0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #165 Prieš mėnesį »
- Ne, tik dirbu toje organizacijoje, - atsakė Koletė. - Apie jūsų SPA girdėjome, ne vienas prancūzas į jį vyksta, - nusišypsojo. - Tikriausiai nelengva vadovauti tokiam garsiam klubui? Kokio amžiaus jūsų pirmasis vaikelis? - pasiteiravo Felissos.
Bernardas paklausė poros, ar jie turi vaikų. Iš pokalbio suprato, kad jiedu kartu jau ilgą laiką, tačiau Lučienas atsakė, jog vaikų neturi. Vyrukui pasidarė įdomu, kodėl. Ar negali, ar nenori. Jam atrodė, jog tikra šeima turėtų būti su vaikais, na, nebent jų susilaukti neišeina. Stebėjosi vis dažnėjančiu sprendimu vaikų turėti kuo vėliau arba išvis neturėti.
Netrukus Bernardui ir Lučienui pamojo keletas kitų vyrų, beveik visi rankose laikė neuždegtas pypkes. Deverelis suprato, kad metas eiti į lauką. Neretai tokiuose susibūrimuose keliolikai minučių vyrai bendraudavo su vyrais, o moterys - su moterimis. Jam nepatiko kvėpuoti dūmais, tačiau prie to buvo pripratęs. Visada vakarėliuoe po dvikovų kas nors traukdavo pypkes.
- Atsiprašysime, damos, - tarė Lučienas.
Bernardas pakštelėjo Felissai į skruostą ir atsistojo. Netrukus jau buvo lauke. Prasidėjo kalbos apie sportines šluotas. O tuo metu, nors Bernardas ir nematė, moterys ėmė burtis į ratelius salėje. Laikė šampano taures ir kažką šnekėjosi.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #166 Prieš mėnesį »
- O, tikrai? - nustebo Felissa. Niekada nebūtų pagalvojusi, kad prancūzai galėtų susidomėti jos klubu. Negi Paryžiuje nieko panašaus nėra? - Nepasakyčiau, kad labai sudėtinga. Tikriausiai man padėjo tai, kad laiku pasamdžiau keletą pagalbininkų, tad visa atsakomybė negula vien tik ant mano pečių. Klubas dar visai naujas, tad man vis dar neįprasta girdėti apie jį gerus atsiliepimus, - nusijuokė. - Mūsų pirmagimei šešeri.
Felissa nustebo, kad Marseliai neturi vaikų. Atrodė, kad vyresnė pora bent du vaikus tai tikrai turi. Bet paaiškėjo, kad visgi ne. Ji nedrįso klausti, ar tai jų pačių sprendimas, nenorėjo pasirodyti nemandagi.
Vyrukams išėjus į lauką, Felissa taip pat atsistojo nuo stalo. Padavėjas jai atnešė apelsinų sulčių ir ji, kartu su kitomis damomis, atsidūrė salės viduryje. Jai niekada nepatiko ta vyrų tradicija su pypkėmis, viskas atrodė tarsi sugrįžus kelis šimtus metų į praeitį. Kai vyrai leido laiką su vyrais, o moteris palikdavo bendrauti tarpusavyje. Stengdamasi neparodyti savo nepasitenkinimo, Felissa šypsojosi kitoms moterims ir dalyvavo jų pokalbyje. Dabar ji mieliau leistų laiką vyro pašonėje.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #167 Prieš mėnesį »
Pokalbis buvo įdomus, vienintelis dalykas, kuris trukdė, tai pypkių dūmai. Pakalbėję apie šluotas vyrai ėmė šnekėtis apie kvidičą, paskui - apie dvikovas, kur Bernardas galėjo pasireikšti.
Vėliau buvo paliesta moterų tema, kuri patrukdė labiau už pypkes. Laimei, didžioji dalis vyrų, atvykusių į šį susibūrimą, pasirodė esą subrendę ir į šias kalbas nesivėlė, tad tema greitai pasikeitė.
Bernardui buvo smalsu, ar moterys taip pat aptarinėja vyrus. Tikėjosi, jog kitų mylimoji nenužiūrinėja.
Stipriosios lyties atstovai po truputį ėmė grįžinėti į salę, bet Bernardas užsibuvo šiek tiek ilgiau, mat visai susibendravo su naujai iškeptu dainininku, kuris patyrė netikėtą šlovę. Jie rado bendrų temų: apie žinomumą ir apie artimųjų elgesio pokyčius, kai vyrukams itin pasisekė karjeroje.
Jis dar būtų mielai pasikalbėjęs, tačiau suprato, kad jau tikrai laikas grįžti pas Felissą. Kai įžengė į salę, dauguma sėdėjo savo vietose, Marseliai taip pat. Bernardas pasijuto šiek tiek kaltas.
- Tikiuosi, laikas neprailgo, - pasakė žmonai paglostydamas jai petį ir atsisėdo.
Tikriausiai visi svečiai jau buvo susirinkę. Dainuojanti moteris baigė savo pasirodymą (kurio Deverelis nematė) ir prabilo organizatoriai. Tarė sveikinimo žodžius, dėkojo visiems už tai, kad žmonės atvyko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Bernardas Deverelis »

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #168 Prieš mėnesį »
- Ar jau visos skaitėt vakar dienos "Raganų savaitraštį"? - paklausė šalia Felissos stovinti mergina. Šios ji nepažinojo.
- Tikrai ne, - nusijuokė kita. - Turėjau ir taip ką veikti, o ne domėtis paskalomis. Tai kas ten rašoma?
Pirmoji mergina nustebo. Tarsi nesuprastų, kaip galima būti neskaičius naujienų. Felissa taip pat neskaitė to žurnalo, bet nusprendė nesivelti į pokalbį.
- Taigi Popė Valensi buvo pastebėta prie gražuoliuko Arturo Bekinsalio namų! - pasidalino naujienomis trečia mergina, akivaizdžiai nepraleidžianti paskalų skilties.
Popė Valensi buvo viena jos pirmųjų klienčių "Rafinuotoje undinėje" ir merginos kartais pasikalbėdavo, kai nebūdavo kitų klientų. Tačiau to Felissa šioms merginoms nenorėjo sakyti.
- Taip taip, tikrai! - nenustygo vietoje pirmoji. - O jis juk vedęs vyras!
Felissa pavartė akis. Niekada nemėgo paskalų ir kitų žmonių gyvenimo aptarinėjimo. Tad labai apsidžiaugė, kai dainininkė paliko sceną ir į ją pamažu ėmė rinktis organizatoriai. Felissa sugrįžo prie stalo, netrukus prie jos prisijungė Koletė, o kiek vėliau - ir Lučienas. Bernardas kartu negrįžo ir Felissa ėmė dairytis, kur liko jos vyras. Jo nesimatė ir mergina vylėsi, kad jam nieko nenutiko ir jis netrukus pareis.
Dar po keleto minučių parėjo ir Bernardas, visai prieš pat organizatoriams pradedant kalbėti.
- Neprailgo, bet nepasakyčiau, kad man patinka tokie pasidalinimai į grupeles. O ir paskalų aptarinėti nemėgstu, - atsakė Felissa. - O tave kas taip užlaikė?
Organizatoriams baigus kalbėti, ant stalų atsirado pagrindiniai patiekalai, pakeitę prieš tai buvusius užkandžius. Felissa buvo užsisakiusi krevečių salotas, mat, prisiminusi vakarienę "Fazene", nusprendė nerizikuoti su rimtesniu patiekalu. Šį kartą pasitenkins užkandžiai ir lengvesniais valgiais.
- Ką įdomaus papasakojo tos influenserės? - paklausė Koletė Felissos. - Mačiau, kaip kikeno, tarsi kažką apkalbinėdamos.
- Kažkoks žurnaliūga pastebėjo Popę Valensi prie Arturo Bekinsalio dvaro, - gūžtelėjo pečiais Felissa. - Joms tai pasirodė nepaprastai įdomi naujiena.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #169 Prieš mėnesį »
- O teko klausytis paskalų? - nusišypsojo. - A, aš susipažinau su Rodžeriu Frajersu, naujuoju magijos pasaulio dainininku ir paauglių dievuku, - nusijuokė. - Pasidalinau savo patirtimi, kaip bendrauti su gerbėjais, ir dar šiek tiek pasiskundėm šeimomis. Tėvais, turiu omenyje, - pakikeno, mat suprato, jog iš pradžių žodžiai galėjo nuskambėti taip, tarsi jis būtų skundęsis Felissa ir Melinda. - Jų pasikeitusiu elgesiu aplankius sėkmei. Rodžerio jie nepalaikė, sakė nedaryti gėdos, bet kai jis išpopuliarėjo, tapo pačiu nuostabiausiu sūnumi, - negarsiai pasakojo.
Po sveikinimo žodžių priešais Bernardo nosį išdygo vidutiniškai keptas jautienos steikas. Deverelis kibo į maistą. Atkreipė dėmesį, jog nemaža dalis moterų užsisakė salotas. Buvo smalsu, ar jos iš tiesų nori salotų, ar vaidina mažai valgančias damutes. Vyrukas sukrizeno, mat prisiminė, kaip per jo giminės pobūvius visokios tetos vakaro pradžioje kramsnodavo žoles, o paskui, prisisiurbusios chereso, kone slapčia kimšdavo viską, kas papuola. Bet Felissa nebuvo iš tų, kuri ko nors gėdytųsi ar bandytų kažką vaidinti. Tiesiog nuo krevečių jos nepykino, kaip ir nuo agurkėlių su keisčiausiais priedais.
- Kas tokios? - kilstelėjo antakį, kai Koletė ištarė keistą žodį.
- Neturiu supratimo, - gūžtelėjo pečiais Liučienas. - Bet Popė Valensi prie Arturo Bekinsalio dvaro... Metų įvykis, ar ne? - buvo akivaizdu, jog Liučienas juokauja.
- Tai jau tikrai. Nežinau, kaip naktį užmigsiu, - labai rimtu tonu atsakė Bernardas, bet netrukus nusikvatojo.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #170 Prieš mėnesį »
- Deja, teko, -susiraukė Felissa. - Taip visada būna, kai paplepėti susirenka tuštutės. - Ji nežymiai pakreipė galvą į vieną iš stalų, prie kurio klegėjo jaunesnės merginos. Akivaizdžiai atėjusios čia skaniai pavalgyti ir susipažinti su įtakingais žmonėmis.
Rodžerio Frajerso istorija pasirodė esanti labai panaši į Bernardo, tad nenuostabu, kad vyrukai rado bendrą kalbą. Juk ir Bernardo tėvai iš pradžių nepalaikė sūnaus, pasirinkusio dvikovininko, o ne vyndario karjerą.
- Influenserės, - pakartojo Koletė. - Taip vadinamos merginos, darančios įtaką kitiems. Na, pavyzdžiui, jei jūsų žmona būtų influenserė, jos gerbėjos užsigeistų tokios pačios sidabrinės suknelės, kurią ji dabar vilki. Arba jei "Raganų savaitraštyje" būtų parašyta, kad Felissa nustojo valgyti mėsą, nesvarbu, kokia to priežastis, kitos merginos taip pat jos atsisakytų. Girdėjau, kad žiobarų pasaulyje šitai geriau veikia. Žinot, dėl visų tų internetų, ar ką jie turi. Esą lengviau parodyti kitiems savo gyvenimą. O vat šitos "žvaigždutės", - Koletė parodė ore kabutes, - turi nertis iš kailio norėdamos užsidirbti iš šitokio gyvenimo būdo. Nesate gavę brošiūrėlių ar laikraštukų pelėdų paštu? Su jų neva įkvepiančiomis istorijomis ir patarimais, kokias priemones geriau naudoti, kur pavalgyti ir panašiai.
Klausydamasi Koletės, Felissa pažvelgė į Bernardo lėkštę. Geriau jau būtų nežiūrėjusi. Po akimirkos pajautė, kaip ją apima lengvas šleikštulys. Mergina užsimerkė ir ėmė giliai kvėpuoti, galvodama apie poilsį prie jūros - palmes, hamaką, bangas, atsimušančias į uolas, ir link jos einantį Bernardą. Jos veidą nušvietė šypsena.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #171 Prieš 3 savaites »
Bernardas atidžiau apsidairė po salę. Čia iš tiesų buvo nemažai jaunų, dailių ir akivaizdžiai kvailų merginų. Taip jau pasaulis sutvertas, kad dažnai tos, kurios yra gražios, būna tuščios kaip kibirai. O tos, kurių makaulėse verda žinios, na, neatrodo labai dailios. Jam išties pasisekė: Felissa ir graži, ir protinga.
- Žozefinos ateitis, - prunkštelėjo prisiminęs, kaip giminaitė elgėsi po Mega turnyro.
Tiesa, kas liečia grožį, vienas kolega pasakojo, kad šiandien žiobarės turi madą prisipūsti lūpas. Na, kažko į jas susileidžia su adata, kaip žiobarų ligoninėje, ir tos lūpos pasidaro labai storos. Jis atkreipė į tai dėmesį. Iš tiesų žiobariškose vietose teko pastebėti ne vieną moterį, kuri priminė antį. Ar ir tai kažkieno įtaka? Atrodė baisiai.
Išklausęs Koletės pasakojimo vyrukas pagalvojo, kad tai - tikras savasties atidavimas. Kurių galų kažką kopijuoti? Aišku, jis žinojo, kad tai veikia. Galiausiai, juk ir pats dėvėjo reklaminius rūbus. Tačiau tikrai neketino kam nors siųsti brošiūrų ir panašiai. Neturėjo tikslo, kad kas nors elgtųsi ar atrodytų taip, kaip jis.
- Jei ir gavom, tai man pro akis praslydo, - šyptelėjo Koletei.
Steikas buvo nepaprastai skanus, tobulai iškeptas. Sušveitęs didžiąją dalį patiekalo, vyrukas pastebėjo, kad Felissa nevalgo. Ji buvo užsimerkusi. Bet šypsojosi.
- Ar viskas gerai? - paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Bernardas Deverelis »

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #172 Prieš 3 savaites »
Felissa nesusivaldė ir nusikvatojo, Bernardui paminėjus Žozefiną. Paauglė akivaizdžiai troško dėmesio, ir Felissa net neabejojo, kad ši pasieks ką nors tikrai stulbinamo. Jei nenueis klystkeliais per tuos kelis metus iki pilnametystės.
- Visai neblogai būtų gauti pinigų vien už tai, kad kažką apsirengiu ar suvalgau, - vėl nusijuokė, Koletei pasakojant apie influencerių gyvenimo būdą. - Bet gal aš geriau liksiu prie savojo verslo, kuriame neturiu galvoti, ką dėviu ar kaip atrodau.
Kaip atrodo ji galvojo nuolat, nors labiau už išvaizdą jai buvo svarbiau gera savijauta. Ir vien dėl jos mergina stengėsi sveikai maitintis ir sportuoti. Tik dabar, žinoma, negalėjo šito labai kontroliuoti. Turėjo kitų prioritetų, o neretai kūnas nuspręsdavo už ją. Kaip nutiko Fazene, kaip vos nenutiko ir čia.
- Dabar jau gerai, - tarė atsimerkdama ir žiūrėdama į Bernardą. Į jo lėkštę stengėsi nebežiūrėti. - Tiesiog… tas tavo kepsnys… Na, nelabai jis patiko mano skrandžiui, - kaltai nusišypsojo.
Visiems pabaigus pagrindinį patiekalą (nors savo salotų tokiu Felissa negalėtų pavadinti), ant stalų vėl atsirado užkandžių, tik dabar jau kiek kitokių. Ant scenos vėl sugrįžo muzikantai, vakarienės metu pasišalinę iš salės. Užgrojo melodinga muzika ir kelios poros patraukė į šokių aikštelę.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #173 Prieš 2 savaites »
- Bet, mieloji, tu atrodai nuostabiai, - nusišypsojo. - Man tai visai nepatiktų, jei būrys žmonių mane kopijuotų, - nusijuokė. - Tada tikriausiai pastebėtų kiekvieną mano žingsnį. Jau dabar to dėmesio kartais būna per daug.
Jam patikdavo vaikštinėti tarp žiobarų, kur niekas jo nežinojo. Nes tik apsilankydavo Kiauliasodyje arba kokiame magiškame renginyje, daugelio žmonių akys krypdavo į jį. Kai kurie paprašydavo autografo.
Bernardas norėjo pajuokauti, kad jo maistas nepatiko ne Felissos skrandžiui, o akims. Ir kad skrandžiui jis labai patiktų, nes skonis tiesiog dieviškas. Aišku, nuo tokių žodžių susilaikė. Kitaip tikrai galbūt žmonai tektų lėkti į tualetą.
- Viskas, nebėra, - tarė baigęs valgyti.
Liučienas su Kolete patraukė į šokių aikštelę. Bernardas nebuvo tikras, ar Felissa norės šokti, ypač po to, kai ją supykino. Klausiamai pažvelgė į žmoną.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #174 Prieš 2 savaites »
- Na taip, - nusišypsojo. - Bet galvoju, kad jeigu mano darbas būtų gerai atrodyti, gražiai rengtis ir panašiai, turėčiau labiau galvoti, kas gali patikti kitiems. Galbūt reikėtų kažkokio įvairesnio garderobo, o gal kokio plano, kada ką apsivilkti. Dabar galiu į tai nekreipti dėmesio ir vilkėti tai, ko man tą dieną norisi.
Felissai dėmesys patiko. Ji pasiilgdavo tų laikų, kai žmonės ją atpažindavo dvikovų turnyruose. Nors SPA klubas klestėjo, jai dažnai trūkdavo bendravimo su žmonėmis ir jų rodomo dėmesio. Mergina kartais pagalvodavo, kaip įdomiai viskas susiklostė. Bernardas, kuris vengė dėmesio, dabar jo gauna per akis. O ji - atvirkščiai. Galbūt jo tėvai visgi buvo teisūs, gal jis tikrai geriau jaustųsi verslininko rolėje, kur beveik nereikia bendrauti su žmonėmis. Felissa greitai nuvijo šią mintį į šalį - jos mylimas vyras pats gali pasirinkti, kuo jam užsiimti. Nei jo tėvai, nei ji negali nurodyti jam, kuria linkme pasukti.
Bernardas greitai sudorojo kepsnį ir Felissa nusijuokė. Savo salotas ji jau buvo pabaigusi, ne ką jų ir tebuvo.
- Einam ir mes? - paklausė, muzikantams pradėjus groti rumbos melodiją.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #175 Prieš 2 savaites »
Bernardui atrodė, kad Felissos garderobas ir taip milžiniškas. Jam pačiam, jei ne žmona, užtektų kelių kelnių, marškinėlių, megztinių bei mantijų. O dabar, kai gauna drabužius iš rėmėjų, galėtų apsieiti apskritai neatsinaujindamas.
Tačiau karts nuo karto Felissa jį nusitempdavo į drabužių parduotuvę, kur jam tekdavo atkentėti. Tiesa, apsilankymą Kiauliasodžio madų namuose, kuris baigėsi neįprastai, jis su malonumu pakartotų. Tokia kulminacija verta tos kančios.
Regis, Felissa jautėsi gerai, pasiūlė eiti šokti.
- Žinoma, - nusišypsojo Bernardas.
Jis atsistojo ir ištiesė ranką žmonai kviesdamas ją šokiui. Nusivedė į aikštelės vidurį ir pradėjo judėti. Šokių aikštelė pildėsi poromis.
Turėjo pripažinti, kad vakaras visai geras, jam pakankamai įdomu. Pokalbiai, skanus maistas, šokis. Nusišypsojo pats sau galvodamas apie tai, jog anksčiau sakė, kad niekada nei trupučio nesimėgaus tokiais pobūviais.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #176 Prieš 2 savaites »
Felissa nusekė paskui Bernardą į šokių aikštelę. Nors jau seniai nebuvo šokusi, žingsnelius jai nesunkiai pavyko prisiminti. Neilgai trukus, ji jau mėgavosi šokiu. Kaskart priartėjusi prie Bernardo, ji jam nusišypsodavo. Gera buvo šitaip leisti laiką su savo vyru.
- Nesigaili, kad atėjom? - paklausė Bernardo, tarsi jis būtų turėjęs pasirinkimą, ar čia dalyvauti. Nors jau apie tai kalbėjo pobūvio pradžioje, bet tuo metu juk dar nieko nebuvo įvykę. - Man tikrai paliko didelį įspūdį šis renginys. Labai meistriškai suorganizuotas, viskas tobulai sustyguota. Tik dar mielai pasisukiočiau tarp kitų svečių. Gal ką pavyktų sudominti "Rafinuota undine", - nusijuokė.
Felissa nenorėjo užstrigti vien tik prie jų staliuko. Taip, Lučienas ir Koletė atrodė įdomūs ir mieli žmonės, bet būtų smagu pabendrauti ir su kitais, kad ir trumpai. Juk turėtų čia būti ir kitų įdomių žmonių, ne tik tos influenserės, prie kurių taip nesėkmingai jai teko prisišlieti pertraukėlės metu.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ****
  • 201
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #177 Prieš 2 savaites »
Bernardas mokėjo šokti, nors darydavo tai retai. Tačiau vaikystėje ir paauglystėje buvo priverstas lankyti šokių pamokas, kad mokėtų šokti per giminės pobūvius su visokiomis kilmingomis mergaitėmis, su kuriomis tėvai galvojo jį piršti.
Tada šokti jam nepatiko, nes privalėjo kažką vaidinti ir nemėgo tų susitikimų. Bet dabar šokti jam buvo labai malonu, kai šalia mylima moteris, kurią jis pats išsirinko.
- Nesigailiu, - nusišypsojo. - Renginys išties puikus. Žinoma, galėsime su kuo nors užmegzti pokalbį. Dar yra laiko.
Rumbos šokis baigėsi, prasidėjo lėtas valsas. Jis Bernardui priminė jo ir Felissos vestuves, mintimis Deverelis grįžo į tą dieną. Vidury šokio pabučiavo mylimąją. Buvo labai laimingas, kad jiedu sukūrė tokią gražią šeimą.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ****
  • 320
Ats: Londono koncertų rūmai
« Atsakymas #178 Prieš 2 savaites »
- Džiaugiuosi, - tarė Felissa, judėdama rumbos žingsneliu link Bernardo. - Ir ačiū tau. Suprantu, kad nelabai mėgsti tokių susibūrimų bei rodomo dėmesio ir mieliau liktum namie.
Felissai kaip oro reikėjo bendravimo. Kai tik pasitaikydavo proga, ji pati priimdavo klientus SPA klube, kad tik galėtų bent keliais žodžiais persimesti su naujais žmonėmis. Jos klientai klube turėjo jaustis laukiami, ir ji įsivaizdavo, kad pati bendraudama su jais suteikia tą jausmą.
Valso melodijos vedama, Felissa sukosi šokių aikštelėje. Ji šyptelėjo vidury šokio sulaukusi Bernardo bučinio. Malonus virpesys nuvilnijo jos kūnu. Tarsi supratęs, kad kažkas nutiko, kūdikėlis ėmė spardytis. Jausmas nebuvo stiprus, bet Felissa jau mokėjo atpažinti spyrius, juk jau patyrė tai su Melinda. Ji priglaudė Bernardo ranką sau prie pilvo vildamasi, kad jų vaikutis dar kartą įspirs ir Bernardas taip pat galės jį pajausti.