. Nenoromis paleidęs Mayrą žiūrėjo, kaip ji velkasi suknelę. Susiradęs marškinius ir kelnes netrukus jau buvo ant kojų. Padaręs ką lieptas priėjo prie mylimosios ir paėmė jai už rankos. Prieš persikeliant oru labai norėjosi pasakyti dar ką nors gražaus ir ypatingo, deja, niekas neatėjo į galvą, tad vaikinas stovėjo ir žiūrėjo Mayrai į akis. Kažkodėl nerado žodžių išsakyti tam, ką jaučia, tad galiausiai tiesiog eilinį kartą pakartojo:
- Myliu tave, Mayra...
Viena ranka laikydamas pledą, kita tvirčiau apkabino žmoną. Dafydd apsisuko ant kulno, ir jiedu prapuolė.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Hydra Oušen

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 26
  • Devyniukė
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #43 Prieš 5 mėnesius »
     Lanko strėlių maišo juosta, permesta per petį, buvo tvirtai įsirėžusi Hydrai į nugarą, o pats lankas tvirtai suspaustas moters delne. Tvirtos kojos slinko miško gyventojų pramintu miško takeliu. Neskubėdama raudonplaukė mėgavosi grynu oru, miško tyrumu. Čia vaikščioti nebuvo jokio tikslo. Devyniukė nėjo mišku tam, kad nukirstų kelią, kad pasiektų kokį nors reikiamą tašką ar todėl, nes turėjo čia su kažkuo susitikiti. Ji čia buvo vien dėl to, nes turėjo laisvo laiko. Visas darbas taip išvargino (o dar labiau ir žmonės, su kuriais tenka dirbti kasdien), pastovus sėdėjimas kažkokiame uždarame kabinete, planuojant renginius ir visa kita - tiesiog ne jos stilius. Vesti visas ataskaitas, žiūrėti dalyvių skaičių, skaičiuoti išlaidas - tai ne jai. Oušen sėdėjo tarp tų sienų vien dėl to, nes jai reikėjo pragyvenimo šaltinio. Pirmumą ji skyrė drakonams, kurie yra Hydros siela. Vadintis ten tuo kažkokiu super ilgu profesijos pavadinimu, kurio Hydra net nepaminė, tikrai nebuvo tai, ko ji norėjo. Jai užteko vieno žodžio - dragonologė.
     Eidama vis tolyn ir gilyn į mišką, Devyniukė mėgavosi pušų kvapu. Šį kvapą ji drąsiai įtrauktų į mėgstamiausių penketuką. Ne, trejetuką. Gamta ir drakonai - tai viskas ko jai reikėjo. Deja šiandien Shyrlona skraidė kažkur padangėse, gal virš šio miško, o gal daug toliau, o ne meiliai tūpėjo šalia moters. Būtent dėl to, kad jos saugumo jausmas kažkur išskirdęs, Hydros rankose tvirtai suspaustas ginklas, kurį raudonplaukė puikiai įvaldžiusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Hydra Oušen »

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 230
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Miškas Velse
« Atsakymas #44 Prieš 5 mėnesius »
Tiek Sautendas, tiek Londonas buvo gerokai nusibodę. Kur ten gerokai, nė viename iš tų miestų Bretas ir rodytis nenorėjo. Atrodė, kad susitiko su visomis panelėmis, tad reikėjo kažko naujo. Keliauti į žemyninę Europą, žinoma, neturėjo pinigų, tad teko tranzuoti į Britanijos ar bent jau Anglijos šiaurę.
Šį kartą vairuotojai stoti nenorėjo, tad teko sutrumpinti kelionę, ir galiausiai geidžiamiausias Britanijos bomžas atsidūrė Velse. Čia lankytis dar niekada neteko, tačiau Bretas tikėjosi susirasti kokį didesnį miestą, kuriame bus pakankamas kiekis merginų. Planavo čia pasilikti pakankamai ilgai, kad šeima bent jau pastebėtų, kad vienas iš sūnų kažkur dingo. Ir pakankamai ilgai, kad surastų kiekvieną panelę, kuri norėtų praleisti laiką su šiuo itin žaviu ir elegantišku jaunuoliu.
Planas atsidurti mieste, deja, neišdegė: vairuotojui sugedo mašina, ir teko iš jos išlipti. Bretas ketino tranzuoti toliau, tačiau atsidūrė tokiame dievo pamirštame užkampyje, kad tą viltį netrukus teko pamiršti. Viskas atrodė tiesiog beviltiška: kaip jis susiras žavią panelę kažkokiame miške?! Nenuostabu, kad šis žavus jaunuolis supyko. O kaip daugiau jaustis, kai taip tragiškai nesiseka gyvenime?! Juk jis tenorėjo smagiai praleisti laiką! Ir taip retai gauna tokį malonumą: sėdėdamas tame prasmirdusiame name jis jau greičiau nusigaluos nuo batų kvapo negu susitiks kokią dėmesio vertą panelę.
Ilgą laiką nepatenkintas vyrukas klaidžiojo po mišką, tačiau, žinoma, nieko nerado. Įsiūtis baigė visiškai užvaldyti, tačiau pagaliau už medžių kažkas sujudėjo. Viltis skubiai pakėlė galvą, ir Bretas nuskubėjo ten. Netrukus suprato neklydęs: pamatė gal kiek vyresnę nei norėtųsi, tačiau nuo to nė kiek ne mažiau tinkamą kandidatę į vakaro pramogas. Tereikėjo prie jos subtiliai prieiti.
Anglui visiškai nerūpėjo, ką moteris gali veikti viena miške. Jeigu ji yra viena, kompanija tiesiog būtina, ar ne? "Žavioji" vyruko šypsena sušvito veide, ir jis žengė dar arčiau.
- Laba diena, - nusprendė pažintį pradėti kukliai Bretas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):