[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Kadangi tokiame renginyje lankėsi pirmą kartą, Dafydd neįsivaizdavo, ar kovų dalyviai vėliau bendrauja su žiūrovais. Todėl užduotas klausimas pareikalavo nemažai drąsos, kurios šis vyrukas vis dar neturėjo daug. Spėjo pagalvoti, kad jau geriau būtų išties pasiųstas kuo toliau: ko konkrečiai klaus, vis dar nežinojo.
Nutiko priešingai, ir kovotojas netgi atrodė esąs geros nuotaikos. Gal pirmą kartą kovojo? O gal iš viso koks mėgėjas? mintyse paspėliojo. Atrodė, kad jeigu tai būtų patyręs kovų dalyvis, ne itin džiaugtųsi rezultatu. Taip, Dafydd jo tiksliai neprisiminė, bet, ko gero, daugelis sportininkų nori užimti prizines vietas. Dvikovos irgi sportas, ar ne?
- Dėkui, - ištarė velsietis, o ką sakyti toliau? Galvoje sukosi klausimai, bet kodėl taip sunku juos sudėti į žodžius? Gal šitas tikrai nieko nežino apie vaikų treniruotes? Vis dėlto pagalvojo apie tai, kad toks pasiūlymas galimai sudomintų Eliotą, tad pagaliau ryžosi:
- Pirmą kartą lankausi tokiame renginyje, bet man atrodo, kad mano sūnui gali būti įdomu, - pradėjo. - Jam šiuo metu keturiolika, - kad ir kaip tai būtų baisu, - jis mokosi Hogvartse. Gal žinote, nuo kokio amžiaus galima treniruotis? Ar vyksta vaikų bei paauglių dvikovos? Ir ar yra galimybė tokia veikla užsiimti ir mergaitėms?
Apie Miriam neužsiminė. Nemaža dalis žmonių išgirdę, kiek Dafydd turi vaikų, žiūrėdavo itin įtariai. Ką jau kalbėti apie tai, kad ta mergaitė už dvynius jaunesnė mažiau nei metais. Ne, geriau jau klausti abstrakčiai, o jeigu kovotojas bus nusiteikęs draugiškai, tada bandyti gauti tikslią informaciją, kur galėtų mokytis jo mažyliai. Jeigu tik tai jiems bus įdomu, žinoma.

[Bernardas Deverelis]

Bernardas šiek tiek pagyvėjo. Klausimai nebuvo susiję su juo pačiu, tad pokalbis leis atitolinti mintis nuo nesėkmių. Galvoje ėmė dėliotis atsakymai, prieš tai vyrukas pasidairė keturiolikmečio paauglio, bet jo nesimatė.
- Prisėskit, - pasiūlė ir šyptelėjo. - Tiesą pasakius, kaip yra būtent šiuo metu, nežinau, tačiau mano žmona mokėsi Hogvartse ir ji tenais lankė dvikovų klubą. Tad tikriausiai būtų geriausia pasidomėti, ar šiuo metu toks klubas veikia. Nesu girdėjęs, jog vyktų vaikų ir paauglių dvikovos, nebent mokyklose. Tačiau galbūt ir yra kokie būreliai, tikrai nežinau. O mergaitėms tokia galimybė yra, juk matėte šiandien ir moterų kovotojų. Mano žmona anksčiau taip pat tuo užsiėmė, tai treniravosi dvikovų klube, o sulaukusi septyniolikos, dar besimokydama mokykloje, Kiauliasodyje dalyvavo profesionalų dvikovose, - pasakojo.
Pats sau sukikeno, nes iš tiesų Felissa sugebėjo apgauti organizatorius ir prasmuko ten šešiolikos. Tačiau to sakyti Bernardas, aišku, neketino.
Pamanė, kad pats laikas būtų keturiolikmečiui pradėti treniruotis, jeigu iš tiesų jį domina tokia veikla. Tik kodėl šis vyras neatsivedė čia sūnaus?

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Regis, kovotojas išties nusiteikęs draugiškai, tad įtampa šiek tiek nuslūgo. Niekada negali žinoti, prie kokio žmogaus prieisi, o tą daryti skatino tik augantys mažylių poreikiai. Kai pagalvoji, kai dvynukams buvo kokie treji, nereikėjo nei lėktuvų, nei galybės piešimo reikmenų, nei domėtis dvikovomis. Štai dabar viskas kitaip, ir Dafydd džiaugėsi kažkuo užsiimantis tam, kad dvyniams ir kitiems mažyliams būtų geriau.
- O jūs nesimokėt Hogvartse? - nejučia pasidomėjo. Tai visai nebuvo susiję su pokalbio tema, tad klausimas paėmė ir išsprūdo. Ir nuo kada Dafydd pasidarė toks smalsuolis? Pasijuto kiek nepatogiai, bet, kaip sakoma, žodis - ne žvirblis. Tiesa, atsakymas kiek nuvylė. Žinoma, pradėti geriausia būtų Hogvartse, bet nuojauta kuždėjo, kad Eliotui labiau patiktų ne tai. Visų pirma, kovos mokykloje būtų labai jau saugios, ko tas neatsargus keturiolikmetis baisiausiai nemėgsta. Be to, jis garantuotai nenorėtų kautis su bendraamžiais.
- O gal žinote trenerių? Įdomu, ar atsirastų tokių, kurie norėtų užsiimti su nepilnamečiais, - pasvarstė. Kai pagalvoji, jeigu kovoti galima vos sulaukus septyniolikos, Eliotas galės tą daryti po mažiau nei trejų metų. Šiurpu pagalvojo Dafydd, bet niekuo to neišdavė. Šiaip ar taip, jo jausmai vaikų augimo greičių klausimu - tikrai ne šito žmogaus reikalas.
- O ar kitos mergaitės nežiūrėjo į jūsų žmoną kreivai? - paklausė. Taip, tai išties svarbu. Jeigu Miriam imtųsi dvikovų, o kitos mergaitės pradėtų žiūrėti kaip į keistuolę, nebūtų labai gerai. Daug labiau rūpėjo dukters gera savijauta. - Tai tarsi labiau berniokiška veikla, ar ne? Nemanykit, kad aš blogai galvoju apie jūsų žmoną, - skubiai pridūrė. - Tik svarstau, ar verta siūlyti mergaitei, jeigu tai gali kainuoti draugystes.
Ką gi, kaip visada nusišnekėjo, bet taip jau ir atsitinka, kai leidžia sau per daug. O šį kartą, deja, nutiko būtent taip.

[Bernardas Deverelis]

- Aš ne, gyvenau Prancūzijoje, tad mokiausi Biobetonse. Dabar su šeima gyvename Škotijoje. O jūs mokėtės Hogvartse? - paklausė, nors kažkodėl buvo beveik tikras, kad taip. - O taip, individualių trenerių yra, tuoj užrašysiu pavardes.
Bernardas mostelėjo burtų lazdele ir iš kažkur atskrido pergamentas, plunksna bei rašalas. Jis žinojo, kad šie daiktai buvo padėti už baro. Neretai gerbėjai nori autografo, bet nebūna apsirūpinę, kaip jį gauti.
Vyrukas užrašė keleto kolegų, kurie treniruoja jaunuolius, vardus ir pavardes. Padavė pergamentą pašnekovui. Buvo ir pats gavęs mintį užsiimti treniravimu, tačiau nesusidomėjo. Jis nori veiksmo ir azarto, o ne mokyti kitus.
- Kiek žinau, jie moko paauglius, jau užsiimančius dvikovomis. Tačiau galbūt turi kontaktų žmonių, kurie moko nuo pat pradžių. O gal užsiimtų ir patys. Žodžiu, neprošal pasiųsti pelėdą ir paklausti. Kaip sugalvojote ateiti į renginį? - pasidomėjo. - Ar sūnus buvo ką nors užsiminęs apie dvikovas ir todėl apsilankėte, ar užklydote čia pramogai ir pamanėte, jog jam būtų įdomu?
Klausimas apie mergaites dvikovose kiek sutrikdė. Niekada iš Felissos nebuvo girdėjęs, jog kas nors su ja nenorėtų draugauti dėl to, kad ji užsiiminėja dvikovomis. Bernardui atrodė, kad kiekvienas žmogus pasirenka savo pomėgius ir būtų keista, jei kas nors iš to šaipytųsi.
- Na, žmona nėra nieko panašaus pasakojusi, kad dvikovos būtų kaip nors pakenkusios bendravimui su draugėmis. Žinote, aš manau, kad tai sąlygoja visai kiti dalykai. Pirma, kokia yra pati mergaitė. Kiekvienoje veikloje tenka susidurti su iššūkiais, dvikovose ypač. Antra, kokios yra jos draugės. Jeigu joms rūpi vien tik mergaitiški žurnalai, makiažas, drabužiai ir panašiai, kas ten žino, gal ir pasirodys keista. Iš kitos pusės, prie gero kovotojo tikrai ne visi drįsta kabinėtis, - šyptelėjo. - Bet tai tik mano svarstymai. O ką galiu pasakyti iš patirties, tai dvikovose moterų atžvilgiu atskirties nėra, lygiai taip pat, kaip ir kvidiče.
- Pone Devereli, ar ko nors norėsite? - paklausė priėjusi padavėja.
- Du giros, man ir mano draugui.
Padavėja linktelėjo ir nuėjo.
- Tikiuosi, girą mėgstate, - nusijuokė. - Beje, koks jūsų vardas? Taip ir nepaklausiau.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Škotija. Ta vieta asocijavosi ne su Hogvartsu, kuriame dabar buvo trys mažyliai, o su Mayros motina, kuri senų senovėje norėjo jį pribaigti. Vis dėlto veidas neišdavė jokių emocijų, ir Dafydd tik trumpai linktelėjo.
- Taip, - pratarė. Visa laimė, kovotojas klausė, ar jis ten mokėsi, o ne ar baigė. Ta gėda turbūt nedings niekada gyvenime.
Regis, šis žmogus buvo nusiteikęs padėti jaunajam kovotojui, nors jo nė nepažįsta. Labai gali būti, kad prisimena savo kelionės pradžią. Nuo to Eliotui tik geriau.
- Ačiū. Būtinai parašysiu, - padėkojo paimdamas pergamentą. Kiti klausimai, regis, buvo visiškai paprasti, bet Dafydd jie atrodė keistai asmeniški. Nepažįstamam žmogui neimsi aiškinti, kad iš paskutiniųjų bandai surasti ką nors, kas į paauglystę keliaujantiems mažyliams būtų įdomu, nes bijai, kad jie pasakys esą tėvas nereikalingas. Bet ir pasakoti nebūtas istorijas - ne Dafydd stilius, tad jis tarsi neužtikrintai paaiškino:
- Atsitiktinai sužinojau apie šį renginį ir pagalvojau, kad jam gali būti įdomu. Niekad apie tai nekalbėjome, bet neabejoju, kad susidomės. Turbūt žinot, kokie tie paaugliai, ar ne? Rūpi tik draugai ir pramogos.
Pabandė šyptelėti taip slėpdamas tikruosius jausmus. Kad ir ką sakytų Auris, pernelyg spartus mažylių augimas gąsdino.
Labai gerai, jeigu mergaitės gali užsiimti dvikovomis ir dėl to nesijausti atstumtos. To Miriam reikėtų mažiausiai. O jeigu susidomėtų, gal tokioje veikloje šiek tiek išsilietų, ir nebereikėtų "žaidimų" su žuvimis? Čia nelabai buvo ką pakomentuoti, tad Dafydd tik linktelėjo, o kovotojui paklausus vardo sutriko. Tik dabar suprato ir pats nežinantis, su kuo šneka. Bet gal nežinoti kovoto vardo yra siaubinga gėda?
- Aha, - atsakė apie girą ir prisistatė: - Dafydd Carwyn Llewellyn.
O jūs? pridūrė mintyse, bet garsiai to taip ir neištarė. Tikimybė apsijuokti buvo pernelyg didelė.