0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Atrodė, kad viskas krypsta kaip tik ta linkme, kurios Bretui ir reikėjo. Panelė mėgavosi tokio žavaus jaunikaičio draugija - dėl šito geidžiamiausias Britanijos bomžas buvo daugiau nei tikras. Lūpose švietė "žavioji" šypsena, o kūnas tiesiog laukė veiksmų.
Sulaukė. Tik, deja, visiškai ne to, ko Bretas tikėjosi. Pliaukštelėjimas (kur jau ten pliaukštelėjimas - smūgis!) per veidą nudegino, ir vyrukas nežymiai atšlijo. Tai, kad panelė panoro prisiliesti, nuotaikos nepataisė, nors žiūrėti į akis buvo visai malonu. Norėjosi ir vėl nusišypsoti, tačiau kažkas trukdė tai padaryti.
Žodžiai neskambėjo draugiškai, tad kol kas Bretas apsimetė, kad atsitraukia. Stengėsi nežiūrėti į degantį banknotą. Vaizdas tiesiog draskė širdį, tačiau negalėjo to parodyti šitai dailiai, tačiau pernelyg jau piktai panelei. Ar tik jie nepanašūs? Jis taip pat buvo itin dailus, tik retkarčiais šiek tiek per piktas. Vadinasi, jiedu turi šį tą bendro, kuo būtinai reikės pasinaudoti.
Paliepimui pakluso. Suprato, kad geriau kol kas nedaryti nieko, kas gražuolei nepatiktų. Vis dėlto ji apie žvilgsnį nieko nesakė, ar ne? Būtent tuo vyrukas ir naudojosi - akys slankiojo nuo iškirptės iki sijono ir atgal. Pažvelgti į veidą Bretas nė nepagalvojo. O jau spoksojimas į alų iš viso būtų akių varginimas. Tiesą sakant, geidžiamiausias Britanijos bomžas apie gėrimą iš viso beveik pamiršo.
Klausimas buvo toks netikėtas, kad vyrukas visai netyčia pažvelgė panelei į akis. Atrodo, pamiršo apie tai, kad galėtų žiūrėti visai kitur.
- Apie ką? - nesugebėjo paslėpti nuostabos Bretas atidžiai pažvelgdamas į panelę. Akys jau slydo iškirptės link, tačiau šį kartą pavyko laiku save sustabdyti. Reikėjo susikaupti ir bent pabandyti išsiaiškinti, kur viskas suka.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
 Jeigu Liucijos akys būtų ant jos krūtinės, ji galėtų pasakyti, kad pokalbis buvo dar beveik normalus. Deja, Y chromosoma apdovanotoji žmonijos pusė tik dar kartą įrodė, kad nuo akmens amžiaus jų smegenys vargiai toliau vystėsi. Žinoma, šis „žavus“ jaunuolis elgėsi su savo kūno ataugomis itin drąsiai, ko daryti nedrįsdavo net ir tos padugnės, su kuriomis ministrei tekdavo retkarčiais turėti reikalų, tad merginai reikėjo pasinaudoti visa savo valia, kad rudaplaukio nepriremtų prie sienos su lazdele.
 Breto nuostaba eilinį kartą nenustebino. Nors jis ir mokėsi Hogvartse, ką įrodė mintyse vis dar plaukiojančios prisiminimų iškarpos, tačiau jo žinios apie burtininkų pasaulį buvo menkos. Jokių įrašų Ministerijoje ji irgi nerado. Liko viena išvada - jis mokyklos taip ir nebaigė.
-Magijos Ministerija yra aukščiausia burtininkų pasaulio valdžia. Kaip Britanijos ministerijos. Turime savo magijos ministrą, departamentus, sukarintą policiją, kurią vadiname aurorais, bei kalėjimą - Azkabaną. Ten laikomi nusikaltėliai. Dar prieš daugiau nei dešimtmetį jie buvo saugomi padarų, vadinamų psichais, kurie išsiurbią bet kokią teigiamą emociją, kol lieka tik baimė. Sakoma, kad jie minta gyvųjų sielomis. Žinoma, dabar tvarka šiek tiek... Pasikeitė. Bet Azkabano aura ne. Vadinasi, jeigu įvykdysi nusikaltimą, keliausi ten. Ir valgyt ten... Na, greičiausiai dabar maitiniesi geriau nei eilinis kalinys,-Liucija šyptelėjo.-Mainais už tai, kad liksi laisvas, turėti padėti savo parašą ant keleto dokumentų. Ir, žinoma, siūlau dirbt kartu ir ateityje. Toks žmogus kaip tu man praverstų.
 Ministrė iš rankinės išsitraukė aplanką, kuriame buvo du pergamento lapai. Išėmusi vieną iš įmautės, padėjo ant stalo ir pastūmė Breto link bei ištiesė vyrui automatinę plunksną.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
Kad ir kaip norėjosi godžiai nužiūrinėti gražuolę, reikėjo bent jau pasistengti išklausyti, ką gi jau tokio ypatingo ji turi papasakoti. Vis dėlto į akis žiūrėti neilgai trukus pasidarė nuobodu, tad žvilgsnis netrukus vėl nuslydo žemyn, o lūpose atsirado nelabai žymi "žavioji" šypsena. Ausys buvo ištemptos, tačiau dar ir akių geidžiamiausias Britanijos bomžas paprasčiausiai nepajėgė suvaldyti. Ne, panelė pernelyg atkakliai bandė sugundyti.
Kai kurie dalykai buvo sunkiai suprantami, tačiau Bretas atkakliai tą slėpė. Norėjosi paragauti alaus, tad kelis kartus prisivertė atitraukti akis nuo iškirptės, kad žvilgtelėtų į bokalą, tačiau kažkodėl neišdrįso jo gurkštelėti. Ne, geriau jau spoksoti į šiek tiek per daug pridengtą gražuolės kūną. Kalbos apie kalėjimą visai nepatiko, bet atrodė, kad šita žavi, tačiau pavojinga panelė galėtų taip sugriauti dailaus jaunikaičio gyvenimą. Vadinasi, reikėjo nieko nepasirašyti.
- Ką aš turėčiau daryti? - stengdamasis nutaisyti nerūpestingą toną pratarė vyrukas ir paėmė plunksną. Visai nenorėjo, kad toji atsidurtų jo nosyje arba kur nors blogiau. Atsargiai pažvelgė į pergamentą, tačiau ir toliau neketino padėti parašo. Jeigu panelei reikia jo pagalbos, nereikia jokios dokumentacijos. Tuo labiau, kad užmokestį jis mielai priims ne svarais, o, sakykime taip, natūra.
- Nemanau, kad mums reikalingas šitas oficialumas, - pridūrė rudaplaukis ir atsargiai padėjo plunksną šalia pergamento. Juto, kad ji yra magiška, tad nejučia pajuto tam tikrą susižavėjimą. Deja, visai nenorėjo, kad panelė tai pastebėtų - ji turi manyti, kad vienintelis žavingas objektas šiame bare yra ji pati. - Aš galiu dirbti, - dar pridūrė ir pasimuistė kėdėje. Labai jau norėjosi apkabinti gražuolę ir pagaliau nueiti į nuošalesnę vietelę. - Bet nematau prasmės pasirašyti.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
 Panašu, kad trumpa pamokėlė apie magijos pasaulį ausų kanalais pasiekė alkoholio bei potencialiai kitų medžiagų ištirpdytas smegenis. Liucija sau mintyse pasiplojo per petį. Pirmas žingsnis žengtas. Beliko pasirūpinti, kad Breto parašas atsidurtų ant dokumentų.
 Rudaplaukiui atsisakius įvykdyti prašymą, ministrės veido išraiška surimtėjo ir ji prabilo:
-Turbūt mane klaidingai supratai. Šių dokumentų pasirašymas ir yra tavo pirmoji užduotis. Tai neturi nieko bendro su tolimesniu mūsų bendradarbiavimu. Viskas priklausys nuo tavo elgesio šiandien. Atsisakai pasirašyt ir gali pamiršti apie kitą susitikimą.
 Akimirką nukreipusi žvilgsnį į plunksną pridūrė:
-Jei ką nors sulaužysi ar suplėšysi, parduosiu tavo organus. Kad ir kas ten iš jų likę.
 Grasinimas, žinoma, buvo tik pusiau rimtas. Į prekybą žmonėmis Liucija veltis nenorėjo - per daug šlykštus verslas. Nors, žinoma, vieną kitą tokį pasitaikiusį nevykėlį būtų galima dalimis parduoti. Paklausa visada yra. Blogiausiu atveju, Afrikos kasyklos mielai priims kiekvieną.
 Lyg susimąsčius, mėlynakė paėmė likusį šimto svarų banknotą ir perlenkė per pusę keletą kartų, lyg norėtų iš jo padaryti ne itin vykusį origami. Iš tiesų, pro sulankstytą popierių bei pirštus, ji atidžiai stebėjo Bretą.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Gražuolė, atrodo, nebuvo labai patenkinta, kai priešais sėdintis žavus vyrukas nepuolė pasirašinėti neaiškių popierių. Tokia jos reakcija savo ruožtu nepatenkintas buvo Bretas. Nenorėjo to parodyti, tad dar kartą godžiai nužvelgė panelę ilgam apsistodamas ties iškirpte ir šiek tiek per ilgu sijonu.
- Kodėl negaliu dirbti nepasirašydamas? - spyrėsi vyrukas, tačiau paėmė plunksną į ranką. Reikėjo, kad gražuolė suprastų: jis neprieštarauja, jam tiesiog reikia žinoti šiek tiek daugiau.
- Mano organais tau rūpintis nereikia, - apsimetė neišsigandęs rudaplaukis, nors juto, kad darosi išties neramu. Ar nebus suklydęs čia ateidamas? Kai panelė paėmė banknotą, nutarė, kad taip ir yra. Panašu, kad ir pinigų negaus. Tai gerokai suerzino, tačiau jau buvo per vėlu. Reikėjo kažkokiu būdu išbristi iš šitos balos.
- Aš nesu kvailas, - sukiodamas plunksną tarp pirštų pratarė geidžiamiausias Britanijos bomžas ir toliau stebeilydamas į dailiausias merginos kūno vietas. Vaizduotė demonstravo visai kitokius vaizdus nei nuobodus sėdėjimas bare. Suknelė buvo... Na, gal ir daili, bet kam ji iš viso reikalinga? Bretas žvilgsniu nurenginėjo panelę, kai prisiminė rankoje turintis plunksną, kuria turi kažką pasirašyti. Pagaliau privertė atplėšti akis nuo iškirptės ir pažvelgė į pergamentą. Jame buvo... Tiesą sakant, visiškai neaišku, kas, ir tai geidžiamiausiam Britanijos bomžui patiko mažiausiai.
- Paaiškink, kas čia yra, tada bus galima svarstyti, ar verta pasirašyti, ar ne, - pratarė pakeldamas akis panelei į veidą iškirptę. Sėdėti ant kėdės darėsi tiesiog siaubingai nepatogu, tačiau Bretas neturėjo pasirinkimo. Reikėjo dar šiek tiek pakentėti, o tada bus galima laiką praleisti nepalyginamai smagiau.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
 Breto reakcija į grasinimą buvo... Linksminanti. Ministrės veidą papuošė šypsena. Padėjusi kreivai išlankstytą laivelį iš banknoto, ji sukryžiavo rankas ir atsirėmė į kėdę.
-Tas popierius tavęs neliečia. Čia ne joks kontraktas, kur man parduoti savo nuodėmingą, nemirtingą sielą,-Nors tos iškrypėlės turbūt net ir už pinigus neimčiau.-Čia yra mano pirmas paprastas darbas tau - padėti parašą. Jei manimi nepasitiki ir nenori toliau dirbti kartu, gali grąžinti man plunksną bei popierius. Daugiau gyvenime nesusitiksime. Galėsi apie mane ir apie pinigus pamiršti. Renkiesi tu.
 Žvilgtelėjusi į laikrodį, Liucija vos susilaikė neatsidususi. Su Bretu terliojosi žymiai ilgiau nei tikėjosi, o tai turėjo būti tik greitas pokalbis su puskvaišiu benamiu. Tokių buvo pilna pakampėse. Na, ne tokių, kuriuos galėjai šantažuoti, bet vis tiek. Reikalai stūmėsi į priekį pernelyg lėtai.
-Tik noriu tave įspėti. Apie žmogžudystę kapinėse iki šiol tylėjau. Bet vis dar esi man skolingas. Nebent tikiesi, kad kalėjime maistas bus geresnis nei gatvėje. Tokiu atveju galiu tik palinkėti sėkmės,-Liucija nusišypsojo. Paėmusi banknotą-laivelį, padėjo jį ant nepaliesto alaus bokalo turinio. Šis, kaip nebūtų keista, mat svarai dabar jau buvo atsparūs vandeniui.
 Liūdnas karalienės veidas skendo aluje.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Nuotaika bjuro vis labiau. Visai nesinorėjo pasirašinėti nežinia ko. Kad ir kokia žavi buvo priešais sėdinti panelė (godus žvilgsnis dar kartą nuskenavo ją nuo galvos iki kojų), pasitikėjimo pernelyg daug nekėlė. Geidžiamiausias Britanijos bomžas, ko gero, net nesugebėtų pasakyti, ko išties bijojo. Kad parduos organus? Ne, tai skambėjo pernelyg absurdiškai. Nužudys? Nesąmonė - kam gražuolei tiek terliotis?
Ir vis dėlto kažkas čia buvo ne taip. Kaip išpešti bent šiek tiek daugiau informacijos ir pralaužti tą nepakenčiamą panelės slaptumą? Vėl įsispoksojęs į gražuolės kūną Bretas, regis, visiškai užsimiršo. Sugebėjo pastebėti, kad panelė žvilgtelėjo į laikrodį, kas privertė "žaviai" nusišypsoti. Taip, tegul gaišta čia laiką - kokiai normaliai panelei nepatiktų praleisti vakaro (vėliau, ko gero, ir visos nakties) su itin žaviu jaunuoliu?
- Jeigu praneštum dabar, būtum apkaltinta bendrininkavimu, - lipšniai tarstelėjo vyrukas pagaliau atplėšęs akis nuo kiek per daug uždaros iškirptės ir vėl pažvelgęs į popierių. Jau glaudė plunksną, kai pamatė visiškai pažemintą banknotą. Kad ir kaip stengėsi apsimesti, kad tai visai nerūpi, atidžiai stebėjo liūdną pinigo galą. Laimei, pavyko bent jau neatsidusti. Ne, kad ir kokia daili būtų panelė, geidžiamiausias Britanijos bomžas neparodys, kad nusivylė negavęs pinigų. Kita vertus... Jis jau sakė, kad gražuolė gali susimokėti ir ne svarais.
Pajutęs, kad ilgiau nebegali laukti, galiausiai pasirašė popierių ir pašokęs nuo kėdės priėjo prie šio vakaro draugės. Paėmęs už rankos priglaudė prie lūpų ir apdovanojo panelę dar viena "žavia" šypsena.
- Galbūt jau galime pereiti prie smagesnės vakaro dalies? - maloniu balsu pasiteiravo Bretas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
 Breto apgailėtinas bandymas jai grasinti, kad pranešus apie žmogžudyste ji bus apkaltinta bendrininkavimu iššaukė iš Liucijos tik kreivą šypseną.
-Brangusis, tu net neįsivaizduoji, kokių ryšių aš turiu. Bendrininkavimas žmogžudystėje tikrai nėra blogiausia, ką galiu padaryti.
 Po viso šito ilgo kankinimo, Breto O'Connor parašas pagaliau atsidūrė ant kontrakto. Magijos Ministerijos antrojo lygio vadovas... Liucija buvo tikra, kad tik jei vyriškis būtų atidžiau įsiskaitęs į smulkiu šriftu prirašytą teisinį dokumentą, būtų supratęs, kokia galia atsitiktinumo dėka atsidūrė jo rankose.
 Žinoma, apie jo naujas pareigas ministrė buvo pasiryžusi tylėti iki paskutinės akimirkos. O gal ir amžiams.
 Kaip ir buvo galima nuspėti, nelaimingo veido riteris netrukus pašoko nuo kėdės it musės įgeltas ir prilipo prie jos rankų, leisdamas akims klaidžioti visomis kūno kalvomis, kalvelėmis ir įdubimais. Visi šie nužiūrinėjimai jau ėmė kelti šleikštulį.
 Išsilaisvinusi iš Breto ataugų, Liucija susirinko popierius bei plunksną, saugiai paslėpdama juos savo rankinuke. Pasitaisiusi raudonus neklusnius plaukus, ji nusišypsojo Bretui:
-Buvo labai malonu susitikti su tavimi, Bretai. Tikiuosi mūsų bendradarbiavimas ir toliau eisis taip sklandžiai.
 Įkišusi ranką į rankinuką, Liucija tvirtai rankoje suspaudė stiklinį kamuoliuką-nešyklę. Netrukus kavinės interjeras susiliejo ir Magijos Ministrė dingo su pokštelėjimu.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #53 Prieš 1 metus »
Ar Bretui pasigirdo, ar ši žavi panelė išties pavadino jį brangiuoju? Tai privertė "žaviąją" šypseną dar labiau paplatėti, o pats vyrukas buvo įsitikinęs, kad gražuolė nori lygiai to paties, apie ką jau ištisą amžinybę galvoja jis. Reikėjo daugiau nieko nelaukti, tad geidžiamiausias Britanijos bomžas jau ruošėsi panelę apkabinti ir pabučiuoti.
Deja, viskas greitai pasisuko visiškai nelaukta linkme - gražuolė paspruko. Vyrukas stovėjo nieko nesuprasdamas ir bandė susigaudyti, kas čia vyksta.
- Jeigu tau buvo malonu, kodėl dabar sprunki? - spėjo paklausti, kai panelė tiesiog išnyko. Geidžiamiausias Britanijos bomžas liko stovėti it musę kandęs. Tiesiog neliko ką sakyti ar daryti. Atsisukęs į staliuką pamatė prakeiktą alų, kurį paskubomis išmaukė. Ištraukė šlaputėlį banknotą ir pradėjo svarstyti, ar pavyks jį išdžiovinti. Jeigu pasiseks, vakaras dar ne toks ir blogas - šitų pinigų užteks ne vienai gražuolei pavaišinti, ir Bretas neabejojo, kad tos gražuolės bus ir dailesnės, ir draugiškesnės negu ta, kuri ką tik nuo jo paspruko. Tik kaip vis dėlto paruošti pinigą naudojimui?
Vis dėlto šitą klausimą buvo galima atidėti vėlesniam laikui - dabar reikėjo skubiai susirasti gražuolę, kuri atpirktų visas kančias, kurias žavus vyrukas kentėjo labai jau ilgai sėdėdamas ant kėdės, o po to praradęs dailų kąsnelį. Tam, ko gero, labiausiai tiko jaunutė padavėja, kiek anksčiau atnešusi gėrimą. Šiuo metu ji buvo prie baro - viena. Taigi Bretas nužygiavo ten link ir čiupęs už rankos bei neklausydamas, ką ji sako, išsitempė į lauką. Atrėmęs į sieną čia ir dabar pagaliau gavo atsipalaiduoti ir netrukus nužygiavo savais keliais. Į dailią mergaitę nė karto neatsisuko.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Morgan Lindsey

  • Burtininkė
  • ***
  • 40
  • Lytis: Vyras
  • Paskambink man jei tau liūdna
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #54 Prieš 1 metus »
Vakaras. Morgan kaip tik žygiuoja Baro link įsikūrusio Šv.Džeimso rajone. Tai nėra įprastas burtininkų baras kuriame galėjai nusipirkti ko tik nori už Galeonus. Tai žiobariškas baras kuriame galėjai nusipirkti žiobariško alaus už žiobariškus pinigus kurių pavadinimas buvo Raudonų plaukų sąvininkei nežinomas. Praėjusi pro baro duris ji pikta ištaiška nustebėjo visus aplinkinius. Ką jie daro, ką gerią ir net kaip elgiasi. Kas buvo nusitašę kaip tapkės, o kas dar nebuvo įpusejas savo gerimo. Paėjusi porą žingsnių į priekį mergina piktu balsu ištarė
-Man vieną didelį bokaką stipriausio kokį turintę alaus.-numetusi saujelę monetų Lindsey čiupo ssvo alų ir užsivertė taip lyg bijodama kad kažkas jį atims.  Neišgėrusi nė pusę dičkio bokalo alaus Morgan šito sprendimo jau gailėjosi

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #55 Prieš 1 metus »
Per visą dieną Londone Bretas nerado nė vienos panelės, kuri sutiktų kartu praleisti vakarą ir naktį. Tai gerokai erzino ar, tiksliau pasakius, siutino. Nenuostabu, kad į alaus namus geidžiamiausias Britanijos bomžas atėjo ne pačios geriausios nuotaikos. Tik įėjęs prisiminė turėjęs čia keistą ir nelabai malonų susitikimą su itin dailia panele.
Padavėja buvo kita, o tai vyrukui visiškai tiko. Jeigu nesusiras nieko geresnio, tiks ir šita panelė. Nebuvo ji tokia jau bloga, tad Bretas "žaviai" nusišypsojo. Apsižvalgęs pamatė dar dailesnį kąsnelį ir kuo ramiausiai nuėjo vakaro išrinktosios link. Ji, regis, jau linksminosi, bet tai visiškai nebuvo problema. Greičiau jau priešingai - galbūt nepastebės besiartinančio dailaus jaunikaičio, o kai tą padarys, bus per vėlu - Bretas jau bus apvyniojęs panelę savo tinklais.
Priėjęs prie gražuolės geidžiamiausias Britanijos bomžas viena ranka apkabino ją per liemenį ir tiesiai į ausį sušnibždėjo:
- Labas vakaras.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Morgan Lindsey

  • Burtininkė
  • ***
  • 40
  • Lytis: Vyras
  • Paskambink man jei tau liūdna
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #56 Prieš 1 metus »
Bokalą žavioji panelė sugėrė greitai, vienu-dviems gurkšniais, galbūt dėl to ,kad tai buvo šlykščiausias dalykas koki jaunoji raudonplaukė yra gerus. Jau šimtą kartų trolio myžalai buvo skanesni nei šis birzgalas. Gal dėl alaus, o gal ir ne dėl jo Merginos nosį užgulė šlykštus Hipogrifo mėšlo bei šiukšlių kvapas. Kuo toliau tuo labiau nosį rietė tas šlykštus kvapelis, iki kol jaunoji Lindsey ant savo liemens pajautė didelės kažkokio žveries letenas.
-Trauk letenas šlykštyne!-atsisukus į "pabaisą" Morgan pamatė tikrai ne patį gražiausia bomžą pasaulyje.
-Pamačius tave vakaras tikrai nepasidarė "labas",- Dar pagalvojus ką su šituo bomžu daryti panelė pagaliau nusprendė.
-Expeliarmus,-Su šypsena veide pakuždėjo gražioji panelė.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #57 Prieš 1 metus »
Kai panelė atsisuko, Bretas pamatė nesuklydęs - veidelis buvo tikrai dailus. Lūpose iš karto sužibo "žavioji" šypsena. Geidžiamiausias Britanijos bomžas nė kiek neabejojo netrukus sudominsiantis šitą gražuolę. O dar po kurio laiko jiems bus žymiai smagiau nei šitame nuobodžiame bare.
- Nagi, nereikia taip kuklintis, nė akimirkai nepaleisdamas gražuolės pratarė vyrukas, o "žavioji" šypsena dar labiau paplatėjo. Nė kiek neabejojo, kad panelė juo susidomėjo, tik dėl kažkokių priežasčių labai jau kuklinasi. Na taip, jie buvo viešoje vietoje, bet tai nebuvo priežastis apsimesti, kad nenori susipažinti artimiau.
- Galime nueiti ten, kur yra mažiau žmonių, - maloniu balsu pridūrė ir siekė pakštelėti į žandą. Deja išgirdo kažką, kas galėjo būti burtažodis. Negi dar viena raganiūkštė? paklausė savęs vyrukas. Kažkas brūkštelėjo per šoną, tad tai turėjo būti kerų spindulys. Vis dėlto jis su savimi neturėjo lazdelės, tad negalėjo jos prarasti. O ir nežinojo, ką burtažodis daro.
- Ar jau nori keliauti kur nors, kur būsime vienudu? - atvirai paklausė?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #58 Prieš 7 mėnesius »
Auris siuto, kad turėjo ieškoti kažkokios vietos Londone. Kad tai darė dėl neaiškaus susitikimo su tėvu. Ir kodėl čia? Kodėl tas senas krienas pasirinko tokią nuostabią vietelę? Jis manė, kad jeigu tėvas sumanė susimatyti bare, tai bus girtutėlis.
Ir taip lyg neturėtų ką veikti. Namie rūpesčių užteko per akis. Kartais būdavo baisu, kad Eion kada ims ir pabėgs. Ką darytų tada nežinojo. Nenorėjo to pakartoti.
Tėtušis atsiuntė kažkelintą laišką aiškindamas, kad jiems labai reikia pakalbėti. Auriui nusibodo. Reikėjo tėvui vieną kartą paaiškinti, kad eitų pragaran su savo pokalbiais. Taigi atsivilko čia. Atidarė duris ir įėjo. Tėvą pamatė prie baro ant kėdės. Šalia jo kažkokį berniuką. Kas vedasi vaikus į tokias vietas? Bet ko aš čia stebiuosi? Auris pagalvojo, kad vaikas kažkurio iš lankytojų ir nepriskaitė jo prie savo tėvo.
- turi minutę. Pasakai ko nori ir aš varau.
- Kaip smagu tave matyti. - Vyptelėjo Amyras. Kuris šį kartą buvo blaivutėlis. Auris išmoko suprasti kada tėvas kauštelėjęs ir kada ne. Blaivus tėvas keldavo didesnį siaubą. Auris ir pats nežinojo kodėl.
- Klausyk, aš neturiu laiko...
- Ša. Prisėsk. Paplepėsim. Aš neilgai tave užlaikysiu. - Auris taip ir liko stovėti prie baro.
- Tu gi pas mus toks rųpestingas ar ne?
- Ką tu čia mali?
- Tai tiesiog faktas. Gal ko norėtum? Užsakysiu. Turiu pinigų.
- Ko tu nori Amyrai? - Tėvas teatrališkai atsiduso.
- Minutė praėjo. Aš varau. - Auris apsisuko, bet tėvas spėjo sučiupti jį už rankos. Raudonplaukis stryktelėjo šalin skubiai išsilaisvindamas.
- Dar kartą paliesk mane ir pasigailėsi. Kad jau pats nežinai ko nori iš manęs tai paklausyk. Tu, niekada nesipainiok mano kelyje...
- Arba kas? - Nutraukė jį Amyras. Atrodė, kad jam smagu. Auriui nespėjus pratęsti tėvas jį aplenkė.
- Kad jau tu toks nedraugiškas, tai baigiam reikalą ir skirstomės. Susipažink. Čia Timotis. Timas trumpiau sakant. Timai, pasisveikink su broliu. Tuo labiau, kad jums teks gyventi kartu.
- Ką tu čia kliedi? - Auris pajuto, kaip širdis pradeda greičiau plakti.
- Tai tavo brolis. O aš neturiu laiko. Kaip jau sakiau tu labai rūpestingas užaugai. Dirbi su vaikais. Vienas ar keli koks skirtumas?
- Nieko aš nedar...
- Aš einu. Argi tu paliksi vieną vaiką tokioje vietoje? Aš nemanau. - Tėvas atsistojo. Dabar jau Auris stvėrė jį už rankos.
- Tu galvoji, kad aš auginsiu tavo vaikus?
- Manau, kad nepaliksi jo smuuklėje. Paleisk Auri. Minutė pasibaigė. O tu sakei, kad neturi laiko. Aš pasakiau viską, ką norėjau pasakyti. - Auriui pasidarė bloga. Jis nenorėjo jokio vaiko, jo nepažinojo. Ir įsivaizdavo kiek bus su juo problemų. Bet kita vertus argi galėjo jį palikti su Amyru?
- Jei tu jo nepaimsi aš jį čia paliksiu supranti? Juk žinai, kad aš taip ir padarysiu.
- Tai kodėl gi tau nenuvedus vaiko į dvarą?
- Tu ir vesk. Iki Auri. - Auris jį paleido. Amyras sparčiai pasileido durų link. O Auris pabandė susivokti kas ką tik nutiko. Taip. Taip ir padarys. Nuves šitą vaiką į dvarą. Atidžiau į jį pažvelgęs pastebjo panašumą į Senklerių giminę. Taigi matyt tėvas jam nemelavo. Jis tikrai turi jaunėlį broliuką, kurio jam tikrai nereikia. Pirma, reiktų į ligoninę. Pamanė. Vaikas atrodė varganai. O gal reiktų pasivyti tėvą ir jį užmušti?
- Labas Timoti, mano vardas Auris. - Tas vaikas manęs nepažįsta. Jam juk beprotiškai baisu. Pajuto jam užuojautą, bet neketino jo auginti nei už ką. Pasirūpins juo, nugabens į ligoninę. Tada iškvies Rolandą arba Eliją.
Žinojo, kodėl paleido tėvą. Auris nenorėjo, kad vaikas liktų su tuo žmogumi. Nei už ką to nenorėjo. Jau dabar mažylis atrodė nelabai gerai. Bet auginti jo neketino.

Ats: Londono alaus namai
« Atsakymas #59 Prieš 7 mėnesius »
Tėtis Timotį kažkur vedėsi. Berniukas bijojo. Jis neatsimena, kad kada nors būtų kur nors ėjęs iš namų. Tik kiti dėdės ir tetos kartais užeidavo pas juos ir tėtis jiems duodavo daiktų. O už tuos daiktus žmonės jam atsilygindavo pinigais. Už kuriuos tėvai pirkdavo fu fu. Fu fu buvo alkoholis ir narkotinės medžiagos, tačiau Timotis tų pavadinimų nežinojo. Nežinojo ir kuo jie skyrėsi. Žinojo tik tai, kad kai tėvai daro fu fu, į akis jiems geriau nelįsti. Jie šaukdavo ant Timočio, kad šis jiems netrukdytų. Tačiau nors jis ir netrukdydavo, būdavo ir taip, kad padarę fu fu jie susirasdavo berniuką ir jį skriausdavo. Sakydavo, jog Timotis yra našta ir jie neturi jo kur dėti.
Šiandien tėtis fu fu nedarė. O tai buvo keista, nes jis tai darydavo kasdien. Berniuką Amyras atsivedė į vietą, kurioje buvo daug staliukų ir kėdžių. Pats tėtis sėdėjo ant vienos iš aukštų kėdžių prie nedidelės sienos, o Timotis stovėjo šalia.
Netrukus atėjo dėdė, kuris atrodė labai piktas. Jis ir tėtis dėl kažko ginčijosi. Timočiui buvo baisu. Jis stengėsi pasislėpti už tėčio ir nedrąsiai stebėjo situaciją. Vaikas nenorėjo to pripažinti, tačiau suvokė, kad tėtis žada jį palikti. Iki tos akimirkos, kai jis išėjo, Timotis netikėjo, jog taip atsitiks. Tėtis greit šmurkštelėjo pro duris, o dėdė su berniuku pasisveikino. Ir prisistatė Auriu. Tėtis jau prieš tai minėjo šio vyro vardą, į jį kreipėsi juo, bet berniukas nebuvo to užfiksavęs.
Keturmetis dar labiau išsigando. Krūptelėjo. Apie Aurį tėvai kalbėdavo dažnai. Jį keikdavo ir gąsdindavo Timotį, kad tikrai vieną dieną jį nuneš Auriui. Ar tai atsitiko? Ar atėjo ta diena? Ar tai dėl to, kad Timotis pasiskundė, jog jam skauda dantuką? Jis naktį verkė. Negalėjo iškentėti. Dabar jau mažiau skaudėjo. Bet naktį labai stipriai.
- Aš būsiu geras, - tyliai sušnabždėjo tėčiui, nors jo jau nebebuvo patalpoje. - Tėti...
Timotis norėjo verkti ir šaukti, bet jis bijojo. Buvo išmokytas nerodyti savo emocijų. Tačiau juk tėtis negalėjo jo palikti, ar ne? Juk negalėjo. Berniukas išbėgo pro duris. Atsidūrė lauke, tačiau tėčio nematė. Gal jis, kai nebepyks, grįš pasiimti Timočio? Jis čia lauks tėčio. Tėtis pareis. Skruostais be garso byrėjo ašaros. Kai Timotis grįš namo, stengsis būti dar tylesnis ir nesimaišyti po kojomis.
- Aš būsiu geras, - vėl vos girdimai pasakė jis.
Rankytė instinktyviai palietė šlaunį, kur ryškėjo mėlynė. Timotis rėkė, kai tėtis jį mušė. Žinojo, kad tėtis supyksta, jei Timotis šaukia, kai jį muša. Bet jis taip bijojo, o dar tas dantukas... Tačiau berniukas prisižadėjo sau, kad sukaups visas jėgas ir grįžęs namo nebeleis nei garso.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »