0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #75 Prieš 4 mėnesius »
Auris vis labiau pinkliojosi į situaciją iš kurios nežinojo ar pavyks gerai išsisukti. O padariniai galėjo būti prasti. Linai prasti.
- Aš magijos nedievinu ir nebandau priversti jūsų ją pamėgti. Tik bandau paaiškinti, kad tai neatims iš Linos gyvenimo pasiekimų. Sakote, kad nebūsite šio pasaulio dalimi? Bet jau esate, nes esate jos mama, artimiausias žmogus. Tai kas, kad jūs negalėsite kerėti? Bet jeigu domėsitės, tai tik labiau sutvirtinsite savo ir jūsų dukters ryšį. O jeigu ją kada nors kas ištiktų patarimą visada galėsite duoti. - Kuo ji labiau nervinosi, tuo jis ramiau kalbėjo. Buvo baisu, kad šis pokalbis nepadarytų blogiau.
- Jūs visada galite bendrauti su Linos mokytojais, kurie jums parašytų kaip seksis. Galite skaityti knygas apie magišką pasaulį, kad galėtumėte jį suprasti. Knygų tikrai galiu jums paskolinti. Jei tik norite galite įsilieti į savo dukros gyvenimą. Aš niekada nesakiau, kad turite ją garbinti už tai, kad ji ragana. Tik bandau paaiškinti, kad ji tas pats žmogus, koks ir buvo iki žinios apie Hogvartsą. - Nesmagi tai buvo situacija. Kiek pamąstęs Senkleris prabilo vėl.
- Jūs abi esate šeima. Kaip ir sakėte norite gero savo dukrai. Neabejoju, kad Lina irgi nori ryšio su jumis. Jums abiem magijos pasaulis naujas. Ir jūs abi jį galite tyrinėti kartu. Kalbėtis, domėtis. Jei tik norėtumėte tikrai galėtumėte.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #76 Prieš 4 mėnesius »
Lina klausėsi mamos ir profesoriaus pokalbio. Ir jautėsi visai pamiršta ir ignoruojama. Ji aišku suprato, kad šis pokalbis labiau skirtas jos mamai, o ne jai, bet buvo skaudu, taip sėdėti ir viską klausyti. Bet kuo toliau klausėsi tuo keistesnis jai atrodė vienas dalykas. Mama, tu manai, kad negali būti mano pasaulio dalimi. Gali, bet nenori. Bet negi tu nesupranti, kad taip tik mane išstumi iš "savo" pasaulio? Lyg nebebūčiau ta pati dukra, kuri buvau. Lyg nebeturėčiau teisės jame būti... Visgi Lina buvo laiminga dėl to, kad profesorius dar bandė mamai viską išaiškinti. Nebeturėjo jau daug vilties, bet ją žavėjo profesoriaus užsispyrimas. Tai parodė, kad ji jam tikrai rūpi. O tai buvo malonu. Net labai. Ji tikėjosi, kad ir mama susivoks. Gal ne šiandien, bet kada nors.
- Na gerai, nedievinat jūs magijos. Tarkim taip. O dėlto. Niekada nebuvau, jai artimiausias žmogus. Kažkaip ji tik su mano vyru sutarė, jos tėčiu. O aš lyg prastesnė. Tai nėra prasmės tą ryšį gilinti, kai jo ir nebuvo. Ir ką aš patart galėsiu. Juk nei suprantu, nei pati ką išmanau.- Milda kalbėjo, taip lyg būtų visai pamiršusi šalia sėdinčią dukrą. Ji žaidė su laikrodžiu, kurį segėjo. Tai darė taip atmestinai, lyg parodydama, kad dukra, neverta nė to laiko, kurį jai dabar skiria. Mama aš visdar čia sėdžiu!!!!! Supykusi ir nusivylusi Lina suklykė mintyse. Tik su mano vyru sutarė. Pamanykit, po galais. Aišku aš su juo sutariau. Ir myliu. Juk jis visada mane mylėjo, rūpinosi ir didžiavosi, kaip savo dukra. O ne kėlė neišpasakytus reikalavimus ir lūkesčius. Lina tai žinojo seniai. Bet iki tol niekad nesuvokė kokie yra prasto jos ir mamos santykiai. Žinojo, kad netobuli. Kad tikrai nepergeriausi. Bet, kad tokie prasti nesitikėjo. Niekada tokio ir nebuvo? Kurti neverta? Ar tu supranti, ką šneki. Ir kieno tai kaltė? Negi tai, kad nebuvau tobula dukra, privedė prie, kad išvis nesu verta ja vadintis?...
- Na gerai, paskaitysiu jūsų duotas knygas. Suprasiu magijos pasaulį geriau? Ir ką gi man tai duos? Būti enciklopedija žinių, kurių man nereikia netrokštu. Jei jau Linai įdomus magijos pasaulis, tai tegu tyrinėja viena. Su manim neaptarinėja ir gyvena tą savo magišką gyvenimą mokykloje. Namie aš teprašau, kad būtų gera dukra. Tikrai daug neprašau.
Lina klausėsi mamos ir suprato, kad po šios dienos jos pasaulis nebebus koks buvęs. Kad niekada daugiau į mamą negalės žiūrėti taip pat. Mylinčiu ir dievinančiu žvilgsniu. Negalės, nes visada prisimins šią dieną. Per kurią visos jos iliuzijos buvo sutryptos. Padegtos ir paleistos pelenais. Taip pat ji suprato, kad nusibodo sėdėti, kaip statulai todėl prabilo ir pasakė pirmą į galvą atėjusį dalyką:
- Kaip matau šis pokalbis užtruks... Kadangi visgi esame kavinėje, gal norite kažko užsisakyti? Profesoriau? Mama?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #77 Prieš 4 mėnesius »
- Gal jums reikia kada pasikalbėti dviese. Apie save ir Liną. Apie jūsų gyvenimą. Pabandyti viena kitą suprasti. Suprasti kodėl tas jūsų ryšys, kaip jūs sakote nebuvo toks stiprus. Kaip gali nebūti prasmės? Juk ji jūsų duktė. Ne šiaip žmogus iš gatvės. - Moteriškė išvis atrodo nebesigilino į nieką. Žaidė su laikrodžiu ir tai labai nervino Senklerį. Negalėjo to kvailo daikto nepastebėti ir pajuto, kad vis labiau koncentruoja žvilgsnį į jį.
- Kaip, ką jums tai duos? Lina matys, kad domitės jos pokyčiais, jos gyvenimo pokyčiais. Ar tai nėra svarbu? O kas yra toji gera dukra? - Ar tas laikrodis įdomesnis už mergaitę  sėdinčią šalia? Ar čia šiaip jaudinimosi požymis?
- Gal picos? Girdėjau, čia jos visai skanios. - Jeigu būtų Aurio valia Lina šiame pokalbyje nedalyvautų. O gal jį reiktų atidėti? Bet kažin ar pavyktų Mildą vėl kada prisikalbinti susitikti. Bet kas iš to susitikimo? Tikk blogiau viskas darėsi.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #78 Prieš 4 mėnesius »
Profesorius kalbėjo protingai. Net labai protingai. Ir taip paprastai, kad net kvailiausias žmogus suprastų. Juk Lina mamai turėtų būti nors šiek tiek svarbi. Gi augino visgi. O ne atidavė, kaip nevykusio romano produktą. Daiktą, kuris tik primins apie kadaise mylėtą vyrą. Bet neatrodė, kad mamai nors kokį poveikį darytų profesoriaus kalbos. Kuo toliau tuo labiau Linai atrodė, kad mamai tai yra nuobodu ir nesvarbu. Kad taip pat susidomėjusi stebėtų džiūstančius dažus ar klausytųsi apie amebos gyvenimą. O juk kalba ėjo apie jos pačios dukrą!
- Aš tiesiog nematau prasmės. Ir kaip jūs nesuprantate? Juk dabar Lina vistiek didžiaja dalį laiko gyvena mokykloje. Tai kada tą ryšį kurt. Ir kam? Dėl kelių namie praleistų mėnesių. Neverta vargintis mano nuomone. Pragyvens vasarą ir dings kaip nebuvus. Tik ramiau bus. Jokių atsitiktinės magijos nesąmonių, dėl kurių tektų aiškintis, nei ką. O ko jūs norit. Juk neniekinu dukters, kad magiją turi. Nei skriaudžiu, nei iš namų išmetu. Ko dar norit? Jei jau tokį ryšį turit su mano dukra galit pats ir auginti.
Visą šią prakalbą ji pasakė žaisdama su laikrodžiu. Į tą patį laikrodį žvilgsnį įsmeigė ir Lina tvardydama ašaras. Visgi kelių ji nesuvaldė todėl greitai nusibraukė ir tikėjosi, kad profesorius to nepastebės. Juk padėti tikrai stengiasi. Tai nereikia, kad jaustųsi kaltas, dėl to, kad nesiseka. Kad mama tokia kvaila. Todėl ji pasistengė nuoširdžiai nusišypsoti ir maskuodama liūdesį stengdamasi atrodyti džiaugsmingai tarė:
- Gerai. Aš mėgstu picas. Labiausiai patinka sūrio, arba su vištiena. Bet nekenčiu pelėsinio sūrio ir grybų bei faršo. Kokias jūs mėgstate, profesoriau?
Savo čiauškėjimu ji stengėsi suvaldyti nervus, užpildyti nejaukią tylą ir bent kiek pasimėgaujanti buvimu su profesoriumi. Ji taip bandė nukreipti dėmesį ir tuo pačiu informuoti mamą, kad ir ji čia sėdi. Kas jai jau visiškai atrodo buvo pamiršta. Ji tikėjosi, kad jos liūdesys ir skausmas nesimatys taip akivaizdžiai. Bet spėjo, kad profesorius ją galės skaityti kaip atverstą knygą. O tuo pat metu mamai, kuri turėjo būti jai daug artimesnė, terūpėjo jos laikrodis. Dailus, baltu odiniu dirželiu, sidabriniu korpusu. Vietoj rodyklių judėjo mažos gėlytės, valandos buvo užrašytos auksiniai. Tai buvo dailus daiktas, Lina nesiginčijo. Kiek ji prisiminė mama jį visada dėvėdavo. Bet tai vistiek tebuvo daiktas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #79 Prieš 4 mėnesius »
Šį kartą net jam pritrūko žodžių. Milda nukautavo Aurį. Visiškai.
- Labai neįprastas jūsų požiūris. Ir mano nuomone neteisingas.
Ir visa tai kalbėdama moteris ir toliau nepaleido to laikrodžio. Neįprasto. Gražaus. Jis magiškas. Staiga susivokė. Bandė prisiminti ar kada matė žiobarišką laikrodį be rodyklių. Kas ten gėlės? Bandė įsižiūrėti. Įdomu kokios? Auris buvo girdėjęs apie laikrodžius, kurie kaip laidininkai perduodavo prakeiksmus. Gvazdikai pykčio prakeikimas. Narcizai neša puikybę. Neužmirštuolės daro žmogų abejingą kitam. Kaip ten dar yra? Auris bandė prisiminti ką reiškė gėlių simboliai laikrodžiuose.
- Man patinka visokios. Svarbu, kad būtų be ananasų. Ir man irgi nepatinka pelėsinis sūris. - Nusišypsojo be proto nusiminusei Linai. Tarkim, kad ji mėgino atrodyti linksma. Ir tai dar labiau liūdino Senklerį. Nes tokiu momentu apsimesti linksmam turėjo būti taip sunku. Ir juk bet kam būtų aišku, kaip yra išties, kokia ji nusiminusi. Į tuos siaubingus Mildos žodžius taip daugiau ir neatsakė. Vietoje to paprašė.
- Ponia Catamans, gal tai pasirodys keista. Žinot, labai domiuosi laikrodžiais. Juos kolekcionuoju. O jūsų toks įdomus. Gal galėtumėt trumpam nusiimti, parodyti jį man? - Jeigu laikrodis užkerėtas, ji nenorės. Garantuotai nenorės. O jei ramiai duos man laikrodį reikš, kad jis paprastas, gal labai retas, kokio nors labai talentingo laikrodžių meistro darbas.
- Tai gal ir imkim kokią su vištiena ir daug sūrio? Išrink ką nors gerai? - Taip. Linai aišku bus labai keista, kad jis dabar perėjo prie to nelaimingo laikrodžio. Bet Auriui reikėjo jį apžiūrėti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #80 Prieš 3 mėnesius »
Lina pastebėjo, kad net profesorių pritrenkė mamos pasakymas ir jis neberado žodžių. Ji tai suprato. Pati buvo pratusi prie mamos nuotaikų, bet ir ją tai veikdavo. O šiandien ir beproto nuliūdino. Žinojo, kad nebuvo mamos dievinama, bet šiandien ji peržengė visas ribas ir sudaužė Linos širdį į milijoną šukių. Todėl ji truputį geriau pasijautė supratusi, kad ir profesorius tai laiko visiškai nederamu elgesiu. Nors kur tai daug paguos. Ji suprato, kad šis pokalbis buvo visiška katastrofa ir pakeitė mamos įvaizdį. Amžiams. Su visam. Ir kam man teks jai į akis pažiūrėti?... Nors panašu, kad to ir neteks daryti. Esu jai jau visai tuščia vieta. Ir kodėl? Ką padariau netaip... Kuo nusikaltau?... Jos galvoje sukosi klausimai. Skaudūs. Beviltiški. Drąskantys širdį. Bet ji susikaupė, visom valios pastangom suvaldė liūdesį ir nusišypsojo profesoriui:
- Gerai tai bus be ananasų. Eisiu kažko užsakyti, manau, kad vienos didelės užteks. Nesu labai alkana. Taip pasakiusi ji atsistojo nuo staliuko ir lyg nudegusi spruko prie kasos, kad galėtų užsisakyti. Dar spėjo nugirsti, kad profesorius prašo jos mamos parodyti laikrodį. Ko jam laikrodis parūpo? Gražus, bet neypatingas taip labai... O gal čia dėmesį nukreipti nori... Pamanė ji ir greitai peržvelgusi meniu pasakė padavėjui:
-Prašau vieną didėlę Toskanos picą ir spraito. Štai šis staliukas,-parodė ranka- Vėliau galbūt dar kažką užsisakysim tai saskaitos iš karto neneškit. Ačiū.
Šyptelėjo jam užsirašius ir pradėjo eiti link staliuko atgal. Ruošėsi pakelti mamos nuotaiką. Tačiau tada išgirdo jos pakeltą balsą ir sustojo. Nusprendė paklausyti, o nesivelti.
- Ko dabar jums mano laikrodis parūpo! Jau ir tai kišat savo smailią nosį kur nereikia! Čia tikrai ne tėvų ir mokytojų pokalbio dalis. Tikrai jums neduosiu savo laikrodžio! Tai šeimos palikimas ir labai brangus. Paliktas vėlionio tėvo. Nekišt man nagų! O ir šiaip neturiu, ką daugiau su jumis kalbėtis! Perdaug laiko iššvaisčiau!
Po šių žodžių ji trankiai atstūmė kėdę ir pasigriebusi savo daiktus vos ne pakniopstom išlėkė. Lina spoksojo į sceną, o poto ramiai priėjo prie staliuko ir klestelėjo ant kėdės:
- Žinot man įdomu, kaip diedukas sureagų jei žinotų, kad mama jį negyvu apskelbė. Nes šiandien dar labai gyvybingas buvo. O ir aišku manęs tai prisiminti jei nereikia. Na nieko liks daugiau picos.
Pasakė ji ir pradėjo juoktis. Po kelių akimirkų juokas susimaišė su skaudžiom ašarom.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #81 Prieš 3 mėnesius »
Tik aš galėčiau likti su ne savo vaiku kažkokioje kavinėje. Ir ką man dabar daryt? Ar ji grįš ar tik šiaip išdūmė palakstyti? Nuotaika pakilo tiesą pasakius. Nes buvo beveik tikras, kad tai ne Mildos nusistatymai, o laikrodis. Tai dar labiau patvirtino priėjusi mergaitė.
- Tavo senelis gyvas? Aišku. Sėsk. Pakalbėsim Lina. - Picos liks daugiau. Vargšė mergaitė. Ją ką tik paliko motinėlė prikalbėjusi krūvą nesąmonių. Kaip ji save nuvertina, kad net ant manęs nesiunta. Juk šitas pokalbis privertė Linos mamą prikalbėti to, ką gal galvojo, bet garsiai neišsakė. Ji ir juokėsi ir ėmė ašaroti. Baisi vargšiukei nusitaikė diena.
- Neverk Lina. Žinok viskas nėra taip blogai, kaip atrodo. Rimtai. - Ėmė raminti. - Palauksim, kol mama grįš. O jeigu ne, tada palydėsiu tave namo. Ji vis tiek bus namie. O dabar paklausyk manęs labai rimtai. Tavo mama turi laikrodį, kuris turbūt siunčia jai prakeiksmą. Juodosios magijos prakeiksmą. Ir todėl ji kalba tokius dalykus ir ką tik išėjo. Ji nenori man duoti laikrodžio. Jai neleidžia prakeikimas to padaryti. Ir aš beveik garantuotas, kad dėl to ji prikalbėjo apie tave tokių dalykų. Man reikia pasiaiškinti lina. Bet tu tik nemanyk, kad viskas, ką tavo mama pasakė yra tai, ką ji mano. - Apie galimybę, kad Milda tiesiog nenorėjo duoti laikrodžio nenorėjo galvoti. Pirma, jis labai priminė tą iš raudonplaukio matytų knygose. O antra. Kokia mama paliktų savo dukrą su beveik nepažįstamu žmogumi, kurio nemėgsta? Tai juk visai neadekvatus elgesys.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #82 Prieš 3 mėnesius »
Linos juokas greitai pasibaigė ašaromis. O ašaros buvo kaip reta skaudžios. Ji nesitvardydama verkė. Nesivaldė net žinodama kad šalia sėdėjo profesorius. O gal būtent dėl to. Kažkaip jo buvimas buvo guodžiantis. Galėjo leisti sau jausti. Todėl gerai išsiverkė, tada išnypštė nosį tyliai tarė:
- Atsiprašau, neturėjo to daryti... Taip mano senelis gyvas. Nebent mama turi tėvą apie kurį nieko nežinau. Ji tą laikrodį dėvi tiek kiek prisimenu.
Jos balsas lūžinėjo, o bandymas pajuokauti buvo visai nevykęs. Bet ji jau neverkė todėl tai laikė pažanga. Juk neturėjo taip prieš profesorių palūžt. Turėjo būt įpratus. Galvoje sukosi priekaištai ir ji pasistengė susitvardyti.
- Kaip čia nebus blogai... Ką tik mama galutinai patvirtino, kad esu jai visai nesvarbi. Jei tai nėra blogas dalykas tai nežinau.- pasakė ji. Ir suprato, kad skamba nepagarbiai ir pasikėlusiai. Juk įtraukė profesorių į tokią netvarką. Jei jam reikėjo nei ką. Juk nebuvo taip blogai. Galėjo neprašyt...
- Atsiprašau neturėjau taip kalbėti. Ir atsiprašau, kad įtraukiau į šitą painiavą. Nebuvo taip blogai, nereikėjo pagalbos prašyt. Vasarą sugadinau tokiomis nesąmonėmis.
Atsiprašė supykusi ant savęs.
- Ačiū. Nebūtina lydėti, jau ir taip užlaikiau...
Pasakė profesoriui pasiūlius ją palydėti. Toliau klausydamasi kilstelėjo antakius ir nustebusi pažvelgė į profesorių.
- Prakeiktas laikrodis? Jūs tikras? Kaip tai galėjo atsitikti? Ir kodėl? Juk mama žiobarė, apie magiją nežinojo nieko iki tol kol aš negavau laiško. Niekas iš mano šeimos taip pat nėra magiškas... O tą laikrodį ji nešioja kiek tik prisimenu... O kokia prasmė ją kažkam užkeit? Juk aš nesu tokia svarbi, kad būtų verta mamą užkeikt, kad taip elgtųsi... Gal ji tiesiog manęs nemyli? Juk nesu tobula dukra...
Pasakė tyliai.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #83 Prieš 3 mėnesius »
- Tau tikrai nėra dėl ko atsiprašyti. Bet kam labai skaudėtų dėl to, kas čia įvyko. - Siaubas. Jeigu Auris nebūtų pastebėjęs to laikrodžio. Tada. Na, imtų labai graužtis dėl šio pokalbio. Kuris turėjo ne statomąją, o griaunamąją vertę.
- Lina, vienintelis žmogus, kurio čia reiktų atsiprašyti esi tu. Bet žinai. Viskas galbūt tikrai ne taip, kaip atrodo. Žinau. Sakei, kad tavo mama nesusidūrusi su magija. Bet ji gali to neprisiminti. O tas laikrodis. Aš esu tokius matęs tam tikrose knygose. Nežinau kodėl, bet kažkas pakenkė tavo mamai duodamas ta laikrodį. Man reikės jį gauti. Turėsiu sugalvoti kaip. - Aiškino tą baisiai keistą istoriją. Tikrai kam to reikėjo? O gal Linos mama žinojo, kad tėvas burtininkas? Gal ten vyko kas nors blogo. Reikėjo sužinoti. Bet kodėl tu? Gal perduok tai aurorams. Tai jų darbas. O tu turi savo gyvenimą.
- Aš tave palydėsiu namo. Tikrai nepaliksiu nežinia kur. Kur tu išvis gyveni? Ar Londone? Ir dar. Mudu jau kalbėjom, kad tobulų nėra. O tavo mama galimai viską daro tik todėl, kad yra užvaldyta. - Žinoma, kad buvo maža galimybė, jog tai ne tiesa. Bet Auris taip nemanė.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #84 Prieš 3 mėnesius »
Profesorius nepyko. Netgi užjautė. Manęs atsiprašyti? Ar jis turi galvoje mamą? Juk pats stengėsi tik padėti. Tai kas, kad nepavyko... Bet iš mamos abejotina ar sulauksiu tokio dalyko. Na nebent ji tikrai užkeikta. Tada gal išsilaisvinusi iš prakeiksmo susipras.
- Na jūs tikrai neturite ko atsiprašyti. Juk stengėtės padėti, darėte ką galėjote. O jei apie mamą kalbate. Taip ji turėtų. Bet nemanau, kad tai darys.
Pasakė Lina. Kol jie kalbėjo atnešė picą. Todėl Lina atsiplėšė vieną gabaliuką ir kramtydama klausėsi kitų profesoriaus žodžių. Mąstė. Na taip... Atmintį pakeisti įmanoma. O ir mano tėvas galbūt buvo burtininkas... Tai gal tai kaip kažkaip susiję. Gal tai ir nebūtinai yra beprotiška teorija.
- Na gal ir teisus. Juk gal ir mano tėvas buvo burtininkas. Jo dingimo istorija irgi labai keista. Tai galbūt viskas yra susiję... Juk aš nieko nepadariau, kad nusipelnyčiau tokio mamos elgesio? Ar ne...-Užbaigė tyliau.- Tai gal ir logiška būtų, kad taip ji elgtusi dėl kokių nekontroliuojamų priežasčių.
Tada profesorius kalbėti apie tai, kad reiktų tą laikrodį apžiūrėti.
- Na čia manau bus keblumų... Dieną ji niekada jo nenusiema. O ir dar kartą susitikti jau manau būtų labai sunku įkalbėti. Bet jūs pasidomėkite ir tada žiūrėsim ką daryti. Kažkaip jį gauti vistiek reikės... Ir taip. Aš gyvenu Londone.
Pasakė. Tada apgalvojo kitus jo žodžius. Ji suprato, kad tobulų nėra, bet jai kartais visdar būdavo sunku patikėti, kad mama jos nemėgsta ne dėl jos kaltės. Bet ji jau suprato, kad ji negali būti kalta dėl visko kas neįtinka mamai. O ar jai tai neįtinka dėl kokio prakeiksmo dar reikia išsiaiškinti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #85 Prieš 3 mėnesius »
- Dėl to, kad bandžiau kalbėtis su tavo mama prisiklausei tikrai siaubingų dalykų. Dėl to man gaila ir dėl to norėčiau tavęs atsiprašyti. O tavo mama. Žinok jei tai prakeikimas, o aš tuo beveik neabejoju. Būdama laisva nuo jo ji turbūt irgi norės atsiprašyti. - Auris galvojo ir apie tai, kokia kaltė gali užgriūti Mildą. Bet ji turės suprasti, kad už savo elgesį su Lina negalėjo atsakyti. Bet visgi kodėl tu tai darysi Senkleri? Perduok tai aurorams. Bet jautėsi jau labai įklimpęs į tą istoriją. Lina juo pasitikėjo. Na turbūt. Juk pasakojo visą tą istoriją. Todėl ėmė jaustis įsipareigojęs jai padėti.
Atkeliavo pica. Auris norėdamas išsklaidyti bent dalelę įtampos irgi pradėjo lėtai valgyti.
- Aišku, kad tu nieko blogo nepadarei. Bet kažkas galimai bando jums kenkti. Jau kenkia. Tas laikrodis siaubingas daiktas. - Įdomu ką žinojo Milda Catamans, kad gavo prakeikimą, kad galbūt kas nors jai pakeitė atmintį. Ar reikia tai judinti? O jeigu taip pastatysiu jas į didesnį pavojų? Jeigu tas žmogus vis dar stebi jas nors prabėgo daug metų. Bet ar galėjo palikti tą laikrodį, tą prakeikimą, kuris naikino jų šeimą?
- Pagalvosim kaip gauti tą laikrodį. Iš pradžių pasiskaitysiu. O dabar pavalgykim ir palydėsiu tave. Pamatysi, kad labai gali būti, kad viskas tavo gyvenime susitvarkys ir su mama sutarsi daug geriau.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #86 Prieš 3 mėnesius »
- Nereikia jums atsiprašyti. Juk tai ne jūsų kaltė. Pati atėjau prašydama pagalbos, ne jūs sugalvojot. O jei panašu į tai, kad mama yra užkerėta tai ir ne jos kaltė. Tai nekaltinkit savęs, negalėjote žinoti, kad taip bus. Juk atėjote į paprastą pokalbį. Taip tikrai nebuvo tai malonu išklausyti... Bet juk tai visgi naudinga buvo. Sužinojome, kad galbūt mama ne nemėgsta manęs ir magijos, o yra priversta taip daryti. Tai matot nieko blogo nepadarėt. Bet jei jums nuo to bus geriau atsiprašymą priimsiu.
Pasakė Lina. Ir ji nemelavo. Ji išties nekaltino profesoriaus dėl nieko, kas nutiko kavinėje. Jai buvo liūdna, kas jis kaltina save ir tikėjosi, kad jos žodžiai kažkiek padės. Ji apsvarstė kitus profesoriaus žodžius. Apie tai, kad mama norės atsiprašyti. Tai skambėjo taip nerealistiškai... Bet ji suprato, kad tai yra įmanoma.
- Įdomu, kas bus jei mama iš tikro atsikratys to prakeiksmo. Ar jos elgesys pasikeis, ar ji atsiprašys... Gal pagaliau turėsiu mylinčią mamą... Kuri mane mėgs be jokių salygų.
Tyliai pasakė. Poto susigriebusi, kad gal atvirauja kiek perdaug ji ėmė kramtyti picą bandydama užmaskuoti tai ką kątik pasakė. Ji taip pat suprato, kad negali žinoti kas nori ar norėjo jos šeimai pakenkti. Todėl nieko neatsakė į tuos profesoriau žodžius.
- Ačiū, kad norite padėti. Man tai daug reiškia. Jei viskas pavyks nežinau kaip turėsiu atsidėkoti.
Pasakė nuoširdžiai nusišypsojusi. Jie dabar jau ramioje tyloje pavalgė, atsiskaitė ir patraukė į metro stotį, kad parvežtų Liną namo. 

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #87 Prieš 3 mėnesius »
Auris jai nusišypsojo. Jam tikrai patiko ši mergaičiukė. Taigi turbūt dar ir todėl nutarė imtis šio reikalo ir pabandyti atkeikti Mildą Catamans. Nes jos duktė buvo gera, miela mergaitė, kuriai tiesiog norėjosi padėti.
- Įdomu. Geriau to nepergalvok. Nesitikėk verčiau nežinia ko gerai? Kad paskui labai nenusiviltum. Taip, aš manau, kad daug kas pasikeis. Bet geriau per daug neužsisvajoti. - Taip. Per didelės viltys dūžta labai skaudžiai.
Jie pabaigė valgyti. Linos mama negrįžo ir tai reiškė, kad jam reikės palydėti mergaitę  namo.
- Nieko tu man nebūsi skolinga. Svarbiausia, kad būsi laimingesnė jeigu viskas bus taip, kaip aš manau. - Rimtai pasakė. Ne. Jam tikrai nieko nereikėjo iš Linos.
Abu išėjo iš kavinės. Laukė ilgas darbas ir Auris tikėjosi, kad viskas praeis sėkmingai.