0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 50
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
It lėktuvas išskėtęs rankas į šonus David lakstė aplinkui, bet netruko pastebėti vieną nesmagų dalyką. Hannah išsupo Ezrą. Ji padarė tai, ko nepavyko jam pačiam. Nors sesuo vyresnė, ji vis dėlto mergaitė, ir David pasijuto įsižeidęs. Kodėl ji padarė tai, ko nesugebėjo jis? Taigi dabar keturmetis sustojo ir labai rimtu žvilgsniu stebėjo brolį ir seserį. Atrodė, kad Ezra tuoj išskris, o tai būtų ne taip ir blogai. Jis David nepatiko, su juo žaisti nuobodu.
Ezra ir išskrido, bet nuskriejo ne tolyn, o ant žemės. Susidomėjęs David stebėjo, kas bus toliau, bet netrukus nusibodo laukti įvykių tęsinio, ir jis pradėjo juoktis. Atsisėdo ant žemės tarsi kopijuodamas jaunesnį broliuką ir toliau juokėsi.
- Aš nukritau! Aš nukritau! - šūkčiojo jis smagiu balseliu. Toks žaidimas pasirodė labai įdomus. Gal ne toks ir blogas brolis tas Ezra.

Hannah jautėsi patenkinta, kad taip puikiai pavyko išsupti broliuką. Ji atsitraukė ir žiūrėjo kaip jisai supasi. Bet staiga jaunėlis nukrito. Hannah išsigando. Pribėgo prie jo.
- Kaip tu? Ar labai skauda? - Ėmė klausinėti. David sėdėjo ant žemės ir juokėsi ir Hannah supyko ant brolio. Sužaibavo į jį akimis. - Nustok. Nustok. Jis galėjo susižeisti. - Pyko.
Ji atsisėdo šalia Ezros. Su liūdesiu prisiminė kaip berniukas vilkiukas nustūmė nuo čiuožyklos nepažįstamą mergaitę. Pasidarė liūdna, kad neprižiūrėjo Ezros. Ketino jau bėgti kviesti tėčio. Jautėsi nusivylusi savimi. Gal reikėjo ne taip smarkiai supti? Pamanė mergaitė.
- David, tu visai nenukritai. Negalima juoktis, kai kažkas susižeidžia. - Brolį kartais juokindavo keisti dalykai. Net kai pats nukrisdavo irgi imdavo juoktis. Tą prisiminė puikiai.

Pirmiausiai berniukas pajuto skausmą galvoje ir delnuose. Pastarieji itin skaudžiai susidūrė su žaidimų aikštelės danga. Per kūną vilnijantis nemalonus jausmas neleido atsimerkti ir pamatyti artėjančios sesės. Tik jai pradėjus klausinėti Ezra išdrįso atverti akis bei atsargiai atsisėsti. Nors brolio juokas vertė jaustis nesmagiai (kodėl, juk juokas reiškia džiaugsmą), jis atsakė:
-Man viskas gerai, - nors sugniaužti kumščiai sakė ką kita. - ...bet truputį skauda. - daug tyliau pridūrė trimetis taip, kad David neišgirstų. Skausmas po truputį slūgo ir jis jautėsi dėkingas Hannah, kad ši rūpinasi. Vis dėlto nė vienas padėkos žodis neišprūdo iš berniuko lūpų - kažkodėl jie sunkiai dėliojosi, it dviejų šimtų detalių dėlionė, kurios dydis Ezrai buvo neįveikiamas. Vietoje to jis atsistojo ir atsisuko į sesę:
-Dabar eisiu prie čiuožynės, gerai?
Taip taręs nudrožė tenai ir pradėjo lipti kopetėlėmis, vildamasis, kad David nepaseks iš paskos.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Mažyliai atrodė laimingi sprendimu kažkur išeiti, o tai be galo džiugino jų tėvą. Kartais vis dar sunkiai patikėdavo, kad tie vaikai džiaugiasi kažką veikdami ar būdami su juo. Bet jis nebuvo tragiškas tėvas. Jis mylėjo savo vaikus ir viskas, ką darė, buvo dėl jų ir jų mamos gerovės. Per dvylika tėvystės metų pagaliau pradėjo tuo bent šiek tiek tikėti. Žinoma, yra kur tobulėti, bet jis mokosi. Septintoji mažylė galės džiaugtis tėvu, kuris nuo pat gimimo nebijos su ja bendrauti.
Apie tai galvodamas beveik nė nematė, ką veikia trys mažyliai. Argi tai yra laikas kartu? Tiesa, kelis kartus pakartojo sau, kad vaikai turi turėti galimybę nukristi, užsigauti ir galbūt netgi apsipykti. Kaip cerberis už nugaros ištisai stypsantis tėvas tikrai nėra reikalingas.
Tiesa, kai Ezra nukrito nuo sūpynių, nereaguoti tiesiog neįmanoma, tad Dafydd pašoko nuo suoliuko ir pasileido trijulės link.
- Ezra, ar tau viskas gerai?! - iš tolo šūktelėjo. Matė, kad Hannah rūpinasi mažuoju broliuku. Šiuo rūpesčiu ji be galo priminė Oliverį, o tai glostė širdį. Tiesa, David juokėsi, o tai vaikų tėvui nelabai tepatiko. - David, geriau paklaustum, ar broliukui neskauda. Iš tokių dalykų negalima juoktis, - paprieštaravo tam berniukui, bet jauniausias iš trejeto jau atsistojo ir, regis, buvo pasiruošęs naujoms pramogoms.
- Jeigu matysi, kad jam skauda, ateik man pasakyti, gerai? - Dafydd paprašė Hannah. Ji, žinoma, dar visai mažutė, bet labai sumani mergaitė. Sumani ir rūpestinga. Tikra Oliverio sesutė, ne veltui, išvaizda labai primenanti savo mamą. Nusišypsojęs jai Dafydd kurį laiką stebėjo mažylius tarsi laukdamas, ar jie nepaprašys pagalbos.
- Jeigu ką, aš visai netoliese. Niekur nedingsiu, - priminė mažyliams ir vis žvilgčiodamas į trejetą grįžo į ankstesnę vietą ant suolo.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 50
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Hannah kažkodėl supyko, ir tai dar labiau prajuokino. David jau pabodo sėdėti ant žemės, tad jis atsistojo, bet ir toliau kikeno.
- Man patinka! - sušuko berniukas, nors nepaaiškino, kas gi jam patinka. Ar tai, kad jie čia, ar kad brolis galėjo susižeisti, ar dar kas nors. Dabar keturmetis tiesiog buvo laimingas ir vėl pradėjo lakstyti. Vos neatsitrenkė į iš kažkur atsiradusį tėtį ir dabar kiek supyko.
- Aš noriu bėgti! - spygtelėjo jis ir visai neklausė, ką tėtis šneka. Tai neatrodė labai įdomu. Priešingai negu nauja Ezros sugalvota veikla. Nors mažasis broliukas buvo kiek nuobodus, šį kartą pasiūlė labai šaunų dalyką. David nuskubėjo iš paskos ir sustojo kopėtėlių apačioje. Tiesa, broliukas kažkodėl lipo lėtai, ir netrukus keturmečiui pasidarė nuobodu. Jis palipo porą pakopų ir paragino:
- Greičiau, Ezra! Aš irgi noriu čiuožti!
Smagiausia būtų broliuką nustumti, bet tėčiui tai labai nepatiktų, taigi berniukas taip ir liko nekantraudamas laukti.

Mergaitė trumpam apglėbė mažąjį broliuką. - Jei norėsi eiti pas tėtį pasakyk man. Ir jei skaudės pasakyk. - Tyliai paprašė jo.
Tėtis jau stovėjo čia pat ir Hannah žinoma pažadėjo, kad pasakys jam, jei Ezrai skaudės. - Gerai tėveli. - Dar ji norėjo paklausti kodėl David visai nerūpi, kad brolis nukrito nuo sūpynių. Bet tą klausimą galbūt reikėjo užduoti kur kitur ir kai jie bus dviese.
Ji nusekė paskui brolius. Kol kas stebėjo juos lipančius viršun.
- Neskubink jo David. - Sudraudė jį vėl.
Mergaitė ėmė galvoti, kad jie taip susipyks dėl eilės nučiuožti. Reikėjo kažką sugalvoti ir nukreipti jų dėmesį kažkur kitur. Jeigu sugalvotų ką nors įdomaus, kokį smagų žaidimą gal Ezra nebejaustų, kad skauda. Kartais kai ji pati užsisvajodavo visai užsimiršdavo. Gal ir jam taip išeitų.
- Ar žinot kas yra tvirtovė? - Paklausė mažųjų broliukų. Pati labai mėgo klausinėti visų nežinomų žodžių, jei jų pasitaikydavo pasakose. O ta čiuožynė visai priminė tvirtovę. Ir ji turėjo planų pažaisti.

Delniukus vis dar skaudėjo, bet berniukas vis tiek lipo aukštyn. Nors iš lėto, juto pasaulį pamažu atsiveriant. Deja, džiaugtis žvalgymusi ilgai neteko: David pribėgęs taip pat ėmė lipti ir skubinti.  Lėtai padėjęs ranką ant sekančio skersinio, Ezra sukaupęs ryžtą tarė:
-Ne, negaliu greičiau. Man skauda rankas, - dar pridūrė, pagaliau užlipdamas ant čiuožynės viršaus.
Nespėjęs apsidairyti jis išgirdo sesės klausimą.
-Tvirtovė? - susidomėjęs pakartojo trimetis. Nežinojo, ką reiškė naujas žodis, bet dažniausiai jis baigdavosi Hannah sugalvotu žaidimu. Praeitą kartą išmoko ''pilį", tad šįsyk irgi tikėjosi ko nors smagaus. Pažvelgęs pro turėklus į sesę vis dėlto viltingai šūktelėjo:
-Pilis? - šis žodis reiškė, kad kažkas turėjo būti aukščiausioje čiuožynės vietoje ir liepti kitiems ką nors daryti. Praeitą kartą Ezra turėjo žvalgytis po pilį ir pranešti, ar nesiartina priešai. Tiesa, vienintelis "priešas" buvo tėtis, atėjęs pasakyti, kad laikas eiti. Tačiau berniukui patiko stebėti aplinką ir vaikyti balandžius bei kirus. - Aš noriu žaisti pilį!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Ezra Llewellyn »

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 50
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Hannah šnekėjo niekus. Kaip ji nesupranta, kad laukti, kol lėtapėdis Ezra užlips, yra labai nuobodu? David parodė sesei liežuvį ir jau norėjo dar kartą pasakyti, kad broliukas turėtų pasiskubinti, bet ir jis pasakė kažkokią nesąmonę. Skaudančios rankos irgi nuobodu, taigi David garsiai atsiduso.
- Tada praleisk mane pirmą! - smagiai šūktelėjo jis ir pasivijęs brolį bandė prasibrauti, kad galėtų nučiuožti. Deja, nesėkmingai, o besigrūsdamas, regis, vos nenumetė Ezros nuo čiuožyklos. Bet tai nelabai rūpėjo, mat Hannah uždavė klausimą. David, pamiršęs, kad ką tik tiesiog reikalavo nučiuožti, nulipo kopėtėlėmis žemyn ir pribėgo prie sesers.
- Pažaiskime! - pareiškė jis ir paėmęs Hannah už rankos ėmė tempti ją tolyn nuo čiuožyklos. Ji dabar nebebuvo įdomi, be to, Ezra vis tiek artimiausiu metu niekur nečiuoš. O štai jis ir vyresnė sesė galės pažaisti tvirtovę. Kad ir ką tai reikštų.

Taip. Hannah turės pasikalbėti su tėčiu. Rimtai nuspręsta. Tik reikės nepamiršti.
- David, jei taip darysi aš su tavim nežaisiu. - Kuo rimčiausiai pasakė. Akimirką nusigando, kad Ezra nukris, kaip nukrito ir ta mergaitė, kurią nustūmė berniukas vilkiukas.
- Taip Ezra, tvirtovė yra kaip saugi pilis. - David nusibodo čiuožykla ir jis ėmė vestis ją kažkur kitur. Hannah planuose čiuožynė ir buvo jų tvirtovė. Bet dabar jie pasikeitė.
- Ezra, ateik. Mes statysim tvirtovę patys. - Pašaukė broliuką. Tada sustojo ir nebeleido David temptis. Norėjo sulaukti jaunėlio. Ten stovėdama giliai atsiduso. Kaip sunku būti didele mergaite. Bet dabar ji buvo vyriausia ir turėjo juos prižiūrėti.
Geriausia atrodė statyti iš kokių nors šakų ar panašiai. Bet čia tokių dalykų nebuvo. Nieko, jie namie kieme galės įsirengti būstinę. O dabar gal pakaks smėlio. Bet ne. sėdėti smėliadėžėje ne David tikrai ne. Todėl paklausė.
- Kaip manot iš ko mes galim pasistatyti čia tvirtovę?

Vos tik užlipęs ant čiuožyklos viršaus jis labiau pajuto nei pamatė, kad David stengiasi prasisprausti pro kiek siauroką praėjimą. Tačiau Ezra nelabai galėjo pajudėti iš vietos - nebent tik dar labiau persisverti per kraštą. Laimei, brolių dėmesį patraukė netikėtas Hannah klausimas ir netrukus čiuožyklos viršuje pasidarė žymiai erdviau. Dabar Ezra galės ne tik ramiai nučiuožti, bet ir pamąstyti apie būsimą žaidimą. Deja, David paėmė sesei už rankos ir nusitempė tolyn - trimetis nuliūdo, mat buvo paliktas vienas kartu su savo noru pažaisti pilį. Negi kitiems neįdomu, o ypač sesei, ko jis norėtų? Liūdnokai patempus lūpą kaip pavasario vėjas atskriejo kviečiantis balsas, kuris kaipmat įžiebė šypseną surauktame veide. Jo nepamiršo!
Greitai nučiuožęs Ezra prisiartino prie brolio ir sesės, svarstydamas, kas galėtų būti toji tvirtovė, kuri yra kaip saugi pilis.
-Iš akmenų! - patarė berniukas, džiaugdamasis, kad šįkart jie patys statys savo tvirtovę. Trimetis buvo matęs, kaip pilis susideda iš daugybės didelių pilkų rutulių, bet žaidimų aikštelėj tokių nesimatė. Giliai susimąstęs jis pradėjo žvalgytis, bet akys visąlaik sugrįždavo žemyn.
-Statykim tvirtovę po žeme! ūmai šūktelėjo Ezra, net pats nustebintas tokios idėjos.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 50
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Hannah ir vėl kalbėjo kažkokius visai nepatinkančius dalykus, tad David jos nepaisė. Sesė gera, bet kartais ji būna ir bjauri. Beveik kaip Ezra. Nors ne, jis ne bjaurus. Jis tiesiog nuobodus.
- Einam! - dar timptelėjo Hannah David, tačiau nepasisekė. Faktas, kad ji vyresnė, labai nepatiko. Berniukas norėjo būti stipresnis už sesę ir nusitempti prie visų įdomiausių žaidimų.
- Gerai, statome tvirtovę! - patenkintas sušuko ketverių berniukas, o netrukus nustebo - jaunesnis brolis pasiūlė gerą idėją. Iš karto atsisėdęs ėmėsi kasti, bet žaidimų aikštelės danga nebuvo tam labai tinkama. Susiraukęs David apsidairė ir pamatė tai, kas čia kuo puikiausiai tiks - smėlio dėžę. Pašoko ant kojų ir tarsi pamiršęs, kad reikėtų pakviesti ir brolį su sese, nurūko ten. Pradėjo kasti smėlį, ir jis, žinoma, sklaidėsi į visas puses. Buvo ypatingai smagu, taigi David patenkintas juokėsi. Ir ši veikla jam kurį laiką netgi nenusibodo.

David aišku bandė ją kažkur vestis, Bet Hannah tvirtai stovėjo neleisdama jam to padaryti. Jie sulaukė Ezros ir Hannah nusišypsojo broliukui.
- Taip. Iš akmenų. Iš didelių akmenų ir mums puikiai tiks šitie. - Mostelėjo į aikštelę padengusius akmenėlius. - Mes įsivaizduosim, kad jie dideli.
Ji paėmė Ezrą už rankos ir nusivedė prie smėlio dėžės. David pradėjo kasti olą, kurioje bus jų didelė tvirtovė. Hannah ėmė jam padėti.
- Ir tu taip daryk. - Pasakė Ezrai. smėliu jau truputį aptaškė David. Pasidarė juokinga. Ji nesitaikė jam į veidą, nes nenorėjo, kad pakliūtų smėlio į akis. Drabstytis smėliu buvo visai smagu. Ji būtų ir daugiau brolį aptaškiusi, bet dar kol kas laukė kuo jis atsakys. Na, jei ką tvirtovės statybos tiesiog peraugs į smėlio mūšį. Tas irgi skambėjo visai smagiai.